„Dar niekada taip anksti nesu gręžęs. Tokia ta žiema. Gruodį buvo šalčiai, o sausis buvo šiltas. Spėju, kad ir sausio vidury sula būtų bėgusi“, – sakė L. Makūnas.

Vyras sulą tekino iš Tauralaukyje augančio klevo, kurio kamieno skersmuo siekia arti pusmetrio.

„Svarbu, kad pliusinė temperatūra būtų. Kai naktį lengvas minusas, o dieną šilta, sula pradeda tekėti. Kai bus šalta, sula nustos tekėti. Bet medžiams tokia žiema gali būti grėsminga. Ypač jei smarkiai atšaltų“, – kalbėjo L. Makūnas.

Prileidau devynis litrus.

Jis pastebėjo, kad lazdynų pumpurai jau išbrinkę.

Ventės rage ornitologas Vytautas Jusys sausio 30 d. nufotografavo besikalantį moterišką lazdyno žiedą.

„Jau moterišką? O viešpatie. Jei atšals, šaltukas išsiskleidusius pumpurus gali nukąsti. Gali tekti susimokėti už tą ankstyvą džiaugsmą. Ankstyvas pavasaris gali nubausti atšalimu“, – būgštavo L. Makūnas.

Leonas Makūnas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kol kas L. Makūnas mėgaujasi klevų sula, beržų sulos ragaus tik kovą.

„Naktį teko eiti tris kartus. Naudoju trijų litrų plastikinį indą. Nuėjęs pirmą kartą patikrinti, radau ištekėjusią per viršų. Tada jau teko keltis ir tikrinti. Prileidau devynis litrus. Bet dabar jau sula prasčiau bėga, pliusinė temperatūra laikosi tiek dieną, tiek naktį. Bet jei naktimis atšals, ji vėl bėgs“, – paaiškino L. Makūnas.

Vyras pamokė, kad, baigus tekinti sulą, būtina užkalti medžio kaiščiu kamieno žaizdą.

„Jei klevas didelis ir suaugęs, jis net nepajus, jei kibirą sulos nutekinsi. Svarbu tik žaizdą sutvarkyti“, – priminė L. Makūnas.

Buvęs bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovas padėjo merui formuojant politiką, susijusią su Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategija ir jos veiksmų plano įgyvendinimu.

Trečiadienį L. Makūnas patvirtino, kad vasario 28-oji – paskutinė jo darbo diena Tarybos ir mero sekretoriate.

„Pavargau. Daugiau komentarų nebus“, – tarstelėjo pašnekovas.

67-erių L. Makūnas sakė kol kas dirbti nebeplanuojantis.

„Ilsėsiuosi. Jau pakankamai dirbu“, – nedaugžodžiavo L. Makūnas.

Šią žinią patvirtino ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Esą toks sprendimas priimtas bendru sutarimu.

„Žinau tuos motyvus ir juos tikrai žmogiškai suprantu. Kita vertus, iki šiol jis atliko svarbią misiją. Be abejonės, apsukos čia yra didelės, atsakomybė – milžiniška, dėmesio iš išorės irgi niekada nėra per mažai. Prie tų dalykų reikia tam tikro laiko priprasti. Manau, viskas labai gerai telpa į tą išsakytą žodį – „pavargau“, – kalbėjo meras.

Iki šiol laisva ir dar vieno mero patarėjo kėdė. Netrukus teks ieškoti net dviejų žmonių šioms pareigoms užimti. Veikiausiai tai bus padaryta balandį, sulaukus Klaipėdos savivaldybės administracijos struktūros reformos, kai pasimatys realus tam tikrų sričių specialistų poreikis.

Įdomus sutapimas, kad panašiu metu darbą palieka vienas pagrindinių vadinamosios mėlynojo proveržio strategijos kūrėjų, viešosios įstaigos „Klaipėda ID“ direktorius Simas Simanauskas bei Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių ir ekonominės plėtros skyriaus vedėja Reda Švelniūtė.

S. Simanauskas įsitikinęs, kad visi iškelti tikslai, susiję su mėlynojo proveržio strategija, bus toliau įgyvendinami suformuotos komandos.

„Tai – įrodymas, kad tokie specialistai darbo rinkoje yra tikrai vertinami ir jų ieškoma. Natūralu, kad viešajam sektoriui labai sudėtinga konkuruoti su privačiuoju sektoriumi“, – komentavo V. Grubliauskas.

Vis dėlto meras neabejojo, kad Klaipėdoje pavyks surasti jaunų, energingų ir gabių kandidatų

Teigiama, kad buvęs bendrovės "Klaipėdos vanduo" direktorius L.Makūnas padeda merui spręsti klausimus, susijusius su Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategija ir jos veiksmų plano įgyvendinimu.

Jis – ne vienintelis, šiemet prisijungsiantis prie Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko komandos.

Dar balandį Klaipėdos politikai pritarė siūlymui padidinti tarybos ir mero sekretoriato darbuotojų gretas dviem naujais valstybės tarnautojais.

Pasak V.Grubliausko, dėl antrojo patarėjo veikiausiai bus apsispręsta rudenį.

"Pirmiausia reikia išrinkti antrąjį savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją, o tada imsimės ir antrojo patarėjo. Pagalbos niekada nebus per daug, nes darbų tikrai apstu. Todėl patarėjas čia neateis pailsėti ar paatostogauti. Jis ateis čia dirbti. Ir labai intensyviai", – teigė pašnekovas.

Anksčiau skelbta, kad padidinti darbuotojų skaičių teko dėl planuojamų itin svarbių miestui projektų.

Naujai įkurtų pareigybių valstybės tarnautojų užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms vieneriems metams reikės atseikėti per 76,8 tūkst. eurų (2019-iesiems – per 44, 8 tūkst. eurų).

Darbo vietos išlaikymas atsieis 6,7 tūkst. eurų, dviejų darbo vietų įrengimas – beveik 2,9 tūkst. eurų.

Iš viso merui talkins trys patarėjai.

Pernai šias pareigas pradėjo eiti Natalija Sadovskaja. Ji padeda viešųjų ir tarptautinių ryšių, kultūros bei kitose srityse.

L.Makūno veiklos sritis – Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijos koordinavimas tarp partnerių, politikų, savivaldybės administracijos, miesto bendruomenių ir kitų suinteresuotų šalių.

Artimiausiu metu paaiškės ir tai, kas užims paskutinį valdžios postą – taps savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju.

Šis klausimas turėtų būti išspręstas iki liepos pabaigoje vyksiančio miesto tarybos posėdžio.

Leonas Makūnas yra dirbęs vadovaujančiose pareigose Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijoje, AB „Klaipėdos mediena“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje, AB „Klaipėdos vanduo“ ir kt.

Naujojo patarėjo veiklos sritis – Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategijos koordinavimas tarp partnerių, politikų, Savivaldybės administracijos, miesto bendruomenių ir kitų suinteresuotų šalių užtikrinant sklandų ir tvarų tarpinstitucinį bendradarbiavimą politiniame lygmenyje.

Žinia, Klaipėdos miesto savivaldybė, kartu su strateginiais partneriais – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetu, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrove, Klaipėdos pramonininkų asociacija bei Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais – parengė miesto ekonominės plėtros strategiją, kuri apima laikotarpį iki 2030 metų. Strategijoje numatytos prioritetinės miesto ekonominio augimo kryptys, iškelti uždaviniai pasiekti, kad mieste būtų sukurta 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2000 naujų įmonių, pritraukta 1,5 mlrd. Eur naujų užsienio investicijų, 200 proc. išaugtų eksportas ir kt., parengtas strategijos įgyvendinimo veiksmų planas.

Nuo gruodžio 31 dienos bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus postą palieka ilgametis įmonės vadovas L.Makūnas.

Esą netrukus turėtų baigtis antroji jo kadencija šiose pareigose. Trečios kadencijos nenumato įstatymas, todėl L.Makūnas dar viename konkurse į šias pareigas jis dalyvauti negalėtų. Todėl nusprendė pasitraukti kiek anksčiau.

L.Makūnas gimė 1953 m. Zapyškyje (Kauno rajone). Po studijų Kauno politechnikos institute Automatikos fakultete, įgijo pramoninės elektronikos specialybę.

Dirbo Klaipėdoje pramoninės žūklės laboratorijoje, Klaipėdos 1-ojoje transporto įmonėje, „Sirijaus“ gamykloje, Vakarų pramonės ir finansų korporacijoje, bendrovėje „Klaipėdos mediena“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje, pastaruosius keliolika metų vadovavo įmonei „Klaipėdos vanduo“.

„Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. kiekvieną darbo dieną nuo 17 val. įmonėje trūksta vandens. Dėl vandens trūkumo susidaro prastovos, užsitęsia darbo laikas, baigę darbą negalime nusiprausti. Darbas tampa nekokybiškas, vėluojame vykdyti užsakymus, dėl to kyla grėsmė prarasti darbo vietas“, – skundžiamasi minėtoms institucijoms išsiuntinėtame ir 119 darbuotojų pasirašytame rašte.

Tačiau „Klaipėdos vanduo“ turi įrodymų, jog vandens trūkumas pasireiškia pačiai „Agrovet“ kone piktybiškai bandant siurbliais iš vamzdžių ištraukti daugiau vandens nei gali patiekti vandenvietė.

Turėtų paprašyti

„Man suprantamas darbuotojų rūpestis. „Agrovet“ šiuo metu išgyvena ne pačius lengviausius laikus, ten sudėtinga finansinė padėtis, bet pirmiausia atsakomybę dėl vandens naudojimo sutrikimų turėtų prisiimti pati bendrovė, o tiksliau – jos vadovas Augenijus Gudžiūnas bei jo šeima“, – sako „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Leonas Makūnas. Jis norėjo, kad tikrąsias sutrikimų priežastis darbuotojai išgirstų viešai, mat ši informacija gali būti nuslėpta.

Kodėl „Agrovet“ darbuotojai skundžiasi prastu vandens tiekimu, ima aiškėti vartant ankstesnius „Agrovet“ ir „Klaipėdos vandens“ raštus.

Pavyzdžiui, dar šio mėnesio pradžioje vandentiekininkams atkeliavo A.Gudžiūno pasirašytas raštas, kuriame skundžiamasi ribojamu vandens tiekimu ir kad šitaip „Klaipėdos vanduo“ neva bando spausti mėsininkus.

Kad vandens naudojimo sutrikimų gali būti, neneigia ir L.Makūnas. Tačiau pirmiausia bendrovė turėtų peržvelgti aplinkos ministro patvirtintą naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros tvarką. Jei vandens trūksta, tokiu atveju remiantis minėta tvarka turėtų būti nurodomas ir pagrindžiamas vandens poreikis, o „Klaipėdos vanduo“ ieškotų būdų, kaip užtikrinti reikiamą vandens kiekio tiekimą ir naudojimą.

„Pagal UAB „Agrovet“ rekonstrukcijos projektą, bendrovei reikia 60 tūkst. kub. m vandens per metus. Problema ta, jog bendrovė nori didelio momentinio debeto – žodžiu yra buvę pasakyta, kad darbui užtikrinti reikia iki 45 kub. m vandens per valandą, tačiau Kretingalės vandenvietės pajėgumas tėra 25 kub. m per valandą. Turime įrodymų, jog bendrovėje naudojami siurbliai, dėl ko bandoma siurbti daugiau vandens nei vandenvietė gali patiekti. Vamzdyje dėl to atsiranda vakuumas, dėl ko krinta slėgis ir gadinama vandenvietės įranga, šalia įsikūrę vartotojai negauna vandens. Dirbant tokiu nenormaliu režimu atsiranda tikimybė, jog bus įsiurbta purvo ir taip užsiterš geriamojo vandens vamzdynas“, – sakė L.Makūnas.

Norint to išvengti ir užtikrinti patikimą vandens tiekimą visiems Kretingalės vartotojams, teko imtis saugos priemonių – specialiais įrenginiais nebeleidžiama iš vandenvietės siurbti daugiau kaip 25 kub. m vandens per valandą.

„Apie tai, jog dėl siurblių daromo neigiamo slėgio atsiranda užteršimo galimybė, „Agrovet“ įspėjome beveik prieš metus, tačiau jie į tai niekaip nereagavo ir neatsakė. Jei reikia daugiau vandens, tai turėtų būti derinama teisės aktų nustatyta tvarka ir parengus atitinkamas sąlygas, o ne prievarta jį bandant išsiurbti iš vandenvietės“, – sakė L.Makūnas ir pridūrė, jog teisės aktuose nustatyta, kad vandenį siurbliais siurbti iš vamzdyno apskritai tegalima tik tai suderinus su vandens tiekėju.

Į valyklą – kraujas

Ši istorija tėra tik ledkalnio viršūnė. Žiniasklaida ne sykį rašė apie gausybę nesutarimų, kurie jau pusšeštų metų kunkuliuoja tarp „Agrovet“ bei 2012-ųjų pradžioje į savo rankas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugą Kretingalėje perėmusio „Klaipėdos vandens“.

Konfliktas net senesnis – dar nuo 2011-ųjų „Agrovet“ už vandens tiekimą „Klaipėdos rajono vandenims“ sumokėjo ne visą sumą. Bendrovė visaip bandė atitolinti mokėjimą susikaupusios 36,4 tūkst. eurų skolos, kurią Lietuvos apeliacinis teismas pagrįsta galutinai pripažino tik prieš dvi savaites.

Maža to, „Agrovet“ turės sumokėti 23,8 tūkst. eurų, kas teisme įvardyta kaip neteisėtas praturtėjimas. Ši suma susidarė dėl mėsininkams neteisėtai teiktų per didelių nuolaidų, kurias jie gaudavo dėl „Klaipėdos rajono vandens“ naudotų privačių nuotekų vamzdynų.

Dėl vadinamojo vamzdynų nuomos mokesčio irgi teko kovoti teismuose. Galiausiai buvo įrodyta, kad už „Klaipėdos vandens“ naudojamus „Hidrona“ vamzdžius užmokestis „Agrovet“ turėtų būti 938,40 euro per metus, o ne mėsininkų reikalauti daugiau kaip 15 tūkstančių eurų. Šį reikalavimą

„Agrovet“ grindė tuo, jog prieš 2012-uosius su rajono vandentiekininkais turėjo sutarimą, kad už naudojimąsi vamzdžiu jie teiks 1,85 lito nuolaidą, nors „Klaipėdos vanduo“ už vieną kubinį metrą nuotekų tvarkymo ir transportavimo mokėti apskritai teprašė 2,2 lito.

Beje, šiuo metu restruktūrizuojama bendrovė už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą „Klaipėdos vandeniui“ yra įsiskolinusi per 638 tūkst. eurų. Nuo 2012 m. pradžios iki 2013 m. spalio už vandenį nebuvo sumokėta nė euro, po to dalis sąskaitų iš dalies buvo apmokama. Ir šiuo metu bendrovė, remdamasi neaišku kokiais argumentais, apmoka tik dalį pateikiamų sąskaitų.

Paskutiniu mokėjimu už balandį „Agrovet“ birželio mėnesį sumokėjo 1 tūkst. eurų, nors sąskaita buvo išrašyta 4,2 tūkst. eurų. Daugiau mokėjimų iki šiol nebuvo.

Regiono spauda taip pat yra rašiusi apie kruvinas nuotekas, kurių jokiu būdu negalima leisti į buitinių nuotekų sistemą, mat Kretingalės valykla nepritaikyta joms valyti. Tokia verslininkų savivalė gali grėsti net ekologine katastrofa.

Jau kelerius metus „Klaipėdos vanduo“ negali išsikovoti teisės prie „Agrovet“ nuotekų išleistuvo primontuoti automatinį mėginių semtuvą, kuriuo automatiškai būtų stebimas nuotekų užterštumas. Anot L.Makūno, vos pastebėję, kad į valyklą atiteka raudonos spalvos skystis, primenantis kraują, specialistai ne sykį ėmėsi priemonių tokį faktą fiksuoti – paimdavo mėginius iš nuotekų vamzdžio  žemiau „Agrovet“ išleistuvo ir virš jo. Įrodymus, kad užterštumas leistinas normas kartais viršija net 3 kartus, galima rasti „Klaipėdos vandens“ tinklalapyje.

„Tokiu atveju tikrinimą atliekame ir „Agrovet“ bendrovėje, kur nuotekų vamzdynuose užfiksuojame bėgantį švarų vandenį. Sykiu vanduo švaresnis tampa ir už „Agrovet“ išleistuvo. Tai, ko gero, reiškia, jog oficialaus patikrinimo metu į vamzdyną pradedamas pilti švarus vanduo ir taip nebeaptinkame užterštumo. Dėl to norime statyti automatinį semtuvą, kad objektyviai būtų tiriamas užterštumas, tačiau visaip kliudoma tai padaryti“, – tvirtino L.Makūnas.

Dėl to taip pat kreiptasi į teismą. Klaipėdos apygardos teismas nurodė leisti sumontuoti reikalaujamą įrangą, tačiau nutartis dar neįsigaliojo ir teks laukti Apeliacinio teismo sprendimo.

Trukdo originaliai

Net jei aukščiausios instancijos teismas „Klaipėdos vandens“ reikalavimus pripažins teisėtais, L.Makūno teigimu, teks nueiti kryžiaus kelius norint įrengti automatinį semtuvą. Pasirodo, šulinyje, kuriame „Agrovet“ išleidžia nuotekas, neseniai buvo padaryta betoninė perdanga, tad priėjimo prie išleidžiamų nuotekų neliko.

Ir tai ne vienintelė istorija, kai trukdymu dirbti „Klaipėdos vandenį“ kaltinanti „Agrovet“ imasi ne pačių gražiausių ar civilizuotų metodų siekdama sutrukdyti vandentiekininkams.

Pavyzdžiui, tuos pačius šulinius, kurie yra privačiuose sklypuose, kažkas buvo užrakinę spynomis, vėliau aptvėrę tvoromis. Kad galėtų atlikti savo pareigas, „Klaipėdos vanduo“ tvorų nukėlimo ir  spynų nuėmimo turėjo išsireikalauti teismuose.

„Yra ir daugiau istorijų. Pavyzdžiui, žemės sklype, priklausančiame vienai iš su Gudžiūnais susijusių įmonių, įvyko vandentiekio avarija, dėl ko nutrūko vandens tiekimas keliems kretingališkiams. Net 8 dienas Gudžiūnai neleido remontuoti vandentiekio vamzdžio, keldami visokius absurdiškus reikalavimus, nekreipdami dėmesio, kad kretingališkiai, iš esmės jų kaimynai, priversti gyventi be vandens“, – pasakojo L.Makūnas.Kitąsyk pratrūko nuotekų vamzdis, iš kurio į gruntą ėmė sunktis nuotekos. Buvo sutarta, jog į sklypą atlikti remonto darbų vandentiekininkai bus įleisti kitą dieną. Iš ryto, būtent toje vietoje, kur trūko vamzdis, sustojo ir „sugedo“ A.Gudžiūno žmonai priklausantis traktorius. Jį iš tos vietos teko traukti net dvi dienas, o tuo metu į gruntą liejosi pavojingos nuotekos.

„Kodėl pasakoju šias istorijas? Noriu, kad darbuotojai, kurie mus kaltina trukdymu įmonės veiklai, suprastų, jog bėda ne dėl mūsų, o kaip elgiasi Gudžiūnų šeima, kad visos bėdos kyla dėl teisės aktų nesilaikymo. Mes per teismus galutinai įrodėme, kad visi mūsų reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti, o kone visi „Agrovet“ reikalavimai buvo atmesti. Manau, jog visus ginčus turime spręsti civilizuotai, tad ir patys darbuotojai savo viršininkų turėtų prašyti elgtis protingai ir atsakingai, laikytis teisės aktų reikalavimų, mokėti už gaunamas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas“, – sakė L.Makūnas.

Užs. 1567009

Pradžia – pasienyje

Žinomo Rusnės laivadirbio Simo Knapkio rankomis ręsta irklinė valtis "Akmingė" keturiems vyrams aštuonias dienas tarnavo nelengvoje kelionėje.

Atostogų maršrutą birželio 10-ąją pradėję Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, vyrai pasikeisdami irklavo iki pat Rusnės.

Ant Nemuno kranto Zapyškyje gimęs L.Makūnas tikino, kad į tokią kelionę jį pastūmėjo nostalgija jaunystės pramogoms.

"Irkline, o vėliau ir motorine valtimi esu nemažai prasiblaškęs. Nemunas nuo Kauno iki Klaipėdos man yra labai gerai žinomas, o štai Nerimi nesu keliavęs. Pačią valtį skolinomės iš Kęstučio Demerecko", – pasakojo L.Makūnas.

Pasienyje su Baltarusija, Buivydžių kaime, sėdę į valtį, vyrai ja nuplaukė iki pat Rusnės.

Kartu su klaipėdiečiu L.Makūnu keliavo jo brolis Stasys Makūnas ir du bičiuliai, su kuriais jis palaiko artimus ryšius keturis dešimtmečius, – Algirdas Valantinas, Steponas Vaitkus.

Dainoms laiko nebuvo

Dažniausiai keliautojai savo dieną pradėdavo 6 val. ryto ir nuplaukdavo kelias dešimtis kilometrų.

"Nebuvo kada nei bartis, nei dainuoti. Oras mūsų nelepino. Teko kovoti arba su lietumi, arba su stipriu vėju. O ir šiaip nuotykių pasitaikė. Nebuvau plaukęs Nerimi, tik skaitęs, kad tai – srauni, akmenuota upė. Įsitikinau savomis akimis, kad reikia būti ypač atidžiam ir stebėti šį vandens telkinį. Ši upė reikalavo daug dėmesio", – tikino L.Makūnas.

O štai vienas nuotykis keliautojams galėjo baigtis ir liūdnai. Beplaukdami Nerimi, vyrai nepastebėjo virš vandens įtempto lyno ir kliudė jį valties stiebu.

"Pamatėme jį per vėlai. Valtis suskersavo, ėmė svirti į vieną šoną, tačiau mes ją šiaip ne taip atstatėme. Gerai tai, kad lynas užkliuvo už plieninio strypo, ant kurio buvo užmauta vėtrungė. Tad mes ją vėliau susižvejojome iš vandens", – sakė klaipėdietis.

Irklininkai keitė vienas kitą

Žvejų valties stiebas su bure keliautojams pasitarnavo tik kelis kartus.

"Vieną dieną pūtė palankus vėjas, tačiau kitomis burę teko nuleisti. Variklio valtis neturėjo. Visas valties variklis – du irklai ir keturi keistuoliai", – juokavo L.Makūnas.

Valties įgula keitėsi pagal grafiką. Vieną pusvalandį vienas komandos narys tapdavo vairininku, kitą pusvalandį – irklininku.

Keturių vyrų kompaniją pakeliui vis pasitikdavo bičiuliai ar giminės, kurie pasirūpindavo karštu keliauninkų maistu.

Nerimi pasiekę Nemuną, valtininkai po truputėlį yrėsi tolyn. Kelionės metu teko pakovoti ir su dar viena blogybe – uodų ir mašalų antplūdžiu.

"Mašalai ieško gyvų padarų. O normalūs padarai būna krante. Vandenyje gali sutikti tik tokius kaip mes. Jie į tokius nesiorientuoja", – šmaikštavo klaipėdietis.

Virš galvų – kulkų kruša

L.Makūnas prisiminė, kad net ir pirmoji jo kelionė į Klaipėdą taip pat buvo valtimi. Jis ir žmoną pirmą kartą į uostamiestį atsiplukdė šia vandens transporto priemone.

"Buvau laivų modelistas. Net Lietuvai Sovietų Sąjungos varžybose esu atstovavęs. Brolis parūpino metalo, o aš pagaminau valtį pas mamą ant aukšto. Brolis su seserimi nupirko variklį, tad 1975 m., baigęs institutą, susiruošėme valtimi į Klaipėdą, nes čia gavau paskyrimą", – pasakojo L.Makūnas.

Į kelionę vyras pasiėmė ir ką tik jo žmona tapusią mylimąją.

"Atplaukėme Vilhelmo kanalu iki 3-iosios vandenvietės ir palikome valtį čia. Aš tada dar nežinojau, kad plaukioti čia negalima. Persikėlėme į Smiltynę, į būsimą mano darbovietę, ir sugrįžome vakare prie valties. Sulaukėme vyriškio, kuris pasakė, kad plaukioti negalima, nes čia yra vandenvietės apsaugos zona. Vos išsisukome nuo baudos", – prisiminė L.Makūnas.

Keliautojai pasuko savais keliais, o nakčiai pasirinko labai gražų krantą. Tačiau netrukus virš palapinės ėmė švilpti kulkos, pasigirdo sprogimai, tratėjo kulkosvaidžiai. Paaiškėjo, kad L.Makūnas su žmona ruošėsi miegoti Kairių poligono teritorijoje. Įsimylėjėliams teko ropštis į valtį ir naktį Vilhelmo kanalu plaukti namo.

2014-uosius AB „Klaipėdos vanduo“ baigia geromis nuotaikomis – efektyviai pertvarkyta įmonės valdymo struktūra, po kelerių metų augimo ėmė mažėti vandens vartotojų įsiskolinimai, baigtas vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtros projektas Klaipėdos priemiesčiuose, pradėti naujo vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projekto Klaipėdos rajone darbai, įsigyta modernios technikos. Svarbiausia, pasak įmonės vadovo Leono Makūno, yra tai, jog visi šie pasiekimai leidžia išvengti vandens kainos didėjimo. O ji šiuo metu yra mažiausia Lietuvoje.

Sustyguotas valdymas

Vienas iš svarbesnių nueinančių metų darbų, L. Makūno teigimu, klientams plika akimi matomas nebuvo, tačiau jie teigiamus pokyčius bendrovėje pajus.

„Rugsėjo mėnesį centralizavome įmonės valdymo funkcijas. Valdymo struktūros problemos atsirado mums pradėjus vykdyti veiklą buvusio vandens tiekėjo AB „Klaipėdos rajono vandenys“ veiklos zonoje. Mūsų tam nepasiruošusioms tarnyboms tai buvo tikras iššūkis. Tačiau šiai dienai jau yra aišku, kas už ką atsakingas - padaliniai pertvarkyti taip, kad vartotojams iškylančias problemas galime spręsti ir greičiau, ir efektyviau“, - pokyčių esmę nusakė „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius.

Kitas svarbus vandentiekininkų pasiekimas 2014 metais – pagaliau pavyko stabilizuoti iki tol augusius klientų įsiskolinimus. Būtent šiais metais, L. Makūno teigimu, skolos ėmė mažėti.

„Nuo 2009-ųjų gyvenome savotiškame diskomforte – vartotojų skolos nuolat augo. Ir tik šiemet įvyko persilaužimas, jos ėmė mažėti. Nors visų klientų, tiek įmonių, tiek gyventojų skolos siekia 5,5 mln. litų, jos yra sumažėjusios 143 tūkstančiais litų. Deja, tenka apgailestauti, kad tam panaudoti teko kraštutinį veiksmą – geriamojo vandens tiekimo nutraukimą. Keletas šimtų gyventojų buvo įspėti, pusė jų skolas padengė, o nedidelei daliai žmonių vandenį teko atjungti. Iš teismų gauname leidimus įeiti į butus ir atlikti tokią procedūrą. Tai – griežta priemonė, tačiau ji skirta tam, kad dėl skolininkų nekentėtų sąžiningi klientai: jei skolos augs, vandens tiekimo kainos irgi didės“, - motyvuoja L. Makūnas.

Tinklų plėtra – į visas puses

Kainų augimą stabdo ir papildomos „Klaipėdos vandens“ pajamos. Jas užsitikrinti įmonė stengiasi plėsdama klientų ratą. Būtent 2014 metais jis ženkliai padidėjo, mat baigta dalis tinklų plėtros Klaipėdos priemiesčiuose – Ginduliuose, Sudmantuose, Jakuose,  Slengiuose, Doviluose, Purmaliuose, Kalotėje. Bendra šių darbų vertė – net 35 mln. litų.

„Tai reiškia, kad jau beveik visos kaimyninės uostamiesčio gyvenvietės prijungtos prie mūsų tinklų. Gyventojams nereikia eksploatuoti vietos vandenviečių ir nuotekų valymo įrenginių, jie kokybišką vandenį gauna iš Klaipėdos, o nuotekos išleidžiamos į tinklus ir valomos Klaipėdos nuotekų valykloje Dumpiuose,  o tai mažina mūsų sąnaudas. Būtent todėl šiemet pasirašyta ir 15 mln. litų vertės sutartis su bendrove „Edrija“ dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros Klaipėdos rajone, kurios viena iš dalių yra vandentiekio vamzdžio tiesimas į Priekulę, į bendrą sistemą prijungiant ir pakeliui esančias kitas gyvenvietes – Mickus, Dituvą, Kuodžius bei ateityje sudarant galimybę prijungti Dumpius, Ketvergius, Dituvos sodus ir kt. Priekulėje planuota įrengti naują vandenvietę, tačiau paskaičiavome, kad gerokai pigiau į ją nutiesti mūsų vamzdžius. Taip sutaupoma ir investicijų, ir galimų eksploatacijos išlaidų, nes nebereikia rūpintis papildomu vandens valymu, kainuojančiu ir nemažai lėšų, ir didinančiu vandens nuostolius – iš Klaipėdos ateina jau geras vanduo“, - aiškina generalinis direktorius.

Vandentiekio linijos tiesimo į Priekulę darbai jau pradėti. Kiti vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros darbai, įeinantys į UAB „Edrija“ vykdomą sutartį, apims Agluonėnus, Dauparus, Gobergiškę, Šlapšilę, ir Jonušus, taip pat tinklai bus tiesiami į Klaipėdos pašonėje esančią Šaulių gyvenvietę.

Tarp kitų svarbių šiemet „Klaipėdos vandens“ atliktų darbų L. Makūnas mini naują vandens ruošyklą Girkalių gyvenvietėje. Į šį objektą investuota 1,3 mln. litų, bendrovės indėlis – 0,7 mln. Lt. Tiek pat kainavo vadinamosios apvandeninimo siurblinės 3-iojoje Klaipėdos vandenvietėje sutvarkymas.

Kloja pamatus ateičiai

Kasmet vandentiekininkai investuoja ir į ratuotą techniką. Šiais metais įsigytas ypatingas, net 1,1 mln. Lt kainavęs vakuuminis ekskavatorius. Juo galima preciziškai tiksliai atlikti kasimo darbus ten, kur yra nutiestos kitos komunikacijos – elektros, dujų ir pan.

„Jis netgi nekasa, o specialiu straubliu siurbia gruntą. Taip darbai vyksta paprasčiau, efektyviau, taupomos lėšos ir laikas. Svarbu ir tai, kad naudojant tokį ekskavatorių asfalto ardyti reikia 2-3 kartus mažiau. Tokiu būdu ir mažiau trukdoma eismui, ir reikia mažiau atstatyti brangiai kainuojančios kelio  dangos. Dar vienas šios technikos pranašumas – greičiau ir efektyviau išvalomi lietaus nuotekų ir vandentiekio šuliniai, pakeičiama vandenviečių filtrų įkrova“, - šios investicijos svarbą nurodo įmonės vadovas.

Be modernios technikos neapsieita ir atliekant vandens sluoksnių žvalgybą bei gręžinių įrengimą Klaipėdos rajone. Tam šiemet skirta 353 tūkst. litų.

„Skirtinguose gyliuose yra skirtingos kokybės vanduo. Anksčiau jo kokybinių savybių nustatyti negalėdavome, tad imdavome vandenį iš patogiausio sluoksnio ir jį valydavome. O dabar stengiamės išžvalgyti, ištirti ir iškart pasirinkti sluoksnį, kuriame vanduo jau yra geriausios kokybės. Taip sutaupome lėšų jo gerinimui, reikia mažiau investicijų į valymo technologijas“, - akcentuoja „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius.

Šiuo metu „Klaipėdos vanduo“ jau dairosi toli į priekį ir ruošia projektinius pasiūlymus dėl Europos Sąjungos paramos lėšų iš 2014-2020 metų finansavimo laikotarpio.
Šie pinigai taps pagrindu užtikrinant investicijas į kokybiško vandens tiekimą ir nuotekų valymą jau ateinančiais metais, sykiu stengiantis išlaikyti stabilias vandens kainas ir toliau teikiant aukšto lygio paslaugas visiems įmonės klientams.

Klaipėdos apygardos teismo sprendimas nuleido AB „Klaipėdos vanduo“ vadovybę su Leonu Makūnu priešakyje ant žemės ir privertė pašalinti savavališkos veiklos padarinius - išmontuoti be savininko sutikimo įtaisytą sklendę privačiai bendrovei priklausančiame nuotekų vamzdyje.

Teismas sudavė skaudų kirtį monopolinę padėti regione užimančiai vandens tiekimo įmonei, kuri jau buvo įtikėjusi savo nebaudžiamumu ir, šeimininkaudama privačiose valdose, jautėsi visagale.

Sklendę „Klaipėdos vandens“ darbuotojai, gavę aukščiausios vadovybės nurodymą, neinformavę privačios nuosavybės savininkų, nuotekų vamzdyje Kretingalės miestelyje įrengė 2013 m. gegužės 28 d. Šiuo veiksmu siekta apriboti privačiai UAB „Hidrona“ priklausančiu vamzdynu iš pramoninės zonos tiekiamą nuotekų srautą į Kretingalės valymo įrenginius.

Pasipiktinę akiplėšiškais monopolinę padėtį regione užimančios vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bendrovės darbuotojų veiksmais, „Hidronos“ vadovai ne kartą skundė „Klaipėdos vandens“ veiksmus teismui. Praėjusių metų spalio 16 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas patenkino „Hidronos“ skundą ir įpareigojo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatą pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną.

Klaipėdos rajono policijos komisariatas, kaip ir dera, atliko tyrimą bei surašė Leonui Makūnui administracinių teisės pažeidimų protokolą. Šis protokolas kartu su byla buvo perduoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Administracinei komisijai, kuri turėjo spręsti nuobaudos paskyrimo AB „Klaipėdos vanduo“ generaliniam direktoriui L. Makūnui klausimą. Tačiau šį neišdrįso nubausti neseniai į Liberalų sąjūdį perbėgusio L. Makūno.

Nėra čia ko stebėtis, nes Klaipėdos miesto savivaldybės meru dirba Liberalų sąjūdžiui priklausantis Vytautas Grubliauskas, o jo pavaduotojas, taip pat liberalas, Artūras Šulcas yra AB „Klaipėdos vanduo“ stebėtojų tarybos pirmininkas.

O juk Klaipėdos miesto savivaldybė yra didžiausia AB „Klaipėdos vanduo“ akcininkė.

„Mūsų manymu, pažeidimo nebuvo padaryta, todėl šios bylos nagrinėjimas – nutraukiamas“, - pranešė Vytautas Čepas, Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas, Administracinės komisijos pirmininkas.

Tačiau vos po pusmečio Klaipėdos apygardos teismas tų pačių veiksmų padarinius įvertino kur kas griežčiau ir nurodė „Klaipėdos vandeniui“ pašalinti sklendę bei atsisakyti nesuderinamų su įstatymu savo užgaidų.

Įdomi detalė, bendrovėje „Klaipėdos vanduo“ veikia ištisas Teisės ir bendrųjų reikalų departamentas, kuriame dirba juridinį išsilavinimą turintys asmenys. Negana to, savo interesams teismuose atstovauti „Klaipėdos vanduo“ paprastai samdo privačia praktika užsiimančius advokatus, kuriems tenka mokėti įspūdingus honorarus.

„Šis teismo sprendimas įrodė, jog prieš įstatymus visi lygūs, tiek eiliniai piliečiai, tiek monopolinės įmonės. Priešingai nepavyksta įrodyti ne tik AB „Klaipėdos vanduo“ būriams teisininkų, bet jų pasamdytiems brangiai apmokamiems advokatams. Po šio galutinio teismo sprendimo „Klaipėdos vanduo“ dabar nebegalės, kai tik kam nors toje įmonėje šaus į galvą, užsukinėti sklendės ir riboti nuotekų srauto iš Kretingalės pramonės zonos į miestelio valymo įrenginius“, - džiaugėsi  „Hidronos“ direktorius Irmantas Viskontas.

Teisės aktuose nurodoma, kad negalima diskriminuoti pavienių abonentų, o vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės, tiekiančios paslaugas viešojo vandens tiekimo teritorijoje, privalo pasirūpinti nenutrūkstamu visų abonentų ir vartotojų, prisijungusių prie centrinės nuotekų sistemos, nuotekų tvarkymu.

Bendrovei „Hidrona“ priklausančiais privačiais nuotekų vamzdžiais teka kelių didžiausių  Kretingalės įmonių UAB „Agrovet“, UAB „Pajūrio mėsinė“, UAB „Lukoil Baltija“ ir kitų nuotekos. Gerai, jeigu patenki į mylimųjų sąrašą, tada gali leisti nuotekas nevaržomai: kiek nori, kada nori ir ką nori, bet jei užsitraukei nemalonę – tuomet netikėtai gali sulaukti sklendės.

Toks įspūdis, kad L. Makūnas ir AB „Klaipėdos vanduo“ stebėtojų tarybos pirmininkas A. Šulcas, atstovaudami viešąsias paslaugas teikiančiai įmonei, jaučiasi lyg stambūs oligarchai, kuriems sunku suvokti, kad nevalia diskriminuoti abonentų ir atsikratyti įpročio vadovautis principais „patinka-nepatinka“, „atsuksiu-užsuksiu“. Jei L. Makūnui ir jo partijos bičiuliui A. Šulcui iš tikrųjų rūpėtų gyventojų ir aplinkos apsaugos interesai, tai jie skirtų didesnį dėmesį ne asmeninėms ambicijoms, bet valymo įrenginių problemoms spręsti ir taršai mažinti.

Po praėjusiais metais vykusio susitikimo su Kretingalės bendruomenės atstovais AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojas Albertas Dambrauskas kretingališkiams guodėsi, kad jam jau seniai ašaros byrėdavo, žiūrint, kaip nevalytos nuotekos teršdavo Danės upę. Tačiau L. Makūnas ir A. Šulcas, save vadinantys žmonių įmonės vadovais, savo pačių darbuotojų aimanų nenori negirdėti.