A.Daškaus „Sidabrinė avelė“

Balandžio 20 d. 17 val. – Arvydo Daškaus rinktinės „Sidabrinė avelė: eilės, haiku, novelė“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius – bioenergetikas, poetas, Lietuvos biblioterapijos asociacijos narys A.Daškus ir leidyklos „Eglė“ vadovas, knygos redaktorius Antanas Stanevičius.

Rinktinės tekstai persmelkti dvasinių išgyvenimų, raminančių, gydančių poezijos žodžių. Visa sielos struktūra ir vibracija nuoširdžiai atsispindi autoriaus kūryboje – paskaitose, eilėse, prozoje, dramaturgijoje. Rinktinėje sudėti 107 eilėraščiai, 31 haiku ir viena novelė.

Apie A.Daškaus kūrinių rinktinę sakoma, kad ji skaitytina neskubant ir patiriant tylų džiaugsmą. Kas dar galėtų sudominti šiandieninį skubantį vartotoją? Ogi štai toks intriguojantis A.Daškaus pasakymas: „Pagaliau išsprendžiau ilgus metus mane neraminusią problemą – radau metodiką kaip išgydyti vėžį. Be jokių vaistų, chemijos, radiacijos.“

Renginyje bus galima geriau susipažinti su autoriumi, jo pristatoma knyga, pasikalbėti apie kūrybos prasmę, aukštesnes jėgas ir dvasinį žmogaus gyvenimą.

J.Šikšnelio „Jautrumo slenkstis“

Balandžio 22 d. 16 val. bibliotekoje su skaitytojais susitiks rašytojas Juozas Šikšnelis. Visuomenei bus pristatyta konkurse dalyvaujanti naujausia jo knyga „Jautrumo slenkstis“. Renginys atkeltas iš kovo 24-osios.

„Jautrumo slenkstis“ – politinis trileris apie nūnai vykdomą hibridinį karą prieš Europos Sąjungą. Veikia iš kitų autoriaus kūrinių jau pažįstamas istorikas Andrius Večiorinas, kuris reziduoja tėviškėje ir painioja sudėtingą istoriją. Paraleliai ją tiria ir policijos tyrėjas Arnas Mašiotas. Suvienyti pastangas jiems iki pabaigos nesiseka, nes tarp jų nuolatos bėgioja juoda katė. Pabaigoje Večiorinas pastatomas prie ribinio jautrumo slenksčio: arba viešai sumeluoja ir gelbsti sūnų, kurį teroristai pasirengę paaukoti, arba... Ir jis pasielgia teisingai...

Kūrinys žaižaruoja autoriui būdinga ironija ir saviironija. Knygą išleido „Homo liber“ leidykla, spausdino „Petro ofsetas“.

Rašytojas J.Šikšnelis yra išleidęs daugiau nei dvi dešimtis knygų – romanų, detektyvinių romanų (Raido Dubrės slapyvardžiu), novelių bei pjesių rinkinių. Jo knygos įvertintos Ievos Simonaitytės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Žemaitės literatūrinėmis premijomis.

Kur balsuoti

Su konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujančiomis knygomis galima susipažinti ir balsuoti už populiariausią I.Kanto bibliotekos tinklalapyje www.biblioteka.lt ir šešiuose bibliotekos padaliniuose: Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49), Kalnupės padalinyje (Kalnupės g. 13) ir Pempininkų padalinyje (Taikos pr. 81 A).

Iki balandžio 24-osios skaitytojai rinks populiariausią knygą, o gražiausią leidinį išrinks ekspertų komisija.

Iškylanti miesto istorija

Balandžio 12 d. 17 val. I.Kanto bibliotekos Pempininkų padalinyje (Taikos pr. 81 A) visuomenei bus pristatyta konkurse dalyvaujanti erdvinė knyga „Iškylanti Klaipėdos istorija“.

Verčiant jos puslapius, visa didybe realiai iškyla žymiausi Klaipėdos istoriniai objektai, Klaipėdos dramos teatro, Laikrodžių muziejaus pastatai, brigantina „Meridianas“, Lietuvos jūrų muziejus ir kt. Šis leidinys orientuotas į Klaipėdos miesto svečius ir gyventojus, skirtas ne tik vaikams, jaunimui, bet ir suaugusiesiems.

Šią originalią erdvinę knygą kūrė dizainerė, maketuotoja, konstruktorė Justina Plienaitienė, tekstų autorė, redaktorė – Rita Maksimavičienė, iliustratorė – Raminta Jogminaitė, maketo konstrukcinius sprendimus įgyvendino Vladas Tiškus, projektų vadovė – Jolanta Juškienė, išleido „Druka“.

Lietuvoje „pop-up“ žanras – retenybė, todėl knygos pristatyme visiems bus suteikta galimybė dalyvauti edukacijoje ir susipažinti su šio žanro specifika gyvai. Edukacinį užsiėmimą ves dizainerė J.Plienaitienė. Žiūrovai galės stebėti, o 12 iš jų realiai išbandyti „pop-up“ dviejų knygų gaminimo procesą. Dizainerė pristatys techniką, kaip išgauti erdvines skulptūras, pastatus, kitus objektus, eksperimentuoti spalvomis, karpiniais.

Kiekvienas erdvinės „pop-up“ knygos puslapis – netikėtumas, siurprizas, kuriam sukurti reikia ir plačios vizualikos, ir tikslių techninių žinių.

Poetai – apie Kuršių neriją

Balandžio 13 d. 17.15 val. I.Kanto bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49) vyks Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos išleistos antologijos „Noriu sugrįžti į Nidą: lietuvių poetai apie Kuršių neriją“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus bibliotekos direktorė Dalia Greičiutė ir projekto vadovė Raimonda Meyer-Ravaitytė. Poeziją skaitys, dainuos ir renginyje muzikuos bardas, poetas, dainų kūrėjas ir atlikėjas Jonas Baltokas.

Pasak konkurse dalyvaujančios antologijos sudarytojo Juliaus Kelero, šio leidinio tikslas – „pažvelgti, kaip Kuršių nerija – sudėtingo, išskirtinio istorinio likimo kraštas – atrodo iš lietuviškosios poetinės perspektyvos“. Tai – pirmoji tokio pobūdžio knyga, į kurią sudėta įvairių kartų lietuviška poezija, skirtą Kuršių nerijos gamtai, kultūrai. Lietuviškai ši vieta pirmąkart buvo prakalbinta tik XX a., kai apie Kuršių neriją svetur – vokiečių, latvių ir rusų nacionalinėse literatūrose – jau plačiai kalbėta ir rašyta. Knygos dailininkei Vandai Padimanskaitei pavyko subtiliai atskleisti teksto ir vaizdo dermę.

Antologijoje pristatyta 61 autoriaus kūryba: nuo Martyno Liudviko Rėzos tekstų, Lietuvą palikusių poetų emigrantų – Bernardo Brazdžionio, Kazio Bradūno, Henriko Nagio, lietuvių literatūros klasikų – Algimanto Baltakio, Janinos Degutytės, Tomo Venclovos, Juditos Vaičiūnaitės, Sigito Gedos iki pačių jauniausiųjų kūrėjų – Vainiaus Bako, Gretos Ambrazaitės eilėraščių – visa poezijos puokštė Kuršių nerijai.

Diskutuos apie Macikus

Balandžio 14 d. 17 val. I.Kanto viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) vyks knygos „Macikai: atminties vieta Europos pakraštyje“ pristatymas, kuriame dalyvaus visi keturi leidinio sudarytojai: dr. Hektoras Vitkus, prof. dr. Vygantas Vareikis, dr. Edvinas Ubis ir dr. Justas Stončius.

Šioje Klaipėdos universiteto istorikų parengtoje mokslo studijoje, remiantis teorinėmis „tamsiojo paveldo“ apibrėžčių prieigomis ir tokio paveldo objektų pavyzdžiais Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje, yra tiriamos buvusių Macikų lagerių komplekso memorializacijos galimybės. Keliamas klausimas, kaip gali būti kuriama bendra atminties kultūra, turint omenyje faktą, kad buvusių Macikų lagerių kapinėse ir šios gyvenvietės apylinkėse palaidoti įvairių pilietybių bei tautybių žmonės: ir Antrojo pasaulinio karo belaisviai, ir GULAG’o aukos? Ši studija pretenduoja tapti teoriniu pagrindu, kuriant buvusių Macikų lagerių memorialo istorinę dalį, perteikiant atminimo svarbą visuomenei ir valstybės atminimo kultūrą formuojančioms institucijoms.

Knygoje pateikta archyvinė medžiaga, daug fotografijų, žemėlapių. Leidėjas – Klaipėdos universiteto leidykla, dailininkė – Eglė Dučinskienė, maketuotojas – Karolis Saukantas, redaktorė – Romualda Nikžentaitienė.

Šiandien Macikų gyvenvietė – ramus, jaukių miškelių apsuptas Šilutės priemiestis. Neaišku, ar jo gyventojai norėtų, kad jų gyvenamoji vieta būtų siejama su dramatiškais praeities įvykiais. Biblioteka kviečia dalyvauti diskusijoje su leidinio sudarytojais, kurie atsakys į daugeliui kylančius istorinius klausimus.

Sustabdytos akimirkos

Balandžio 16 d. 13 val. I.Kanto bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9) bus pristatytas originalus reprodukcijų rinkinys „KultJūra“, pretenduojantis tapti „Klaipėdos knyga 2021“.

Unikalų leidinį ir jo kūrimo procese dalyvavusius menininkus pristatys projekto iniciatorė, parodų kuratorė Simona Agota Martinkus. Pasak jos, jei ne Mahometas į kalną, tai kalnas pas Mahometą, – taip originaliai parodų lankytojų ieškojo menininkai, vasarą fotografijas eksponavę ant vandens – Klaipėdą ir Smiltynę jungiančiame kelte „Nida“. Atėjusieji į renginį sužinos 7+1 priežastį, kodėl buvo verta keltis į kitą krantą.

Reprodukcijų rinkinį apžvelgs menotyrininkė, projekto vadovė Danguolė Ruškienė ir asociacijos „Kūrėjų sąjunga“ primininkas Vladas Balsys.

Fotografijos parodų ciklas „KultJūra“ sujungė draugėn ne tik daug jaunųjų kūrėjų, menininkų iš visos Lietuvos, bet ir dviejų plačių erdvių – kultūros ir turizmo – lankytojus. Prabėgus geram pusmečiui, susigulėjus visiems įspūdžiams, žvelgdami retrospektyviai, renginyje apie projekto idėją, lūkesčius, netikėtus efektus ir ateities vizijas daugiau papasakos patys projekto iniciatoriai.

Kur balsuoti

Su konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujančiomis knygomis galima susipažinti ir balsuoti už populiariausią I.Kanto bibliotekos tinklalapyje www.biblioteka.lt ir šešiuose bibliotekos padaliniuose: Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49), Kalnupės padalinyje (Kalnupės g. 13) ir Pempininkų padalinyje (Taikos pr. 81 A).

Iki balandžio 24-osios skaitytojai rinks populiariausią knygą, o gražiausią leidinį išrinks ekspertų komisija.

Du fotografijų rinkiniai

Šį penktadienį 18 val. I.Kanto bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9) bus pristatyti asociacijos „Kūrėjų sąjunga“ pernai išleisti du fotografijų rinkiniai „Dangė Dubline, o Džoisas Dangėje“, pretenduojantys tapti „Klaipėdos knyga 2021“.

Klaipėdoje gyvenantys ir kuriantys menininkai – aktorius, režisierius Benas Šarka ir fotografas Remigijus Treigys, Dubline gyvenantys ir kuriantys klaipėdiečiai – dailininkė Vaida Varnagienė ir fotografas Gintaras Varnagys pristatys bendrą meno kūrinį – fotografijų albumą dėžutėje. Jį reikia pamatyti. Jau konkurso atidarymo šventėje daugeliui kilo klausimas, kodėl šalia trapių fotografijų yra aštrios žirklės. Romano „Ulisas“ autoriaus mintis – „klaidos yra atradimų vartai“ – įkvėpė keturis kūrėjus leistis į kūrybinę kelionę, apie kurios vingius renginyje bus galima išgirsti iš pirmų lūpų. Abu rinkinius apžvelgs menotyrininkė Danguolė Ruškienė ir asociacijos „Kūrėjų sąjunga“ primininkas Vladas Balsys.

Ne tik apie Kėdainių dvarą

Balandžio 5 d. 17 val. I.Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų padalinyje (Taikos pr. 81 A) bus pristatyta istoriko Vaido Banio knyga „Kėdainių dvaras. Sustabdytos akimirkos“, taip pat dalyvaujanti konkurse.

Knyga skirta Lietuvos dvarų kultūra ir Kėdainių istorija besidomintiems skaitytojams, solidi ir vertinga, parašyta Kėdainių krašto istoriko, išleista Klaipėdos spaustuvėje „Druka“.

Istorikas V.Banys šiandieninių realijų fone kelia klausimą – Rusijos imperiniai karai: kaip viskas prasidėjo? Ir kartu atsako, kad karas aplink Krymą ir Juodąją jūrą, „brolių slavų“ gynimas, konfliktai su Europos valstybėmis ir Rusijos izoliacija nėra tik nūdiena, visa tai tėra neišmoktos ir pamirštos pamokos. „Neišmoktos istorijos pamokos visada apsukusios ratą grįžta atgal ir skaudžiai priverčia vėl jas kartotis. Knygoje pasakojama apie Rusijos generolo Eduardo Totlebeno ir jo šeimos likimą. Ši seniai pamiršta asmenybė netikėtai atgimė knygoje dabartinio karo kontekste. Generolas buvo garsiausias Krymo bei Rusijos ir Turkijos karų herojus. Tada vyko didžiausi modernėjančios Europos susidūrimai su jos protui nesuvokiamu „rusų pasauliu“. Renginyje pažvelgsime į moderniojo rusiškojo imperializmo karų ištakas iš to meto rusų ir Europos pozicijų. Tai galima pavadinti ir nedidele ekskursija į Putino istorijos pasaulį, padėsiančia susivokti, kad dabartinė beprotybė yra tiesiog mūsų pražiūrėtas istorinis dėsningumas. Galėsime akivaizdžiai palyginti dabartinių Europos politikų ir to meto Vakarų valstybių lyderių ryžtingumą, atsakant į bandymus stumdyti „raudonas linijas“, – sakė knygos autorius V.Banys. Iliustruodamas savo pasakojimą, jis pristatys tiek vyresniajai kartai kažkada matytų, tiek lietuviams visiškai unikalių meninių filmų epizodus.

Knygos leidėjas VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras atėjusiems į renginį dovanos gyvą ekskursiją po Kėdainius. Taip pat bus galimybė laimėti knygų.

Du leidiniai apie sveikatą

Balandžio 7 d. 17 val. I.Kanto bibliotekoje (Turgaus g. 8) vyks prof. dr. Jūratės Sučylaitės monografijos „Prieš srovę. Psichikos sveikata ir vertybės šiuolaikiniame pasaulyje“ ir prof. dr. Ingridos Baranauskienės vadovėlio „Negalia ir sveikatos priežiūra“ pristatymas. Klaipėdos universiteto leidyklos išleistas knygas išsamiai pristatys pačios autorės.

Į šį susitikimą kviečiami ateiti tie, kuriuos domina išsamiau pažinti žmogaus psichikos sveikatą, nuo kurios priklauso mūsų gebėjimas džiaugtis gyvenimu, išgyventi egzistencinius sunkumus (artimojo netektį, darbo praradimą, fizinės sveikatos blogėjimą ir kt.), suprasti save patį, būti savarankiškam, užmegzti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis. Mokslinėje monografijoje, skirtoje ne tik edukologams, sociologams, visuomenės sveikatos specialistams, bet ir plačiajai visuomenei, apžvelgiami straipsniai, tyrimų duomenys, gilinamasi į fenomenologines individualias psichikos būsenas, poezijos terapiją, interpretuojami sociokultūrinės aplinkos procesai. Prof. dr. J.Sučylaitės knyga sulaukė didelio populiarumo – 2021 m. rudenį visos knygos buvo parduotos, išleistas antrasis tiražas.

Kita pristatoma knyga – vadovėlis „Negalia ir sveikatos priežiūra“, skirtas ne tik konkretaus dalyko studijoms, bet ir norintiems pagilinti žinias apie žmonių, turinčių negalią, teisę į sveikatos priežiūrą. Vadovėlis parengtas taip, kad būtų prieinamas tiek studentams, tiek praktikams, norintiems pagilinti žinias apie žmones, turinčius negalią, jų situaciją sveikatos priežiūros sistemoje ir jų artimųjų teises į sveikatos priežiūrą.

„Visi mes esame vieni su kitais susiję, tad privalome jausti atsakomybę ne tik už savo sveikatą, bet ir už pagalbą kitiems. Domėkimės, gilinkime žinias, tobulinkime sveikatos stiprinimo įgūdžius“, – ragina knygų autorės.

Kur balsuoti

Su konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujančiomis knygomis galima susipažinti ir balsuoti už populiariausią I.Kanto bibliotekos tinklalapyje www.biblioteka.lt ir šešiuose bibliotekos padaliniuose: Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49), Kalnupės padalinyje (Kalnupės g. 13) ir Pempininkų padalinyje (Taikos pr. 81 A).

Iki balandžio 24-osios skaitytojai rinks populiariausią knygą, o gražiausią leidinį išrinks ekspertų komisija.

Istorinis fotoalbumas

Šį penktadienį 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49) bus pristatytas konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujantis fotografijų albumas „Grafai de Šuazel-Gufje: Plateliai–Papilys“ apie prancūzų grafų giminės istoriją ir jos pėdsakus Lietuvoje.

Rafinuotumas, prabanga, elegancija – tai jausmai, apimantys vartant istoriją menančio fotografijų albumo puslapius. Leidinį pristatys viešnios iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“ – direktoriaus pavaduotoja, knygos sudarytoja Edita Lansbergienė bei Komunikacijos ir parodų skyriaus vedėja Lina Kuncytė.

Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos, naujasis valdovas Pavelas I 1800 m. buvusiam Imperatoriškosios bibliotekos direktoriui ir Imperatoriškosios dailės akademijos prezidentui Ogiustui de Šuazeliui-Gufje dovanojo Platelių dvarą, kurį Šuazeliai valdė iki pat 1940 m. Už Ogiusto sūnaus Oktavijaus ištekėjusi Lietuvos moteris rašytoja garsioji Sofija Tyzenhauzaitė, žavėjusi ir Prancūzijos imperatorių Napoleoną, ir Rusijos carą Aleksandrą I, savo vieninteliam sūnui krikštatėviu pasirinko Rusijos valdovą, o šis savo vardu berniuką pakrikštijo. Aleksandras de Šuazel-Gufje nusipirko ir Papilio dvarą, kurį giminė taip pat valdė iki 1940 m. Išsaugotos nuotraukos sudėtos į fotografijų albumą, kurį išleido Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė Klaipėdoje.

Renginiui iškilmingumo suteiks Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro vaikų senosios muzikos ir šokio ansamblis „Dolce musica“, vadovaujamas Aušros Mieleikienės.

Kaligrafijos eskizai

Kovo 22 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio g. 9) vyks susitikimas su Daiva Molyte-Lukauskiene, kuri pristatys savo naują eilėraščių knygą „Kaligrafijos eskizai“, taip pat dalyvaujančią Klaipėdos metų knygos rinkimuose. Renginyje dalyvaus Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė, rašytoja Nijolė Kliukaitė-Kepenienė, šokio teatro „Judesio erdvė“ aktorė, šokėja Aistė Burkauskaitė.

Poetės ir dailininkės D. Molytės-Lukauskienės naujos poezijos knygos „Kaligrafijos eskizai“, iliustruotos pačios autorės, poetinis pasaulis glaudžiai susijęs su išskirtine pajūrio aura, nepakartojamu peizažu ir šio krašto gyventojais. Ne vienerius metus rašyti eilėraščiai inspiruoja vaizdinius. Vyksta savotiškas vidinis monologas, iš tekstinės plotmės peraugantis į vizualinį dialogą, žodžio ir vaizdo sintezę, kai tekstas, idėja, mintis, susipina su vizualiai reiškiama forma. Teksto kuriamas vaizdas poetei visada buvo labai svarbus, per vaizdą išsakoma ir esminė mintis:

Aš molinė esu.

Molio Motiejaus,

Mackos iš Barščių,

Brolio Vinco

Anūkė.

Smėliais užpustė mane.

Atėjau čia, kad pribertų

Į burną, ausis, akis,

Įsčias...

Molinė esu.

Molio dukra.

Pieskuos. (p. 75)

Kita D. Molytės-Lukauskienės mėgstama tema, kuriai skirtas visas „Kaligrafijos eskizų“ skyrius, – kaimas. Tiek gimtosios Dzūkijos, tiek įtėvynės Neringos. Vaizdas šiek tiek pakylėtas, poetizuotas. Iš įvairių kasdienybės rakandų poetė nuaudė margą divonų raštą. Viskas ten – ypač senojoje Dzūkijoje – atrodo teisingiau ir geriau nei šiandienos erdvėje ir laike. Tais eilėraščiais nei teisiama, nei teisinama, tik pasakojama, ypač „Kuršininkų sakmėse“.

Skaitant D. Molytės-Lukauskienės poeziją, atrodo, kad ji rašyta tą pačią blykstelėjusios minties akimirką. Pati autorė taip yra apibūdinusi savo kūrybinį procesą: „Jauti, kad eilėraštis beldžiasi, reikia spėti užrašyti, nes neatsiminsi, jis lyg paukštis nuskris.“

„Homo liber“ leidyklos išleistą poezijos rinkinį spausdino „Petro ofsetas“. Knyga skirta plačiam skaitytojų ratui. Šiemet D. Molytei-Lukauskienei už „Kaligrafijos eskizus“ įteikta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija.

Politinis trileris

Kovo 24 d. 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) su skaitytojais susitiks rašytojas Juozas Šikšnelis. Visuomenei bus pristatyta konkurse dalyvaujanti naujausia jo knyga „Jautrumo slenkstis“.

Tai politinis trileris apie nūnai vykdomą hibridinį karą prieš Europos Sąjungą. Šiame kūrinyje kiršinamos lenkų ir lietuvių tautos, pradžioje niokojant kapines, vėliau į dienos šviesą ištraukus istorinį artefaktą – LDK valdovų karūną, kaip argumentą apkaltinti lietuvius, pasisavinant vogtus istorinius artefaktus. Veikia iš kitų autoriaus kūrinių jau pažįstamas istorikas Andrius Večiorinas, kuris, išėjęs į dalinę pensiją, reziduoja tėviškėje ir painioja sudėtingą istoriją. Paraleliai ją tiria ir policijos tyrėjas Arnas Mašiotas. Suvienyti pastangas jiems iki pabaigos nesiseka, nes tarp jų nuolatos bėgioja juoda katė. Pabaigoje Večiorinas pastatomas prie ribinio Jautrumo slenksčio: arba viešai sumeluoja ir gelbsti sūnų, kurį teroristai pasirengę paaukoti, arba... Ir jis pasielgia teisingai...

Kūrinys žaižaruoja autoriui būdinga ironija ir saviironija. Knygą išleido „Homo liber“ leidykla, spausdino „Petro ofsetas“.

J. Šikšnelis – bibliotekininkas ir rašytojas, išleidęs daugiau nei dvi dešimtis knygų – romanų, detektyvinių romanų (Raido Dubrės slapyvardžiu), novelių bei pjesių rinkinių. Gurinių romanas „Kryžiau žalio medžio“ įvertintas Ievos Simonaitytės ir Žemaitės literatūrinėmis premijomis, VRM premijomis įvertinti detektyvai, 2020 m. už romaną „Praeities dulkės – mirties šešėliai“ antrą kartą J. Šikšneliui skirta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija, o apsakymų, novelių ir esė rinkinys „Būsenos“ 2021 m. pelnė Gabrielės Petkevičaitės Bitės literatūrinę premiją. Nuo 1973 m. iki 2022 m. rašytojas dirbo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, 2008–2019 m. buvo jos direktoriumi.

Kur balsuoti

Su konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujančiomis knygomis galima susipažinti ir balsuoti už populiariausią I.Kanto bibliotekos tinklalapyje www.biblioteka.lt ir šešiuose bibliotekos padaliniuose: Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Meno skyriuje (J. Janonio g. 9), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49), Kalnupės padalinyje (Kalnupės g. 13) ir Pempininkų padalinyje (Taikos pr. 81 A).

Iki balandžio 24-osios skaitytojai rinks populiariausią knygą, o gražiausią leidinį išrinks ekspertų komisija.

G.Grajausko poezijos rinkinys

Šį penktadienį 17.30 val. I.Kanto bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9) vyks klaipėdiečio poeto Gintaro Grajausko eilėraščių knygos „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“ pristatymas.

„Mane visada ypatingai domino eilėraščiai, kuriuose „gražumo“, „meniškumo“ tėra tik būtinas minimumas. Eilėraščiai, kurie sugeba tapti beveik anoniminiais, be ryškesnės autoriaus invazijos. Tarsi atsiradę savaime. Idealiu atveju skaitytojai pasijunta, lyg patys juos būtų parašę. Dažnai jie trumpi, lakoniški, atmosferiški. Keliomis eilutėmis sukuriantys pasaulio vaizdą, – pasakojo G.Grajauskas. – Kita knygos ašis – „Paguodos giesmės“, eilėraščių ciklas, kurį kažkada pradėjau, iš karto žinodamas, kad jis niekada nebus baigtas. Eilėraščiai į šį ciklą ateina patys – nenoriu nieko forsuoti ir skubinti. Gal net atvirkščiai – norėtųsi, kad ciklas pildytųsi kuo lėčiau. Nes dauguma ciklo eilėraščių vienaip ar kitaip susiję su man svarbiais žmonėmis, kurių jau nebėra. Konkrečių dedikacijų norėjau išvengti – nors kai kur jos nesunkiai nuspėjamos. Vis dėlto „Paguodos giesmės“ skirtos ne mirusiems, o gyviesiems, tebegyvenantiems. Visų gyvųjų sustiprinimui ir paguodai. Kitos dalies eilėraščių stilistika – atpažįstama iš mano ankstesnių knygų. Paradoksalūs, (auto)ironiški. Kai kurie aštroki.“

Konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujančią knygą pristatys poetė Elena Karnauskaitė. Pristatyme dalyvaus knygos autorius G.Grajauskas.

Du D.Musteikio romanai

Kovo 8 d. 17 val. I.Kanto biblioteka buria į virtualų susitikimą su Klaipėdos metų knygos rinkimuose dalyvaujančių romanų „Čia bus Mėmelio pilis“ ir „Mėmelio komtūro kalavijas“ autoriumi klaipėdiečiu Dariumi Musteikiu. Tiesioginė transliacija vyks bibliotekos feisbuko paskyroje @kmsvb.

Būsimo Klaipėdos jubiliejaus proga D.Musteikis parašė istorinį romaną su nuotykių elementais, kuris, nebūdamas istoriniu veikalu ar vadovėliu, įtraukia skaitytojus į maloniai užkrečiamą skaitymo pramogą „skaniai praryti knygą“ ir leidžia pažvelgti į Klaipėdos miestą pirmųjų Mėmelio gyventojų akimis.

Beje, abiejų romanų autorius D.Musteikis gimė Klaipėdos gimtadienio dieną – rugpjūčio 1-ąją, tik 713 metais vėliau, ir romaną „Čia bus Mėmelio pilis“ dedikuoja savo gimtinei.

Knygoje „Mėmelio komtūro kalavijas“ (romano „Čia bus Mėmelio pilis“ tęsinys) siūloma pasitelkti vaizduotę ir persikelti į daugiau nei prieš 760 metų vykusius nepakartojamus ir įtraukiančius įvykius Dangės žiotyse ir rytinėje Baltijos pakrantėje. Kartu su knygos personažais kviečiama atkakliai ginti Mėmelį nuo jį puolančių Algmino žemaičių, spręsti miesto vystymo ir apsaugos klausimus, džiaugtis naujų miesto gyventojų gimimu, pamąstyti apie bendražmogiškas vertybes.

B.Puidoko eilėraščiai

Kovo 9 d. 16 val. I.Kanto bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49) bus pristatyta konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujanti Broniaus Puidoko eilėraščių knyga „Dainuoju gyvenimą“, kurią išleido S.Jokužio leidykla-spaustuvė.

Užsitęsusios pandemijos metu nerimo, nežinios, slogių nuotaikų dažnai prisipildo mūsų namai, o jei dar dangų užvaldo pilki lietų nešantys debesys, į sielą ima skverbtis pilkuma. Prasta nuotaika smelkia iki kaulų, pranyksta net mažiausi džiugesio blyksniai. Turi sau prisipažinti – užvaldė depresija. 2021 m. išleistoje antrojoje B.Puidoko eilėraščių knygutėje visiškai kita nuotaika – čia užkoduotas proveržio iš pandeminės nuotaikos troškimas. Autoriaus optimizmą rodo ir pavadinimas „Dainuoju gyvenimą“. Grėsmės akivaizdoje apdainuojamas gyvenimas, meilė, gamtos gyvybingumas. Autoriaus akiratis platus: jis mėgsta keliauti, domisi istorija, istoriografija, žavisi garbinga Lietuvos praeitimi, lyg metraštininkas aprašo iškilias asmenybes. Eilėraščiuose minimi Lietuvos kunigaikščiai, karalienė Barbora Radvilaitė, paskirti eilėraščiai palaimintajam Jurgiui Matulioniui, kovotojai už Lietuvos nepriklausomybę Nijolei Sadūnaitei, neužmiršta įdomi asmenybė – Klaipėdos dainininkė, daug metų žavėjusi savo publiką jausminga populiariąja muzika, Nelė Paltinienė.

Skaitytojai rinks populiariausią knygą, o gražiausią leidinį išrinks ekspertų komisija.

Fotoalbume – prasminga tradicija

Kovo 15 d. 17 val. I.Kanto bibliotekos Pempininkų padalinyje (Taikos pr. 81 A) vyks Klaipėdos metų knygos rinkimuose dalyvaujančio fotoalbumo „Donelaitis. Klaipėda. Sausio 1-oji“ pristatymas. Fotoalbumą išleido „Eglės“ leidykla. Renginyje dalyvaus leidėjas ir šio leidinio sudarytojas Antanas Stanevičius.

Fotoalbumas skirtas prasmingai ir romantiškai klaipėdiečių tradicijai – kasmet pagerbti Kristijono Donelaičio gimtadienį sausio pirmąją dieną 12 valandą. Sueigos, prasidėjusios 1989-aisiais, tampa vis gausesnės, turiningesnės. Knygoje nuolatiniai susirinkimų dalyviai pasisako apie K.Donelaičio reikšmę jiems asmeniškai ir visai Lietuvai.

Fotoalbume yra kompaktinė plokštelė su K.Donelaičio kūryba, kurią deklamuoja Klaipėdos dramos teatro aktoriai, su Liudviko Rėzos tautosakiniu palikimu, dainuojamu

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“.

E.Barauskienės „Kovingoji Ėvė“

Kovo 16 d. 17 val. I.Kanto bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49) – Editos Barauskienės knygos „Kovingoji Ėvė: kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“ pristatymas. Renginyje svečiuosis konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujančios knygos autorė E.Barauskienė, aktorė Virginija Kochanskytė, knygą išleidusios leidyklos „Eglė“ vadovas A.Stanevičius.

Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės paskatino priekuliškę pedagogę ir rašytoją Editą Barauskienę pažvelgti į lietuvių literatūros klasikės tautinę, pilietinę veiklą, į jos atkaklią kovą su priespauda, neteisybe. Visa tai I. Simonaitytė patyrė vaikystėje, jaunystėje ir brandžiame gyvenime nuo savųjų kaimynų, nuo vokiečių ir tarybinės valdžios. Fizinę negalią turėjusi rašytoja buvo nepaprastai stipri savo dvasia, ji nenuolaidžiavo tiems, kurie kėsinosi pažeminti žmogiškąjį orumą, visiškai nepelnytai bausti jos gentainius. Vienas pačių skaudžiausių laikotarpių I.Simonaitytės gyvenime – Antrasis pasaulinis karas ir pokaris, kai ištuštėjusio Klaipėdos krašto gyventojai buvo masiškai tremiami į Sibirą, o grįžusieji neapsikentę emigravo į Vokietiją.

„Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva!“ – taip kovingoji Ėvė pasidžiaugė 1923-iųjų vasario 16-ąją, prabėgus mėnesiui po Klaipėdos ir Lietuvos susivienijimo. Rašytojos lietuviškasis patriotizmas – sektinas pavyzdys.

„Su kovingąja Ėve gyvenau visą gyvenimą – ir tiesiogiai Priekulėje, ir per jos kūrybą“, – teigė E.Barauskienė, savo mintis sudėjusi į knygą „Kovingoji Ėvė: kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“.

Kur balsuoti

Su konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujančiomis knygomis galima susipažinti ir balsuoti už populiariausią I.Kanto bibliotekos tinklalapyje www.biblioteka.lt ir šešiuose bibliotekos padaliniuose: Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49), Kalnupės padalinyje (Kalnupės g. 13) ir Pempininkų padalinyje (Taikos pr. 81 A).

Iki balandžio 24-osios skaitytojai rinks populiariausią knygą, o gražiausią leidinį išrinks ekspertų komisija.

Instaliacija ir audiogidas

Klaipėdietiškas knygos konkursas – kasmetis miesto renginys, kurį inicijavo ir nuo 2006-ųjų organizuoja Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka. 16-ojo konkurso „Klaipėdos knyga 2021“ pradžios renginys vyks kovo 2 d. 17 val. miesto bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje. Jame bus pristatyta unikali architekto Vlado Balsio instaliacija „Metų knyga“, 2021 m. uostamiestyje išleistų knygų paroda ir šių metų konkurso naujovė – audiogidas, kuriuo bus galima pasinaudoti kovą ir balandį lankant ekspoziciją. Knygos šventę ves aktorius Linas Zubė, gros pianistas Marijus Kučikas.

Konkurso finalinis renginys planuojamas balandžio 27-ąją, per Nacionalinę bibliotekų savaitę. Atminimo dovanas konkurso nugalėtojams sukurs menininkė Neringa Poškutė-Jukumienė. Nuo šiol apdovanojimai už gražiausią leidinį bus skiriami ne tik uostamiesčio leidyklai ar leidėjui, bet ir visai konkursą laimėjusią knygą parengusiai komandai.

Leidyklos, leidėjai ir autoriai

16-ajame Metų knygos konkurse dalyvauja penkios uostamiesčio leidyklos: Klaipėdos universiteto leidykla, S.Jokužio leidykla-spaustuvė“, „Libra Memelensis“, „Eglė“, „Druka“, penki leidėjai: Lietuvos jūrų muziejus, „Si:said“ galerija, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės ir Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos, Kūrėjų sąjunga ir aštuoni autoriai klaipėdiečiai: Gintaras Grajauskas, Juozas Šikšnelis, Dainius Sobeckis, Darius Musteikis, Jūratė Sučylaitė, Daiva Molytė-Lukauskienė, Bronius Puidokas ir Ernestas Žvaigždinas.

Šiemet leidyklos ir leidėjai konkursui galėjo teikti neribotą knygų skaičių, tačiau šia privilegija pasinaudojo tik „Eglės“ leidykla, konkursui pateikusi net aštuonias knygas. Kiti leidėjai, kaip įprasta, – po du at tris leidinius.

Nuo kovo 2-osios su konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujančiomis knygomis bus galima susipažinti ir balsuoti už populiariausią I.Kanto bibliotekos tinklalapyje www.biblioteka.lt ir šešiuose bibliotekos padaliniuose: Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49), Kalnupės padalinyje (Kalnupės g. 13) ir Pempininkų padalinyje (Taikos pr. 81 A).

35 – tiek leidinių varžysis konkurse „Klaipėdos knyga 2021“.

Mena miesto ir krašto istoriją

Tarp pretendenčių į Metų knygos titulą – daug Klaipėdos miesto ir krašto istoriją menančių leidinių.

„Druka“ 2021 m. išleido erdvinę pop-up knygą „Iškylančios Klaipėdos istorijos“. Ji skatina leistis į nuostabią kelionę po žymiausias Klaipėdos istorines vietas. Verčiant knygos puslapius, visa didybe iškyla Klaipėdos dramos teatras, Laikrodžių muziejus, „Meridianas“, Lietuvos jūrų muziejus ir kiti erdviniai objektai.

Leidykla „Eglė“ išleido Antano Stanevičiaus sudarytą fotografijų albumą „Donelaitis. Klaipėda. Sausio 1-oji“, skirtą prasmingai ir romantiškai klaipėdiečių tradicijai kasmet sausio 1 d. 12 val. susirinkti prie K.Donelaičio paminklo ir garbingai paminėti lietuvių literatūros pradininko gimtadienį.

Kita reikšminga „Eglės“ leidyklos knyga – Editos Barauskienės istorinis romanas „Kovingoji Ėvė. Kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“. I.Simonaitytės 125-osios gimimo metinės paskatino priekuliškę pedagogę ir rašytoją pažvelgti į lietuvių literatūros klasikės tautinę, pilietinę veiklą, į jos atkaklią kovą su priespauda, neteisybe.

Lietuvos jūrų muziejus konkursui pateikė Dainiaus Elerto sudarytą knygą „Jūros skonis: žūklė Lietuvos priekrantėje 1900–1944 m.: amžininkų ir tyrėjų tekstų antologija“, pasakojančią apie savitą pajūrio žvejų kultūrą, ir katalogą „Lietuvos jūrų muziejaus rinkiniai prabyla. Laivų modeliai“. Skaitytojams jos bus pristatytos kovo 1 d. 17 val. I.Kanto bibliotekos Pempininkų padalinyje. Dalyvaus abiejų knygų sudarytojai – Romualdas Adomavičius ir D.Elertas.

Mokslo studijos ir romanai

Klaipėdos universiteto leidyklos knyga „Macikai: atminties vieta Europos pakraštyje“ (sudarytojai Hektoras Vitkus, Vygantas Vareikis, Edvinas Ubis, Justas Stončius) irgi prikaustys istorijos mėgėjų dėmesį. Šioje Klaipėdos universiteto istorikų parengtoje mokslo studijoje, remiantis teorinėmis „tamsiojo paveldo“ apibrėžčių prieigomis ir tokio paveldo objektų pavyzdžiais Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje, yra tiriamos buvusių Macikų lagerių komplekso memorializacijos galimybės.

Leidykla „Libra Memelensis“ pernai išleido Jolantos Norkienės-Kokkalis parengtą „Klaipėdos parko istoriją“. „Tai emocijų knyga“, – taip ją įvertino bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė. Išties visi turime savų prisiminimų, susijusių su šia miesto vieta. Albumas gausiai iliustruotas senomis nuotraukomis.

Darius Musteikis, iš Klaipėdos kilęs ir čia ilgai gyvenęs autorius, 2021 m. parašė du istorinius romanus apie viduramžių Mėmelį: „Čia bus Mėmelio pilis“ ir „Mėmelio komtūro kalavijas“. D.Musteikis dabar gyvena Vilniuje, tačiau Klaipėdos – gimtojo miesto istorija, jam visada buvo ir yra labai svarbi. D.Musteikio istorinius romanus išleido leidykla „Briedis“.

Poezijos ir dailės sąskambiai

Visų konkurso dalyvių čia tikrai neapžvelgsime, bet dar norėtųsi atkreipti dėmesį į tapytojo Ernesto Žvaigždino sudarytą knygą „Kas ten žino...“, skirtą jo brolio Romo Žvaigždino šviesiam atminimui. Ši nedidelė knygelė, puikiai telpanti kišenėje, išsiskiria ne tik turiniu, bet ir dizainu. Knygą sudaro dviejų brolių kūryba – Romo eilėraščiai – miniatiūros ir Ernesto tapybos kūrinių fragmentai. Leidinį labai sušildo nuotraukos iš asmeninio Ernesto archyvo ir jūros nugludintas medžio gabalėlis, kuriuo pervertas knygos viršelis.

Ypač gražus leidinys – Marytės Kuzmaitės eilėraščių knyga „Sankirta“ – tikras meno kūrinys. Knygą iliustravęs ir jos maketą sukūręs grafikas Romas Klimavičius itin subtiliai ir jautriai sujungė du menus – poeziją ir grafiką. Šią suvenyrinę knygą, grafikos kūrinių ir eilėraščių rinkinį, išleido S.Jokužio leidykla-spaustuvė.

Dar viena knyga, kuri tikrai sudomins klaipėdiečius, – aktorės Ingos Jankauskaitės eilėraščių rinkinys „Ir tai praeis“, ją taip pat išleido S.Jokužio leidykla-spaustuvė.

Visos knygos, dalyvaujančios konkurse, bus pristatytos visuomenei. Gyvi pristatymai, leidėjų, autorių ir skaitytojų prasmingi susitikimai jau prasidėjo ir jie vyks iki pat konkurso pabaigos, jei nesutrukdys pandemija. Bet biblioteka turi planą ir force majeure atvejui. Tuomet virtualūs knygų pristatymai bus rengiami „Kauno atžalyno“ padalinio įrašų studijoje.

Konkurso finansinis rėmėjas – bendrovė „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.

Priežastys, kodėl šiemet taip ilgai truko konkursas – užsitęsęs karantinas. Konkursą jau 15-ąjį kartą organizavusi Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešoji biblioteka laukė, kol skaitytojams galės sudaryti galimybę balsuoti ne tik internetu, bet ir gyvai – šešiuose didžiuosiuose uostamiesčio bibliotekos padaliniuose – Skaitytojų aptarnavimo skyriuje, Meno skyriuje, Jaunimo skyriuje, Pempininkų bibliotekoje, Kalnupės padalinyje ir „Kauno atžalyno“ bibliotekoje. Beje, į pastarąją pačią naujausią miesto biblioteką, kuri skaitytojams duris atvėrė 2020-ųjų spalį, persikėlė ir pati konkurso ceremonija.

„Visada labai smagu rengti šventes naujuose namuose. Labai džiaugiamės, kad išsaugojome tradiciją – šiais metais nevyko Vilniaus knygų mugė, visokių abejonių turėjome ir mes, bet konkurso atsisakyti neketinome“, – teigė organizatoriai.

Populiariausios 2020-ųjų Klaipėdos knygos laurus nuskynė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus išleista knyga – Vasilijaus Safronovo „Klaipėdos miesto istorija“. Pagrindinis prizas atiteko Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, prizą atsiėmė jo direktorius Jonas Genys.

Į populiariausios knygos titulą galėjo pretenduoti visos 33 konkursui pateiktos knygos – tiek Klaipėdos leidyklų ir leidėjų knygos, tiek klaipėdiečių autorių knygos, išleistos kitose Lietuvos leidyklose. Skaitytojai daugiausia balsavo už V.Safronovo „Klaipėdos miesto istoriją“, Kęstučio Demerecko knygą „Nemuno delta: penkių šimtmečių akimirka“ ir Lietuvos jūrų muziejaus knygą vaikams „Vandens gyvenimo linija“. Pastaroji knyga – su papildytos realybės elementais. Jautrią rašytojo J.Tertelio parašytą ir dailininkės E.Maya iliustruotą knygą visapusiškai papildė ir praplėtė kompozitorės R.Mačiliūnaitės-Dočkuvienės sukurtas knygos garso takelis.

Gražiausios knygos titulas šiemet vėl atiteko albumui. Klaipėdiečio fotomenininko Broniaus Vyto Karaciejaus albumą „Jutimai“ gražiausios knygos rinkimo komisija įvertino aukščiausiais balais. Albumo sudarytojai – B.V.Karaciejus ir menotyrininkė Danguolė Ruškienė, albumą sukūrė dizaineris Raimondas Žičkus.

„Manau, kad gražiausios knygos laurai turėtų atitekti knygos kūrėjams – albumo estetinė išvaizda labiausiai priklauso nuo knygos dailininko ir, žinoma, sudarytojų, jei tai albumas. Tačiau mūsų konkurso misija – skatinti leidybą Klaipėdoje, todėl pagrindinis gražiausios knygos laimėjimas atiteko UAB „Druka“ spaustuvei“, – komentavo bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė. Prizą atsiėmė „Drukos“ administracijos vadovė Lina Šniukienė.

Gražiausios knygos rinkimo komisijai vadovavo dizainerė Agnė Kanaverskytė, komisiją sudarė Lidija Kuklienė, Raimondas Žičkus, Ernestas Šimkūnas, Alvydas Klimas ir Remigijus Treigys. Šį kartą gražiausias leidinys buvo renkamas griežtai laikantis šalies gražiausios knygos rinkimo nuostatų, buvo vertinamas leidinių grafinis apipavidalinimas ir iliustravimas, iliustracijų, nuotraukų, žemėlapių kokybė, tipografika, popieriaus parinkimas ir leidinių įrišimas, leidinių originalumas ir koncepcija, apipavidalinimas ir knygų meninė visuma. Visi komisijos nariai savo įžvalgas apibendrino balais – nuo 1 iki 10. Galutinį rezultatą nulėmė bendras surinktų balų vidurkis. „Ketvirčio balo persvara pranašesnis buvo B.V.Karaciejaus albumas „Jutimai“, kuris iš tiesų yra puikus ir netikėtas, tačiau tikrai labai nedaug trūko, kad ir populiariausios, ir gražiausios knygos titulas būtų atitekęs V.Safronovo knygai „Klaipėdos miesto istorija“, – sakė B.Skaisgirienė.

Apdovanojimus konkurso nugalėtojams sukūrė klaipėdietė menininkė Neringa Poškutė-Jukumienė.

Šiemet ypatingais pagarbos atminimo ženkleliais ir padėkomis buvo pagerbti šie leidėjai ir rašytojai: Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas, profesorius Vasilijus Safronovas – už šiuolaikišką, profesionaliai parašytą Klaipėdos miesto istoriją, už nuolatinį uostamiesčio kultūros puoselėjimą ir istorinės atminties gaivinimą, fotomenininkas B.V.Karaciejus – už Klaipėdos istorijos ir kultūros buvimo ženklus meninėje fotografijoje, už uostamiesčio vizualaus metraščio kūrimą, leidėjas, istorikas, kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas – už unikalų leidinį apie Nemuno deltos vystymąsi, už uostamiesčio istorijos ir kultūros tyrimą bei puoselėjimą, literatūros tyrinėtoja Jovita Saulėnienė – už karališkojo laikotarpio Klaipėdos istorijoje tyrinėjimą ir garsinimą leidinyje „Karališkoji Klaipėda“, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus vedėja Jurga Bardauskienė – už rekonstruotą miesto bibliotekos istoriją leidinyje „Kultūros palikimo beieškant: Klaipėdos miesto biblioteka 1920-1945 metais“.

Dar vienas atminties ženklelis – emalyje atkurtas koklio fragmentas – buvo įteiktas Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojai archeologei Raimondai Nabažaitei už archeologinius ir mokslinius tyrimus monografijoje „Interjero karalienė. Europos kultūros reiškiniai Klaipėdos krosnių kokliuose XIV–XVIII a.“. Šį apdovanojimą įsteigė, sukūrė ir įteikė menininkė N.Poškutė-Jukumienė. Kodėl R.Nabažaitės knygai – toks išskirtinis dėmesys, nors knyga nedalyvavo konkurse? R.Nabažaitės monografija pasirodė 2020-ųjų pradžioje, o knygoje įrašyta išleidimo data yra 2019 metai, tad pagal nuostatus monografija konkurse dalyvauti negalėjo. Archeologę buvo nutarta pagerbti atskirai už ypatingai vertingą mokslinę monografiją.

Atminimo ženklelis už ištikimą draugystę taip pat buvo įteiktas konkurso mecenatui Rimantui Cibauskui, kuris Klaipėdos metų knygos rinkimus remia nuo pat jų pradžios – jau 15 metų. Klaipėdos metų knygos konkurso finansinis rėmėjas – UAB „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.

Šventinę nuotaiką finaliniame konkurso renginyje šiemet padėjo sukurti Klaipėdos džiazo orkestro grupė „The Marchin’GanG” (liet. „Marširuojanti šutvė“). Renginį režisavo Vida Narveišytė-Zubienė, ceremoniją vedė aktorius Linas Zubė ir B.Skaisgirienė.

12-asis konkurso sezonas

Kaip sakė šį konkursą inicijavusios ir jau 12 metų jį rengiančios Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė, jo misija ir šiais metais išlieka ta pati – palaikyti leidybą Klaipėdoje, ypač šiuo metu, kai ekonominės sąlygos šiai veiklai nėra itin palankios.

„2017-ųjų uostamiesčio leidybinis derlius nėra gausus. Tarp konkursui pateiktų knygų – nedaug, vos vienas kitas išskirtinis, kažkuo ypatingas leidinys. Bet mes labai džiaugiamės, kad leidyba Klaipėdos mieste ir toliau gyvuoja, o mums pavyksta išlaikyti tradiciją – kasmet rengti klaipėdietiškos knygos konkursą“, – teigė B.Lauciuvienė.

Konkurso finansinis rėmėjas – UAB „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.

Dvi nominacijos

Kaip jau įprasta, skaitytojai balsuodami išrinks pačią populiariausią Klaipėdos knygą, o specialiai suburta komisija, kuri rinksis vasario pabaigoje, – gražiausią 2017-ųjų leidinį.

Balsavimas vyks nuo sausio 17 d. iki vasario 19 d. Balsuoti bus galima internetu www.biblioteka.lt ir šešiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Suaugusiųjų aptarnavimo ir informacijos skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Kalnupės bibliotekoje (Kalnupės g. 13), Pempininkų bibliotekoje (Taikos pr. 81A), „Kauno atžalyno“ bibliotekoje (Kauno g. 49).

Įsiliejo ir palangiškiai

Konkurse „Klaipėdos knyga – 2017“ ketina dalyvauti 10 uostamiesčio leidėjų: leidykla „Libra Memelensis“, „Eglės“ leidykla, spaustuvė „Druka“, Klaipėdos universiteto leidykla, VšĮ „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“, VšĮ „Kūrybos litorina“, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, VšĮ „Aido švyturiai“, VšĮ „Verslas ar menas“ ir VšĮ Palangos kūrybinė grupė „Mostas“.

Kaip matyti, prie klaipėdiečių konkurso šiemet prisijungė ir palangiškiai. Anot organizatorių, atėjo laikas plėsti renginio geografiją.

Konkuruos 15 leidinių

Šiemet konkursui pateikta 15 leidinių.

Tarp jų  – „Drukos“ spaustuvės išleista J.Saulėnienės knyga „Jos didenybė Prūsijos karalienė Luizė Mėmelyje“, trys „Eglės“ leidyklos knygos – Aldonos Kazlauskaitės-Balsevičienės „Raganų kalno pasakos“, Viganto Giedraičio fotoalbumas „Tarp vėjų ir vandenų“ bei Alfonso Staponkaus dainų ir eilėraščių rinkinys „Einu žeme“. Su jomis metų knygos rinkimuose varžysis Klaipėdos jūrininkų ligoninės išleistas akcijos „Menininkai – pacientams“ metu 1996–2006 m. jai dovanotų Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyriaus dailininkų darbų albumas „Ars vitae I, II“, Aido Jurkšto „Lietuvos švyturių istorija“, kurią išleido VšĮ „Aido švyturiai“, ir dar vienas fotografijų albumas – fotomenininko Algirdo Darongausko „Klaidžiojantys akmenys. Olandų kepurė“, išleistas VšĮ „Kūrybos litorina“. Konkurse nebe pirmąsyk dalyvaus Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, šiuosyk – su Gintaro Zinkevičiaus ir Agnės Narušytės leidiniu „Plakatai“. Leidykla „Libra Memelensis“ – nuolatinė konkurso dalyvė. Metų knygos rinkimams ji šiemet pateikė dvi knygas – Kęstučio Demerecko „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos BEGA istoriją“ bei Dalios Činkienės ir Reimundos Ruškuvienės sudarytą leidinį-katalogą „Kretingos krašto tautodailė ir tradiciniai amatai“. Klaipėdos universiteto leidykla konkurse dalyvaus su Ernesto Vasiliausko knyga „Joniškio krašto dvarai“, Redos Gedutienės monografija „Disleksijos archipelagas“ ir Konstantino Bružo leidiniu „Apie tai, kas neturi išnykti: XIX a. pabaigos – XX a. 8 dešimtmečio etnografinė Žemaitijos apylinkių medžiaga“, kurį parengė, sudarė, pastabas ir įvadinį straipsnį parašė Rimantas Balsys. VšĮ „Verslas ar menas“ prie konkurso dalyvių prisijungs su Silvijos Beatričės Petkevičiūtės eilėraščių knyga „Sielos preliudai“, dedikuota M.K.Čiurlioniui ir jo provaikaičiui R.Zubovui. LDS Klaipėdos skyriaus narės palangiškės dailininkės Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės kūrybos albumą „Klodai: grafika, tapyba, skulptūra“ konkursui pateikė jį išleidusi VšĮ Palangos kūrybinė grupė „Mostas“.

Rengs pristatymus

Visą konkurso laikotarpį miesto bibliotekose vyks Klaipėdos metų knygos rinkimuose dalyvaujančių leidinių pristatymai. Jų maratoną ketvirtadienį 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) pradės susitikimas su knygos „Jos didenybė Prūsijos karalienė Luizė Mėmelyje“ kūrėjais ir rėmėjais. Dalyvaus knygos autorė J.Saulėnienė, dizainerė Aida Zybartė, Klaipėdos „Rotary“ klubo „Karalienė Luizė“ prezidentė Jolanta Juškevičienė.

Karalienė Luizė – Prūsijos ikona, kurią amžininkai garbino kaip protingą valdovę, kaip dešimties vaikų sulaukusią motiną, išauginusią du šalies valdovus, kaip dvasingą asmenybę ir tiesiog gražią moterį. Naujojoje knygoje, skirtingai nuo ankstesnių, siekiama atkurti šios žmonių „širdžių karalienės“ paveikslą jau Mėmelio gyvenimo periodu, kuriuo atsiveria platesnė karalienės veiklos geografija (Karaliaučius, Tilžė, Sankt Peterburgas ir kt.), iškyla karališkos šeimos, ypač sosto įpėdinių nuopelnai Klaipėdos miestui, išryškėja jo, kaip laikinosios Prūsijos sostinės, gyvenimo vaizdai ir žmonės. Publikuojami Klaipėdoje rašyti karalienės Luizės laiškai, taip pat jos artimųjų ir dvariškių to laiko memuarai. Knyga iliustruota nuotraukomis, dailininkų meniniais darbais, žemėlapiais bei kitokia dokumentine medžiaga.

Šį penktadienį Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka paskelbs jubiliejinio, jau 10-ąjį kartą organizuojamo uostamiesčio Metų knygos konkurso pradžią. Visą mėnesį visuomenė galės balsuoti už populiariausią 2015-aisiais Klaipėdoje išleistą knygą, o specialiai suburta ekspertų komisija išrinks metų gražiausiąją.

Proga leidėjams prisistatyti

Tradiciškai Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J. Janonio g. 9) vyksiantis įžanginis uostamiesčio leidyklų per metus išleistų knygų konkurso „Klaipėdos knyga – 2015“ renginys prasidės 16 val. Šventinę ir žaismingą nuotaiką jame padės sukurti Klaipėdos lėlių teatro aktorė Renata Kutaitė ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro muzikantas Antanas Milerius.

Kartu bus pristatyta ir klaipėdiečių kūrėjų bei Klaipėdoje išleistų knygų paroda, kuri veiks iki sausio 20 d. Ją papildys jaunos uostamiesčio dailininkės, knygų iliustratorės Linos Itagaki grafikos ekspozicija, kurią bus galima apžiūrėti iki vasario.

„Šio konkurso misija – palaikyti leidybą uostamiestyje. Visi tie, kurie leidžia knygas, – Klaipėdos leidyklos, universitetas, muziejai, įvairios organizacijos – dirba savo miestui, savo žmonėms, ir būtent jiems svarbiausia prisistatyti, atkreipti dėmesį į naujus savo leidinius. Knygų konkursas suteikia tokią progą“, – pabrėžė viena iš šio renginio organizatorių, uostamiesčio bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė.

Paraiškas dalyvauti konkurse šiemet pateikė 11 leidėjų, kurie pristato 19 pernai išleistų knygų.

Vaizdų albumai ir publicistika

Kasmetė konkurso dalyvė ir nesyk jo laimėtoja leidykla „Libra Memelensis“ šiemet Metų knygos rinkimuose dalyvauja su leidyklos savininko, kraštotyrininko Kęstučio Demerecko įspūdingos apimties „Klaipėdos vaizdų albumu“ ir leidiniu „Kretinga: XXI amžiaus pradžios vaizdų albumas“.

Pirmąsyk konkurse dalyvaujanti Klaipėdos apskrities dailininkų sąjunga į renginį įsiliejo su pernai jos išleistu albumu „Jonas Švažas“, kuriame išskleista daugiau nei 200 šio vieno iškiliausių XX a. antros pusės Lietuvos tapytojų darbų fotoreprodukcijų.

Meno kūrėjų sąjunga konkurse dalyvauja su Dariaus Vaičekausko fotografijų knyga „Dekonstrukcijos“, o Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras – su meno projekto katalogu „Remake: meno terminalas“.

Leidykla „Eglė“ rinkimams pateikė tris knygas: Jovitos Saulėnienės ir Rasos Tarik „Nugrimzdusios Klaipėdos“ antrąjį tomą, jūrų biologo, naro, muziejininko Algirdo Stankevičiaus „5000 valandų po vandeniu“ ir Jono Malinaičio „Ekskliuzyvinės pasaulio istorijos“ antrąją dalį „Liapsusai“.

Viešoji įstaiga „Verslas ar menas“ jubiliejiniams knygos rinkimams pateikė Leonardo da Vinci „Sparnuotąsias raides“ – pasakas reginčiųjų ir Brailio raštu. Lietuvos marinistikos žurnalistų klubas „Marinus“ į 10-ojo konkurso dalyvių gretas įsijungė su pernai išleistais buriuotojo Venanto Butkaus užrašais „Burėse – Baltijos vėjas“.

Istorijos leidiniai ir romanai

Klaipėdos universiteto leidykla, leidžianti akademines knygas, šiuosyk rinkimuose pristato vieną, bet ypatingą knygą – „Vaclovo Biržiškos ir Petro Joniko susirašinėjimas (1948–1955)“, parengtą prof. Romos Bončkutės. Knygoje pirmą kartą paskelbti dviejų žemaičių, iškilių lituanistų, bičiulių laiškai, rašyti vienas kitam Vokietijoje ir JAV.

Sauliaus Jokužio leidyklai-spaustuvei, pernai šventusiai 25-metį, metai irgi buvo derlingi: konkursui ji pateikė Simonos Šliogerienės ir S.Jokužio sudarytą informacinį albumą „Spaudos mada“ ir du romanus – Vlado Stūrio „Nomus: Oriono gatvės karta“ bei Leono Dykovo „Gyvatės vėmalai“.

Po pertraukos į konkursą sugrįžusi spaustuvė „Druka“ atkreipia dėmesį į tris naujus savo leidinius. Tai Arvydo Juozaičio pjesės publikacija „Karalienė Luizė teatre“, Bernardo Aleknavičiaus fotografijų knyga „Nebeužtvenksi upės bėgimo“ ir Vytauto Jokubausko, Jono Vaičeninio, Vyganto Vareikio ir Hektoro Vitkaus mokslo monografija „Valia priešintis: paramilitarizmas ir Lietuvos karinio saugumo problemos“.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus konkursui pateikė pernai išleistą Zitos Genienės knygą „Lietuvos jūrinės kultūros raida: 1925–2014 m. Jūros šventės“ ir Jono Genio, Liolės Rutkaitienės bei Romos Songailaitės sudarytą leidinį „Klaipėdos pilies ir senamiesčio kokliai, XIV a. – XIX a. vidurys“.

Rinks skaitomiausią ir gražiausią

2015 metų konkurse išliko tos pačios nominacijos: „Populiariausia knyga. Klaipėda – 2015“, kurią rinks visuomenė, bei „Gražiausia knyga. Klaipėda – 2015“, kurią patikėta išrinkti autoritetingai komisijai. Jai šiais metais vadovaus Vilmantas Dambrauskas – dailininkas, dizaineris, fotografas, Šiaulių universiteto Menų fakulteto Piešimo katedros dėstytojas.

Populiariausios ir gražiausios knygos leidėjai bus apdovanoti specialiai šiai progai sukurtais prizais.

Konkursas vyks iki vasario 9 d. Rezultatai bus paskelbti vasario 12 d. iškilmingame renginyje Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje. Iki tol bus gražaus laiko skaitytojams apsispręsti, kurioms uostamiestyje 2015-aisiais išleistoms knygoms atiduoti savo balsus.

Su knygomis pretendentėmis susipažinti ir balsuoti bus galima šešiuose didžiuosiuose Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos padaliniuose: Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), Kalnupės filiale (Kalnupės g. 13), Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81 A), „Kauno atžalyno“ filiale (Kauno g. 49) bei interneto svetainėje www.biblioteka.lt.

Klaipėdos knygos konkurso finansinis rėmėjas – bendrovė „Mūsų laikas“, informacinis rėmėjas – dienraštis „Klaipėda“.