Kaip penktadienį nurodė Klaipėdos teritorinė muitinė, Lietuvos pilietis į Rusijos Kaliningrado sritį bandė gabenti medienos apdirbimo staklių peilius, kuriems taikomos Europos Sąjungos (ES) sankcijos.

Asmuo Panemunės kelio poste muitininkams žodžiu deklaravo gabenantis 25 medienos apdirbimo staklių peilius.

Neteisėtai gabentas prekes pareigūnai sulaikė, vyrui surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo, už tai numatyta bauda nuo 200 eurų iki 6 tūkst. eurų.

Pasak muitinės, šį asmenį pareigūnai praėjusią savaitę jau buvo sustabdę su tomis pačiomis prekėmis. Piliečiui buvo išaiškinta, kad staklių peiliai yra sankcionuoti ir juos gabenti į Rusiją draudžiama.

Išklausęs informaciją, asmuo apsisuko ir grįžo atgal į Lietuvą.

Kaip šeštadienį pranešė muitinė, Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai patikrino pėsčiomis iš Kaliningrado srities į Lietuvą atvykusį Latvijos pilietį, šis deklaravo, jog gabena devynias pakuotes vaistų ir 1,4 litro vyno.

Patikrinimą atlikę pareigūnai vyro striukės vidinėje kišenėje rado nedeklaruotus du aukso žaliavos luitelius, ant kurių įspausti 585 prabos numeriai. Bendras aukso žaliavos luitelių svoris siekia 100 gramų, sulaikytų prekių vertė – 3 278 eurai.

Kontrabanda gabentas auksas sulaikytas, asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl privalomų deklaruoti daiktų, kurių vertė viršija 2,5 tūkst. eurų, nedeklaravimo. Šis pažeidimas užtraukia 3,5 - 6 tūkst. eurų baudą, taip pat konfiskuojamos kontrabanda gabentos prekės.

Šie daiktai sulaikyti, Suomijai svarstant vizų rusams apribojimus dėl vasario 24 dieną Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą. Vakarų šalys dėl Rusijos sukelto karo šiai šaliai paskelbė griežtų sankcijų.

Liepos 22–27 dienomis buvo atlikta daugiau kaip 2 500 patikrinimų ir nustatyta apie 100 sankcionuotų prekių gabenimo atvejų, pranešė suomių muitinė.

„Šiuo metu preliminariai nagrinėjama apie 20 atvejų, susijusių su keleivių srautu“, – sakoma pareiškime ir priduriama, kad patikrinimų metu aptikta įvairių prabangos prekių, kurioms taikomos ES sankcijos, taip pat prekių, kurios gali būti karinės paskirties, „pavyzdžiui, įrankių, naudojamų laivyboje“.

„Taip pat buvo dronų ir tokių daiktų, kurių šiuo metu negalime komentuoti“, – naujienų agentūrai AFP sakė muitinės vykdymo direktorius Mikko Gronbergas (Mikas Grenbergas).

Augantis rusų turistų skaičius Suomijoje sukėlė nepasitenkinimą, nes daugelis mano, kad jų galimybės lankytis šioje Šiaurės šalyje turėtų būti ribojamos dėl karo Ukrainoje.

Praėjusią savaitę Suomijos konservatyvioji opozicinė partija pasiūlė sustabdyti naujų turistinių vizų rusams išdavimą.

Ketvirtadienį prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) turi aptarti šį klausimą su vyriausybe. Panašu, kad šis pasiūlymas turi platų palaikymą parlamente.

„Asmeniškai aš manau, kad apribojimai turėtų būti sugriežtinti“, – AFP sakė valdančiųjų socialdemokratų atstovas Aki Lindenas, kuris laikinai eina ministro pirmininko pareigas, kol Sanna Marin (Sana Marin) atostogauja.

Praėjusią savaitę Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija „reaguotų labai neigiamai“, jei būtų apribotas vizų rusams išdavimas.

Liepos 15-ąją Rusijai panaikinus kelionių apribojimus, kurie buvo įvesti dėl COVID-19, rusų turistų, vykstančių į Suomiją, skaičius nuolat auga.

Nors šis skaičius dar nesiekia priešpandeminio lygio, liepą Rusijos ir Suomijos siena kirsta daugiau nei 185 000 kartų, o birželį – 125 000.

Viso pasaulio šalims kovojant su mirtinu virusu, kuriuo visame pasaulyje užsikrėtė beveik 2,9 mln. žmonių, tokių priemonių paklausa smarkiai padidėjo.

Tačiau nemažai šalių skundžiasi, jog iš Kinijos gautos veido kaukės ir kiti produktai yra prastos kokybės. Šias priemones daugiausia naudoja medicinos sistemos darbuotojai ir pažeidžiamų grupių atstovai.

Penktadienio duomenimis, Kinijos rinkos priežiūros tarnyba patikrino beveik 16 mln. įmonių ir konfiskavo daugiau nei 89 mln. kaukių bei 418 tūkst. kitų apsaugos priemonių vienetų, per spaudos konferenciją pareiškė Valstybinės rinkos reguliavimo administracijos direktoriaus pavaduotoja Gan Lin (Džan Lin).

Jos teigimu, taip pat buvo konfiskuota daugiau nei 7,6 mln. juanių (1,1 mln. JAV dolerių) vertės neveiksmingų dezinfekavimo priemonių. Kol kas neaišku, kiek konfiskuotų prekių buvo ketinama eksportuoti į užsienį.

Siekdama pašalinti iš rinkos prastos kokybės produktus, Kinija šeštadienį nustatė naujas taisykles, pagal kurias net nemedicininės kaukės privalo atitikti ir nacionalinius, ir tarptautinius kokybės standartus.

Eksportuotojai privalo pateikti rašytinę deklaraciją, kad jų medicininiai produktai atitinka šalies, į kurią eksportuojami, saugumo reikalavimus, nurodė Kinijos prekybos ministerija.

Taisyklės buvo sugriežtintos po to, kai kelios šalys, įskaitant Ispaniją, Nyderlandus, Čekiją ir Turkiją, buvo priverstos iš rinkos atšaukti šimtus tūkstančių prastos kokybės kaukių ir kitų apsaugos priemonių, kurias importavo iš Kinijos.

Kanados vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė, jog maždaug milijonas iš Kinijos pirktų veido kaukių neatitinka sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų naudojamoms priemonėms nustatytų standartų.

Nyderlandų sveikatos sistemos pareigūnai praėjusį mėnesį iš rinkos atšaukė daugiau nei pusę milijono kiniškų kaukių, kurios buvo išdalytos ligoninėms, nes buvo gauta skundų, kad jos tinkamai neuždengia veido arba jose yra defektų turinčių filtrų.

Oficialūs Kinijos duomenys rodo, jog kaukių gamyba šalyje viršija 116 mln. vienetų per dieną.

Verslo duomenų platformos „Tianyancha“ duomenimis, per pirmus du šių metų mėnesius kaukes Kinijoje pradėjo gaminti net 8 950 naujų gamintojų.

Nepaisant priemonių, kurių šalies mastu imasi Kinijos valdžia, vis dar veikia nemažai nelegalia medicininių priemonių gamyba užsiimančių įmonių, nes tai yra lengvas ir greitas būdas užsidirbti, anksčiau šį mėnesį sakė vienas Kinijos muitinės pareigūnas.

Jo teigimu, iki balandžio vidurio šalies uostuose buvo konfiskuota daugiau nei 31,6 mln. defektų turinčių veido kaukių bei 509 tūkst. apsauginių kostiumų, kuriuos buvo ketinta eksportuoti.

Iš viso buvo konfiskuota 117 tūkst. 600 kronų (15 tūkst. 805 eurai) grynaisiais, elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP rašė Danijos policija.

„Kai manęs paklausė, ar turiu 10 tūkst. kronų (per 1 300 eurų), atsakiau „taip“, – duodamas interviu transliuotojui „Radio24syv“ trečiadienį sakė prieglobsčio prašantis Ali Abdel Razaqas (Ali Abdel Razakas) ir pridūrė nežinojęs, kad visi grynieji ir kiti vertingi daiktai, kurių vertė viršija šią sumą, turi būti atiduoti pareigūnams.

Netrukus, spalio 22 dieną, policija jau beldėsi į jo kambario duris prieglobsčio centre nedideliame pietiniame Bolderslevo mieste ir privertė vyrą atiduoti turimus 8 tūkst. kronų (per 1 tūkst. eurų).

„Triskart nukentėjau nuo pakelės bombų Irake, kai dirbau policijos pareigūnu“, – sakė A.A. Razaqas ir pridūrė, kad jis „būtų galėjęs išleisti tuos pinigus operacijai ar kokiems nors daiktams“.

Pirmą kartą minėtas įstatymas buvo pritaikytas birželio 30 dieną, kai penki iraniečiai iš viso atidavė 79 tūkst. 600 kronų, (per 10 tūkst. eurų), nurodė policija.

Antrą kartą jis buvo pritaikytas liepos 14-ąją, kai keturių asmenų iraniečių šeima sumokėjo 10 tūkst.  300 (per 1 300 eurų) kronų, o rugpjūčio 3 d. vienas alžyrietis atsisveikino su 19 tūkst. 700 kronų (per 2 600 eurų).

Prieš imigraciją nusistačiusios Danijos liaudies partijos narys parlamentaras Martinas Henriksenas sakė, kad įstatymas buvo „sėkmingas tuo atžvilgiu, kad nusiuntė signalą dėl sugriežtintų taisyklių Danijoje“.

Kairiosios pakraipos Raudonųjų ir žaliųjų aljanso deputatė Johanne Schmidt-Nielsen (Johanė Šmit-Nilsen) sakė, kad nedidelis surinktų pinigų kiekis rodo, kad šis „kvailas įstatymas“ reikalingas tik tam, kad „pasiųstų signalą pasauliui, jog prašytis prieglobsčio Danijoje nėra ypač smagu“.

Ši priemonė, Danijos parlamento priimta sausį, sulaukė aštrios kritikos užsienyje, o JAV įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) pavadino tą įstatymą atgrasiu.

Tuo tarpu premjeras Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas) teisina šį teisės aktą. Pasak vyriausybės vadovo, jis yra „labiausiai nesuprastas įstatymas per visą Danijos istoriją“.

Danija pernai sulaukė daugiau kaip 21 tūkst. prieglobsčio prašymų – 44 proc. daugiau nei 2014 metais.

Įtariamieji buvo sučiupti savaitgalį po to, kai policija surengė slaptą operaciją viename viešbutyje Medano mieste Sumatros saloje netoli nacionalinių parkų, kuriuose gyvena daug egzotiškų gyvūnų.

Pirkėjais apsimetę policininkai susitiko su vienu iš įtariamųjų, kuris sutiko parduoti tigro kailį už 70 mln. rupijų (4 867 eurus). Tuomet jis ir buvo areštuotas.

Vėliau pareigūnai jo automobilyje surado 3 kg skujuočių žvynų. Įtariamasis sakė planavęs juos parduoti už 36 mln. rupijų dviem draugams.

Sparčiai nykstantys skujuočiai, neįprastos išvaizdos gyvūnai, kurių visą kūną dengia į kankorėžio žvynus panašios raginės plokštelės, yra dažniausiai kontrabandos aukomis tampantys žinduoliai pasaulyje. Vietname ir kitur Pietryčių Azijoje jie yra vertinami dėl mėsos, o žvynai naudojami liaudies medicinoje.

Praėjusį mėnesį per Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) narių konferenciją buvo nubalsuota už bet kokios prekybos skujuočiais uždraudimą.

Minėti du įtariamojo draugai vėliau taip pat buvo sučiupti. Jie turėjo saugomų elnių genitalijų, gyvačių odų ir vėžlių kiautų, nurodė policija.

„Jiems gresia kalėjimas iki penkerių metų ir bauda iki 100 mln. rupijų“, – sakė vietos policijos pareigūnas Toga Habinsaranas Panjaitanas (Toga Habinsaranas Pandžaitanas).

Indonezija – didžiausias pasaulio salynas, turinti daugiau kaip 17 tūkst. salų – gali pasigirti viena didžiausių pasaulyje bioįvairove.

Didelius plotus užimančiuose šalies atogrąžų miškuose gyvena daugelio nykstančių rūšių gyvūnai, tačiau pavojų jiems kelia vis intensyvesnis brakonieriavimas dėl jų kūnų dalių, kurios laikomos delikatesais arba naudojamos tradicinėje kinų medicinoje.

Be to, jų buveines naikina sparti alyvpalmių ir popiermedžių plantacijų plėtra.

Spalio 10 d. vakare, Pakruojo rajone, netoli Plukių kaimo, patruliai sustabdė automobilį „VW TRANSPORTER“. Įvairiose automobilio salono vietose – po sėdyne, ant grindų – rasta 80 pakelių kontrabandinių cigarečių „FEST“ su baltarusiškomis banderolėmis.

Apklausus automobilio keleivį šis prisipažino, kad kontrabandinės cigaretės priklauso jam. Pastarąsias vyras tą pačią dieną nusipirko Šiaulių turguje iš nepažįstamojo.

Kontrabandinių cigarečių savininkui surašytas protokolas. Už pažeidimą gresia bauda nuo 289 iki 1448 eurų su tabako gaminių konfiskavimu.

Praėjusią savaitę pareigūnai, vykdydami ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto vagystės, atliko kratą Pakruojo rajono Plaučiškių kaimo gyventojo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose. Kratos metu rasti ir paimti devyni cigarečių pakeliai „FEST“, du cigarečių pakeliai „Minsk Supers lims“ ir devyni cigarečių pakeliai „Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos akcizų ženklais.

Plaučiškiečiui gresia bauda nuo 28 iki 86 eurų su tabako gaminių konfiskavimu.

Policijos pareigūnai ragina gyventojus netoleruoti daromų teisės pažeidimų. Turinčius informacijos apie cigarečių, alkoholio ar kitą nelegalią prekybą, taip pat kitus teisės pažeidimus, pareigūnai prašo pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba Šiaulių apskrities policijos anoniminiu pasitikėjimo telefonu (8 41) 397 397.

Alkoholis buvo išpiltas bendrovės į „Kauno vandenys“ valymo įrenginius. Sunaikinta apie 4 700 litrų alkoholio gaminių, paimtų iš nelegalios apyvartos Kauno apskrityje, kuriuos teismas ar kiti įgalioti pareigūnai nusprendė konfiskuoti.

Buvo išpilti įvairūs kiekiai degtinės, alaus, sidro, brendžio, šampano, trauktinės, spirito, pilstuko, naminukės.

Kauno apskrities policija ragina gyventojus ir toliau būti neabejingais daromiems teisės pažeidimams ar nusikaltimams, apie asmenis, kurie nelegaliai verčiasi akcizais apmokestinamų prekių apyvarta ar kita nelegalia veikla, informuoti policijos pareigūnus anoniminiu pasitikėjimo telefonu (8 37) 30 30 50 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Kaune sustabdytame automobilyje policijos pareigūnai aptiko narkotinių medžiagų.

Pasak policijos pranešimo, antradienį apie 18 val. Drobės ir Siūlų gatvių sankryžoje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliai sustabdė automobilį „BMW 530“, vairuojamą 29 metų E.G. Priekinių keleivio durelių daiktadėžėje policininkai rado metalinę dėžutę, kurioje buvo žaliai rudos spalvos džiovinta augalinės kilmės medžiaga, galimai kanapių dalys.

Keleivio 27 metų A.P. rankinėje rastas polietileninis maišelis, kuriame buvo taip pat žaliai rudos spalvos džiovinta augalinės kilmės medžiaga, galimai kanapių dalys.

E.G. ir A.P. sulaikyti ir uždaryti į areštinę.

Nelegalia komercine veikla užsiėmusiam panevėžiečiui nepavyko išsaugoti net ir svetimu vardu įregistruoto automobilio.

Lietuvos Apeliacinis teismas patvirtinos prokurorų kaltinimus, kuriais 25-erių metų panevėžietį E.Ž. pripažintas kaltu dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų legalizavimo, jam skirta 13 tūkst. litų baudą.

Teismas papildomai nutarė konfiskuoti iš nelegalios komercinės veiklos įgytą turtą - automobilį „Audi S8“, 27 tūkst. litų ir nešiojamąjį kompiuterį, trečiadienį pranešė prokuratūra.

Tokį sprendimą priėmęs Lietuvos Apeliacinis teismas atmetė nuteistojo skundą ir patenkino Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Jolitos Pocienės prašymą iš dalies pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2013 metais lapkričio 28 dieną paskelbtą nuosprendį. Juo E.Ž. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų legalizavimo, neteisėtos komercinės veiklos ir kitų finansinių nusikaltimų, bet šiuo nuosprendžiu nebuvo įvykdytas valstybės kaltintojos prašymas konfiskuoti iš nelegalios veiklos gautą turtą. 

Pritaręs prokurorės skunde pateiktiems argumentams dėl baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo, Lietuvos Apeliacinis teismas juos ištaisė ir pripažino įrodytomis byloje pateiktas nusikalstamas veikos aplinkybes. Aukštesnysis teismas pripažino, kad nuteistasis nusikalstamu būdu gautus 15 tūkst. litų, paimtų grynais iš banko sąskaitų, panaudojo sudarydamas sandorį. Jis kitame mieste nusipirko automobilį „Audi S8“ ir įregistravo kito asmens vardu, siekdamas nuslėpti nusikalstamą pinigų kilmę. 

Valstybinį kaltinimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme palaikiusios prokurorės teigimu, šioje nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai bei finansų sistemai baudžiamojoje byloje kartu su FNTT pareigūnais buvo atskleista, kad kaltinamasis, Darbo biržoje užsiregistravęs bedarbiu, iš tiesų vertėsi nelegalia prekyba automobilių detalėmis bei aparatūra ir gavo daugiau kaip vieną milijoną 105 tūkst. litų, tačiau išvengė prievolės valstybei - 68 tūkst. litų pajamų mokesčių.