"Tikiuosi sėkmingų ir produktyvių būsimų penkerių metų. Atrankos laikotarpiu jaučiau gimnazijos bendruomenės palaikymą, todėl ir ateityje viliuosi bendruomenės susitelkimo. O po penkerių metų norėčiau džiaugtis pasiektais rezultatais, stipria, toliau lyderiaujančia gimnazija, tvirta jos bendruomene", – teigė T.Kivaras

Jis žada ir toliau ieškoti partnerių tarp verslo ir viešųjų organizacijų, mėginti užmegzti ryšius su užsienio lietuvių mokyklomis.

"Pirmiausia didžiuojuosi gimnazistais. 10 proc. padidėjus mokinių skaičiui, mokinių pasiekimai ir toliau išlieka aukšti: Nacionalinėse olimpiadose ir konkursuose laimėta daugiau kaip 400 prizinių vietų, tarptautinėse olimpiadose virš 50 prizinių vietų, beveik 30 proc. laikomų valstybinių egzaminų įvertinami maksimaliu rezultatu", – teigė T.Kivaras.

Tikiuosi sėkmingų ir produktyvių būsimų penkerių metų.

Anot jo, nuolat didėjant konkurencijai KTU gimnazija vis dar išlieka patraukli – 2015–2020 m. stojamuosiuose egzaminuose į gimnaziją dalyvavo 2 155 mokiniai.

"Be to, išlaikyta aukšta mokytojų kvalifikacija: 58 proc. mokytojų yra diplomuoti magistrai ar mokslų daktarai. Iš ES struktūrinių fondų lėšų gauta 324 tūkst. eurų gimnazijos modernizavimo projekto įgyvendinimui, o 2019 m. rudenį sėkmingai suorganizuota konferencija "Švietimas 5.0", kurią, esant galimybėms, ateityje planuojame organizuoti vėl", – teigė KTUG direktorius.

Per penkerius metus, pasak T.Kivaro, patobulinta priėmimo į gimnaziją tvarka, mokiniams suteikta galimybė ruoštis tarptautiniams užsienio kalbų egzaminams, įrengti gamtos mokslų kabinetai, 40 vietų IT kabinete, atnaujinta biotechnologijų laboratorija ir jos įranga.

"Taip pat bendradarbiaujant su verslu ir KTU sėkmingai veikia sustiprinto IT mokymo klasė, kurią baigė jau 70 mokinių", – sakė jis.

KTU gimnazija veikia jau 30 metų ir užima lyderiaujančią poziciją tarp Lietuvos gimnazijų.

Konkurentų neatsirado

KTUG vadovą rinko KTU gimnazijos direktoriaus atrankos konkurso komisija, kuriai pirmininkavo KTU studijų prorektorius Jonas Čeponis. Komisiją sudarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, KTUG tėvų, pedagogų, soc. partnerių atstovai, taip pat Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos deleguotas asmuo.

KTUG direktoriaus konkurse dalyvavo vienas kandidatas – penkerius metus gimnazijai vadovavęs T.Kivaras. KTU Studijų prorektorius Jonas Čeponis komentuodamas tai įžvelgia dvi priežastis.

"Svarbu paminėti, kad Lietuvoje pastaruoju metu trūksta mokyklų ir gimnazijų vadovų. Tai valstybės politikos klausimas, kuris turi būti sprendžiamas valstybės lygiu", – pastebi J.Čeponis.

Dar viena priežastis, jo nuomone, ta, kad KTU gimnazijos direktoriui keliami aukšti reikalavimai.

"Žinoma, jie nėra aukštesni nei kitų mokyklų vadovams. Tačiau reikšmingas niuansas, kad tai – universitetinė gimnazija, todėl gimnazijos direktoriui reikia sugebėti suderinti ir gimnazijos tikslus formuoti atsižvelgiant ir į KTU, ir į valstybės bendrojo ugdymo politiką", – tikina KTU Studijų prorektorius.

„Kiek save pamenu, visada norėjau siekti aukščiausių tikslų moksle, tad dėl stojimo į geriausią gimnaziją Kaune nė kiek neabejojau“, – pokalbį pradeda Vytautas. Dar būdamas aštuntokas jis ėmė domėtis, kaip galėtų įstoti į Kauno technologijos universiteto gimnaziją, kas padidintų jo galimybes. Jo atrastas atsakymas – kasmet vykstantys Mokslo lyderių turnyrai (MLT), kurių metu mokiniai iš visos Lietuvos varžosi vykdydami įvairių disciplinų testus ir gali užsidirbti papildomų stojamųjų balų, o taip pat išbandyti savo jėgas ir įgyti patirties dalyvaujant tokio pobūdžio renginiuose.

Bilietas į gimnaziją

Pasibaigus visiems tų metų turnyrams Vytautas sužinojo, kad pateko tarp kelių geriausiai pasirodžiusių moksleivių ir yra kviečiamas studijuoti gimnazijoje – be jokių stojamųjų egzaminų. Taigi vietoje papildomų balų jam buvo atvertos gimnazijos durys.

Šiuos turnyrus gimnazija organizuoja ir šiol. Pirmasis šių metų turnyras jau vyko lapkričio 10 dieną, antrasis laukia šeštadienį, gruodžio 8-ąją, o kitąmet vyks dar trys MLT renginiai. Jiems pasibaigus, gegužės viduryje, prasidės stojamieji egzaminai. Taigi dalyvauti juose ir rinkti papildomus balus dar gali visi, norintys kitąmet įstoti į gimnaziją.

Prisimindamas savo patirtį, dabartinių MLT turnyrų dalyviams Vytautas pataria vyti jaudulį šalin. „Turnyrams ruošiausi spręsdamas ankstesnių MLT užduotis, tačiau atėjęs į pirmąjį turnyrą ir prasidėjus sprendimo laikui ėmiau jaudintis, blaškytis. Jo rezultatai buvo prastesni nei tikėjausi. Ruošdamasis kitiems turnyrams stengiausi išmokti susikoncentruoti į užduotis ir atsiriboti nuo pašalinių minčių – tai man labai padėjo“, – sako V. Pečiukėnas.

Studijos pateisino lūkesčius

Mokydamasis gimnazijoje Vytautas atrado ir savo aistrą chemijos mokslams. Chemijos mokytoja Birutė Maciulevičienė jam pasiūlė išbandyti jėgas chemijos olimpiadose ir padėjo joms ruoštis, o geri jų rezultatai patvirtino, kad būtent šioje srityje jis gali pasiekti aukščiausių tikslų.

Po vienos geriausių gimnazijų Lietuvoje sekė dar didesnis pašnekovo užmojis: studijuoti Kembridžo universitete, kuris yra vienas žinomiausių gamtos mokslų universitetų pasaulyje.

„Stojimo į Kembridžą procesas yra sunkus ir gana komplikuotas. Man į jį įstoti pavyko iš antro karto. Džiaugiuosi, kad pirmą kartą nepavykus, nepraradau motyvacijos ir bandžiau dar kartą, nes studijos Kembridže su kaupu pateisino visus lūkesčius. Per tuos metus išmokau daugiau nei galėjau bet kur kitur“, – teigia Vytautas.

Matant, kaip mokiniai tobulėja, įgiję naujų žinių jas sėkmingai pritaiko, jaučiuosi laimingas tiek dėl jų, tiek dėl savęs, nes manau, kad geriausias informacijos supratimo įrodymas yra gebėjimas ją perteikti kitiems.

Jis pripažino, kad prieš prasidedant studijoms Didžiojoje Britanijoje nerimavo dėl savo anglų kalbos žinių, visgi ten nuvykęs įsitikino, jog jų gimnazijoje įgijo pakankamai – didesnių problemų bendrauti ir mokytis užsienio kalba jam nekilo. Užtat prireikė daug pastangų ir laiko tam, kad priprastų prie išskirtinės anglų kultūros.

Anot Vytauto, studijos Kembridžo universitete pilnai pateisina savo vardą – jos suteikia didžiulį kiekį žinių ir patirties, bet reikalauja ir maksimalių pastangų bei atsidavimo darbui.

Gimnazistai mokosi iš geriausiųjų

Tad kas paskatino grįžti į Lietuvą? Vytautas teigia, kad ir studijuodamas kartais grįždavo į gimtinę bei užsukdavo į gimnaziją vesti paskaitų moksleiviams. Tai jam patiko, tad šįmet jis nusprendė mokiniams skirti dar daugiau laiko – Kauno technologijos universiteto gimnazijos mokinius jis ėmėsi ruošti olimpiadoms.

„Gimnazistai yra motyvuoti, tad su jais dirbti yra vienas malonumas. Matant, kaip mokiniai tobulėja, įgiję naujų žinių jas sėkmingai pritaiko, jaučiuosi laimingas tiek dėl jų, tiek dėl savęs, nes manau, kad geriausias informacijos supratimo įrodymas yra gebėjimas ją perteikti kitiems, – kalba jaunasis dėstytojas. – Dirbant didžiausias iššūkis man yra suprantamai perteikti žinias. Kiekvienas žmogus, nesvarbu, kiek jis gabus, mąsto skirtingai, tad natūralu, kad dažnai tą pačią informaciją reikia dėstyti kelis kartus, kaskart ją skirtingai formuluojant. Rasti tinkamus žodžius, kad kiekvienas suprastų, ką nori pasakyti, yra tikrai sudėtinga.“

Šiuo metu Vytautas svarsto, kur atlikti doktorantūros studijas – jis norėtų užsiimti aukščiausio lygio tyrimais ir įgyti kaip įmanoma daugiau patirties, o ateityje siektų dirbti aukšto lygio laboratorijose ir, jei pavyks, derinti tai su darbu su moksleiviais.

Aukščiausio lygio specialistų įtraukimas į darbą su gimnazistais yra vienas iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos prioritetų. „Galimybė mokytis iš savo srities profesionalų svarbi ne tik mokiniams siekiant rezultatų tarptautinėse olimpiadose, bet ir stojant į prestižinius universitetus visame pasaulyje. Tai motyvuoja mūsų gimnazistus ir yra itin svarbu mums, kaip švietimo įstaigai“, – sako gimnazijos direktorius Tomas Kivaras.

Iki šiol jau daugiau nei šimtas gimnazijos auklėtinių yra parvežę aukso, sidabro ir bronzos medalius iš tarptautinių mokslo ir žinių olimpiadų.

„Tai buvo KTU valdybos patvirtinta sutartis, kurią pasirašė pati mergaitė, jos mama ir aš. Toks susitarimas mums – beveik konstitucija, kurią ji sulaužė nesilaikydama taisyklių. Kodėl turėjo būti daromos išimtys vienam vaikui, nors kiti moksleiviai, kurie buvo pastebėti rūkantys, pasielgė garbingai ir patys išėjo iš gimnazijos?“ – savo veiksmų teisumu įsitikinęs vienas iš KTU gimnazijos įkūrėjų ir ilgametis jos vadovas Bronislovas Burgis, išgyvenęs tikrą pragarą – kelis metus trukusį bylinėjimąsi, dėl to pašlijusią sveikatą ir tris operacijas. O galiausiai Aukščiausiajame teisme išgirdęs verdiktą: nekaltas.

„Neįsivaizduoju, kurioje dar valstybėje galimas toks baisus išteisinimas – niekas net nepaklausė, kokio dydžio kompensaciją sumokėjo Burgis, už ką ta kompensacija. Galų gale, kodėl mano advokatas savo noru pasitraukė iš gyvenimo? Tačiau, jei pasakysiu, kaip mane išteisino, galiu vėl atsidurti kalėjime. Juk viena Pravieniškių šeima parklupdė visus: universitetą, ministeriją, prokuratūrą“, – Lietuvos teisėsauga nebepasitiki B. Burgis.

Būčiau išdavęs ne tik tuos gimnazistus, kuriuos mokiau 25-erius metus, bet ir savo vaikus bei anūkus.

Didžiulę patirtį turintis 68-erių pedagogas LRT pokalbių laidos „Svarbios detalės“ studijoje pasakojo norėjęs prasižengusiai mergaitei padėti – juk vaikas turi žinoti, kad kiekvienas veiksmas turi pasekmes, kurias žmogus privalo prisiimti.

„Pagalvokite, kaip ta mergaitė dabar gyvens? Ką ji savo vaikams sakys – kad galima pasityčioti iš mokyklos, kitų vaikų, jų tėvų tik todėl, kad turi užnugarį, – baisėjosi B. Burgis, nepaisant visų sunkumų nė akimirką nepasigailėjęs, kad buvo principingas. – Jeigu būčiau nusileidęs – neišgyvenčiau. Be to, būčiau išdavęs ne tik tuos gimnazistus, kuriuos mokiau 25-erius metus, bet ir savo vaikus bei anūkus.“

Vis tik šiandien B. Burgis sako esantis laimingas – buvęs KTU gimnazijos direktorius sulaukė didžiulio kitų gimnazistų, jų tėvų ir net nepažįstamų žmonių palaikymo ir buvo, paties žodžiais tariant, išlydėtas kaip karalius.

Atviras B. Burgio pasakojimas apie patirtą pragarą – jau šį vakarą, 21.30 val. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbios detalės“. Laidą veda Živilė Kropaitė.

Pirmoje valdybos posėdžio dalyje buvo pristatytos faktinės aplinkybės, pasisakė KTUG direktorius Tomas Kivaras, mokinių ir tėvų atstovai, iš anksto suderinus, įvyko konferencinis pokalbis telefonu su mokytoju D. Boguševičiumi. Išklausius visas puses, KTUG valdyba rinkosi į uždarą posėdį.

Gimnazijos valdybą sudaro Kauno technologijos universiteto (KTU), KTUG tarybos ir tėvų komiteto, mokytojų bei Gimnazijos Alumni draugijos atstovai. Siekiant darbo efektyvumo, posėdyje taip pat dalyvavo laikinai pareigas einanti KTU rektorė Jurgita Šiugždinienė.

Prieš pristatant posėdyje priimtus nutarimus, Valdyba pasidžiaugė, kad KTUG bendruomenė yra atvira, nesukaustyta ir brandi, todėl tiek mokytojai, tiek mokiniai, jų tėvai ir alumnai ne tik gali, bet ir atvirai reiškia skirtingas nuomones. Tuo Gimnazijos bendruomenė yra stipri ir išskirtinė.

Valdybos nariai pabrėžė, jog akademinis sąžiningumas KTUG yra prioritetas, akademinis nesąžiningumas – netoleruojamas. Tai akcentuojama ir KTU mokinių taisyklėse, kuriose nurodyta: „Mokiniai turi stropiai ir sąžiningai mokytis, gerbti bendramokslius, mokytojus, tėvus ir kitus gimnazijos bendruomenės narius.“

Išklausiusi visas suinteresuotas šalis ir atlikusi dokumentų analizę, Valdyba nustatė, kad nebuvo operatyviai ištirtas galimas akademinio nesąžiningumo atvejis per spalio 25 d. istorijos pamokoje vykusį atsiskaitymą. KTUG administracijai Valdyba rekomenduoja detaliai ir operatyviai išnagrinėti galimą akademinio nesąžiningumo atvejį bei apie priimtus sprendimus informuoti įvykio dalyvius, o  taip pat ir Gimnazijos valdybą.

Gimnazijos valdyba taip pat rekomenduoja KTUG administracijai patikslinti akademinio nesąžiningumo tyrimo procedūras iki naujo semestro pradžios.

Valdyba atkreipia dėmesį, kad su nepilnamečiais vaikais susijusi informacija negali būti viešinama, skelbiama. Valdyba visoms suinteresuotoms pusėms rekomenduoja laikytis darbo tvarkos taisyklių, atkreipia dėmesį į KTUG darbo tvarkos taisykles, kuriose nurodoma vengti asmeninių vertinimų ir viešai neaptarinėti mokinių akademinių ar kitų nesėkmių.

KTUG valdyba rekomenduoja mokytojui D. Boguševičiui priimti Gimnazijos direktoriaus T. Kivaro pasiūlymą tęsti darbą mokykloje.

Valdybos pirmininkė Kristina Daubarytė, šiuo metu laikinai einanti KTU korporatyvinių ryšių direktorės pareigas, džiaugėsi, kad valdybos darbas vyko konstruktyviai, pavyko pasiekti bendrą sutarimą dėl rekomendacijų, kurios skirtos KTUG administracijai.

Kauno technologijos universitetas, atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 8 d. įvykusio Gimnazijos valdybos posėdžio metu išsakytas dalyvių nuomones ir argumentus bei pateiktus dokumentus konstatavo, kad Gimnazijos administracija nesiėmė tinkamų veiksmų susidariusioje situacijoje galimam mokinių nesąžiningumo atvejui nagrinėti ir neatliko išsamaus tyrimo, nors buvo kilę abejonių dėl nesąžiningumo fakto nustatymo.

Gimnazijos administracija taip pat nėra užtikrinusi aiškios ir vieningos tvarkos taikymo nesąžiningumo atvejais Gimnazijoje. KTU gimnazijos direktoriui nustatytas darbo pareigų pažeidimas. 

Gimnazijos bendruomenėje ir viešoje erdvėje emocingai eskaluojama istorija apie incidentą, kuris kilo per istorijos mokytojo Domo Boguševičiaus pamokoje vykusį atsiskaitymą, išryškino kelis svarbius aspektus, iš kurių turėtume visi pasimokyti ir padaryti išvadas.

Visų pirma, turime visi – mokytojai, mokiniai, tėvai – aiškiai apsibrėžti, kaip elgiamasi akademinio nesąžiningumo atveju, kad ateityje nekiltų jokių neaiškumų. Šiuo metu nėra vieningos tvarkos ar dokumento, kuris apibrėžtų mokytojo, administracijos elgesį, veiksmus, pareigas ir teises nesąžiningo elgesio atveju, todėl lieka daug vietos interpretacijai. Parengsime akademinio sąžiningumo kodeksą, kuris galėtų tapti rekomendacija ir kitoms ugdymo įstaigoms.

Iki šiol įprasta per beveik tris dešimtmečius susiformavusi praktika Gimnazijoje – kiekvienu konkrečiu nusirašinėjimo atveju sprendimus padaro mokytojas, apie faktą informuodamas mokyklos administraciją ir tėvus. Nors tokių atvejų pasitaiko labai retai, dažniausiai nusižengusiems suteikiamas antras šansas ir leidžiama perlaikyti atsiskaitymą. Šį šansą jaunuoliai išnaudoja ir daugiau tokių nusižengimų nebedaro.

Antra, D. Boguševičių vertiname kaip puikų pedagogą. 2015 m. Gimnazija iškėlė jo kandidatūrą į Kauno miesto metų mokytojų rinkimus, nes neabejojo pedagogo galimybėmis laimėti. Kviečiame Domą tęsti pedagoginę veiklą Gimnazijoje. Mokytojo įteiktas atsistatydinimo prašymas dar nėra patenkintas.

Trečia, gyvename informacinių technologijų amžiuje – žinios viešoje erdvėje sklinda žaibišku greičiu, sukeldamos didelį rezonansą. Tai yra gera komunikacijos pamoka mums visiems – prieš dalinantis vidinėmis mokyklos žiniomis virtualioje erdvėje, kurioje dažnai emocijos užgožia sveiką protą, gebėjimą išklausyti skirtingas nuomones, reikia labai gerai pagalvoti, kokį tai sukels atgarsį, kiek bus suglumintų, įaudrintų mokinių, tėvų, mokytojų, absolventų.

Noriu pabrėžti, kad šioje istorijoje nėra laimėtojų. Pralaimime visi – nukenčia mokymosi procesas, tuos pačius tikslus turinti bendruomenė skaidosi, kenčia mokyklos reputacija. Buvau ir esu įsitikinęs, kad konstruktyvus dialogas yra geriausia priemonė spręsti problemas, visų pirma galvojant apie mūsų ateitį – mokinius.

Ketvirta, privalome pagerinti vidinę komunikaciją, dažniau ir efektyviau bendrauti, dalintis informacija su mokiniais, mokytojais, tėvais, absolventais. Įsipareigojome rasti visiems patogias komunikavimo formas.

Penkta, mesti kaltinimai, kad Gimnazijos rėmėjai valdo administraciją yra neteisingi ir labai liūdina. Apie 10 įmonių, dalies kurių vadovai yra KTUG alumnai, jausdami pareigą ir atsakomybę Gimnazijai, savo šaliai, remia jaunus talentus, sudarydami geriausias sąlygas mokytis, tačiau nesikiša į mokyklos vidaus reikalus.

Noriu tikėti, kad pavyks susitikti su mokytoju Domu ir, be įrašų, be teisinių raštų, susėsti ir ramiai, konstruktyviai pasikalbėti bei viską išsiaiškinti. Pasikartosiu, turime visi aiškiai suprasti – šioje situacijoje pralaimi tik Gimnazijos bendruomenė.

„Aš jo vietoje negrįžčiau, nes jis apdergė mokyklą“, – vertino kolegos veiksmus ir žodžius architektė, rašytoja, gimnzistus mokanti dailės, dizaino ir braižybos.

Ji pasakojo, kad auklėjamosios klasės mokinių tėvai anksčiau yra skundęsi dėl D.Boguševičiaus bendravimo manieros, žargoninių žodžių, bet į direktorių dėl to niekas nesikreipė.

„Labai nemaloni situacija ir nežinau, kaip reikėtų ją išspręsti“, – susirūpinusi kalbėjo mokytoja.

Mokytojai ir dabar, kaip B.Burgio laikais, turi visišką laisvę dirbti taip, kaip mums atrodo teisinga, vertinti mokinius taip, kaip atrodo reikalinga, aišku, vadovaujantis tam tikrais kriterijais.

Anot jos, apie visą šią istoriją viešojoje erdvėje nuskambėjo daug netikslumų, netgi netiesos. „Mokytojai ir dabar, kaip B.Burgio laikais, turi visišką laisvę dirbti taip, kaip mums atrodo teisinga, vertinti mokinius taip, kaip atrodo reikalinga, aišku, vadovaujantis tam tikrais kriterijais. Ar kada nors kas nors vertė taisyti kokius nors pažymius? Absurdas. To niekuomet nėra buvę“, – tvirtino V. Židonytė.

Apie faktą, kad nusirašinėjusio gimnazisto tėvai yra turtingi, ji atsiliepė taip: „Ne visada tie, kurie yra turtingi, yra neteisūs“.

– Jūs tebedirbate KTU gimnazijoje? – paklausėme V. Židonytės, kuri po kilusio skandalo viešoje erdvėje kolegai negailėjo aštrių žodžių.

– Taip dirbu, ir ketinu dirbti.

– Ar sulaukėte kokios nors reakcijos dėl viešai išreikštos nuomonės?

– Žinoma.

– Iš gimnazijos ar iš mokinių tėvų?

– Sulaukiau daug sveikinimų iš mokytojų. Dauguma jų viešai tyli, nes nenori nemalonumų, arba tiesiog nedrįsta. Amžius dažniausiai būna privalumas, tad aš nebebijau galimų nemalonumų, bet to yra. Negaliu pasakyti, kad tai malonu.

Gimnazistai reagavo įvairiai. Buvo tokių, kurie sveikino. Dideli D. Boguševičiaus gerbėjai nieko nesakė. Alumnai, buvusieji, pradėjo nagrinėti mano asmenybę. Viešai kažką paskelbus savo pavarde, būna visokių nuomonių, kiekvienas turi teisę ją išsakyti.

Pakankamai objektyviai žinau situaciją. Būdama kovotojiško charakterio, negalėjau nutylėti dėl akivaizdžios netiesos. Galvojau, kad bus kaip bus. Netgi buvo prašančių, kad tai paskelbčiau kuo plačiau.

– Manote, kad D. Boguševičius yra neteisus?

– Vienareikšmiškai. Be jokių abejonių.

D. Boguševičius/DMN montažas

– Kokie jūsų argumentai?

– Visų pirma, netiesa tai, kad jis pasiskelbė, jog buvo išmestas. Aš tą girdėjau pati. Netiesa, kad jam buvo liepta ištaisyti pažymius. Tą aš irgi pati girdėjau – mokytojų kambaryje buvo susirinkimas ir pavaduotoja su juo kalbėjo viešai prie visų. Didžiausia problema ta, kad šios netiesos buvo viešai paskelbtos mokiniams, ir jie tuo tiki. Nemaža dalis mokinių D. Boguševičių labai mėgsta, jis yra įdomus žmogus.

Didelė problema yra jo asmeninės savybės. Jis nelabai bendraujantis – nei su kolegomis, nei su administracija. Iš jo pusės dialogo nebūna praktiškai niekada. Tiesa, su keliais mokytojais jis draugauja. Labai sudėtinga asmenybė ir gal kiek komplikuota.

Blogiausia, kad pagrindinė šios istorijos žinutė viešojoje erdvėje yra ta, jog KTU gimnazijoje neva toleruojamas nusirašinėjimas ir nesąžiningumas. Šio dalyko niekas net nekvestionuoja. Be abejo, nusirašinėjimas yra blogai ir to tikrai nepalaikome.

Džiaugiuosi, kad situacija šiek tiek aiškėja – užvakar buvo nuostabus susirinkimas su vaikais. Jame dalyvavo apie pusę visų mokinių. Buvo nuosekliai išdėstyta visa įvykių chronologija. Mokytojas D. Boguševičius įsižeidė dėl to, kad direktorius iškvietė jam vertintoją. Tai supratome ne iš karto. Vertintojas buvo iškviestas dėl to, kad tėvų kreipimesi suabejota mokytojo dėstymo metodika. Negaliu vertinti, kaip turėjo pasielgti administracija, tai ne mano kompetencija.

– Ar įvyko šis tikrinimas?

– Kai pasakė, kad atvyks tikrintojas, D. Boguševičius trenkė pareiškimą ant stalo ir išėjo. Mes jo daugiau nematėme. Labiausiai skaudina netiesa ir dėmė, kritusi visiems mokytojams. D. Boguševičius yra sąžiningas, o visi kiti mokytojai neva palaiko nesąžiningumą. Absurdas.