Vyras teigė, kad jau kreipėsi ir į namo administratorę, tačiau niekas nepasikeitė. Jis nurodė, kad ne tik nevežami lapai, bet ir patys medžiai bei krūmai negenimi.

„Kalbu apie teritoriją, esančią nuo Taikos prospekto, centrinės gatvės pusės. Po audringų orų visi medžių lapai įskrido į Taikos prospekto 73 kiemo pusę. Kreipiausi į namo administratorę, sakė, kad ši teritorija priklauso „Klaipėdos želdiniams“. Pas mus nėra buvę tokių dalykų nė vienais metais. Be to, medžiai į medžius nebepanašūs, visi neapgenėti“, – stebėjosi gyventojas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė teigė, kad rangovas darbus atlieka esant palankiems orams, tad ir šiuo atveju lapai netrukus bus išvežti.

„Pagal paslaugų teikimo sutartis, savivaldybės rangovai, prižiūrintys bendrojo naudojimo teritorijas, nuolatos prižiūri valomus plotus, o po audrų ar audrų metu visada nurenka nulūžusias šakas, sutvarko vėjovartas ir vėjolaužas. Po audrų, nusistovėjus ramiems orams, nušluoja bendrojo naudojimo teritorijas, nurenka šakas, išsidraikiusias šiukšles ir kitas atliekas“, – tikino I. Kubilienė.

„Klaipėdos želdinių“ direktorius Gediminas Valašinas patvirtino, kad išsiaiškinus, jog ši teritorija iš tiesų priklauso „Klaipėdos želdiniams“, lapai greitu metu bus išvežti.

„Ten ir su bendrijomis ribojasi, yra ir vadinamosios valdos. Esmė ta, kad tie lapai buvo sugrėbti, kai buvo kitoks oras. Paskui užsnigo. Tad dabar, kai bus galimybė ir truputį prapūs, nes dar yra šlapia, jie bus išvežti. Tiesiog keista, kai žmonės pro langą nemato, kad sniegas tik nutirpo. Buvo kitų darbų, kad žmonės neslidinėtų, kad būtų saugu vaikščioti, o lapai nėra labai didelė šiukšlė“, – sakė G. Valašinas.

Medžiai taip pat bus genimi, šiuos darbus privaloma atlikti iki kovo 15-osios.

„Kai nevyksta vegetacija. O kitas dalykas, pagal naujas taisykles, genėti galima iki kovo 15 d., nes paskui dėl paukščių perėjimo saugotinų medžių bus nebegalima genėti. Dabar toks laikas, kai nėra didelio šalčio, tad genėti juos galima“, – kalbėjo G. Valašinas.

Aktyvi klaipėdietė nori išsiaiškinti: kodėl Taikos prospekte, ties 21B namu, atšalus orams nuspręsta sodinti egles ir pušis?

Moters teigimu, darbų vadovas apie tai atsisakė jai atskleisti detalesnę informaciją.

Jie tyčiojasi iš medžių ar iš žmonių? Darbininkai sako, kad jiems valdžia įsakė ir jie dirba. Ieškokite valdžios, sako jie, o kur tos valdžios ieškoti, mes nesupratome.

"Kai yra 15 laipsnių šalčio, jie sodina medžius. Pro langą matau, kad pasodinti jau penki. Tačiau eidama link Sausio 15-osios gatvės mačiau ir daugiau eglių bei pušų. Jie tyčiojasi iš medžių ar iš žmonių? Darbininkai sako, kad jiems valdžia įsakė ir jie dirba. Ieškokite valdžios, sako jie, o kur tos valdžios ieškoti, mes nesupratome. Pasirodo, medžiai nelietuviški, iš Olandijos. Daug metų nugyvenau, bet dar nemačiau, kad gruodžio mėnesį, esant minus penkiolikai, būtų sodinami medeliai ir dar atvežtiniai. Darbų vadovas, kuris nesiteikė pasakyti savo pavardės, tarstelėjo, kad viskas bus sutvarkyta", – kalbėjo skaitytoja.

"Klaipėdos želdinių" vadybininkas Arvydas Kveselis atsakė, kada tinkamas metas medžiams sodinti.

"Jeigu sodina plikomis šaknimis, tada galima sakyti, kad egles ir pušis jau palaidojo. Šiaip galima sodinti, bet spygliuočiams šaltis nėra vitaminas. Nėra baisios tragedijos, kad juos sodina šiuo metu. Tik nežinau, kada iškastas pats gumulas. Jeigu gumulas iškastas šią arba praėjusią savaitę, tada didelė tikimybė, kad neprigis. Čia gyvas daiktas, sunku pasakyti, nes yra daug niuansų. Jeigu spalio, lapkričio mėnesį, kai dar nebuvo didelių šalnų, tai 90 procentų, kad augalas gyvens", – tikino A.Kveselis.

Nuvykę apžiūrėti, žurnalistai įsitikino: Taikos prospekte, ties 21A ir 21B namais, iš tiesų stūkso neseniai pasodinti ne tik spygliuočiai, bet ir lapuočiai.

Ties Taikos pr. 21-uoju namu taip pat buvo matyti ant žemės paguldyti medžiai, paruošti sodinimui.

„Buvau pranešusi apie pakibusią nulūžusią medžio šaką virš žaidimų aikštelės Skulptūrų parke. Šiandien vėl atėjau į tą aikštelę, šaka vis dar kabo kaip kabojusi. Ar bus laukiama, kol šaka užkris ant kokio vaiko?“ – retoriškai klausiama savivaldybės tinklalapyje užregistruotame skunde.

Kodėl šaka nenupjauta iki šiol?

„Matote, su medžiais aš iš viso nedirbau, tik dabar laikinai pavaduoju. Yra žinutė apie šaką gyvenamojo namo kieme. Pranešiu apie ją „Klaipėdos želdiniams“, – teigė Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Enciutė.

Šaka galėjo likti nepastebėta ir dėl pranešime nurodyto adreso – S.Daukanto gatvė 35. Tai jau nebe Skulptūrų parko teritorija, nors pranešimo tekste kalbama apie parką.

„Gal ieškojo tos šakos, bet tegu dar kartą pasižiūri. Nueisiu ir pati, nes, neduok dieve, nukris“, – kalbėjo savivaldybės atstovė.

Jeigu teritorija privati, šakas turėtų pjaustyti ją prižiūrinti įmonė. Savivaldybės prižiūrimose vietose jas šalina „Klaipėdos želdiniai“. Bendrovės vadovas pamena, kad praėjusį mėnesį buvo kalba apie šaką virš žaidimų aikštelės.

„Kažkas buvo sakyta, bet iki galo taip ir negavome nurodymo elektroniniu paštu. Šiandien patys nupjausime, o paskui su savivaldybe išsiaiškinsime. Atsakinga už medžius darbuotoja mums nieko neatsiuntė, tai taip ir išėjo“, – vakar sakė „Klaipėdos želdinių“ vadovas Gediminas Valašinas.

Gediminas Valašinas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pasak skundo autorės, prie birželį jos užregistruotos problemos pažymėta, kad ji išspręsta. Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė tikino, kad taip nutikti neturėjo.

„Ne, ne, ne. Bet mes pažymime ir „pavesta rangovams pašalinti“. Visko nesugaudysi – kiek tų medžių prisodinta, kiek šakų ir teritorijų nesutvarkytų yra. Bet po savaitės patikriname, ar darbai daromi“, – paaiškino M.Enciutė.

„Klaipėdos želdinių“ direktoriaus Gedimino Valašino teigimu, šį pavasarį žolę mieste įmonės darbuotojai pjauna trečią savaitę, šiuo metu jau darbuojamasi miesto parkuose.

Praeita savaitė buvo šilta, palijo, tad žolė labai greitai ūgtelėjo. Žolę miesto teritorijose pjauna 20 žmonių.

„Viskas suželia netikėtai, čia kaip sniegas žiemą. Svarbiausia – pirmasis šienavimas, po to jau – lengviau. Dabar baigiame šienauti miesto žaliąsias juostas palei gatves, pradėjome dirbti parkuose. Kai kurie skverai, aikštės ir kiti viešieji plotai šienaujami jau antrą kartą“, – kalbėjo G.Valašinas.

Pagal sutartį per šienavimo sezoną vidutiniškai 16 kartų pjaunami gazonai reprezentacinėse vietose, 5–6 kartus – gatvių želdiniai ir 4–5 kartus – parkai bei skverai.

Iš viso Klaipėdoje yra 186 hektarai šienaujamo ploto. Vidutiniškai per sezoną tam išleidžiama 300 tūkst. eurų.

Šienavimas pradedamas gegužę ir baigiamas spalio viduryje.

Bendrovės „Klaipėdos želdiniai“ darbuotojai žolę pjauna tik viešosiose miesto vietose.

Už žolės pjovimą kiemuose yra atsakingi daugiabučių administratoriai arba savininkų bendrijos, kurie privalo viešai (daugiabučių namų skelbimo lentose ar interneto svetainėje, jei tokias turi) paskelbti teritorijų tvarkymo ir valymo grafikus.

Smilgos valtyse

Be gėlių laivelio, kuris įrengtas Klaipėdoje Atgimimo aikštėje, jokio kito jūrinio simbolio su augalais uostamiestyje lyg ir nėra.

Ar reikėtų? Į šį klausimą iki pavasario žada atsakyti Jūrų kultūros koordinacinė taryba. Ji pagal Klaipėdos bendruomenių asociacijos atstovo Renaldo Kulikausko prašymą vasarį pradės diskusiją apie tai.

Jo nuomone, jūrinio miesto gėlynuose galėtų vyrauti smilgos, akmenys ir senos medinės žvejybos valtys.

„Kokius augalus matome vaikščiodami Lietuvos pajūriu? Smilgas. Atsparios žiemai, nereikia dengti, persodinti. Be specialios priežiūros gali augti 6–7 metus. Nebrangu, spalvinga, nereikalauja priežiūros ir linguoja vėjyje jūrą niūniuodamos. Kas gali būti geriau?“ – svarstė R.Kulikauskas.

Floristika: nemažai kam nusibodęs, bet pavasarį vis prikeliamas Klaipėdos laivelis. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Akis priprato

Jau seniai dalis klaipėdiečių vietoje į laivelį panašaus vielų ir vazonų raizginio Atgimimo aikštėje įsivaizduoja kažką panašaus į seną medinį laivą, pripiltą smėlio ir apsodintą smilgomis.

Jau prieš 5–10 metų dalis Klaipėdos architektų kėlė klausimą, ar ilgai uostamiestį šiurpins neskoningas laivas gražioje vietoje. Jie netgi teikė prašymą miesto savivaldybei jį išardyti.

Laivelis kaip stovėjo, taip ir stovi. Pavasarį našlaitėmis pasidabinantis, o vėliau ir kitomis gėlėmis, laivelis Klaipėdoje turi ir nedraugų, ir užtarėjų.

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos nariai pasiryžę atsakyti į klausimą, ką miestui reiškia šis laivelis ir kas jis yra – pseudomeno kūrinys ar jūrinio įvaizdžio dalis?

Gėlių laivelis Klaipėdos centre atsirado 2008 m. pavasarį. Gal iš tiesų laikas jį išmontuoti, nes akis per tiek metų priprato ir nebemato to efekto, kurį čia galėtų kelti kažkas kitas, kažkas naujesnio ir modernesnio?

Floristika laivuose reta

Laiveliai, inkarai, kita jūrinė simbolika pasitaiko floristinėje puošyboje, bet nėra dažnai.

Daug kam nusibodusį laivelį klaipėdiečiai prieš 13 metų centre pasistatė dėl to, kad floristines jūrines kompozicijas pamatė Latvijoje – Liepoje, Ventspilyje.

Nepasakytum, kad Vokietijos, Danijos ar Švedijos pajūrio miesteliuose dominuotų floristinė puošyba su jūriniais elementais. Dažniausiai gėlės auginamos skoninguose vazonuose. Tradiciškai gausu vasarinių gėlių yra prie viešojo maitinimo įstaigų.

Netgi Lenkijoje, kur vizualinio chaoso yra gerokai daugiau nei kitose šalyse prie Baltijos jūros, gėlės mediniuose laivuose – retas reiškinys.

Viešose vietose pastatytų žvejų valčių yra, bet jos tuščios ir neužpildytos smėliu su smilgomis. Dažniau būna kokia nors kitokia jūrinė simbolika, paminklai. Tarkim, Svinouiscyje įrengti 1–2 senųjų nuotraukų stendai gatvėse, kur pristatomas praeities vaizdas.

Daug metų "Klaipėdos želdinių" darbuotojai stengėsi, kad šiame gėlyne žydėtų melsvės, viendienės, šilokai, vilkdalgiai, hortenzijos, astilbės, rykštenės ir astrai.

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus specialistai nusprendė, kad naikinant gėlyną augalai neturėtų pražūti. Jiems rasta kitų vietų.

Kaip pasakojo bendrovės "Klaipėdos želdiniai" vadybininkas Arvydas Kveselis, dalis augalų iš Taikos prospekto perkelta į Šaulių gatvės gėlynus, prie Herkaus Manto g. 8-ojo namo, į dvi klombas prie buvusio projektavimo instituto, nemažas gėlynas iš šių augalų suformuotas ir Sąjūdžio parke.

Visai neseniai Sportininkų gatvės gale, netoli treniruoklių aikštelės, "Klaipėdos želdinių" darbininkai įrengė naują gėlyną. Čia jau prigijo dalis iš panaikintos pakylos Taikos prospekte iškastų daugiamečių gėlių.

Šis Vitės kvartalo kampas tapo mėgstama šeimų vieta, kur tėvai mankštinasi, o vaikai bėginėja po pievelę.

Miesto tvarkymo skyriaus sprendimu, "Klaipėdos želdiniai" šį pavasarį netoliese pasodino ir medžių.

Šioje vietoje jau prigijo trys eglės, aštuonios liepos, trys šermukšniai, atvežti iš Genaičių medelyno.

Medelius ketinta sodinti prie Švyturio gatvės, kuri labiausiai kenčia nuo uosto kaimynystės, tačiau paaiškėjo, kad gausybė komunikacijų trukdo tai padaryti. Galiausiai nuspręsta formuoti žaliąją poilsio zoną netoli treniruoklių aikštelės.

Rėmėjų pinigais Vitės bendruomenė ketina įsigyti minkštą dangą, kuri saugos besinaudojančiuosius treniruokliais.

Pavasariui būdingi žaliųjų zonų tvarkymo darbai šiemet Klaipėdoje pradėti anksčiau – jau kurį laiką rūpinamasi miesto želdiniais.

Bendrovės "Klaipėdos želdiniai" direktorius Gediminas Valašinas pripažino, kad sausiui tokia veikla – neįprasta.

"Tradiciškai sausį ar vasarį valydavome sniegą", – sakė G.Valašinas.

Pašnekovas pasakojo, kad šiuo metu atliekami įprasti, smulkūs tvarkymo darbai, genimi medžiai.

"Didelių šalnų nenumatoma, todėl grėsmės, kad bus pakenkta, nėra", – paaiškino bendrovės vadovas.

Želdinius prižiūrintys darbuotojai pluša įvairiose miesto vietose.

Kol kas didesnių darbų nenumatoma, tačiau minėtos nedidelės veiklos bus atliekamos, kol vyraus palankūs orai.

Trinyčių vardą anksčiau turėjusio tvenkinio prieigos jau seniai yra paverstos parku. Asfaltuotais takais vaikštinėja pagyvenę žmonės, mamos su vežimėliais, tad ši vieta yra gyva ir nuolat lankoma.

Rudenį žmonės ėmė piktintis – takai apnešti purvu, plačių padangų žymės rodo, kad jais važinėja mašinos.

Netoliese gyvenantis vyras pastebėjo, kad tai – "Klaipėdos želdinių" logotipais pažymėta mašina. Ja darbuotojai važiuoja iki šiukšliadėžių, iš jų išima atliekų pilnus maišus ir krauna į mašinos priekabą.

Sukiodamasi nemaža mašina užvažiuoja ant žolės ir ją niokoja.

Pasak klaipėdiečio, sveiki vyrai galėtų maišus iki mašinos nunešti ir negadinti pamėgto parko.

Bendrovės "Klaipėdos želdiniai" vadovas Gediminas Valašinas patikino, kad jo pavaldiniai ne tik surenka šiukšlių maišus, bet ir renka nupjautas ar nulūžusias medžių šakas, sugrėbtus lapus, todėl mašina jiems būtinai reikalinga.

G.Valašinas tvirtino, kad, pabaigę rudens darbus, įmonės darbuotojai būtinai sutvarkys išvažinėtus žolynus ir nušluos takus.

"Dabar reikia truputį pakentėti, netvarkos tikrai nepaliksime, pats nuvažiuosiu ir apžiūrėsiu šį parką. Nenustojantys lietūs kalti, kad žolynai šlapi ir pažliugę, bet žolė bus atsodinta, o nelygumai išlyginti", – tvirtino G.Valašinas.

Toliau želdinių prižiūrėtojai ėmėsi Liepų gatvėje pasodintų liepų.

Aiškinama, jog tokių darbų prireikė norint suformuoti sveiką medžių lapiją.

Prieš trejus ar ketverius metus sodintos liepos sparčiai ūgtelėjo, todėl sekatoriumi jų šakos taip iškarpomos, kad suformuotų ovalų vainiką. Šalinamos į vainiko vidų augančios ar viena į kitą besitrinančios šakos.

Baigus darbus uostamiesčio centre, specialistai medžius genės vadinamojo Žvejybos uosto teritorijoje.

Tiesa, čia teks genėti senus medžius.  Kai kurias išdžiūvusias ir nulūžusias šakas ketinama visiškai išpjauti. Bus šalinamos ir tos šakos, kurios ilgainiui gali trukdyti elektros linijoms.

Darbai taip pat numatyti Rambyno, Poilsio, Kalnupės gatvėse.

Specialistai ketina apgenėti ir Priestočio gatvėje augančius senus medžius.