24 iš 27 ES lyderių atvyks į Porto miestą Portugalijoje, kur rengiamas šis viršūnių susitikimas, pirmiausiai skirtas socialiniams klausimams.

Dėl priežasčių, susijusių su pandemija, tik vaizdo ryšiu dalyvaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė) ir Maltos premjeras Robertas Abela.

„Socialinis viršūnių susitikimas“ penktadienį prasidės pilietinės visuomenės ir profesinių sąjungų atstovų konferencijomis su planuojamu Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pasirodymu.

Susitikimo šeimininkas, Portugalijos premjeras Antonio Costa (Antoniju Košta) sakė, kad COVID-19 pandemija „akcentavo pavojingų darbo sąlygų ir lyčių nelygybės kainą ir, taip pat, būtinybę reguliuoti naujas darbo formas, tokias kaip darbas iš namų ir skaitmeninės platformos“.

Vėliau įvyks platesnis ES viršūnių susitikimas. Lyderiai iš pradžių susitiks prie pietų stalo aptarti kovos su pandemija naujienų, įskaitant JAV pasiūlymą netaikyti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos vakcinoms nuo pandeminio koronaviruso, taip siekiant padėti besivystančioms šalims.

Diskusija dėl socialinių klausimų vyks šeštadienį, prieš vaizdo susitikimą su Indijos premjeru Narendra Modi (Narendra Modžiu).

Diskusijos ekonominiais klausimais centre bus neįpareigojamas Europos Komisijos pasiūlymas šalims siekti 78 proc. užimtumo iki 2030 metų, kiekvienais metais mokyti bent 60 proc. suaugusiųjų ir 15 milijonų sumažinti žmonių, susiduriančių su skurdo grėsme, skaičių.

Kilo tam tikra kontroversija dėl Vengrijos ir Lenkijos noro išbraukti iš galutinio pareiškimo bet kokias konkrečias formuluotes apie lytis ir lyčių lygybę, sakė diplomatai.

„Trūksta ambicijų“

Kairiųjų partijos organizavo atsakomąjį susitikimą ir šeštadieniui planuoja demonstracijas Porto gatvėse, nusivylusios tuo, kad viršūnių susitikimas apsiribos daugiausia kalbomis.

ES socialinių veiksmų planui „aiškiai trūksta ambicijų“, sakė Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas žmogaus teisių klausimais Olivier De Schutteris (Olivjė De Schuteris).

Pasak jo, 700 tūkst. žmonių Europoje kasnakt miega po atviru dangumi, o daugiau kaip 20 mln. darbuotojų gyvena skurde išaugus nepatikimų darbo kontraktų, kuriais naudojasi skaitmeninės maisto pristatymo ir taksi platformos, skaičiui.

Per pastaruosius vienus metus išaugo skurdas, ypač jaunimo ir pažeidžiamiausių darbuotojų, bet pandemija vis dėlto „atskleidė socialinių klausimų svarbą“ ES, naujienų agentūrai AFP sakė Bendrijos užimtumo komisaras Nicolas Schmitas (Nikolas Šmitas).

27 ES narės labai nesutaria dėl socialinių klausimų. Pietinės valstybės, tokios kaip Prancūzija, Italija, Ispanija ir Portugalija, yra pasiryžusios siekti ekonomiškai pažeidžiamų žmonių apsaugos.

Turtingosios šiaurinės šalys, nenorinčios atsisakyti savo sėkmingų nacionalinių modelių, ir rytinės valstybės, kurios baiminasi prarasti konkurencingumą, atsisako toliau eiti šiuo keliu.

„Geriausia vakcina“

Tačiau Europoje daug kas pasikeitė nuo euro zonos krizės laikų, kai Vokietija ir jos sąjungininkės privertė Graikiją ir Portugaliją imtis išlaidų mažinimo reformų mainais į paskolų paketus.

Pernai ES narės susitarė dėl 750 mlrd. eurų vertės ES ekonomikos atsigavimo plano, kuris daugiau paremtas tiesioginėmis išmokomis, o ne paskolomis, ir bus finansuojamas iš bendros visų Bendrijos narių paskolos.

N. Schmitas perspėjo, kad „mes jau matome (per didelio diržų veržimo) pasekmes“.

„Kylantis populizmas, skurdas, nedarbas. Mes supratome, kad receptai, ko gero, nebuvo pritaikyti. Manau, kad ši pamoka buvo išmokta“, – sakė jis.

Portugalų socialistas A. Costa ir kiti panašiai galvojantys lyderiai norėtų, kad Europa eitų dar toliau ir ES mastu suformuotų bendrą socialinę politiką, įskaitant minimalaus darbo užmokesčio nustatymą.

Šis pageidavimų sąrašas, dar vadinamas „socialiniu ramsčiu“, buvo paruoštas 2017 metais per panašų viršūnių susitikimą Švedijoje, praėjus metams po to, kai Bendriją išgąsdino populistų pakurstytas „Brexito“ referendumas.

Šios politikos įgyvendinimas „yra geriausia vakcina nuo nelygybės, baimės ir populizmo“, sakė A. Costa prieš viršūnių susitikimą.

Per vaizdo susitikimą su Indijos premjeru Narendra Modi (Narendra Modžiu) ES pareigūnai sakė, kad lyderiai susitars dėl ilgai įstrigusių derybų dėl prekybos su Indija atnaujinimo, Europai siunčiant žinutę Kinijai.

Tačiau dar neaišku, ar Naujasis Delis sušvelnins savo tradiciškai protekcionistinį požiūrį.

„Šiandien Ispanijoje buvo sukurta naujos socialinės teisės“, – pareiškė Ispanijos vicepremjeras ir kraštutinių kairiųjų partijos „Podemos“ vadovas Pablo Iglesias (Pablas Iglesijas).

Jos užtikrins mėnesines 462 eurų pajamas suaugusiam asmeniui, gyvenančiam vienam, o šeimose kiekvienam asmeniui – suaugusiems ir vaikams – bus skiriama papildomai po 139 eurus, tačiau ne daugiau kaip 1 015 eurų vienam namų ūkiui per mėnesį.

Šios lėšos bus skiriamos priklausomai nuo asmenų gaunamų kitų pajamų. Taigi, kiekvieno mažą uždarbį gaunančio asmens atlyginimas bus pakeltas, kad pasiektų penktadienį nustatytą ribą.

Kaip nurodė Socialinių reikalų ministerija, tai reiškia, „kad kiekvienam namų ūkiui bus užtikrintos vidutinės 10 070 eurų metinės pajamos“.

Vyriausybė pareiškė, kad šia priemone turėtų pasinaudoti maždaug 850 tūkst. namų ūkių arba 2,3 mln. žmonių, iš kurių 30 proc. yra nepilnamečiai.

Maždaug 100 tūkst. šeimų pinigus pradės gauti jau nuo kito mėnesio, nurodė vyriausybė.

Minimalių bazinių pajamų schema buvo sausį į valdžią atėjusios premjero Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) koalicinės „Podemos“ ir Socialistų partijos vyriausybės senas pažadas.

Pasak P. Iglesias, epidemijos sukelta krizė privertė vyriausybę „pagreitinti jos įgyvendinimą“.

Dėl kovo viduryje paskelbtų suvaržymo priemonių koronaviruso plitimui sustabdyti Ispanijos ekonomika sustojo, šimtai tūkstančiai žmonių neteko darbo. Nedarbo lygis Ispanijoje aplenkė 2008 metų rodiklius, kai sprogo dešimtmetį trukęs nekilnojamojo turto burbulas ir milijonai žmonių neteko darbo.

Daugeliui šeimų, ypač Madride, pirmą kartą teko stoti į eilę, kad gautų maisto davinių prie bažnyčių ar kitų vietos bendruomenių organizacijų.

Pasak vyriausybės, šia priemone, kuri kasmet biudžetui turėtų atsieiti po 3 mlrd. eurų, siekiama padėti žmonėms išbristi iš visiško skurdo, kuriame gyvena 600 tūkst. namų ūkių arba 1,6 mln. žmonių.  

Dar prieš epidemiją vasarį Ispanijoje apsilankęs JT ekspertas skurdo ir žmogaus teisių klausimais Philipas Alstonas (Filipas Alstonas) sakė, kad Ispanija „visiškai nuvilia“ savo neturtingiausius piliečius, kurių gyvenimo sąlygos yra vienos blogiausių Europoje, o socialiniai skirtumai šalyje yra „sukrečiančiai dideli“.

Nepriteklius skaičiuose

30,1 proc. Lietuvos gyventojų 2016 m. gyveno ties skurdo riba, o žemiau skurdo rizikos ribos – daugiau žmonių nei Vilniaus miestas turi gyventojų, – 630 tūkst. (21,9 proc.). 2017 m. kas aštuntas gyventojas susidūrė su dideliu nepritekliumi. Skurdo rizikos riba 2017 m. buvo 302 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui. Palyginti su 2016 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 7 proc.

Statistikos departamento duomenimis, tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,5 proc., tarp bedarbių – 60,5 proc., tarp senatvės pensininkų – 30,6 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2015 m., sumažėjo 1,4 proc., bedarbių asmenų – 1,8 proc., o senatvės pensininkų padidėjo 3 proc.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, senatvės pensininkų skurdo rizikos lygio padidėjimą nulėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažas senatvės pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2015 m.) buvo 244,5 euro ir sudarė 86,7 proc. skurdo rizikos ribos. Tai reiškia, kad vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.

Parama – tik apgaulė?

Statistikos departamentas skelbia, kad namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2016 m. siekė 21 proc. ir, palyginti su 2015 m., sumažėjo 2,3 proc. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 1,6 proc. ir 2016 m. sudarė 22,9 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 41,9 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (42,7 proc.).

Anot Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Eitvydo Bingelio, kovai su skurdu šeimose nuo 2017 m. sausio 1 d. ir 2018 m. sausio 1 d. buvo įvesti pakeitimai asmenims, auginantiems vaikus. Pasak jo, vaikų skurdas namų ūkiuose, kuriuose auga daugiau vaikų, o juos išlaiko tik vienas asmuo, yra ypač didelis, o tai rodo, kad parama šioms asmenų grupėms nėra adekvati.

Kol kas neturime aplink Seimą ištiesusių rankas ar iš bado mirusių žmonių vien todėl, kad jie sugeba verstis kažkaip kitaip.

Buvo įteisinti šie išmokų vaikui pakeitimai: skiriama universali parama 30,02 euro kiekvienam vaikui ir dar 15,2 arba 28,5 euro skiriama papildomai gausioms šeimoms, sudarytoms iš trijų ir daugiau vaikų, nevertinant pajamų, bei nepasiturinčioms šeimoms, auginančioms vieną du vaikus, ir įvertinus jų pajamas. Naujovės palietė apie 530,8 tūkst. vaikų iki 18 metų ir iki 21 metų, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

Tokia forma, kokia buvo įvesti vadinamieji vaiko pinigai, sukėlė įvairių reakcijų visuomenėje, juos kritikavo ir ekonomistas Romas Lazutka, teigdamas, kad didelė dalis žmonių buvo kone apgauti, nes jų pačių pinigai, atimti iš mokesčių lengvatos, buvo atiduoti mokant vaiko pinigus. Tačiau E.Bingelis to nesureikšmino, o džiaugėsi vaikų skaičiumi, kuriuos pasiekia parama.

"Mes esame prikalti prie kryžiaus, kad kažką keitėme, darėme ne visai atitinkančius stereotipus pakeitimus. Girdėjome: palaukite, jūs sumažinote mano darbines pajamas ir panaikinote man lengvatą. Taip, tai nebuvo tobuliausias sprendimas, bet dabar turime rezultatą: 450 tūkst. vaikų, kurie gauna bent po 30 eurų. Nuo vaiko pinigų sistemos anksčiau buvo atriboti beveik 300 tūkst. vaikų. Jų tėvai galbūt gyvena šešėlyje, dalis emigravusių, bet tai nėra kažkokių alkoholikų tėvų vaikai, kuriuos reikėtų kitaip globoti. Tai yra 300 tūkst. – toks skaičius labai didelis tokiai mažai šaliai", – tikino E.Bingelis.

R.Lazutka sukritikavo ir valdžios pučiamą burbulą, kad socialinė parama mažina skurdą, esą ši parama pasiekia vos mažą dalį skurstančiųjų.

"Kalbėti, kad mūsų socialinė parama kaip nors sumažina skurdą, yra ne visai į temą todėl, kad skurstančiųjų yra 34 proc., o paramą gauna 22 proc. Be to, kai ta parama yra mokama, jos vidutinis lygis yra 65 eurai, o skurdo riba yra 323 eurai. Taigi, galima sakyti, kad mes tiesiog duodame skurstantiems žmonėms šiek tiek daugiau maisto ir kitų elementarių būtiniausių dalykų, o visa kita jie susiranda šešėlinėje ekonomikoje. Kol kas neturime aplink Seimą ištiesusių rankas ar iš bado mirusių žmonių vien todėl, kad jie sugeba verstis kažkaip kitaip", – teigė R.Lazutka.

Romas Lazutka M. Ambrazo / ELTOS nuotr.

Kaip mažinti skurdą?

"Lietuva remia tik pačius skurdžiausius, maždaug vieną iš vienuolikos skurstančiųjų, bet paremiame per savo socialinės paramos tinklą. Tai reiškia, kad mums plėstis yra kur. Lietuva išleidžia labai nedaug, jeigu skaičiuosime išlaidas socialiniam paramos tinklui, skaičiuojamas vienam gyventojui. Tokios išlaidos – menkutės, kitos šalys, kurios tikrai yra neturtingos, išleidžia tam daug daugiau", – pastebėjo R.Lazutka.

Siekiant, kad socialinės paramos tobulinimai būtų tvarūs, nevienadieniai, o dėsningi, įvestas minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD), t.y. kiekvienais metais apskaičiuojama lėšų suma, reikalinga minimaliesiems asmens (šeimos) maisto ir ne maisto poreikiams patenkinti. 2017 m. jis buvo 238 eurai, 2018 m. – 245 eurai. Vadinasi, tokios sumos žmogui turėtų užtekti save bent jau minimaliai apsirūpinti būtiniausiais gyvenimui reikalingais dalykais. Vis dėlto už tokią pinigų sumą veikiau pavyktų tik egzistuoti, bet ne gyventi.

2018 m. MVPD siekia 245 eurus, todėl 2019 m. bus indeksuojama šalpos pensijų bazė iki 132 eurų, o tikslinių kompensacijų bazė bus didinama nuo 112 iki 114 eurų. Preliminariais skaičiavimais, papildomai iš valstybės biudžeto 2019 m. reikės 5,8 mln. eurų, iš jų: šalpos pensijų bazės dydžio pagrindu apskaičiuotoms šalpos išmokoms papildomai reikės 1,73 mln. eurų; tikslinių kompensacijų bazės dydžio pagrindu apskaičiuotoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) tikslinėms kompensacijoms – 3,35 mln. eurų.

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė pripažįsta, kad struktūrinės reformos yra ta sritis, į kurią reikėtų kreipti daug dėmesio siekiant gerinti turtinės nelygybės situaciją Lietuvoje ir siekiant įvykdyti ES bei įvairių kitų institucijų keliamus tikslus.

"Struktūrinės reformos yra neabejotinai reikalingos: tai yra pažanga ir produktyvus ekonomikos augimas, kurį galima panaudoti visiems. Pajamų nelygybė Lietuvoje žymi. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija mums rekomenduoja kreipti dėmesį būtent į skurdo mažinimą, pajamų netolygumą. Pagal GINI koeficientą (gyventojų pajamų pasiskirstymo statistinis rodiklis) socialinių išmokų sistema nevienodai prisideda prie pajamų nelygybės mažinimo. Pavyzdžiui, Belgijoje ši sistema GINI koeficientą sumažina 27,5 proc., o Bulgarijoje vos 14 proc. Lietuvoje – 16,8 proc. ir tai nėra labai didelis poveikis pajamų pasiskirstymo nelygybei sumažinti", – teigė finansų viceministrė.

M.Tuskienė pridūrė, kad kitų šalių patirtis rodo, jog mokesčiai prie nelygybės mažinimo prisideda ne tiek jau ir daug, tačiau prisidėti mokesčiais prie socialinių procesų būtų galima mažiau apmokestinant menkiau uždirbančius ir mažiau turto sukaupusius gyventojus (nuosekliai didinant progresyvų NPD, papildomą neapmokestinamą pajamų dydį (PNPD) pakeičiant tiesioginėmis išmokomis, neapmokestinant nekilnojamojo turto iki tam tikros ribos, taikant papildomus įrankius savivaldybių rankose – lengvatas, tarifus) ir didesnes pajamas gaunančiųjų bei daugiau turto sukaupusiųjų didesnis įtraukimas į viešųjų gėrybių finansavimą (darbo užmokesčiui pasiekus tam tikrą ribą netaikant NPD, apmokestinant brangų nekilnojamąjį turtą, susiaurinant lengvatas pajamoms iš kapitalo, padarant didesnį paveldimo turto mokestį).

"Šiurkščiai skaičiuojant, kad neliktų skurdo, mes turėtume skirti 600 mln. eurų spragai užpildyti. Tai yra maždaug 1,5 proc. BVP. Paėmus metinę infliaciją, ekonomika augo 5–6 proc., vadinasi, tų išteklių yra ir jie pasipildo, bet klausimas, kaip tai skirti žmonėms, kokiomis formomis, kad nesukeltume kitų problemų", – pridūrė R.Lazutka.