– Laidavimas – vienas iš būdų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis nebetampa nei baustas, nei teistas. Kitas asmuo laiduoja, kad šitas asmuo nebedarys daugiau nusikalstamų veikų. 

– Kas gali laiduoti?

– Bet kas, kas turi gerą reputaciją. Nebūtinai šeimos narys. Pavyzdžiui, dirbantis pažįstamas žmogus. Teismas patikrina: jeigu turi labai daug skolų, administracinių nuobaudų, tai gali ir neleisti laiduoti tokiam asmeniui. Tuo labiau, jeigu pats buvai kažkada teistas, tai negalėsi būti laiduotoju. Laiduotojas garantuoja, kad šitas asmuo daugiau nedarys jokių nusikalstamų veikų. Laiduotojui atsakomybės nėra, net jeigu asmuo vėl ką nors ir padarys. Laidavimo terminas – nuo metų iki trijų. Gali būti du variantai, tai dažnesnis – be užstato, ir retesnis – su pinigų įnešimu. Pagal praktiką, tai kažkur 1-2 tūkst. eurų. Tai jeigu laiduojamasis asmuo padarys nusikaltimą, tų pinigų laiduotojas neatgaus. Čia – vienintelė rizika.

– Ar laiduotojas gali netekti savo nepriekaištingos reputacijos, jeigu asmuo nusikalsta dar kartą?

– Įstatymine prasme – ne. Nebent moraline.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kada galima eiti laiduoti už žmogų? Ar galima eiti jau ikiteisminio tyrimo metu? Ar būtina sulaukti teismo?

– Laiduoti galima tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Esmė, kad prokurorai labai dažnai nesiima tos atsakomybės. Jie nori atiduoti tą bylą į teismą, o ten jau sprendžia teisėjas. Jie tik pasako, kad neprieštarauja. Todėl dažniau laidavimas vyksta teisme.

– Kada laiduoti nebegalima?

– Grubiai kalbant, riba – šešeri metai laisvės atėmimo. Tai reiškia viskas, kas yra mažiau, tai: nesunkūs, atsargūs, apysunkiai nusikaltimai, juos galima laiduoti. Viskas, kas aukščiau: sunkūs ir labai sunkūs – nebegalima.

– Tai asmuo gali pretenduoti į atleidimą pagal laidavimą neskaitant nusikaltimo pobūdžio? Svarbu, kad bausmė neviršytų šešerių metų?

– Taip. Bet yra sąlygos laidavimui. Ar pirmą kartą baudžiamas, ar tu prisipažįsti padaręs nusikaltimą, atlygini žalą arba pažadi atlyginti, tai tokios sąlygos. Jeigu kalbant apie nusikaltimų pobūdį, tai svarbu, kad tai nebūtų sunkūs arba labai sunkūs nusikaltimai.

Jeigu laiduojamasis asmuo padarys nusikaltimą, tų pinigų laiduotojas neatgaus. Čia – vienintelė rizika.

– Jeigu laiduojamas asmuo vėl padarytų nusikaltimą, kas tada įvyktų? 

– Laidavimo terminas yra nuo metų iki trijų. Jeigu asmuo per tą laiką padaro naujas nusikalstamas veikas, tai yra du variantai. Jeigu tos neatsargios nusikalstamos veikos ar nusižengimai, už kuriuos nėra numatyta laisvės atėmimo, teismas turi teisę naikinti laidavimą, bet turi teisę ir nenaikinti. Jeigu jis padarė tyčinius laisvės atėmimo nusikaltimus, už kuriuos jau numatomas laisvės atėmimas, tai viskas, laidavimas naikinamas ir jam skiriama bausmė už tas nusikalstamas veikas.

– Jeigu randi laiduotoją, ar reikia teismui įrodinėti, kad jis tavo pažįstamas? Ar tiesiog tas asmuo pasirodo, pasirašo ir viskas?

– Ne, viskas vyksta daug sudėtingiau. Tu teiki prašymą, kad atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodai, kas sutinka būti laiduotoju. Tas laiduotojas turi pateikti savo charakteristiką, neteistumo pažymą. Teismas jį pasikviečia ir išsiklausinėja, kokie ryšiai pas tave su tuo asmeniu. Jeigu jokių ryšių nėra, tai gali ir nepriimti tokio laiduotojo. Pasakys, kad tu neturi jokios galimybės daryti teigiamos įtakos šitam žmogui. Niekaip negali garantuoti, kad jis nedarys nusikaltimų. Turi būti ryšiai, santykiai kažkokie, įtaka. Taip iš gatvės pirmo pasitaikiusio nepaimsit. 

Tokį prokurorės, vadovavusios minėtam ikiteisminiam tyrimui, pradėtam rugsėjo 18-ąją, kai Kaune buvo užfiksuotas pirmas toks bandymas gudrauti, nutarimą nutraukti jį ir atleisti dvi įtariamąsias nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jas pagal laidavimą motinoms, jau patvirtino ir Kauno apylinkės teismas.

Atliekant šį ikiteisminį tyrimą išsiaiškinta, kad į „Akropolį“ tą rugsėjo 18-osios popietę – apie 16.40 val. su svetimu galimybių pasu bandė patekti iš Anglijos atostogų į gimtinę atvykusi 22-ejų metų Lietuvos Respublikos pilietė. Šio prekybos centro apsaugai ji pateikė savo draugės bei tolimos giminaitės tėvo galimybių pasą. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, be jo savininko žinios. Priešingu atveju, įtariamuoju šiame ikiteisminiame tyrime būtų tapęs ir šis kaunietis, kaip tai atsitiko jo 20-metei dukra, dirbančiai vienoje bendrovėje.

Išsiaiškinta, kad ši, atėjusi tą pavakarę į „Akropolį“ su jau minėta viešnia iš Anglijos, iš pradžių atliko žvalgės vaidmenį, kaip dirba šio prekybos centro apsauga. Kadangi 20-metė turėjo telefone atsisiųstą savo galimybių pasą, patekti į „Akropolį“ jai kliūčių nekilo. Tačiau, įsitikinus, kad problemų gali turėti galimybių paso neturinti viešnia iš Anglijos, nuspręsta pabandyti „Akropolio“ apsaugą apgauti.

Apgaulei pasitelktas 20-metės telefone likęs atsisiųstas jos tėvo, prastai draugaujančio su technologijomis, galimybių pasas. Atspausdinus šį tėvui, jis iš telefono nebuvo ištrintas. O viešniai iš Anglijos susidūrus su problema, kaip patekti į „Akropolį“, tėvo galimybių pasas buvo persiųstas į šios mobilųjį telefoną. Tačiau akyla „Akropolio“ apsauga pastebėjo, kad šio paso savininkas – vyras.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Abiem merginoms buvo pareikšti įtarimai dėl kito asmens dokumento panaudojimo, neturint tam teisėto pagrindo. Kaip jau ne kartą rašyta, už šį apysunkiems priskiriamą nusikaltimą gresia gana griežtos sankcijos: bauda nuo 5 tūkst. iki 20 tūkst. eurų, areštas nuo penkiolikos iki 90 parų arba net laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Pirmojo Kaune ikiteisminio tyrimo dėl pasinaudojimo svetimu galimybių pasu įtariamąsias nuo gresiančių bausmių išgelbėjo prisipažinimas, gailėjimasis bei tai, kad jos iki šiol nebuvo teistos. Todėl joms pritaikyta įstatymų išlyga, leidžianti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Beje, Anglijoje gyvenanti 22-ejų metų mergina perduota ten pat gyvenančios savo mamos, kuri taip pat turi Lietuvos Respublikos pilietybę, atsakomybėn. O tai reiškia, kad ji, kaip ir tokiu pačiu būdu nuo baudžiamosios atsakomybės atleista 20-metė, per artimiausius vienerius metus neturi teisės dar kartą paslysti, nes tokiu atveju jau abi gali būti teisiamos ir už senesnį – iš naujo, ir už naują nusikaltimą.

Jos teigimu, toks sprendimas priimtas dėl to, kad krepšininkas kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikaltimą padarė pirmą kartą, pagrindo manyti, kad ateityje jis darys naujus nusikaltimus, nėra.

Sprendimą atleisti krepšininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą priėmė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vaida Pužauskienė. Šį nutarimą patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas.

„Laidavimas be užstato jam skirtas vienems metams ir šešiems mėnesiams. Vyrui taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1500 eurų dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą“, – rašoma pranešime.

Tyrimo duomenimis, krepšininkas, veikdamas per kitą asmenį, atliko piniginius statymus lažybų bendrovėje už tai, kad jo komanda pralaimės rungtynes.

Siekdamas gauti numatytą atlygį už atliktus statymus, sportininkas nuo 2019 metų lapkričio iki 2020 metų kovo tyčia žaidė taip, jog priešininkų komandos išsiveržtų į priekį ir rungtynes laimėtų.

Nevykdydamas trenerio nurodymų, nutraukdamas puolimo derinius bei vengdamas metimų vyras per keturis mėnesius nulėmė aštuonis savo komandos pralaimėjimus.

Tauragės krepšinio klubas 2019–2020 metų sezone žaidė Nacionalinėje krepšinio lygoje ir liko paskutinis.

Lapkritį B. Navickaitė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuotas sužalotas moters veidas. „Pasakiau policininkui, kad ryžas. Galva į plyteles“, – įtūžį ant policijos pareigūnų tąkart liejo B. Navickaitė.

Susisiekus su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grausliene paaiškėjo, kad moteris policiją į savo namus kvietėsi, nes neva nežinojo, kur dingo jos vaikas. „Į nurodytą adresą atvyko policijos pareigūnai kartu su Vaiko teisių specialistais. Moteriai buvo nustatytas 1,5 prom. girtumas. Taip pat paaiškėjo, kad mergaitė yra vaikų darželyje, saugi“, – teigė A. Grauslienė.

Pasak Komunikacijos poskyrio vedėjos, aiškinantis įvykio aplinkybes, B. Navickaitė trenkė policijos pareigūnui į galvos sritį.  

Vos po kelių dienų B. Navickaitė prisipažino rašiusi netiesą. „Aš pamelavau, kad jis trenkė mano galvą guldydamas ant žemės į plyteles. Viešai atsiprašau ir pripažįstu, kad jo, kaip pareigūno, veiksmai buvo teisėti. Atsiprašau pareigūno, kurį  įžeidžiau, pasakydama, kad jis trenkė mano galvą į plyteles. Ačiū artimiesiems, kurie manęs nepasmerkė, ačiū draugams, kurie skambino, sakė „laikykis“ ir verkė kartu su manimi. Dėkoju ir Petrui už barimą ir net moralinį palaikymą, kurio nesitikėjau. Įvyko kaip įvyko, o dabar reikia gyventi toliau. Viskas bus gerai“, – tąkart optimistiškai įrašą baigė Birutė.

O štai sausio 14 dieną moteris socialiniame tinkle atskleidė ir šio incidento atomazgą.

„Na, štai ir pabaiga. Kadangi policininko trisdešimt atsiprašymų netenkino (nesuprantu, kam prieš tai sakyti, kad tenkins, na, bet tiek jau to) ir man už vožtelėjimą nebuvo atleista, baigėme bylą laidavimu. Ačiū draugams, kurie ir juokėsi, ir pergyveno kartu su manimi. Išmokau, kaip lygioje vietoje įmanoma prisidaryti bėdų, teko iš naujo mokytis, kaip užmigti naktimis. Žodžiu, pasimokiau visam gyvenimui. Karantino pasekmės kiekvienam skirtingos. Visiems linkiu kantrybės ir taikos. Būkite kantrūs, nesibarkite ir nepapulkite į policininkų akiratį. Gražios dienos“, – feisbuke rašė B. Navickaitė.

Portalo žurnalistams policijos atstovė A. Griauslienė patvirtino, kad byla dėl minėto incidento baigta laidavimu, tačiau platesnės informacijos suteikti negalėjo.

„[Prašymą] jau pasirašė Svetlana Aleksijevič ir Vladimiras Cesleris“, – nurodoma V. Babarykos tinklapyje paskelbtame pranešime.

Išvakarėse rinkimų štabo atstovė Marija Kolesnikova paragino garsenybes laiduoti už buvusį „Belgazprombank“ vadovą ir jo sūnų Eduardą, suimtus ekonominių nusikaltimų byloje.

„Norėtume paprašyti visų neabejingų, visų, kas tiki Viktoru ir Eduardu, laiduoti už juos, kad jiems būtų pakeista taikoma kardomoji priemonė“, – sakė A. Kolesnkikova, paraginusi užpildyti atitinkamą prašymą ir nusinešti jį į Valstybės saugumo komitetą (KGB).

Birželio 18 dieną, artėjant prezidento rinkimams Baltarusijoje, V. Babaryka ir jo sūnus Eduardas buvo sulaikyti ir uždaryti į KGB areštinę. Tyrėjai įtaria, kad „Belgazprombank“ buvo sukurta nusikalstama grupė.

Dabartinio prezidento Aleksandro Lukašenkos oponentas kaltinamas kaltinamas kyšio davimu ir ėmimu, mokesčiu vengimu bei neteisėtai gautų lėšų legalizavimu. Iš viso šioje byloje figūruoja apie 30 žmonių, įskaitant šešis „Belgazprombank“ valdybos narius.

Šalies Generalinė prokuratūra neseniai paskelbė, kad sulaikytam politikui buvo pareikšta naujų kaltinimų.

S. Aleksijevič – pirmoji Nobelio premiją pelniusi baltarusių rašytoja – tarptautinį pripažinimą pelnė jaudinančiais pasakojimais apie Černobylio katastrofą ir Antrąjį pasaulinį karą.

V. Cesleris yra garsus Baltarusijos menininkas ir dizaineris.

Kaltinamoji L.Ūsienė kalta prisipažino visiškai, todėl bylos nagrinėjimas vyko pagreitinto proceso tvarka ir už šių metų rugpjūčio 7 d. įvykius pedagogė jau išgirdo teismo sprendimą. Teismui moteris paaiškino savo tos dienos nuotaiką ir būseną. Esą jaudinosi, kad dėl etatų mažinimo ji gali netekti darbo. Stresą pedagogė namuose malšino brendžiu.

Moteris nesigynė, kad išgėrusi sėdo vairuoti šeimos automobilį "VW Passat". Riedėdama per Bernatonis rėžėsi į Dvaro gatvės namo tvorą ir metalinius vartus, užmušė kieme buvusį apie šešerių metų rotveilerių veislės šunį ir nulaužė eglę.

L.Ūsienė svarstė, kad greičiausiai užvažiavus ant žvyrkelio sumėtė automobilį, kurio nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio. Kiek liūdniau buvo atvykus pareigūnams, kurie patikrino pedagogės blaivumą. Ji du kartus pūtė į alkotesterį. L.Ūsienė teisme nesiginčijo ir sutiko, kad galėjo įpūsti 2,22 promilės.

Į kaltinamąjį aktą sugulė promilių rodmenys. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pranešimo matyti, kad pirmuoju pūtimu vairuotojai nustatytas 3,52 promilės, po maždaug 15 min. antruoju pūtimu – 2,22 promilės girtumas.

Teismas įvertino, kad pedagogė prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios sutuoktinis pateikė teismui prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Sutuoktinio prašymas ir tapo pedagogės gelbėjimo ratu, tačiau visiškai sausai išlipti iš balos nepavyko.

Lietuvos įstatymai už vairavimą girtesniam negu 1,5 promilės alkoholio, numato ne tik baudą nuo 2,5 tūkst. iki 100 tūkst. eurų arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienų metų, bet ir vairavimo teisės nuo vienų iki penkerių metų atėmimą bei automobilio konfiskavimą.

Teismo sprendimu L.Ūsienė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo atsakomybei be užstato. Baudžiamoji byla nutraukta. Nustatytas vienų metų laidavimo terminas. Tačiau 20 metų vairuotojo stažą turinčiai pedagogei dvejus metus uždrausta vairuoti. Nusikalstamos veikos metu naudotas automobilis bus konfiskuotas. Neblaivi vairavusi pedagogė dar turi 20 dienų apskųsti Kauno apylinkės teismo priimtą sprendimą.

Tokiu būdu jam nepavyks išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Dabar G. Mikolaitis eina Raseinių rajono savivaldybės tarybos nario pareigas. Po ketvirtadienį paskelbto apygardos teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turėtų nutraukti jo įgaliojimus.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė BNS sakė, kad sausį Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant nuosprendį G. Mikolaitis kaip kandidatas turėjo imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo, be VRK  leidimo jis negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Turėdamas imunitetą, G. Mikolaitis šios informacijos nepaviešino ir leidosi nuteisiamas.

Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismas bylą išnagrinėjo iš naujo, taip pat išnagrinėjo nuteistojo skundą dėl paskelbto nuosprendžio.

Apeliaciniu skundu G. Mikolaičio gynėjas prašė atleisti jo klientą nuo atsakomybės taikant laidavimą.

„Nepaisant to, kad G. Mikolaitis atitinka visas formalias sąlygas, teismas nemano, kad jis yra tas asmuo, kuris ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų“, – BNS sakė teisėja V. Liudvinavičienė.

„Nors pusė bylos yra teigiamos medžiagos apie žmogų, jis anksčiau baustas administracine tvarka, pastarasis pažeidimas padarytas šiurkščiomis aplinkybėmis – esant daugiau nei 2 promilių girtumui, jis atsitrenkė į kitą mašiną ir pabėgo iš įvykio vietos. Teismas mano, kad tai pavojingesnė situacija nei kitos. Teismas atkreipė dėmesį, būdamas kandidatu į Raseinių savivaldybės tarybos narius, jis šios informacijos nepaviešino nei prieš rinkėjus, nei prieš teisėjus. Visa tai neleido kolegijai taikyti laidavimo, todėl jis yra nuteistas“, – teigė teisėja.

Pritaikius laidavimą G. Mikolaičio byla būtų nutraukta, jis būtų laikomas neteistu.

Sausio 22 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas G. Mikolaičiui už vairavimą neblaiviam antradienį skyrė 3 tūkst. eurų baudą, jam taip pat dvejiems metams atimta teisė vairuoti.

Iš buvusio parlamentaro dar nuspręsta išieškoti 4 tūkst. eurų siekiančią automobilio vertę.

Pernai lapkričio 3 dienos rytą policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad sostinės Ozo gatvėje esančioje prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje „Volvo“ automobilio vairuotojas galbūt apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos.

Netrukus policijos pareigūnai automobilį „Volvo“ pastebėjo toje pačioje Ozo gatvėje esančio sporto klubo „Impuls“ stovėjimo aikštelėje.

Prie automobilio vairo sėdėjo nuo alkoholio apsvaigęs vyras. Paaiškėjo, kad tai G. Mikolaitis. Jo kraujyje nustatyta 2,14 promilės alkoholio koncentracija.

Už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jo koncentracija kraujyje viršija 1,5 promilės, numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Vairuotojui surašytas ir administracinio nusižengimo protokolas dėl eismo įvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš įvykio vietos.

Dėl pomėgio alkoholiui buvęs Seimo narys buvo pagarsėjęs jau anksčiau – 2008 metų balandį Socialdemokratų partijos frakcijos narys neblaivus buvo Seime.

2006 metais G. Mikolaitis padarė avariją Raseinių rajone, pabėgo iš įvykio vietos ir pas teisėsaugininkus pasirodė tik rytojaus dieną. Teisėsaugai nepavyko įrodyti, kad tuometinis Seimo narys avariją padarė neblaivus, nors būta tokių įtarimų.

Neseniai Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė, kad atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos bendrovėje „Raseinių vandenys“, buvo sulaikyti penki asmenis.

Dėl galimo kyšininkavimo ir svetimo turto iššvaistymo buvo sulaikytas „Raseinių vandenų“ direktorius Stanislovas Bartkus, o įtariant padėjimu iššvaistyti turtą sulaikytas direktoriaus pavaduotojas strateginiam planavimui, buvęs parlamentaras G. Mikolaitis.

Šios bylos tyrimas vyksta toliau.

Teismas ketvirtadienį nusprendė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti, BNS sakė teismo atstovas Vytautas Jončas.

G. Kazilionienei uždrausta vairuoti pusantrų metų, iš jos taip konfiskuojama 4 tūkst. eurų turto – vairuotos mašinos vertę atitinkanti suma.

Ikiteisminio tyrimo metu G. Kazilionienė pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pernai spalio 30 dieną šį automobilį ji pardavė vienam Panevėžio rajono gyventojui. Pirkėjas už automobilį atsiskaitė, tačiau savo vardu dar nebuvo persiregistravęs ir leido G. Kazilionienei kelias dienas juo naudotis.

Buvusi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja, 56 metų G. Kazilionienė policijos ekipažo buvo sustabdyta pernai lapkričio 1-ąją.

Tą dieną, šiek tiek po 13 val., policija gavo pranešimą apie netoli Panevėžio pavojingai po kelią manevruojantį automobilį BMW 530.

Pareigūnų sustabdyta moteris sutiko pasitikrinti blaivumą, alkoholio matuokliu jai buvo nustatyta 1,85 promilės alkoholio (vidutinis girtumo laipsnis).

Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu G. Kazilionienė atleista iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo, kai alkoholio kiekis kraujyje didesnis nei 1,5 promilės.

Prokuratūra teigė, kad šventinę lapkričio 1 dieną, esant dideliam eismo intensyvumui, magistraliniu keliu Vilnius – Panevėžys važiuodama neblaivi G. Kazilionienė kėlė realų pavojų ir savo, ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei.

Už vairavimą esant neblaiviam, kai alkoholio koncentracija viršija 1,5 promilės, Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki vienerių metų arba areštą iki 90 parų, arba baudą iki 500 MGL (19 tūkst.) eurų bei vieną arba dvi baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti atėmimą iki trejų metų, ir/ar automobilio konfiskavimą.

G. Kazilionienė per Teisėjų tarybos posėdį lapkritį sakė, kad įvykis dėl neblaivumo buvo tikrai atsitiktinis atvejis. Ji pasakojo, kad ją ištiko šokas dėl šeiminių aplinkybių.

„Išgėriau raminančių, į kaimo kapines važiavau nusiraminti. Labai gailiuosi. 23 su puse metų dirbau, neturėjau nuobaudų, jau 33 metus vairuoju automobilį, irgi nebuvo jokių nuobaudų, negalvojau, kad galėjau pripūsti“, – sakė G. Kazilionienė.

Ji sakė, kad iš vakaro šventė gimtadienį, pasveikinti buvo atvykę giminaičiai.

Aleksandra Tamara Zubernienė buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą išgėrus. Ji yra viena vyriausių taip prasikaltusių Lietuvoje asmenų.

Rugpjūtį neblaivi senolė Gargžduose, aikštelėje prie prekybos centro, sukėlė avariją.

Nukentėjusysis nurodė, kad važiuodamas atbulomis "Opel Vectra" kelis kartus trenkėsi į jo mašinos priekį, nuvažiavo tolyn ir sustojo stovėjimo vietoje.

Patikrinus "Opel" vairuotoją alkoholio matuokliu, nustatytas vidutinis girtumas – 1,81 promilės alkoholio.

Teisme moteris apgailestavo dėl savo poelgio, nuoširdžiai pripažino nusikaltimo padarymo aplinkybes.

A.T.Zubernienė pasakojo, kad įvykio dieną ji atvyko į Gargžduose esantį prekybos centrą ir susitiko iš matymo pažįstamą moterį, su ja išgėrė tris gurkšnius alaus ir nusprendė neiti į parduotuvę, o važiuoti namo.

Ji visai nesijautė apsvaigusi, todėl pagalvojo, kad gali vairuoti.

Pensininkė nuėjo prie savo mašinos, sėdo prie vairo ir staiga pajuto, jog į kažką atsitrenkė. Kai išlipo pažiūrėti, kas atsitiko, pamatė, kad apgadino kito automobilio priekinį žibintą.

Į teismą atvykęs laiduotojas anūkas pasakojo kalbėjęs su senele apie alkoholio ir vairavimo nesuderinamumą. Jis pats nėra teistas ar baustas administracine tvarka, kritiškai vertina močiutės elgesį ir yra tikras, kad daugiau tai nepasikartos.

"Teismas konstatuoja, kad kaltinamosios perdavimas pagal laidavimą vietoj baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju gali būti tinkama ir pakankama poveikio priemonė", – rašoma teismo nuosprendyje.

Atsižvelgta, kad laiduotojas dirba, yra puikiai charakterizuojamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nelinkęs pažeidinėti visuomenės elgesio taisyklių.

"Visa tai suteikia pagrindo teismo išvadai, kad pirmą kartą taip šiurkščiai suklydusi teisiamoji nebevykdys naujų nusikalstamų veikų ir atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą", – paskelbė teismas.

Iš A.T.Zubernienės automobilis nekonfiskuojamas – ji pareiškė, kad mašiną parduos arba perleis giminėms, daugiau vairuoti ji nebeketina. Teisę vairuoti moteris buvo įgijusi 1982 m.

"Šiuo atveju kaltinamoji nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiama, teismui tikintis, kad ir be bausmės paskyrimo ji daugiau nenusikals, todėl ir jos materialinę padėtį bloginančios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nėra būtinas", – konstatavo teismas.

Pensininkei reikės sumokėti 84 eurus Klaipėdos policijai už jos automobilio transportavimą ir saugojimą.