Gindami Ukrainos žemę vyrai niekada nepamiršta to, kas brangiausia – savo artimųjų. Jie visada kartu – mintyse.

Ačiū jums už jūsų palaikymą ir jūsų maldas. Dėl jūsų maldų mes tampame stipresni.

„Brangios moterys, sveikiname jus su Tarptautine moters diena. Linkime jums laimės, sveikatos, viso ko geriausia. Taikaus dangaus virš galvos. Ir norime, kad visada liktumėte su mumis ir palaikytumėte mus, kaip tai darote dabar“, – sveikinimą kovo 8-ąją moters siuntė vyrai.

„Ačiū jums už jūsų palaikymą ir jūsų maldas. Dėl jūsų maldų mes tampame stipresni“, – sakė kitas karys.

„Taikų dangų mes jums netrukus užtikrinsime. Su švente“, – kalbėjo kariai.

Ši Moters diena ukrainietėms – kaip ir visos kitos po vasario 24-osios – nulaistyta ašaromis.

„Šiemet aš net negalvojau apie šią dieną. Ši diena buvo tikrai siaubinga“, – kalbėdama ašarų nesulaikė ukrainietė Alina Rudakova.

Sunku keliauti su vaiku, bet aš paaiškinau, kad mes vykstame atostogauti ir tikrai grįšime namo vieną dieną, kai baigsis karas.

„Žinote, būti su mažu kūdikiu ir bėgti paliekant savo šeimą, vyrą, seserį, tėvus  labai sunku. Nes aš čia viena ir neturiu palaikymo. Mano šeima vis dar yra Kyjive ir vis dar gyvena kare“,  – pasakojo Irina Okhrimenko.

Šios moterys – tik dalis iš maždaug 1,5 mln. žmonių, pabėgusių iš Ukrainos. „Sunku keliauti su vaiku, bet aš paaiškinau, kad mes vykstame atostogauti ir tikrai grįšime namo vieną dieną, kai baigsis karas. Jaučiuosi atsakinga už savo vaiką, todėl mano buvo lengviau žengti šį žingsnį ir išeiti. Nes jeigu nebūčiau turėjusi vaiko, tikriausiai nebūčiau išdrįsusi eiti į nežinią“, – atviravo moteris.

„Norėčiau palinkėti moterims išlikti tvirtoms, šaltai mąstyti, sveikai mąstyti. Geriau išsaugoti savo gyvybę ir šiek tiek palaukti. Ukrainiečių dvasia stipriausia. Viskas bus gerai, mes tuo tikime ir meldžiamės“, – sakė kita moteris.

Belieka tik viltis, kad moterų maldos bus išgirstos.

A. Navalno atstovė Kira Jarmyš pirmadienį išplatintame vaizdo įraše paragino ruses 14 val. vietos laiku protestuoti savo miestų aikštėse. Pasak jos, moterys karo metu „niekur nedingsta“. „Jos neša tokio pat dydžio, jei ne sunkesnę, naštą“, – teigė K. Jarmyš.

Tad, atstovės teigimu, moters diena yra proga moterims parodyti, kad jų balsas yra svarbus. „Mes nenorime šio karo. Mes norime, kad jis būtų nedelsiant sustabdytas“, – teigė ji.

Sekmadienį daugybėje Rusijos miestų jau pranešta apie protesto akcijas. Pilietinių teisių organizacijos „OVD-info“ skaičiavimu, 70-yje miestų sulaikyti 5 075 žmonės.

A. Navalno komandos paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip policija suiminėja senyvo amžiaus moteris. „OVD-info“ nuo karo pradžios vasario 24 dieną surinktais duomenimis, per antikarinius protestus Rusijoje iš viso sulaikyta daugiau kaip 13 400 žmonių.

Šios iniciatyvos organizatoriai skatina visus Lietuvos gyventojus eiti į savo miesto aikštes, skverus, gatves ir atsinešus saulėgrąžų puokštes nusifotografuoti bei įkelti savo nuotraukas į socialinius tinklus.

Tokiu būdu bus siekiama parodyti pagarbą bei palaikymą karo siaubus Ukrainoje patiriančioms moterims.

„Palaikykime jas, išreiškime solidarumą su Ukrainos moterimis prie Ukrainos ambasadų visoje Europoje, rinkimės miestų aikštėse, skveruose, gatvėse ar balkonuose. Atsineškime saulėgrąžų, nacionalinį Ukrainos simbolį, kuris tapo ir pasipriešinimo Rusijos kariuomenės agresijai simboliu. Darykime grupines akcijas ar kelkime savo individualias nuotraukas su grotažymėmis #WithUkrainianWomen, #StandWithUkraine. Tegul socialinių tinklų pagalba ukrainietės pamato, kad jos ne vienos ir mes velniškai jomis didžiuojamės!“ – rašoma „Facebook“ paskelbtame renginio pranešime.

Šalia pranešimo aprašymo nurodyti ir keli renginio organizatoriai: Lietuvos žmogaus teisių centras ir Tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“.

25 šių namų gyventojos ir 17 tądien šioje įstaigoje dirbusių moterų nustebo, kai globos namuose gyvenantys vyrai įteikė joms po tulpę. Išgirdusios, kieno vardu joms siųstos šios gėlės, moterys stebėjosi ir dėkojo už malonų netikėtumą.

Šį kartą pats Palangos meras Šarūnas Vaitkus negalėjo pasveikinti moterų, karantino ribojimai vis dar neleidžia lankytis globos namuose.

Pavasarinis sveikinimas moterims leido pasijusti visateise Palangos bendruomenės dalimi. Daugelis gyventojų tądien sulaukė savo artimųjų ir giminaičių dovanų, ne viena moteris gavo ir gėlių, bet miesto valdžios dėmesys buvo itin malonus.

"Mero dėmesio ir sveikinimų sulaukiame ir kitomis progomis. Todėl nesijaučiame esančios už kurorto gyvenimo ribų. Pavasario pasiilgusios mūsų globos namų gyventojos tiesiog pražydo šypsenomis, gavusios gėlių dar ir nuo miesto valdžios. Mums tai irgi buvo labai malonus netikėtumas. Ypač smagu gėlių gauti dabar, kai mūsų globojami žmonės, o sykiu ir mes, čia dirbantieji, esame apriboti ir neturime galimybės tiesiogiai bendrauti su lankytojais", – kalbėjo Palangos miesto globos namų socialinė darbuotoja Vaida Bendikė.

Globotiniai šiuo metu su artimaisiais bendrauja tik vaizdo ryšiu ar per socialinius tinklus, todėl gyvas dėmesio ženklas jiems yra labai brangus.

„Sveikinu mamą, seserį, močiutę“, – sakė jaunas vyras.

„Sveikinsiu savo draugę, o gėlės tradiciškai bus tulpės. 15 gėlių man atrodo normalus ir gražus skaičius“, – pasakojo vaikinas.

Viena tulpė – euras ir daugiau. Vyrai teigė, kad kaina nemaža, tačiau kito pasirinkimo nėra.

„Turguje brangiau nei parduotuvėje, bet gėlės čia gražesnės“, – įsitikinęs pirkėjas.

Prekybininkai sako, kad pirkėjų yra, žmonės perka po daug gėlių.

Kol vieni prekybininkai šluosto prakaitą, kiti guodžiasi, kad pirkėjų sulaukia nedaug.

Prieš Moters dieną į savivaldybę atplaukė 69 prašymai leisti prekiauti gėlėmis miesto gatvėse.

„Jų bus tiek daug, kad nebus įmanoma gatve praeiti. Kas šimtą metrų bus po prekybos vietą. Ne tik gavome prašymų, bet ir daug triūsėme, kad juos patenkintume. Dvigubai daugiau, nei pernai sulaukta“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Licencijų ir leidimų skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Armonas.

Ne tik gavome prašymų, bet ir daug triūsėme, kad juos patenkintume. Dvigubai daugiau, nei pernai sulaukta.

Verslininkai prašė prekybą leisti nuo šeštadienio, dalis pageidavo leidimų, galiojančių nuo sekmadienio iki pirmadienio.

„Tris dienas prekiaus. Vieni – jau nuo šeštadienio, kiti – nuo sekmadienio. Įvairiose vietose vyks prekyba, visas miestas bus pilnas gėlių“, – tikino R.Armonas.

Prekybininkai išsidėstys nuo pat Kretingos gatvės iki pietinės miesto dalies.

Rimantas Armonas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Gėlėmis bus prekiaujama prie Muzikinio teatro, M.Mažvydo alėjoje, J.Janonio, Herkaus Manto gatvėse.

Prekybininkai tulpių siūlys net privačiuose sklypuose, tačiau veiklai vis dėlto prašė leidimo.

„Taikos prospekte praktiškai prie visų prekybos centrų bus prekiaujama gėlėmis. Lauke tai daryti galima“, – pastebėjo R.Armonas.

Be prekybininkų gėlėmis, leidimų savivaldybėje jau prašo ir lauko kavinių valdytojai. Dokumentus verslininkai turi pateikti iki balandžio 1-osios.

„Visame mieste kasmet išduodame 100–115 leidimų lauko kavinėms. Mes tai daryti galime, bet Vyriausybė joms riboja veiklą. Vis dėlto verslininkai gali išsiimti leidimą ir pradėti montuoti kavines, laukdami, kada Vyriausybė leis priimti klientus“, – sakė R.Armonas.

Akcijos tikslas

Kovo 8-osios popietę eisena prasidėjo ties Istorine Lietuvos prezidentūra. Eitynių dalyviai ėjo per visą Laisvės alėją iki pat Šv. Mykolo arkangelo (Įgulos) bažnyčios, kur surengta teatralizuota akcija.

Skirtingas smurto išraiškas, pasak akcijos organizatorių, sieja valstybinio aparato abejingumas, o iliustruoja statistika: 8 iš 10 artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys. Eisenos organizatoriai atkreipė dėmesį, jog ir teismai skiria prievartautojams bausmes, kurios visuomenei atrodo neadekvačios. Pasitikėjimo nekelia ir kai kurių pareigūnų elgesys, kuomet smurtą patyrusiai moteriai suteikiama ne reali pagalba, o tik pasityčiojama iš jos nurodant, kad ji esą pati kalta.

Laimučio Brundzos nuotr.

„Mūsų visuomenėje smurto problema yra labai didžiulė ir prastai sprendžiama. Pasauliniu mastu yra kalbama apie epidemijas, bet nekalbama apie smurtą, kuris nusineša ypač daug aukų. Dabar mums neatrodo, kad valstybės mastu būtų pakankamai dedama pastangų tam sustabdyti. Pasirinkome švilpuką tam, kad galėtumėme atkreipti dėmesį ir sukelti daugiau triukšmo“, – kalbėjo viena eitynių organizatorių Aistė Volungė.

Pasirinkome švilpuką tam, kad galėtumėme atkreipti dėmesį ir sukelti daugiau triukšmo.

Pasak organizatorių, dabar Lietuvoje tiek požiūris į moterų padėtį, tiek įrankiai, pasitelkiami kovoti prieš smurtą ir išnaudojimą, yra labai riboti, o patiriamas smurtas – ne tik fizinis, bet socialinis, ekonominis, seksualinis ir politinis. Todėl svarbu imtis priemonių, kad tokia padėtis pasikeistų.

Nori atkreipti dėmesį

Tarptautinės moterų solidarumo dienos proga, aktyvistės pūsdamos švilpukus centrinėje Kauno dalyje siekė priminti, kad visuomenė turi galią keisti smurtą įgalinančią tvarką. Siekiant dar labiau atkreipti dėmesį į smurto prieš moteris problemą, eitynių dalyviai pasipuošė raudonomis kepuraitėmis ar skarelėmis.

Kalbinti dalyviai tikino, kad eisena atkreipia dėmesį į opias problemas, susijusias su pagarba, pagalba moterims, jei jos patyrė smurtą. Taip pat norima, kad tiek vyrai, tiek moterys turėtų lygias teises ir kitose srityse bei taip būtų naikinama diskriminacija pagal lytį.

„Kovo 8-ąją svarbu švęsti, bet tuo pačiu ir pasakyti, kad norime valstybės, kurioje moterys būtų vertinamos lygiavertiškai ir turėtų vienodas teises į darbo užmokestį, apsaugą, teisę būti nekaltinamos, kai patiria prievartą“, – tikino eisenoje sutikta Birutė.

„Jei pažiūrėtumėme į statistiką, pamatytumėme, kad prieš moteris yra labai daug smurto. Neužtenka tiesiog susėsti prie derybų stalo ir priimti įstatymus, reikia išeiti į viešumą ir parodyti, kad tai yra reali problema, išreikšti pyktį. Galbūt situacija pradėtų keistis, jei šalies valdžia patvirtintų Stambulo konvenciją, kuri orientuota prieš smurtą“, – už moterų teises pasisakė eisenoje dalyvavęs Kostas.

Eisenoje dalyvavo apie 200 žmonių. Rankose laikydami įvairius plakatus žmonės kartu skandavo tokias frazes: „Ne tulpių, o – teisių ir solidarumo“, „Nenorim seksistinės valstybės“ ir kitas.

Laimučio Brundzos nuotr.

Eisenos akcentas

Minint Kovo 8-ąją, Lietuva prisijungė prie pasaulinės akcijos ir atliko teatralizuotą dainą, gimusią Čilėje 2019 metų rudenį. Būtent eisenos Kaune akcentu ir tapo minėta daina.

Daina „Prievartautojas (užpuolikas) tavo kelyje“ atsirado kaip atsakas į daugybės moterų patirtą seksualinį priekabiavimą, prievartą ir smurtą iš policininkų, masinių protestų prieš nelygybę Čilėje, metu.

Protesto daina žaibiškai paplito po visą pasaulį ir buvo atlikta daugiau nei 200 kartų, plačiai nuskambėjęs dainos atlikimo atvejis – prieš Harvey Weinsteiną, seksualiai priekabiavusio ir prievartavusio daugybę moterų, bylos nagrinėjimą teisme. Ši daina, tapusi pasipriešinimo smurtui prieš moteris simboliu, kvies Lietuvos moteris susiburti ir kartu pasakyti smurtui „ne“ bei pareikšti, kad tokia tvarka mūsų netenkina.

Klaipėdos gėlių prekeiviai darbui per Kovo 8-ąją ruošėsi iš anksto. Dar vasario viduryje savivaldybei pradėjus prekiauti leidimais Tarptautinę moters dieną prekiauti gėlėmis miesto viešosiose vietose, išgraibstytos buvo beveik visos tokiai veiklai numatytos vietos.

Iš viso mieste yra patvirtintos 52 vietos, kuriose leidžiama prekyba gėlėmis.

Specialistų teigimu, Kovo 8-oji yra viena populiariausių datų tokiai veiklai mieste.

Šiemet Tarptautinė moters diena minima savaitgalį, tad nemažai prekeivių nusprendė dirbti ir šeštadienį, ir sekmadienį.

Prie Senojo turgaus ryškiaspalves tulpes ant prekystalio išrikiavęs Vytautas pasakojo, kad šeštadienį klientai nebuvo ypač aktyvūs, daugiausia klientų laukiama sekmadienį.

Dienraščio „Klaipėda“ nuotr.

Prekeivio teigimu, retas klaipėdietis pirko vieną tulpę, dauguma rinkosi tris ar penkis žiedus, tačiau pasitaikė ir atvejis, kai vienas pirkėjas įsigijo daugiau nei šimtą tulpių, kurias sakėsi dovanosiąs vienam žmogui.

Uostamiesčio turguose tulpių kainos svyravo apie 80 centų už vienetą. Kitose miesto vietose prekeiviai prašė 0,80 – 1 euro.

Kalbinti verslininkai tvirtino kainas išlaikę panašias kaip ir praėjusiais metais.

Kovo 8-ąją Kauno Kelių policija surengė jau tradiciją tapusią akciją, kurios metu automobiliais keliaujančias moteris stebino išskirtiniu dėmesiu. Sekmadienį pareigūnai prisikrovė pilnas bagažines tulpių, įsitaisė ties Kleboniškio gatve, nuo kurios galima pasiekti magistralinį A1 kelią arba Jonavos gatvę.

Išsirikiavę keliose gatvės pusėse pareigūnai stabdė automobilius lyg tai būtų tikras reidas. Tačiau vietoj alkotesterių policininkai vairuotojoms ir keleivėms tiesė raudonas tulpes. Tokia akcija privertė ne vieną moterį nusišypsoti.

Laimučio Brundzos nuotr.

Tokios akcijos reikalingos, nes nuteikia labai gerai visai dienai.

„Labai graži akcija. Žinojau, kad pareigūnai tulpes dalys, bet nei karto nebuvau gavusi, tad labai malonu, kad šį kartą pasisekė ir man“, – tikino vairuotoja Meda.

„Pareigūnai pirmą kartą pasveikino, bet šį rytą jau pasveikino vyras, tad pareigūnai antrieji gėles padovanojo. Tokios akcijos reikalingos, nes nuteikia labai gerai visai dienai“, – apie rytinę staigmeną, gautą iš pareigūnų rankų, kalbėjo ponia Alma.

Laimučio Brundzos nuotr.

Policijos pareigūnai Kovo 8-osios proga moteris sveikina jau nebe pirmus metus. Jie tikino, kad ir patys pasisemia gerų emocijų, gauna daug gražių žodžių ir moterų šypsenų.

Laimučio Brundzos nuotr.

„Statistika rodo, kad Lietuvoje moterys vidutiniškai uždirba 17 proc. mažiau nei vyrai, o jų pensijos mažesnės beveik penktadaliu. Prisiminkime, kad moterys vidutiniškai gyvena bent 10 metų ilgiau už vyrus. Vadinasi, jos išėjusios į pensiją dažnai yra priverstos patirti nepriteklių ir vienatvę. Dėl tokios moterų padėties Lietuvoje skaudu ir gėda. Tenka Vyriausybei priminti, kad per jos valdymo metus, deja, judėjome ne pirmyn, o atgal lyčių lygybės klausimais, ir dabar ne kas kitas, o ši Vyriausybė dar gali ištaisyti klaidas imdamasi konkrečių priemonių. Juo labiau, kad tokius nurodymus gavo ir iš Europos institucijų“, – sako Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.

Socialdemokratų teigimu, Lietuvoje lyčių nelygybė yra sisteminė ir pirmiausia ekonominė, dažnai pagrįsta patriarchaliniais principais, trukdančiais Lietuvos moterims siekti karjeros, ekonominės gerovės.  Jų nuomone, šias problemas pirmiausia turi spręsti valstybė per politines priemones, pavyzdžiui, užtikrindama tvirtesnę apsaugą moterims įsidarbinant ir nediskriminavimą lyties pagrindu.

Pasak Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnės R. Budbergytės, darbdavys neturėtų turėti teisės teirautis apie būsimo darbuotojo santuokinį statusą ar šeimos planus. Tokie ir panašūs klausimai darbo pokalbio metu, jos nuomone, turėtų būti pripažinti diskriminaciniais.

Ačiū, vyrai, už gėles – gražu, bet turite atsiprašyti už trijų kampų kombinaciją, kuri jūsų gyvenime užkrauta ant moterų pečių. Turite dabar imti ir kai ką padaryti ir dėl jų.

Socialdemokratai atkreipia dėmesį, kad šių metų sausį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo. Esminė žinia – moterų darbas yra nepakankamai įvertintas. Joje konstatuojama, kad skurdo riziką patiria daugiau nei trečdalis vienišų mamų, kur kas daugiau nei vienišų tėvų. Europos Parlamentas paragino Europos Komisiją nedelsiant pateikti naują plataus užmojo ES lyčių lygybės strategiją, į kurią būtų įtrauktos privalomos priemonės, susijusios su vyrų ir moterų darbo užmokesčio, taip pat ir pensijų, skirtumo mažinimu bei skaidrumu. Siūloma numatyti ir priemones, kad vyrai taptų lygiaverčiais moterims partneriais namuose, prižiūrint vaikus ir sergančius asmenis.

„Rekomendacijos imtis priemonių pateiktos ir Lietuvai, kaip ES narei. Mūsų Vyriausybė nedelsdama turi imtis konkrečių veiksmų ne tik dėl to, kad atliktų užduodamus namų darbus, bet ir, kad grąžintų skolą šalyje diskriminuojamoms moterims. Ačiū, vyrai, už gėles – gražu, bet turite atsiprašyti už trijų kampų kombinaciją, kuri jūsų gyvenime užkrauta ant moterų pečių. Turite dabar imti ir kai ką padaryti ir dėl jų“, – sako europarlamentarė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė.

Pasak  jos, Lietuva paskelbta vienintele ES valstybe, nepadariusia jokios pažangos moterų ir vyrų lygybės srityje, situacija net šiek tiek pablogėjo. Tokią išvadą kartu su Lyčių lygybės indekso duomenimis paskelbė Europos lyčių lygybės institutas.

Kai Kovo 8-oji minima kaip moterų solidarumo diena, socialdemokratės moterys primena, kad mūsų moterys nejaučia solidarios paramos iš vyrų, iš visuomenės, ypač pajamų srityje.

„Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą įgyja daugiau moterų negu vyrų, tačiau matome kur kas mažesnes moterų galimybes siekti karjeros, užsitikrinti geriau apmokamą darbo vietą. Siūlome nesidangstyti pažadais, gėlėmis ar sveikinimais, o priimti sprendimus dėl šeimos ir darbo derinimo, vyrų įtraukimo į vaikų priežiūrą. Valstybė privalo garantuoti vaikų priežiūros paslaugas, nes vietų darželiuose trūkumas dažnai tampa priežastimi, dėl ko moteris negali grįžti į ankstesnį darbą ar jį susirasti po vaiko auginimo atostogų“, – tvirtina Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkė Orinta Leiputė.

Moterys socialdemokratės griežtai pasisako dėl šiandien tebeegzistuojančios moterų diskriminacijos darbo rinkoje, skurdo, smurto ir socialiniam nesaugumo.

„Mes pernelyg dažnai girdime valdžios vyrų patikinimus, kad jie myli moteris, bet... Jie vis dėlto netrykšta noru įsileisti jų į Vyriausybę, neskuba ratifikuosi Europos Tarybos konvencijos, kuri padėtų kovoti prieš smurtą artimoje aplinkoje, nemato problemos dėl to, kad tiek namuose, tiek visuomenėje moterų darbas yra sistemingai nuvertinamas. Tarptautinė moterų solidarumo diena yra puiki proga prisiminti, kad konkretus darbas vertas daugiau nei tūkstančiai tuščių meilės pažadų“, – sako Lyčių lygybės ekspertė, socialdemokratė, Margarita Jankauskaitė.