Taip pat Skubios medicinos centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje formuojamas atskiras postas su izoliacinėmis palatomis pacientams, įtariamiems dėl COVID-19 ligos.

Kaip antradienį pranešė ligoninė, siekiant atskirti pacientų srautus, neatidėliotinos pagalbos ir įtariamų dėl COVID-19 infekcijos pacientams atlaisvintas D korpusas, perkeliant urologijos ir nefrologijos pacientus į Pilvo chirurgijos centro ir Stacionarinės reabilitacijos skyriaus patalpas.

Hemodializės procedūros stacionare gydomiems pacientams bus atliekamos Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.

Pasak Santaros klinikų, gydytojų nefrologų budėjimai, stacionarinės hemodializės paslaugos ir toliau bus užtikrinami visą parą.

Planinės ambulatorinės hemodializės paslaugos ligoninėje stabdomos, pacientai išsiųsti į kitus dializių centrus.

D korpuso operacinio bloko operacinėje rengiamasi operuoti pacientus, kuriems bus įtariama ar diagnozuota koronavirusinė infekcija ir reikės neatidėliotinos chirurginės pagalbos.

„Klinikų bendruomenės laukia nelengva užduotis vis labiau plintant COVID-19 infekcijai šalyje, tačiau sutelkę jėgas, tikiu, kad įveiksime mums iškeltus uždavinius. Nuoširdžiai dėkoju visai mūsų klinikų komandai, o ypač kolegoms, dirbantiems Infekcinių ligų centre, Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, Laboratorinės medicinos centre ir visuose kituose priekinio fronto linijos padaliniuose. Šiomis dienomis jiems tenka milžiniškas darbo krūvis dėl neeilinės situacijos“, – pranešime sako VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius.

Šiuo metu Santaros klinikų Infekcinių ligų centre gydomi 39 pacientai, kiekvieną parą Laboratorinės diagnostikos centre atliekama iki 240 tyrimų infekuotiems pacientams. 

Iki šiol infekcinėmis ligomis susirgę vilniečiai gydyti senose, šiuolaikinių reikalavimų neatitinkančiose patalpose Žvėryne, o naujo korpuso atidarymą politikai pavadino istoriniu žingsniu.

„Džiaugiuosi, kad dar viena Lietuvos gėda (...) yra likviduota“, – sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Pasak jo, valstybės pareiga yra sudaryti sąlygas medikams dirbti priimtinose sąlygose, o pacientams – tinkamai gydytis.

„Aš tik noriu palinkėti viena, kad šitam korpuse būtų kuo mažiau pacientų, kad jums visiems būtų kuo mažiau darbo, kad kuo daugiau laiko galėtumėme skirti moksliniams tyrimams, kad galėtumėme įveikti ligas, kurios atrodė neišgydomos“, – kalbėjo premjeras.

Santaros klinikos teigia, kad naujas korpusas yra vienas naujausių stacionarinių infekcinių ligų gydymo padalinių Rytų Europoje.

Čia pacientams bus teikiamos ir stacionarinės, ir ambulatorinės paslaugos, bus atliekami laboratoriniai, radiologiniai tyrimai.

Infekcinių ligų L korpuso stacionaro skyriuose numatytos 50 lovų infekcinėmis ligomis sergantiems pacientams, Vaistams jautrios tuberkuliozės skyriuje – 50 lovų ir Vaistams atsparios tuberkuliozės skyriuje – 50 lovų.

„Gražu matyti, kai tavo mylimoje šalyje pacientai ir medikai atsiduria tokiose sąlygose, kur jie turėjo būti seniai“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Tai tikrai yra istorinis žingsnis Lietuvai ir istorinis žingsnis sveikatos apsaugos sistemai“, – pridūrė jis.

Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius tvirtino, kad atidarytas korpusas „visiškai atitinka šiuolaikinei moderniai infekcinei ligoninei keliamus standartus“.

„Aš labai tikiuosi, kad su šia ligonine mes ne tik pagerinsime paslaugų kokybę ir pagerinsime situaciją mūsų pacientams, bet ir pagerinsime darbo sąlygas mūsų personalui“, – kalbėjo F. Jankevičius.

Naują korpusą pašventino Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Santaros klinikų Infekcinių ligų centre per metus gydoma beveik 3000 pacientų.

Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje 4,5 karto viršija Europos Sąjungos vidurkį, o vaistams atsparios tuberkuliozės susirgimų Lietuvoje šešis kartus daugiau nei ES šalyse.

Baigtas modernus korpusas

Praėjusį penktadienį Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atidarytas naujas gydomasis korpusas. Aštuonių aukštų modernus pastatas išlaiko vientisą ligoninės komplekso architektūrinį stilių ir tapo nauju, aiškiai pastebimu Vilties ir S.Nėries gatvių kvartalo akcentu.

Naujajame korpuse įsikūrė Priėmimo – skubios pagalbos skyrius, klinikinė ir mikrobiologinė laboratorija, radiologijos kabinetai, gydomieji skyriai, taip pat administracija.

Didžioji pirmo aukšto dalis skirta Priėmimo – skubios pagalbos skyriui praplėsti. Iš greitosios medicinos pagalbos automobilių rampos patenkama į erdvią registracijos patalpą, kur vyks pirminė pacientų apžiūra ir atranka pagal pagalbos suteikimo skubumą.

Antrame korpuso aukšte specialiai suprojektuotose erdviose ir patogiose patalpose įsikūrė klinikinė ir mikrobiologinė laboratorija.

Trečiame, ketvirtame ir penktame aukštuose palaipsniui įsikurs gydomieji skyriai. Čia pacientų patogumui įrengtos šviesios, jaukios, modernios dvivietės ir vienvietės palatos su oro kondicionavimo sistema, atskirais tualetais ir dušais, pritaikytais ir neįgaliesiems.

Visose palatose yra naujos medicininės lovos ir medicininiai baldai.

Dalį ketvirto aukšto, į kurį patenkama iš operacinio bloko, užima pooperacinės intensyvaus stebėjimo palatos, kur pacientai, prieš perkeliant į skyrius po operacijų, bus stebimi iki visiško ir saugaus gyvybinių funkcijų atsistatymo.

Kituose pastato aukštuose įrengti vadovybės ir įvairių administracijos padalinių kabinetai, posėdžių salė su modernia konferencijų įranga.

Padidėjo net trečdaliu

Pasak direktoriaus R.Sakalausko, ligoninės Achilo kulnas visada buvo patalpų trūkumas, tačiau kartu su veržlia, energinga ir svajojančia komanda pavyko įgyvendinti tikslą – gydymo įstaigos plotas padidėjo net trečdaliu.

"Šis rytas ligoninės kolektyvui – kaip Naujųjų metų sutiktuvės. Nuo šiol mūsų ligoninėje pacientams ir darbuotojams bus daugiau erdvės. Naujos patalpos įpareigoja pasitempti", – džiaugėsi R.Sakalauskas.

Įkurtuvės praėjo be didelių iškilmių – ramiai pažymint svarbią ligoninei datą norėta pasidžiaugti pasiektais rezultatais ir kolektyvui palinkėti visokeriopos sėkmės.

Proga: naujojo korpuso atidarymas ligoninės kolektyvui – lyg Naujųjų metų pradžia. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus vedėja Jurgita Syminienė padėkojo ligoninės vadovui už suteiktas puikias sąlygas pacientams teikti kuo kokybiškesnes paslaugas.

Naujas kokybės šuolis

Naujas požiūris, naujos technologijos ir nauja aptarnavimo kokybė – šiuos svarbiausius kriterijus akcentavo ligoninės vadovas R.Sakalauskas, pristatydamas naująjį korpusą. Pastarojo atidarymas atverčia naują ligoninės istorijos puslapį, kur dar daugiau dėmesio skiriama paciento gerovei ir kokybiškam aptarnavimui.

Klaipėdiečiai nusipelnė gauti kuo geresnes paslaugas nuo atvykimo į ligoninę iki išvykimo namo.

"Pereiname į naują kokybės šuolį. Klaipėdiečiai nusipelnė gauti kuo geresnes paslaugas nuo atvykimo į ligoninę iki išvykimo namo. Norime orientuotis į vakarietišką kokybę", - pabrėžė vadovas.

R.Sakalauskas prisiminė vieno politiko anksčiau išsakytą apgailestavimą, kad Klaipėda neturi tinkamo ligoninės priėmimo skyriaus.

"Dabar turime atnaujintą Priėmimo skyrių su įvairiems poreikiams pritaikytomis erdvėmis – skubiai pagalbai, poilsiui, laukimui", - neslėpė džiaugsmo direktorius.

Medikai darbą naujajame korpuse pradėjo nuo Skubios pagalbos skyriaus. Palaipsniui čia kelsis ir kiti diagnostikos, terapijos, chirurgijos skyriai. Manoma, kad visiškai įsikurti naujajame korpuse prireiks keleto mėnesių.

Pirmajame pastato aukšte įrenginėjama erdvi bei patraukli, analogų uostamiestyje neturinti poilsio zona, leisianti ramiai pacientams susitikti su lankytojais, palaukti savo eilės pas gydytoją ar tiesiog ramiai pabūti žalumos oazėje.

Čia taip pat dar bus įrengti pacientų apžiūros, procedūriniai, rentgeno kabinetai, jau baigiamas sumontuoti naujas itin modernus kompiuterinis tomografas.

Perkėlus kai kuriuos skyrius iš ligoninės pirmojo aukšto į naująjį korpusą, gerokai daugiau vietos atsiras pacientų apžiūros, diagnostiniams ir konsultaciniams kabinetams.

Prireikė daugiau laiko

Būsimojo korpuso kapsulę prieš beveik septynerius metus įkasė tuometis sveikatos apsaugos ministras, Europos sąjungos komisaras Vytenis Andriukaitis ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Naujasis korpusas turėjo būti atidarytas prieš dvejus metus, tačiau svajonės išsipildymas vėlavo.

Vasario 1-oji tapo istorine data ne tik Respublikinei Klaipėdos ligoninei, bet ir visiems pacientams.

Kokybė: ligoninės direktorius R.Sakalauskas ir Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus vedėja J.Syminienė džiaugėsi, kad nuo šiol pacientai bus aptarnaujami gerokai erdvesnėse ir modernesnėse patalpose. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo nė viena uostamiesčio ligoninė nebuvo užsibrėžusi tokių statybinių užmojų. Juos įgyvendinti prireikė net šešerių metų – gerokai ilgiau nei tikėtasi.

Kaip sakė R.Sakalauskas, statant bei įrengiant naująjį korpusą Merfio dėsniai pasiteisino visu šimtu procentų – visa, kas galėjo įvykti blogiausia, įvyko: strigo projektavimas, keitėsi statybų rangovai, finansinius rūpesčius padedanti spręsti Turto banko vadovybė, vėlavo darbai, gedo aparatūra ir panašiai.

Vadovas patikino, kad sunkumai neatbaidė nuo tolimesnių užmojų.

Ketvirtadienį Vilniuje atidarytas naujas Mykolo Romerio universiteto (MRU) korpusas, kuriame veiks socialinių inovacijų mokslinių laboratorijų tinklas MRU LAB.

Kaip pranešė universitetas, čia bus skatinamas glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas, realus mokslinių tyrimų pritaikymas įvairioms visuomenės problemoms spręsti.

Pasak MRU mokslo ir tarptautinių ryšių prorektorės, socialinių inovacijų laboratorijų tinklo MRU LAB iniciatorės Ingos Žalėnienės, iki šiol pavieniui dirbę socialinių inovacijų tyrimus atliekantys mokslininkai ir tyrėjų komandos dabar įsikurs naujajame korpuse. Čia taip pat veiks mokslo ir inovacijų paramos centras, socialinių inovacijų doktorantūros mokykla.

„Pagrindinė humanitarinių, socialinių mokslų tyrinėjimų veiklų pagrindas yra tyrėjai, jų intelektinis kapitalas. Kuriant šį centrą mums buvo svarbiausia sudaryti puikias sąlygas čia dirbantiems, kuriantiems žmonėms ir paversti šią vietą atviru traukos tašku ne tik MRU akademinei bendruomenei, bet ir kitų institucijų mokslininkams, studentams, socialiniams, verslo partneriams. Taip pat skatinsime dar aktyviau vykdyti bendrus mokslinius projektus ir su kitų šalių universitetais“, – teigė I.Žalėnienė.

I.Žalėnienė taip pat pabrėžė, kad vienas svarbiausių MRU LAB tikslų – efektyvus įvairių socialinių mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymas visuomenės problemoms spręsti.

MRU LAB atidaryme dalyvavusio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus teigimu, universitetas žengė platų žingsnį link modernaus mokslo pasaulio.

„Tai didelis įvykis, sėkmingai įgyvendintas projektas, kuris suteiks naują proveržį mokslui ir inovacijoms, duos impulsą efektyvesniam įvairių laboratorinių tyrimų taikymui socialinėje srityje“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Naujo keturių aukštų MRU LAB pastato bendras plotas – daugiau kaip 3 tūkst. kvadratinių metrų. Pirmame aukšte įrengtos viešos erdvės su mobiliomis darbo vietomis studentams, akademinei bendruomenei, socialiniams partneriams, dviem (80 ir 30 vietų) auditorijomis susitikimams, pristatymams, konferencijoms.