„Šitoje įstaigoje, dabar jau – Kybartų užsieniečių registracijos centre, numatoma apgyvendinti apie 700 neteisėtų migrantų. Kambariai yra įvairūs – vienuose keturi žmonės gyvens, kituose gyvens dešimt žmonių“, – žurnalistams sakė Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas.

Pasak jo, pirmieji gyventojai čia bus pradėti perkelti artimiausiu metu – galbūt jau pirmadienį. Visus migrantus iš Rūdninkų numatoma čia perkelti iki spalio 1 dienos, perkeliant iki 150 žmonių per dieną.

Skirstys pagal tautybę

Kybartuose bus apgyvendinami vyrai. Jie bus paskirstyti sektoriuose pagal tautybę, skirtingų sektorių gyventojai tarpusavyje nesimaišys. Čia gyvens irakiečiai, šrilankiečiai ir kitų tautybių migrantai.

„Po stovyklavietės teritoriją jie vaikščios laisvu režimu, išskyrus tai, kad vis dėlto kadangi jie gyvens atitinkamais sektoriais suskirstyti, pagal tautybes, siekiant išvengti tam tikrų grėsmių, tai atitinkamu laikotarpiu kažkiek valandų vienam sektoriui bus skirtas stadionas, sporto salė ar biblioteka, kitomis valandomis kita grupė žmonių galės leisti laisvalaikį“, – kalbėjo rinktinės vado pavaduotojas.

Kambariai yra įvairūs – vienuose keturi žmonės gyvens, kituose gyvens dešimt žmonių.

Jis pabrėžė, kad tai neturėtų migrantams kelti diskomforto, nes kiekvienas sektorius turės savo kiemą. Iš centro teritorijos migrantai išeiti negalės.

Maistas jiems bus gaminamas įstaigoje esančioje virtuvėje – šiuo metu ieškoma tam reikiamų pajėgumų, nes nuteistųjų čia buvo gerokai mažiau – apie 300. Migrantams bus siūlomas skirtingas maistas, taip pat ir vegetariškas.

Įstaigoje bus įrengtas šiltas vanduo, planuojama įrengti maldos patalpas kitų konfesijų atstovams – kol kas čia yra maldos kambarys krikščionims. Įstaigoje taip pat veikia biblioteka.

„Aš manau, kad neblogos būklės (patalpos), bet, kaip žinia, nuteistieji truputėlį nesaugoja tų savo gyvenamųjų patalpų, tai jos išvaizdos tokios gražios estetinės ir neturi, bet tikrai nėra kažkaip nusiaubtos ar suniokotos“, – žurnalistams sakė iki šiol Kybartų pataisos namams vadovavęs Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Gediminas Jarašius.

Dalis pareigūnų liko

Paskutiniai nuteistieji iš Kybartų iškelti penktadienį, tačiau dalis pareigūnų apsisprendė likti įstaigoje ir tapti pasieniečiais.

Vienas iš jų – Andrius Bindokas, dirbęs pataisos namuose 19 metų, sakė, kad likti įstaigoje nusprendė, nes norėjo pakeisti darbo specifiką, todėl net nedvejojo.

Kybartuose dirbs apie 260 pareigūnų, vienu metu įstaigoje dirbs 10–15 iš jų, tačiau su socialiniais ir kitais darbuotojais įstaigoje vienu metu bus apie 30–40 migrantus prižiūrinčių žmonių.

„Buvo siūlyta pereiti į Marijampolę dirbti, bet aš tenai nenorėjau: čia šaknys įleistos, čia ir dirbsime“, – sakė pareigūnas.

Kybartuose dirbs apie 260 pareigūnų, vienu metu įstaigoje dirbs 10–15 iš jų, tačiau su socialiniais ir kitais darbuotojais įstaigoje vienu metu bus apie 30–40 migrantus prižiūrinčių žmonių.

Pataisos namų Kybartų padalinyje dirbo 175 darbuotojai. Vidaus reikalų ministerija yra skelbusi, kad 54 proc. iš jų išreiškė norą dirbti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT), 31 proc. darbuotojų pageidauja dirbti Marijampolės pataisos namuose, du pareigūnai palieka tarnybą šalių susitarimu.

19 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir nesutinkančių dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, nors buvo siūlytos naujos pareigos, įteikti įspėjimo pranešimai.

9 proc. pareigūnų, po VSAT Imuniteto patikrinimo rezultatų, buvo nerekomenduoti perkelti į VSAT.

Kybartuose kalinti 294 nuteistieji, didžioji dalis jų bausmę tęs Marijampolės pataisos namuose, kiti paskirstyti kitose įkalinimo įstaigose.

Viceministras: Rūdininkai nebuvo visiškai tinkama vieta

Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas teigia, kad buvusių Kybartų pataisos namų patalpose artimiausiu metu ketinama apgyvendinti daugiau kaip 700 neteisėtų migrantų, šiuo metu apgyvendintų Rūdninkuose įrengtame palapinių miestelyje.

Aš manau, kad Rūdininkai nebuvo visiškai tinkama vieta. Daug teko rūpintis tokiais buitiniais dalykais: šlapiais drabužiais, šilto maisto tiekimu, tai problemų ten nuolat kildavo.

„Planuojame artimiausiu metu apgyvendinti čia neteisėtus migrantus, kurie šiuo metu gyvena Rūdninkuose, palapinėse, siekiant užtikrinti tinkamesnes gyvenamo sąlygas“, – žurnalistams Kybartuose pirmadienį teigė V. Dmitrijevas.

„Žinoma, kartu dėliojamės tam tikrą plėtrą, modulinius namelius planuojame čia atvežti. Žiūrėsime, kokie apgyvendinimo poreikiai ir, matyt, tie sprendimai bus įgyvendinti“, – pridūrė jis.

Viceministro teigimu, buvusių Kybartų pataisos namų patalpose ketinama apgyvendinti per 700 neteisėtų migrantų, t.y. visus Rūdininkuose įrengtos stovyklos gyventojus.

„Mes jau kiekvieną savaitę jaučiame, kad orai vėsta ir tas noras perkelti į geresnes sąlygas ir mūsų pačių buvo siekiant žmonėms užtikrinti didesnę gerovę. Tai iš mūsų pusės procesą spartinome bendradarbiaudami su kitomis institucijomis“, – sakė V. Dmitrijevas.

„Aš manau, kad Rūdininkai nebuvo visiškai tinkama vieta. Daug teko rūpintis tokiais buitiniais dalykais: šlapiais drabužiais, šilto maisto tiekimu, tai problemų ten nuolat kildavo“, – taip pat akcentavo jis.

V. Dmitrijevas teigė, kad VSAT perduotoms buvusių Kybartų pataisos namų patalpoms kol kas planuojamos minimalios investicijos.

„Planuojame minimalias investicijas. Siejant su šildymo sistemos didesne priežiūra, šilto vandens tiekimu, tos investicijos pastaruoju metu nebus didelės, bet ateityje žiūrėsime, matyt, kokie bus poreikiai. Aš manau, kad keliasdešimt tūkstančių per mėnesį, ne daugiau papildomai reiks investuoti“, – sakė V. Dmitrijevas.

„Šiandien paskutiniai 100 nuteistųjų bus perkelti į kitas įkalinimo įstaigas. Pavyko veiksmingai įgyvendinti veiklas, kurios apėmė turto perdavimo, įkalintų asmenų perkėlimo, konvojavimo iššūkius“, – teigė teisingumo viceministras Elanas Jablonskas.

Anot jo, vienas svarbiausių tikslų – išsaugoti bei užtikrinti darbo vietas Marijampolės pataisos namų Kybartų padalinyje dirbusiems pareigūnams bei darbuotojams.

Kybartų padalinyje dirbo 175 darbuotojai.

Pasak ministerijos, 54 proc. iš jų išreiškė norą dirbti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT), 31 proc. darbuotojų pageidauja dirbti Marijampolės pataisos namuose, du pareigūnai palieka tarnybą šalių susitarimu.

19 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir nesutinkančių dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, nors buvo siūlytos naujos pareigos, įteikti įspėjimo pranešimai.

Šiandien paskutiniai 100 nuteistųjų bus perkelti į kitas įkalinimo įstaigas. Pavyko veiksmingai įgyvendinti veiklas, kurios apėmė turto perdavimo, įkalintų asmenų perkėlimo, konvojavimo iššūkius.

9 proc. pareigūnų, po VSAT Imuniteto patikrinimo rezultatų, buvo nerekomenduoti perkelti į VSAT. Kalėjimų departamentas taip pat vertins šių pareigūnų galimybę tęsti tarnybą bausmių vykdymo sistemoje.

Naujame VSAT priklausančiame padalinyje Kybartuose bus sukurta net 50 proc. daugiau darbo vietų nei buvo iki šiol.

„Esame dėkingi visoms institucijoms, pareigūnams bei darbuotojams už susitelkimą ir efektyvų bendradarbiavimą. Šis procesas parodė, kad valstybė sugeba priimti stiprius sprendimus, o visi tarnautojai ir darbuotojai sugeba efektyviai juos įgyvendinti“, – pabrėžė E. Jablonskas.

Kybartuose buvo kalinami 294 nuteistieji, didžioji dalis jų bausmę tęs Marijampolės pataisos namuose, kiti paskirstyti kitose įkalinimo įstaigose.

Buvusiuose Kybartų pataisos namuose šaltuoju laikotarpiu ketinama apgyvendinti apie 800 migrantų, perkeltų iš palapinių Šalčininkų rajone esančiame Viešojo saugumo tarnybos Rūdninkų poligone.

Kybartuose – sustiprintas saugumas

Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka pranešė, kad nuo pirmadienio 24 valandas per parą ir septynias dienas per savaitę Kybartuose nuolat budės policijos ekipažas, kuris užtikrins viešąjį saugumą ir reaguos į gyventojų iškvietimus.

Anot mero, taip pat Vilkaviškio policijos komisariate nuo rugsėjo pabaigos darbą pradės trys nauji pareigūnai, taip pat bus papildomai sukurti du nauji etatai.

A. Neiberka sako iš VSAT atstovų išgirdęs, kad naujai steigiamame Kybartų užsieniečių registracijos centre prireiks 262 etatų, bus ieškoma ir statutinių darbuotojų.

Vilkaviškio rajono meras tikina, kad migrantai į laisvę paleisti nebus.

Viceministras interviu Eltai sakė, kad 54 proc. Kybartų pataisos namų darbuotojų išreiškia norą dirbti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT), 31 proc. darbuotojų pageidauja dirbti Marijampolės pataisos namuose, 2 pareigūnai palieka tarnybą šalių susitarimu. 19 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir nesutinkančių dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, nors buvo siūlytos naujos pareigos, įteikti įspėjimo pranešimai.

E. Jablonskas taip pat atkreipia dėmesį, kad 9 proc. pareigūnų, po VSAT Imuniteto patikrinimo rezultatų, buvo nerekomenduoti perkelti į VSAT.

„Valstybės tarnyboje dirbantis pareigūnas turi atitikti nepriekaištingą reputaciją. Jei jis netinka VSAT, aš jau keliu klausimą, ar jis tinka bausmių vykdymo sistemos tarnybai. Po šių procesų tikrai Kalėjimų departamentas ir Marijampolės pataisos namai, aš manau, atliks tam tikrą vertinimą ir bus jau priimami sprendimai“, – interviu Eltai teigė teisingumo viceministras.

– Kokiame etape šiuo metu yra Kybartų pataisos namų uždarymo procesas?

– Šis procesas pavyko ganėtinai sklandžiai ir šiuo metu Kybartų pataisos namuose nebeliko nė vieno įkalinto asmens. Mes nebegalime to vadinti įkalinimo įstaiga, turtas yra perduotas Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Darbuotojai visi, kurie norėjo tęsti tarnybą Marijampolės pataisos namuose, jie ją ir tęsia. Jie ten ir dirbo, tik tiek, kad jų darbo vieta buvo Kybartų filialas ir tie, kurie norėjo pereiti į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, jie sėkmingai tą padarė. Galbūt reikėtų paminėti, kad vis dėlto dalis pareigūnų neatitiko reikalavimų, keliamų Valstybės sienos apsaugos tarnybai, galimai dėl nepriekaištingos reputacijos. Todėl bus sprendžiamas klausimas, ar tie pareigūnai gali tęsti tarnybą ir bausmių vykdymo sistemoje.

Teisingumo dėlei taip pat reikėtų paminėti, kad Kybartuose gyvenančių ir dirbančių asmenų buvo lygiai 16. Didelė dalis darbuotojų į darbą važinėjo iš aplinkinių vietovių, netgi iš Marijampolės, Vilkaviškio ir kitų regionų. Pareigūnai nuo to finansiškai tikrai nenukentės, jie išlaiko tas pačias socialines garantijas, tą patį atlyginimą, tas pačias pareigybes ir jiems yra apmokamos kelionės į darbą ir atgal išlaidos. Natūralu, kad finansine prasme jie nenukenčia, bet natūralu, kad laiko prasme taip, kelias į darbą truputėlį pailgėja, bet iš esmės pagrindinis siekis ir pačių pareigūnų prašymas, kad jie turėtų darbą, išsaugotų savo socialines garantijas.

Šis procesas pavyko ganėtinai sklandžiai ir šiuo metu Kybartų pataisos namuose nebeliko nė vieno įkalinto asmens.

– Kodėl buvo pasirinktas būtent Kybartų filialas?

– Pagal Vyriausybės programą buvo numatomos veiklos, susijusios su bausmių vykdymo tinklo įstaigų optimizavimu. Tikrai turime tą infrastruktūrą, bet ją mes turime optimizuoti, kad tai būtų ir efektyvu tiek finansiniais, tiek žmogiškaisiais ištekliais. Ir šiandien iš esmės, ką mes matome, kad ir įkalintų asmenų, ir juos prižiūrinčių darbuotojų skaičius gan ženkliai neatitinka vidurkio, Kybartų pataisos namų nenaudai.

Kybartų infrastruktūra taip pat netinkama vykdyti bausmes, nes tai yra bendrabučio tipo patalpos, kur gyvena nuo 10 iki 20 asmenų. Ir vėlgi tai yra prielaidos ir tai pačiai subkultūrai klestėti, ir nesaugios sąlygos patiems pareigūnams. Juo labiau kad šiais metais atnaujintų ir naujų įkalinimo vietų turėsime 700, kurios atitinka reikalavimus.

– Ar visų darbuotojų pareigybės, kurios buvo Kybartų pataisos namų įstaigoje, išliko tokios pačios?

– Tikrai siekiamybė buvo ir ji išliks, kad visi išlaikytų tas pačias pareigybes, tą patį statusą ir socialines garantijas. Tikrai tai buvo vienas iš pagrindinių momentų ir tikslų kad, jeigu statutinis pareigūnas, dirbantis bausmių vykdymo sistemoje, pereina į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, jis išeina su tuo pačiu laipsniu, ta pačia pareigybe. Natūralu, kad ten galbūt keičiasi jo funkcijos, jų aprašymas, bet atlyginimas išlieka tas pats. Statutas yra vienas ir vienintelis, ir tos visos garantijos yra išlaikomos.

Iššūkis galbūt yra su laisvai samdomais darbuotojais, kuriems yra siūlomos galbūt jau ir kitos pareigybės, bet natūralu, jeigu jie ten ir neišeitų, mes tikrai buvome ir esame pasiryžę jiems pasiūlyti darbo vietą Marijampolės pataisos namuose, atitinkančią tas pačias funkcijas.

– Kokia dalis pareigūnų, norinčių įsidarbinti VSAT, neatitiko jiems keliamų reikalavimų?

– Mano vertinimu, tai yra tikrai didelė dalis pareigūnų. 9 proc. pareigūnų, po VSAT Imuniteto patikrinimo rezultatų, buvo nerekomenduoti perkelti į VSAT. Mano manymu, dirbantis pareigūnas valstybės tarnyboje turi atitikti nepriekaištingą reputaciją. Ir tai, kad jis netinka VSAT, aš jau keliu klausimą, ar jis tinka bausmių vykdymo sistemos tarnybai. Po šių procesų Kalėjimų departamentas ir Marijampolės pataisos namai, aš manau, atliks tam tikrą vertinimą ir bus priimami kiti sprendimai, dėl ko jie nepateko būtent į VSAT: ar dėl savo asmeninių dalykinių savybių, ar dėl padarytų tam tikrų pažeidimų.

– O kas laukia  reikalavimų neatitikusių pareigūnų? Ar jie šiuo metu lieka be darbo?

– Jie tęsia tarnybą bausmių vykdymo sistemoje išlaikydami tas pačias pareigybes, kol mes įvertinsime, kodėl jie nepateko į VSAT. Natūralu, jeigu pareigūnas yra padaręs kažkokį nusikaltimą ar sunkų administracinį pažeidimą, kuris niekaip nesusijęs su nepriekaištinga reputacija, tikrai kyla klausiamas, ar pareigūnas gali tęsti tarnybą statutinėje organizacijoje. Tai natūralu, kad bus priimti atitinkami sprendimai. Bet šioje vietoje tikrai nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, nes dar mes neturime visos informacijos.

9 proc. pareigūnų, po VSAT Imuniteto patikrinimo rezultatų, buvo nerekomenduoti perkelti į VSAT. Mano manymu, dirbantis pareigūnas valstybės tarnyboje turi atitikti nepriekaištingą reputaciją.

– Ar buvo darbuotojų iš Kybartų pataisos namų, kurie atsisakė pateiktų darbo pasiūlymų, nes jiems šie neįtiko?

– Natūralu, kad iš 176 darbuotojų tikrai yra tokių žmonių. 54 proc. iš jų išreiškė norą dirbti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT). 31 proc. darbuotojų pageidauja dirbti Marijampolės pataisos namuose. 2 pareigūnai palieka tarnybą šalių susitarimu. 19 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir nesutinkančių dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, nors buvo siūlytos naujos pareigos, įteikti įspėjimo pranešimai.

– Kokias išmokas gaus pasiūlymo keisti darbo vietą atsisakę pareigūnai?

– Kas nustatyta statute, tai, kas priklauso pagal ištarnautus metus. Šalių sutarimu, jeigu atitinka visas sąlygas ir ištarnautus metus, tai gali būti ir iki 6 mėnesių atlyginimą siekianti suma.

– Kokias priežastis įvardino nebenorintys tęsti darbo šioje srityje darbuotojai? Ar viena iš jų buvo padidėjęs atstumas iki darbo vietos, šiuo atveju iki Marijampolės?

– Sunku pasakyti, aš manau, kad galbūt jie ir pasinaudojo ta situacija, kad gautų tas kompensacijas, išmokas. Ir ne paslaptis, kad dalis pareigūnų turi kitas veikas, kai nedirba pataisos namuose.

– Žinią apie tai, kad Kybartų pataisos namų nuteistieji ir pareigūnai perkeliami į Marijampolės pataisos namus tiek bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, tiek vietos bendruomenė sužinojo iš žiniasklaidos. Kiek tai apsunkino sutarimo paieškas?

– Deja, tenka apgailestauti, kad žmonės, kurie vertino, vizitavo tas patalpas, jie galbūt prasitarė apie galimą sprendimą ir tas gandas atsirado. Sprendimo mes dar nebuvome priėmę, ar tas patalpas atiduosime, ar jos bus tinkamos VSAT. Bet reikėtų įsivertinti tai, kad žmonės ten važiavo, kiekvienas važiavimas kelia klausimų ir galbūt neatsargiai buvo leptelėta apie galimą tokį sprendimą. Ir nors, kaip ir minėjau, sprendimas oficialus ir nebuvo priimtas, tai pakurstė žmonių kalbas ir tos kalbos nuėjo iki žiniasklaidos. Ir, deja, tenka apgailestauti, kad tai buvo sužinota iš žiniasklaidos. Bet, pabrėžiu, mes buvome pasirengę komunikavimo planą ir pirmąjį susitikimą būtume planavę su socialiniais partneriais, su kuriais būtume derinę ir kalbėję.

– O ar buvo jaučiamas didelis pasipriešinimas iš pataisos namų darbuotojų, vietos bendruomenės?

– Sunku vertinti, koks yra didelis, o koks yra mažas. Mano vertinimu, galbūt pati pradžia. Taip, kai nežinia, kiekvienas mes, matyt, pajaustume diskomforto situaciją ir tas nežinojimas kursto ir gandus, ir nepasitenkinimą, ir galbūt tam tikrą pasipriešinimą. Kaip minėjau, teko bendrauti ir su bendruomenės atstovais, ir su pačiais pareigūnais. Buvo vėlgi keliamas klausimas, kad tai yra vienas didžiausių darbdavių Kybartuose, Kybartų pataisos namų filialas. Bet reikėtų vėlgi paminėti, kad šiandien yra numatyta, kad darbo vietų Kybartų pataisos namų teritorijoje, šiuo atveju Migracijos priėmimo centre, bus įdarbinta 50 proc. daugiau pareigybių negu dirba šiandien. Vadinasi, miestas iš to gaus naudą ir tai lies ne tik pareigūnus, bet ir eilinius žmones, kurie bus tikrai įdarbinti nuo valytojo, virėjo iki administracijos padaliniuose esančių tam tikrų funkcijų.

Mūsų svečiai, kad ir neteisėtai patekę į Lietuvos teritoriją, esamomis sąlygomis sunkiai, matyt, pasitiktų tą baltą žiemą, nes jiems jau dabar yra žiema, jiems yra šalta.

– Apie tai kalba ir Seimo narys Algirdas Butkevičius. Jis sprendimą uždaryti Kybartų pataisos namus kritikuoja dėl to, kad, pasak jo, ši įstaiga yra viena pagrindinių darboviečių ne tik pačių Kybartų, bet ir viso Vilkaviškio rajono gyventojams. Politikas taip pat akcentuoja, kad sprendimas dėl Kybartų pataisos namų palies ir dvi ugdymo įstaigas. Dėl šių rizikų nerimauja ir Vilkaviškio meras. Ar ministerija prieš priimdama sprendimą dėl įstaigos uždarymo įsivertino šias rizikas?  

– Tų rizikų visada ir visur yra. Strategija, kad nė vienas žmogus neprarastų darbo, kad būtų sukurtos darbo vietos ir kad norintys ar dirbantys ir gyvenantys Kybartuose, turėtų darbo vietas šiame centre. Tos rizikos buvos suvaldytos ir tai buvo pasiūlyta. Kaip ir minėjau, Kybartų pataisos namuose dirbančių ir gyvenančių miestelyje buvo 16. Iš kitų aplinkinių miestų teritorijų: iš Vilkaviškio , iš Vištyčio ar iš kitų miesto teritorijų žmonės važiavo dirbti. Tai natūralu, jeigu mes dabar sukuriame 50 proc. daugiau darbo vietų negu yra, mes plečiame regioną, mažiname nedarbą, žmonės gali dirbti šiame centre. Tai tos įvardijamos rizikos, kad tai buvo didžiausias darbdavys ir žmonės netenka darbo, tikrai neatitinka realybės.

– Galbūt galėtumėte papasakoti ir apie patį nuteistųjų perkėlimo procesą į Marijampolės pataisos namus. Kaip šis procesas vyko?

– Faktas, kad dalies dalykų mes negalime viešai aptarinėti. Tikrai galiu dar kartą pasidžiaugti pareigūnais, kurie kompetentingai įsivertino visas galimybes ir bendradarbiaudami su Viešojo saugumo tarnyba šį procesą suvaldė ir įvykdė. Šiandien kažkokių iššūkių ar kažkokių nenumatytų atvejų nėra. Rizikos, jos buvo įvardintos, jos buvo numatytos ir jos buvo suvaldytos. Ir tikrai tas procesas vyko gana sklandžiai.

– Viešoje erdvėje dar buvo pasirodžiusių nuogąstavimų, kad į Marijampolės pataisos namus perkėlus Kybartų pataisos namų nuteistuosius toje pačioje vietoje bus sumaišyti skirtingo režimo nuteistieji? Ar buvo kilusių tokių rizikų?

– Iš Kybartų didžioji dalis buvo perkelti į Marijampolę, iš Marijampolės į kitas įkalinimo įstaigas. Tikrai bausmių sistemos pareigūnai žino įkalintų kalinių kategorizavimą, vertina tam tikras rizikas ir tikai tai neturėtų būti sumaišyta. Kybartuose tai nebuvo ypatingus nusikaltimus padarę kalinys asmenys.

– O apibendrinant visą Kybartų pataisos namų uždarymo procesą, kas kėlė daugiausiai iššūkių?

– Visas pats procesas buvo iššūkis. Iššūkis buvo vėlgi laiko trapas, nes natūralu, kad mūsų svečiai, kad ir neteisėtai patekę į Lietuvos teritoriją, esamomis sąlygomis sunkiai, matyt, pasitiktų tą baltą žiemą, nes jiems jau dabar yra žiema, jiems yra šalta. Ir natūralu, kad buvo noras ir pageidavimas tą procesą kuo greičiau suvaldyti, kad tie asmenys galėtų leisti savo laiką, kol bus priimti tam tikri sprendimai šiltesnėmis sąlygomis. Todėl ir buvo siekis, kuo greičiau šį procesą išjudinti. (...)

„Kybartų (filialas – ELTA) niekada nebuvo statytas kaip įkalinimo įstaiga, mes ten turime bendrabučio tipo patalpas. Kybartų atsisakymas buvo vienas iš turimo planų tinklo, tas sprendimas priimtas kartu su Vyriausybe ir Vidaus reiklų ministerija greičiau atliepiant poreikį tam, kad mes galėtume valdyti ir esančią ekstremalią situaciją“, – Seimo Teisės ir teisėtvarkos posėdyje teigė E. Dobrovolska.

Ministrė pabrėžė, kad priimdama sprendimus dėl Kybartų pataisos namų uždarymo Teisingumo ministerija glaudžiai bendradarbiavo su profesinėmis sąjungomis bei visais įstaigos darbuotojais.

„Pagrindinį savo uždavinį tikrai suprantame, tai yra užtikrinti, kad visi pareigūnai ir darbuotojai turėtų darbo vietas, jų neprarastų. Ir kad nuteistieji tikrai būtų kalinami tinkamomis sąlygomis, būtų tinkamas jų paskirstymas, ir kad valstybė turimą turtą galėtų naudoti racionaliausiai“, – tvirtino ji.

Pagrindinį savo uždavinį tikrai suprantame, tai yra užtikrinti, kad visi pareigūnai ir darbuotojai turėtų darbo vietas, jų neprarastų.

Ministerijos pateiktais duomenimis, iki šiol Kybartų filialo finansavimui buvo skiriama daugiau nei 4 mln. eurų. Ministerija teigia, kad atsisakius filialo bus sutaupoma apie 1,2 mln. eurų, neskaitant 2,8 mln. eurų darbo užmokesčio fondo.

Taip pat ministrės E. Dobrovolskos komiteto posėdžio metu pateiktose skaidrėse pažymima, kad Kybartų padalinio infrastruktūra netinkama vykdyti bausmes, nes padalinyje nerakinamos daugiavietės gyvenamosios patalpos, skirtos apgyvendinti po 10–20 asmenų, dėl to yra prielaidos nuteistųjų subkultūrai klestėti.

Taip pat akcentuojama, kad nėra galimybių užtikrinti tinkamą nuteistųjų užimtumą darbine ar kita užimtumo veikla, komplikuotas nuteistųjų artimųjų apsilankymas pas nuteistuosius ir kt.

„Vakar Vidaus reikalų ministerija ir Teisingumo ministerija patvirtino viso proceso planą“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė E. Dobrovolska.

„Manome, kad per mėnesį, pusantro galėtume tai realizuoti tam, kad žiemą (...) migrantai galėtų pasitikti ne palapinėse“, – pridūrė ji.

Į uždarymui ruošiamus Kybartų pataisos namus migrantai šaltuoju laikotarpiu bus perkelti iš palapinių Rūdninkų poligone.

Jiems žadama užtikrinti šildymą, elektrą, interneto ryšį, tiekti vandenį ir karštą maistą.

E. Dobrovolskos teigimu, migrantų perkėlimo planas apima tris žingsnius.

Pirmiausia Vidaus reikalų ministerijai bus perduoti patys pataisos namų statiniai, kad atvykėliai negyventų teritorijoje, kur taikomas kalėjimo režimas.

Antru žingsniu apklausiami Kybartų pataisos namų darbuotojai, jiems siūloma pereiti dirbti į Marijampolės pataisos namus arba tapti pasieniečiais.

Paskutiniu etapu į kitas bausmių vykdymo įstaigas būtų perkelti nuteistieji.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Tačiau pareigūnai dėl laukiančių pokyčių sako nerimaujantys.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko, netikėtas perkėlimas ir užtikrinimas, jog visi dirbs kaip dirbo tose pačiose pareigose, atrodo neįmanomas, tačiau teisingumo viceministras Elanas Jablonskas per susitikimą penktadienį patikino, jog taip ir bus.

Profesinė sąjunga išplatintame pranešime baiminasi ir dėl darbuotojų likimo, ir dėl grėsmių, kurios gali kilti skubotai vykdant perkėlimą.

Pasak K. Pauliuko, jau dabar pasitaiko atvejų, kai sumaišomi ir toje pačioje vietoje atsiduria skirtingo režimo nuteistieji, tai ir papildomi iššūkiai, ir rizikos, ir grėsmės.

Prižiūrėtojai į darbą atvyksta iš visų aplinkinių atokių miestelių ir rajonų, tad nuogąstaujama, kad kai kuriems jų atstumas į darbą gerokai pailgės.

„Gali būti, jog atsiras ir tokių, kurie nuspręs išeiti iš tarnybos, dėl blogėjančių darbo sąlygų, tai liūdina, nes sistema ir taip kaip sulopytas rūbas, o pareigūnų labai trūksta, ateinančiųjų nedaug“, – sako K. Pauliukas.

Šiuo metu Kybartų pataisos namuose dirba 176 darbuotojai, bausmę atlieka apie 300 nuteistųjų.

Kaip skelbta, į uždaromus Kybartų pataisos namus planuojama perkelti apie 800 migrantų, daugumą – iš Rūdninkų poligono, kur jie šiuo metu gyvena palapinėse.

Į uždaromus Kybartų pataisos namus migrantus, šiuo metu gyvenančius karinėse palapinėse, nuspręsta perkelti ruošiantis šaltajam laikotarpiui. Prieš tai šias patalpas VRM turės perduoti Teisingumo ministerija. Numatyta, kad šiuo metu čia esantys nuteistieji bus perkelti į artimiausias pataisos įstaigas.

Vidaus reikalų ministerijos teigimu, pataisos namuose užtikrintas šildymas, elektra, interneto ryšys, tiekiamas vanduo ir karštas maistas, veikia medicinos punktas.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet neteisėtai pateko 4,1 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Vilkaviškio meras nerimauja dėl darbo vietų Kybartuose

Vilkaviškio meras nerimauja dėl darbo vietų mažėjimo Kybartuose, nusprendus iš jų iškelti pataisos namus.

„Kybartų pataisos namai yra vienas iš didžiausių darbdavių, kur dirba virš 170 darbuotojų, plius ten yra suaugusių mokymo centras, kur yra 18 etatų įkurta ir mokosi apie 80 nuteistųjų ir yra ten ir Marijampolės profesinio rengimo centras, kur apie 120 mokosi“, – BNS pirmadienį sakė Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka.

Pirmadienį Kybartuose vyko gyventojų susitikimas su vidaus reikalų ir teisingumo viceministrais. Pasak mero, gyventojai prašė išsaugoti įkalinimo įstaigą miestelyje, kad nebūtų prarandamos darbo vietos.

„Du šimtai darbo vietų – jau pripratę prie šios darbo specifikos žmonės. Tai kas dabar bus daroma?“, – svarstė meras.

Taip pat nėra aišku, kas bus daroma su švietimo įstaigų darbuotojais.

„Taip pat kas dar neramina – pagalvokime į tolimesnę perspektyvą: atkelia migrantus – kiek tie migrantai gali būti? Iki pusės metų, metus, iki dvejų – o kas toliau su įstaiga? Ji paliekama ir jau panaikinta, atgal mechanizmo sugrąžinti jau kaip ir nebebūtų“, – teigė jis.

Pasak mero, gyventojai yra prieš planus uždaryti įstaigą, o dėl migrantų perkėlimo jiems kyla daug klausimų, į kuriuos ministerijų atstovai kol kas negali atsakyti: apie tai, ar jiems bus leidžiama vaikščioti laisvai, kokiu režimu jie bus laikomi ir taip toliau.

„Žmonės klausia: jeigu įkelia migrantų, tai kokio statuso? Į uždarą ar atvirą (režimą – BNS), kokios paslaugos? Paprastai tie klausimai kyla ir iš viceministrų ne į visus atsakymus išgirdome, į kai kuriuos ir nebuvo atsakymų. Tai ir neramina žmones“, – teigė A. Neiberka.

Pasak mero, oficialios informacijos, kad pataisos namai Kybartuose yra naikinami, ministerijų atstovai kol kas nepateikė – dėl to turėtų būti nuspręsta antradienį, nors viešumoje jau skelbiamos detalės apie tai, kiek migrantų čia galėtų būti perkeliama iškrausčius pataisos namus.

„Labiausiai mane stebina tas anksčiau informacijos neturėjimas: iš žiniasklaidos mes sužinome daugiau negu oficialiai“, – teigia meras.

Mero teigimu, tiek bendruomenei, tiek jam buvo naujiena tiek sprendimas uždaryti įkalinimo įstaigą Kybartuose, tiek įkelti čia migrantus.

„Planuotumėme šiai dienai kalbėti kažkur iki 800 vietų. Tai būtų ir pats pastatas, ir moduliniai nameliai šalia, jeigu jų prireiktų“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė viceministras.

Jis patvirtino, kad į Kybartus būtų perkeliami daugiausiai asmenys iš Rūdininkų poligono, dabar gyvenantys palapinėse, daugiausiai vyrai. Šiuo metu poligone gyvena apie 750 asmenų.

Jo teigimu, migrantai galėtų būti perkelti per mėnesį, o patalpos nebus tvarkomos, nes jos yra „tinkamos apgyvendinimui be jokių papildomų investicijų“, be kita ko, čia yra ir sporto aikštynai.

„Procesai šiuo metu yra eigoje, galutiniai terminai – vieno mėnesio bėgyje tie procedūriniai dalykai turėtų susitvarkyti. Žinoma, dar turima omenyje, kad tas pastatas, objektas turės būti perduotas galutinai, reikės priimti ir sprendimus, kur perkelti žmones, kurie šiuo metu yra tame pastate – matyt, mums to termino turėtų pakakti“, – sakė viceministras.

Šeimos ir pažeidžiami asmenys, V. Dmitrijevo teigimu, būtų apgyvendintos Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre ir Medininkų pasieniečių mokykloje.

Viceministras sako su Vilkaviškio rajono savivaldybės meru apie planus ketinęs kalbėti penktadienį, ir tai jau padarė, tačiau žiniasklaida, paskelbusi apie migrantų perkėlimą, užbėgo pokalbiui už akių.

V. Dmitrijevas tikisi, kad Kybartuose kils mažiau problemų dėl migrantų pasišalinimo iš stovyklos. Pasak jo, iki šiol iš stovyklų yra pabėgę ir nerasti „dešimtys žmonių“.

„Manau, kad nesiekia šimto“, – sakė jis.

Į uždaromus Kybartų pataisos namus migrantus, šiuo metu gyvenančius karinėse palapinėse, nuspręsta perkelti ruošiantis šaltajam laikotarpiui. Prieš tai šias patalpas VRM turės perduoti Teisingumo ministerija. Numatyta, kad šiuo metu čia esantys nuteistieji bus perkelti į artimiausias pataisos įstaigas.

Vidaus reikalų ministerijos teigimu, pataisos namuose užtikrintas šildymas, elektra, interneto ryšys, tiekiamas vanduo ir karštas maistas, veikia medicinos punktas.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet neteisėtai pateko 4,1 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.

„Atšalus orams bei artėjant žiemos sezonui, gelbstint žmones nuo šalčio ir peršalimo ligų reikalingi greiti sprendimai. Juos radome – pirmiausia bus pasirūpinta Rūdninkų stovyklavietėje įkurdintais migrantais, nes čia sąlygos bene prasčiausios iš visų Lietuvoje įkurtų laikinų migrantų centrų“, – pranešime sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

„Taip pat šilčiau apgyvendinsime ir vaikus bei moteris. Šaltuoju metų laiku užtikrinsime tinkamas apgyvendinimo sąlygas neteisėtai valstybės sieną kirtusiems užsieniečiams iki to laiko, kol bus išnagrinėti jų prašymai dėl prieglobsčio“, – pridūrė jis.

Ministerijos teigimu, Kybartų pataisos namuose užtikrintas šildymas, elektra, interneto ryšys, tiekiamas vanduo ir karštas maistas, veikia medicinos punktas.

Čia įrengtos ir laisvalaikiui skirtos patalpos – biblioteka, amatų centras, treniruoklių salė, atviroje pataisos namų teritorijoje sportuoti galima futbolo stadione ir krepšinio aikštelėse.

Kaip informuoja Teisingumo ministerija, pataisos namų padalinio patalpos yra bendrabučio tipo.

Nuteistieji bus iškelti

Vidaus reikalų ministerija teigia, kad Kybartų pataisos namus buvo numatyta atiduoti Turto bankui pagal Teisingumo ministerijos parengtą pertvarką.

„Ten gyvenantys nuteistieji, kaip ir planuota, bus perkelti į artimiausias pataisos įstaigas, kuriose yra pakankamai laisvų vietų bausmei atlikti. Kalėjimų departamentas užtikrins visų dirbančių pareigūnų darbo vietų išsaugojimą, atliepiant poreikius ir lūkesčius“, – rašoma pranešime.

Teisingumo ministerijos teigimu, šios patalpos neatitinka šių laikų įkalinimo įstaigai keliamų lūkesčių ir reikalavimų: bendrabučio tipo patalpos apsunkina nusiteistųjų resocializaciją, taip pat sudaro prielaidas kriminalinės subkultūros egzistavimui.

Šiuo metu Kybartuose kalinama apie 290 nuteistųjų. Dalis jų bus perkelti į Marijampolės pataisos namus, kita dalis bus paskirstyta bausmės atlikimo laiką tęsti kitos įkalinimo įstaigose, kuriose yra pakankamai laisvų vietų.

Žmonių apgyvendinimui skirtų patalpų Kybartuose atlaisvinimas vyks pagal bendrai – Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų – patvirtintą veiksmų planą.

Rūdninkuose – nameliai

Ministerija pabrėžia, kad migrantų apsauga bus vykdoma pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatas.

Tuo pačiu metu, iškėlus migrantus iš Rūdininkų, stovyklavietėje bus statomi moduliniai nameliai – stovyklavietė Rūdninkuose bus pertvarkyta.

Vidaus reikalų ministerija primena, kad Pasieniečių mokyklos teritorijoje Medininkuose taip pat šiuo metu intensyviai kuriama visa migrantams apgyvendinti reikalinga infrastruktūra. Dalis migrantų iš pasienio užkardų ir kitų laikino apgyvendinimo vietų jau yra perkelti iš palapinių į modulinius namelius Medininkuose.

Medininkų stovyklavietėje šiuo metu apgyvendinti 350 migrantų – daugiausia asmenys iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių. Moduliniuose nameliuose gali gyventi šeimos iki 4 asmenų – kiekviename namelyje įrengtas šildymas, yra visos buičiai ir higienai reikalingos priemonės.

Ruklos pabėgėlių centre taip pat įrengtuose moduliniuose nameliuose gyvena 219 užsieniečių. Padvarionių užkardoje, Austrijai suteikus paramą, pastatyta 50 modulinių namelių.

Ministerija tikisi, kad per rugsėjo mėnesį visi migrantai iš pasienio užkardų ir kitų laikino apgyvendinimo vietų bus perkelti į modulinius namelius, užtikrinant jiems visas būtinas buities ir higienos sąlygas.

Socialiai pažeidžiamiausių žmonių apgyvendinimo klausimai derinami su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.