Laivas-saugykla „Independence“ bus atjungtas nuo dujų perdavimo sistemos ir peršvartuotas kitoje Klaipėdos uosto vietoje, pranešė „Klaipėdos nafta“. 

Bendrovė nurodė, kad terminalo veiklą sustabdys antradienį 7 valandą ryto, o ją atnaujinti planuojama šeštadienį.

Tuo pačiu metu bus atliekami terminalo akvatorijos valymo darbai, todėl laivas-saugykla bus laikinai patrauktas iš savo įprastos vietos ir peršvartuotas prie bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ krantinės.

Dujų tiekimas vartotojams Lietuvoje bus užtikrinamas iš Latvijos Inčukalnio dujų saugyklos ir, jei bus poreikis, per Lietuvos-Lenkijos dujotiekio jungtį.

SGD terminalui atnaujinus veiklą, naujausio dujų krovinio Klaipėdoje laukiama spalio 8-9 dienomis.

BNS žiniomis, krovinys skirtas didžiausiai Lietuvoje gamtinių dujų importuotojai – nuo ketvirtadienio laikinai gamybą sustabdžiusiai Jonavos azotinių trąšų gamintojai „Achemai“. 

Su Bahamų vėliava plaukiojantis dujovežis „Arctic Voyager“ šeštadienio rytą atvyko į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com.

Kaip BNS anksčiau šią savaitę informavo terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“, dujovežis atgabeno 138 tūkst. kubinių metrų dujų.

Krovinys atkeliavo iš Norvegijos šiaurėje esančio Melkojos uosto, kur įsikūrusi birželio pradžioje savo darbą atnaujinusi „Equinor“ priklausanti dujų skystinimo gamykla. Iš šios gamyklos į Klaipėdos SGD terminalą anksčiau atkeliaudavo didelė dalis SGD krovinių, tačiau po 2020-ųjų rugsėjį kilusio gaisro ji buvo sustabdyta.

Šis vienas svarbiausių mūsų nacionalinio energetinio saugumo objektų šaliai leido išsivaduoti iš Rusijos dujų monopolio, jos piktnaudžiavimo šia padėtimi. Nepagrįstai aukštos kainos, grasinimai nutraukti dujų tiekimą buvo tapę svariu Rusijos ginklu prieš Lietuvą.

Reaguojant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ir jos retoriką kitų valstybių atžvilgiu, terminalas Lietuvai leido greitai ir neskausmingai atsisakyti rusiškų dujų. Tapome pirma ES valstybe, atsisakiusia jų importo iš Rusijos ir taip užsitikrinusia visišką nepriklausomybę nuo rusiškų dujų tiekimo. Energetikos ministerija nurodo, kad šiuo metu rusiškos dujos tranzitu per Lietuvą ir toliau transportuojamos Karaliaučiaus poreikiams, tačiau kitokiu, nei buvo įprasta, techniniu režimu, užtikrinant tik tranzitui reikalingo dujų kiekio perdavimą.

Maža to, šią savaitę, kaip ir buvo numatyta, pradėjo veikti Lietuvą ir Lenkiją jungiantis dujotiekis GIPL, išplečiantis Europos dujų rinką, integruojantis Baltijos šalis ir Suomiją. „Šis žingsnis dar labiau sustiprina regiono energetinę nepriklausomybę ir padidina Klaipėdos SGD terminalo panaudojimo galimybes“, – pranešė Energetikos ministerija.

Apie SGD terminalą ir laivą-saugyklą „Independence“ kalbamės su naftos ir SGD terminalų operatorės „Klaipėdos naftos“ SGD komercijos vadove Jurgita Šilinskaite-Vensloviene.

Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė. / „Klaipėdos naftos“ nuotr.

– Ar dabartinėje situacijoje, kai ES yra tapusi rusiškų dujų įkaite, jaučiate didesnį kitų šalių, taip pat ir Lietuvos, gyventojų susidomėjimą SGD ir „Independence“?

– Karas Ukrainoje dujų vartotojus regione paskatino aktyviau susirūpinti tiekimo saugumu ir ieškoti dujų tiekimo alternatyvų. Tai atsispindi ir SGD terminalo veikloje – terminalo pajėgumai šiems dujų metams (jie baigiasi rugsėjo 30-ąją, bet nuo kitų metų bus suvienodinti su kalendoriniais metais – aut. past.) yra visiškai rezervuoti, šiuo metu terminalas dirba beveik maksimaliu technologiniu pajėgumu.

– Ar šiuo metu laivas aptarnauja tik Lietuvą?

– Pastaruoju metu SGD terminalo paslaugomis naudojosi šeši klientai – įmonės iš Lietuvos, Estijos ir Norvegijos. Dar trys bendrovės iš Lenkijos, Estijos ir Suomijos ketina pradėti naudotis terminalu. Reikia pastebėti, kad SGD terminalo klientai, atsigabenantys dujų per šią infrastruktūrą, prekiauja dujomis su viso regiono įmonėmis, taip pat ir GET Baltic gamtinių dujų biržoje, tad, žvelgiant plačiau, galime sakyti, kad SGD terminalas aptarnauja visą regioną.

– Ar gamtinių dujų poreikis Lietuvoje pastaraisiais metais mažėja, ar didėja, o gal lieka stabilus?

– Gamtinių dujų poreikis Lietuvoje buvo stabilus pastaruosius keletą metų. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, per 2021 m. Lietuvos, Baltijos regiono ir Suomijos vartotojams buvo transportuota 26 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų, iš jų Lietuvoje buvo suvartota daugiau nei 24 TWh. Daugiau nei 62 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams, buvo importuota per Klaipėdos SGD terminalą.

– Kas yra didžiausi jūsų klientai? Šildymo sektoriaus bendrovės? Kam dar Lietuvoje naudojamos gamtinės dujos?

– Informacijos apie klientus neteikiame, vadovaujantis sutarčių su klientais konfidencialumo nuostatomis. Gamtinės dujos naudojamos namų ūkių poreikiams, šildymui, trąšoms gaminti, elektros gamybai ir kituose pramonės procesuose. Jos gali būti naudojamos kaip švaresnių degalų alternatyva sunkiajame transporte, laivyboje.

– Šio SGD terminalo pajėgumų visiškai pakanka ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, Estijai?

– Kai kalbame apie Baltijos šalių aprūpinimą dujomis, turime vertinti dujų tiekimo infrastruktūrą kompleksiškai. SGD terminalas Klaipėdoje, kurio maksimalus metinis technologinis pajėgumas yra 3,75 mlrd. kub. m dujų, ir Latvijos Inčukalnio požeminė dujų saugykla, kurios metiniai pajėgumai yra apie 2,3 mlrd. kub. m dujų, galėtų visiškai patenkinti trijų Baltijos šalių metinį dujų poreikį, kuris 2021 m. siekė apie 4 mlrd. kub. m dujų.

Svarbiausia, kad Lietuva, taip pat ir regionas, turėtų patikimą vamzdžiu tiekiamų dujų alternatyvą.

– Pasigirdo planų, kad ir Lenkija jau ketina importuoti suskystintąsias gamtines dujas per „Independence“. Kurią dalį terminalo pajėgumų panaudojame patys, kiek lieka kitiems?

– Terminalas veikia atviru trečiųjų šalių prieigos principu, o pajėgumai yra skirstomi pagal patvirtintas ir rinkos dalyviams viešai prieinamas taisykles. Tad bet kuri regiono įmonė, atitinkanti taisyklėse nurodytus reikalavimus ir perėjusi stropaus patikrinimo procedūrą, gali tapti SGD terminalo kliente. Kiek dujų, nupirktų per terminalą, lieka Lietuvoje, o kiek parduodama kitoms šalims, atsakyti galėtų dujomis prekiaujančios įmonės.

– Skaičiuojama, kad 2009–2014 m. Lietuva už gamtines dujas mokėjo apie 40 proc. didesnę, palyginti su ES vidurkiu, kainą. Terminalas padėjo ją sulyginti su ES vidurkiu. Koks dar yra SGD terminalo teikiamas pranašumas Lietuvai?

– Šių dienų kontekste pagrindinis ir didžiausias pranašumas yra energetinis saugumas ir nepriklausomybė. Būtent toks ir buvo SGD terminalo projekto tikslas nuo pat pradžių, spaudimas kainoms visuomet buvo kaip papildomas pranašumas, bet svarbiausia, kad Lietuva, taip pat ir regionas, turėtų patikimą vamzdžiu tiekiamų dujų alternatyvą.

– Kiek Lietuvai kasmet atsieina vien „Independence“ nuoma? Kiek per septynerius metus sumokėta? Kiek atsiėjo terminalo statyba – krantinės ir dujotiekio? Kiek terminalas padėjo sutaupyti? Atsipirko su kaupu?

– Vienas dažniausių klaidingų teiginių, kad Lietuva moka už laivą. Iš tiesų nuo 2014 m. pabaigos Lietuva nuomojasi paslaugą, į kurią patenka laivo-saugyklos nuoma, jo priežiūra, eksploatacija, veiklos tęstinumo užtikrinimas ir įgulos paslaugos, taip pat turėtų būti įskaičiuojama SGD terminalo krantinės ir 18 km ilgio dujotiekio atšakos statybos kaina. Skaičiuojama, kad 2021 m. antrąjį pusmetį buitiniams vartotojams, kurie dujas naudoja maistui gaminti, SGD terminalo dalis saugumo dedamojoje sudarė 1,5 ct už kub. m dujų (visa kaina – 63 ct už kub. m). Tiems vartotojams, kurie dujas naudoja būstui šildyti, bendroje dujų kainoje SGD terminalo dalis saugumo dedamojoje sudarė 0,5 ct už kub. m dujų (visa kaina – apie 39–41 ct už kub. m). Duomenys apie dujų kainos sandarą reguliariai skelbiami VERT puslapyje: Dujos / Gamtinių dujų kainos struktūra buitiniams vartotojams (regula.lt).

Kalbant apie terminalo sąnaudas, pamirštama paminėti, kiek Lietuva sutaupė dėl „Independence“. Vidutinis kainų skirtumas, atsiradus terminalui, tarp Nyderlandų TTF indekso ir Lietuvos dujų importo kainos yra apie 2 eurai už MWh, kai, palyginti 2014 m., kai Lietuva dar neturėjo gamtinių dujų importo alternatyvos, skirtumas tarp Lietuvos mokamos gamtinių dujų kainos ir Vakarų Europos kainų siekė apie 8 eurus už MWh. Vadinasi, Lietuva, priklausomai nuo dujų kainos ir vartojamo dujų kiekio, kasmet sutaupo apie 140–150 mln. eurų, neįskaitant terminalo išlaikymo sąnaudų, – tai per septynerius metus nuo terminalo veiklos pradžios sudarytų apie 1 mlrd. eurų.

Beje, atsižvelgiant į terminalo veiklos intensyvumą, nuo gegužės 1 d. iki šių metų pabaigos saugumo dedamojoje nebelieka SGD terminalo išlaikymo sąnaudų dalies, kurią moka gamtinių dujų vartotojai Lietuvoje.

– Kaip apskritai veikia „Independence“?

– SGD terminalo klientų įsigytas gamtines dujas dujovežiai pristato į Klaipėdos SGD terminalą. Dujos pristatomos skystu pavidalu, t.y. atšaldytos iki –162 °C temperatūros. Jos perkraunamos į SGD terminalą. Vėliau sutartu su klientais grafiku dujos atšildomos ir grąžinamos į dujų pavidalą ir patiekiamos į gamtinių dujų perdavimo sistemą.

– Kodėl iš Baltijos šalių tik Lietuva įgyvendino SGD terminalo projektą?

– Šiuo metu galime pasakyti, kad sprendimas dėl SGD terminalo statybos buvo priimtas laiku ir įžvalgus, o Lietuva rodoma kaip pavyzdys kitoms Europos šalims.

Kiekviena šalis formuoja savo energetinę politiką pagal savo poreikius ir šalies strategiją. Lietuva tvirtai apsisprendė, kad jos tikslas – užsitikrinti alternatyvų kelią vamzdžiu importuojamoms dujoms ir, vertinant iš šios dienos perspektyvos, šis sprendimas buvo priimtas laiku ir pasiteisinęs. Kitose Baltijos šalyse nėra SGD importo terminalų.

Faktas: pasak J.Šilinskaitės-Venslovienės, sprendimas dėl SGD terminalo statybos buvo priimtas laiku ir įžvalgus, o Lietuva dėl to rodoma kaip pavyzdys kitoms Europos šalims. / J. Andriejauskaitės / BNS nuotr.

– Kokia terminalo ir „Independence“ ateitis? Laivą planuojama išsipirkti? Apie kokią sumą kalbama?

– Šiemet vasario 25 d. „Klaipėdos naftos“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas, kad „Independence“ Lietuvoje liks ir po 2024 m. FSRU „Independence“ nustatyta kaina yra 153,5 mln. JAV dolerių, be PVM.

– Kaip SGD ateitį keičia dabartinė situacija su Rusija? Gal planuose – kažkokie patobulinimai, pajėgumų didinimas ar pan.?

– Atsižvelgiant į išaugusius rinkos dalyvių poreikius, nuolat ieškome galimybių, kaip optimizuoti krovinių priėmimo procesus, kad iki dujų metų pabaigos SGD terminale būtų galima priimti papildomus SGD kiekius. Svarstoma dėl galimybių ilguoju laikotarpiu išplėsti Klaipėdos SGD terminalo techninius išdujinimo pajėgumus nuo esamų 3,75 mlrd. iki 5 mlrd. kub. m.

– Koks yra „Independence“ tarnavimo laikas? Kiek jis dar bus tinkamas naudoti?

– Vidutinis tokių laivų gyvavimo amžius yra apie 40 metų. Pavyzdžiui, šiuo metu Maltoje terminale sėkmingai veikia laivas-saugykla, pastatytas 1985 m. Tad „Independence“ Lietuvai kurs vertę ilguoju laikotarpiu.

„VERT ir „Klaipėdos nafta“ priimant šį sprendimą vadovaujasi dar 2018 metais paruošta dujų tiekimo alternatyvų studija, kuri Koncerno nuomone, visiškai neįvertina naujausių dujų rinkos paklausos tendencijų pokyčių ir neatsižvelgia į esmines Europos Sąjungos žaliojo virsmo direktyvas, kurios aiškiai įpareigoja bet kurio iškastinio kuro vartojimo mažinimą visose ekonomikos veiklos srityse. SGD laivas-saugykla savo laiku atliko svarbią nacionalinio saugumo funkciją, tačiau visai Europai einant žaliojo kurso keliu, diegiant naujas žaliojo vandenilio technologijas, laivas-saugykla turėtų būti vertinamas kaip ekonominis projektas ir pradėti teikti atitinkamą naudą jo naudotojams bei grąžą akcininkams“, – teigia Koncerno „Achemos grupė“ generalinė direktorė Irmantė Kimienė.

Pasak Koncerno vadovės, VERT posėdis nebuvo investicinio projekto aptarimas, nes tokia informacija nebuvo pateikta. „SGD laivo-saugyklos įsigijimo projektą pirmiausia vertiname per ekonomiškumo ir atsipirkimo prizmę. Akivaizdu, kad be Lietuvos pramonės bendrovių ir privačių dujų vartotojų paramos šis projektas ekonomiškai neatsiperka ir reikštų ženklius ekonominius nuostolius. Projekto atsiperkamumas yra nulemtas vienintelės sąlygos – SGDT dedamosios mokėjimo, kurios dydis neatskleistas ir neaiškus. Jos nemokant ar mokant nepakankamai, projektas niekuomet neatsipirktų. Taip pat nėra aišku, kaip toks projekto sprendimas įtakos šalies pramonės ir gyventojų mokamą saugumo sudedamąją dalį“, – sako I. Kimienė.

Koncerno nuomone, taip pat nereikia nukelti į ateitį klausimo dėl paties terminalo operavimo ir ieškoti galimybių didinti jo valdymo efektyvumą. Turi būti įvertinta, kaip keistųsi kaštai, jeigu laivą-saugyklą operuotų pati bendrovė, o ne trečiosios šalys, kaip šiuo metu numatyta projekto pažymoje.

UAB koncernas „Achemos grupė“ yra mažasis AB „Klaipėdos nafta“ akcininkas ir savininkas didžiausios dujų vartotojos šalyje AB „Achema“, kuri yra pagrindinė SGD laivo-saugyklos naudotoja. Už laivo-saugyklos eksploataciją „Achema“ jau yra sumokėjusi daugiau nei 131 mln. Eurų SGDT mokesčių.

Tarptautinius viešųjų pirkimų konkursus laimėjo teisiniai ekspertai Holman Fenwick Willan LLP (HFW), komerciniai ekspertai Quality Energy Developments Consulting Limited (QED) ir techniniai ekspertai DNV GL AS.

„Klaipėdos nafta“ anksčiau skelbė, kad ilgalaikės SGD terminalo veiklos užtikrinimo projektui įgyvendinti įstatymu numatytos aiškios laiko ribos ir laivą-saugyklą reikia pasirinkti ir valdyti nuosavybės teise iki 2024 metų pabaigos. 

Teisinių ir komercinių ekspertų pagalba tikimasi naudotis iki 2024 metų rudens, o techninių – ir 2025 metais, kadangi išorinių kompetencijų gali prireikti priklausomai nuo pasirinkto laivo-saugyklos ir jo eksploatavimo modelio.

Teisinių paslaugų sutarties vertė – iki 1,045 mln. eurų, komercinių paslaugų sutarties vertė – iki 120 tūkst. eurų, o techninių paslaugų sutarties vertė – iki 230 tūkst. eurų. Planuojamos patariančiųjų ekspertų paslaugos sudarys mažiau nei 1 proc. laivo-saugyklos su išdujinimo įranga įsigijimo kainos.

SGD terminalo įstatyme numatoma, kad SGD terminalo veikla vykdoma ne trumpiau kaip iki 2044 m. gruodžio 31 d., o Vyriausybė ir valstybės institucijos užtikrina, kad „Klaipėdos nafta“ ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise ir pasirinkdama ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą įsigyja plaukiojančią SGD saugyklą ir tampa jos valdytoju.

KN gali pasirinkti dabartinį laivą-saugyklą su išdujinimo įranga „Independence“ ar bet kurį kitą laivą-saugyklą.

2021 m. po ekspertų išvadų „Klaipėdos nafta“ planuoja pradėti laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu atrankos procesą.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė "Klaipėdos nafta" trečiadienį Norvegijos bendrovei "Hoegh LNG" pradeda mokėti už SGD laivo-saugyklos "Independence" nuomą.

Bendrovės atstovė Indrė Milinienė BNS patvirtino, kad mokėjimas pradedamas nuo trečiadienio: "Pradedama mokėti nuo šiandien".

Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su "Hoegh LNG" už laivo nuomą per dieną mokama 189 tūkst. JAV dolerių (apie 523 tūkst. litų), per metus - 68,9 mln. dolerių (190,8 mln. litų), o per 10 metų - 689 mln. dolerių (apie 1,908 mlrd. litų).

Paties laivo vertė iki šiol nebuvo skelbiama, motyvuojant komercine paslaptimi, o po 10 metų "Klaipėdos nafta" jį galės išpirkti.

Už laivo nuomą "Klaipėdos nafta" mokės SGD saugumo dedamosios lėšomis - ši dedamoji yra galutinės dujų kainos vartotojams dalis - nuo sausio 1-osios ji sieks 77,07 lito už 1 tūkst. kubų.

Per 2 metus pastatytas terminalo laivas-saugykla "Independence" į Klaipėdą atplaukė daugiau nei prieš mėnesį, nuo to laiko vyko jo bandymai. Laivo užsakovė Norvegijos "Hoegh LNG" nuomoja laivą su 25 žmonių įgula, teikia jo priežiūros ir operavimo paslaugas.

Socialdemokrato Artūro Skardžiaus vadovaujama Seimo laikinosios energetikos komisija pernai ir šiemet tyrė SGD terminalo projektą. Preliminariai buvo daroma išvada, kad Vyriausybė ir Energetikos ministerija galbūt sąmoningai toleravo "Klaipėdos naftos" veiksmus, prisiimant nepagrįstus įsipareigojimus bendrovei "Hoegh LNG Ltd".

A.Skardžius piktinosi, kad laivą-saugyklą, už kurio nuomą Lietuva 10 metų kasdien mokės beveik po 0,5 mln. litų, "Klaipėdos nafta" išsinuomojo iš "Hoegh LNG".

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyboms artėjant pabaigos link, jau imama analizuoti, kaip jį būtų galima eksploatuoti dar efektyviau, nei planuota. Tokią analizę paskatino augantis SGD poreikis, paklausimai, ar naujajame terminale bus galimybių SGD perkrauti į autodujovežius, geležinkelio vagonus ar bunkeriuoti Klaipėdos jūrų uoste.

Auga SGD poreikis

Nuo kitų metų pradžios pradėsiantis veikti SGD terminalas vienas pirmųjų Baltijos regione pasiūlys SGD išdujinimo bei SGD perkrovos į dujovežius paslaugas.

Kitaip tariant, iš SGD laivo-saugyklos dujos pateks į magistralinį dujotiekį. Iš jo taip pat bus galima pakrauti prie SGD terminalo krantinės atplaukusius dojovežius.
Tačiau anot bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovų, regione veikiančios įmonės, kurių veiklos sritis yra susijusi su SGD, aktyviai domisi galimybėmis SGD iš terminalo naudoti ir sausumoje.

Todėl svarstoma, kad šalia Klaipėdos SGD terminalo galėtų atsirasti ir viena pirmųjų SGD paskirstymo stočių Baltijos jūroje.

Galvoti apie tokią SGD paskirstymo stotį skatina visoje Europoje augantis SGD poreikis, nes jos yra alternatyvą dyzelinui ir kitoms degalų rūšims.

„Lietuvos miestų viešajame transporte šiuo metu populiarėja suslėgtos gamtinės dujos, o Europoje – SGD. Pavyzdžiui, Lenkijoje – Varšuvoje ir Olštyne – pradėti taikyti bandomieji miesto viešojo transporto sprendimai, pagrįsti SGD technologijomis. SGD taip pat naudojamos ir kitose sunkiasvorėse transporto priemonėse, laivuose. Tai gerokai švaresni, nei įprastiniai degalai. Visa tai ir lemia augantį susidomėjimą SGD iš Klaipėdos terminalo perkrauti į autodujovežius, traukinius ir laivus bei taip šiuos degalus eksportuoti į kitus Lietuvos miestus ar užsienio šalis“, - teigė „Klaipėdos naftos“ atstovai.

Paskelbė konsultacijas

Siekdama išsiaiškinti galimą tokių SGD paslaugų paklausą, bendrovė „Klaipėdos nafta“ paskelbė viešą rinkos konsultaciją. Jos pagrindinis tikslas – surinkti informaciją apie potencialų SGD suvartojimą. Tyrimo metu turėtų būti įvardyti galimi perkrovos kiekiai, vartojimo grafikai, galimi panaudojimo tikslai.

„Konsultacijos rezultatai geriau padės suprasti rinką, rengiant naujos infrastruktūros plėtros planus. Be to, taip siekiama informuoti rinkos dalyvius apie planus plėsti antžeminę SGD infrastruktūrą – statyti SGD paskirstymo stotį Klaipėdos uoste ir ateityje tekti naujas paslaugas“, - tvirtino „Klaipėdos naftos“ atstovai.

Jei viešos rinkos konsultacijos duomenys rodys, kad SGD paskirstymo stotis yra reikalinga, jos paslaugos bus paklausios, ji šalia uostamiesčio galėtų būti pastatyta dar iki 2016 metų pabaigos.

Ją pastačius, tokia stotis suteiktų galimybę aptarnauti klientus visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Kol kas preliminariai skaičiuojama, kad SGD paskirstymo stoties pradinis saugojimo pajėgumo kiekis siektų iki 10 tūkst. kubinių metrų SGD, vienu metu būtų galima pildyti bent du autodujovežius.

Alternatyvios veiklos – būtinos

Jais SGD galėtų būti tiekiamos autobusams ir sunkvežimiams kaip kuras, gamtinės dujos – pramonės įmonėms arba į vietinė paskirstymo tinklą, o išdujintos ir suslėgtos gamtinės dujos galėtų būti naudojamos kaip automobilių ir autobusų degalai.

„Įprasta rinkoje, kad autodujovežiais yra galimybė dujas vežti 600 km spinduliu. Jas būtų galima privežti ten, kur nėra dujų tinklo, bet yra SGD poreikis. Jei būtų jaučiamas poreikis SGD gabenti didesniais atstumais, būtų svarstoma galimybė jas perkrauti į geležinkelio vagonus“, - aiškino specialistai.

Naujasis bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pabrėžė, jog analizuoti SGD terminalo panaudojimo efektyvesnes galimybes yra būtina.

„Mūsų tikslas yra ne tik sėkmingai įgyvendinti SGD terminalo projektą, užtikrinti naftos krovos terminalo veiklą. Taip pat žvelgiant į perspektyvą, tikrai bus būtina vystyti alternatyvias SGD terminalo veiklas, todėl tokiems žingsniams jau ir rengiamės, tai leis dar geriau išnaudoti SGD terminalą, kurie Lietuvai yra itin svarbus“, – teigė M.Bartuška.

Iš Pietų Korėjos laivų statyklos „Hyundai Heavy Industries Co Ltd“ sava eiga į jūrą išplaukė Lietuvai skirtas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“. Laivo bandymai jūroje truko beveik savaitę.  

Po ilgo inžinerinių darbų, suvirinimo, dažymo, įrangos montavimo ir testavimo periodo SGD laivas-saugykla sėkmingai išplaukė į atvirą jūrą. Nors dar liko keletas galutinių darbų, konstatuojama, jog po šio pirmojo reiso laivas gali saugiai plaukioti sava eiga.  

Laivo testavimas jūroje yra vienas iš laivo „gimimo“ etapų. Paprastai tai yra paskutinis laivo statybos etapas, vykstantis atvirame vandenyje ir jis gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

Bandomasis plaukimas (angl. Sea Trial) buvo atliekamas sausio 22-27 dienomis.

Testavimas jūroje vykdomas siekiant įvertinti laivo našumą ir tinkamumą plaukioti. Tikrinamas laivo greitis, manevringumas, įranga ir saugos funkcijos.

Primename, jog sausio mėnesio pradžioje išbandytas laivo varomosios sistemos sraigtas, vėliau buvo išbandyta ir įgulos saugumo įranga, atliekami įvairūs kiti testavimo darbai.

SGD terminalo projektą įgyvendinanti bendrovė„Klaipėdos nafta“ 2012 m. kovo 2 d. pasirašė plaukiojančios suskystintųjų gamtinių dujų saugyklos su dujinimo įrenginiu  išperkamosios nuomos su išpirkimo po 10 m. opcija sutartį su laivo-saugyklos tiekėja, Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“. Laivas statomas Pietų Korėjos laivų statykloje „Hyundai Heavy Industries Co Ltd“. Klaipėdos uostą jis pasieks šių metų rudenį.

Vykdant Pietų Korėjoje statomo Lietuvai skirto suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) testavimo darbus, išbandytas laivo sraigtas. Specialistai konstatuoja, jog bandymai praėjo sklandžiai. 

Įsibėgėjant laivo testavimo darbams, išbandytas vieno iš svarbiausių laivo mechanizmų – laivo varomosios sistemos sraigto darbas. Sraigtas yra laivo varytuvas - sukamasis mentinis įrenginys.

Netrukus laivas sava eiga galės plaukti į jūrą, kur bus tęsiami įvairūs bandymai.

Laivo sraigto skersmuo 1 metru didesnis už Puntuko akmenį (8,7 m sraigto, 7,5 m Puntuko).

Laivo paleidimo procese dalyvauja apie 400 aukštos kvalifikacijos darbuotojų, vadovaujamų 20-ies ekspertų.

Valstybei priklauso 72,32 proc.  „Klaipėdos naftos“ akcijų.

Pietų Korėjos laivų statykloje „Hyundai HeavyIndustriesCo Ltd“ Lietuvai skirto suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivo statybos darbai jau artėja į pabaigą ir pradedamos bandymų procedūros.

2013 m. gegužę, įvykdžius visus būtinus darbus, laivas buvo nuleistas ant vandens ir darbai buvo tęsiami toliau.

Dabar laivo statybos darbai yra beveik baigti, teliko apie 5 proc. darbų, kuriuos iš esmės sudaro laivo sistemų bandymai ir eksploatavimas. Taip pat jau yra baigta vienų iš svarbiausių ir specializuotų laivo-saugyklos elementų – SGD rezervuarų statyba. Iš viso laive sumontuoti 4 rezervuarai, kurių bendras pajėgumas siekia 170.000 kub. m.

Šiuo metu apie 400 aukštos kvalifikacijos darbuotojų, vadovaujamų 20-ies ekspertų, yra įsitraukę į baigiamąjį patikrinimo procesą.

Planuojama patikrinti laivo sraigto varomąją sistemą ir variklio našumą, elektros, šildymo, dujinimo įrenginio ir visų kitų sistemų darbą bei našumą.

Pažymėtina, jog su SGD tipo laivais atliekami specialūs bandymai. Pavyzdžiui, iš viso laive įdiegta 11.000 skirtingų signalų ir kiekvienas signalas privalo būti individualiai patikrintas. Net 4 tūkst. signalų yra skirti dujinimo operacijos saugumui užtikrinti.

Laivui taip pat teks atlaikyti ir „ekstremalių“ išbandymų. Siekiant įrodyti, kad visos sistemos veikia nepriekaištingai, laive bus dirbtinai imituojama nepaprastoji padėtis. Tai bandymai, apimantys laivo manevravimą ir sistemų atkūrimą nutrūkus elektros tiekimui ar esant kitai ekstremaliai situacijai. Visos laivo sistemos bus tikrinamos tiek prie laivų statyklos krantinės, tiek ir jūroje.

Visi laivo statybos darbai atliekami laiku pagal nustatytą grafiką. Iš viso laivo statybos procese nuo pradžių dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Planuojama, kad laivas Klaipėdos uostą pasieks 2014 rudenį.

Skaičiai:

Laivo statybai sunaudota 25 tūkst. tonų plieno;

Laivo ilgis 294 m, plotis 46 m, greitis 18 mazgų, variklis dvejopo kuro dujos/dyzelinas– elektra.