Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisomis siūlo nuo liepos nebereikalauti pažymų, patvirtinančių, kad iš kitų Bendrijos valstybių atgabenami produktai ir jų gaminiai yra pagaminti iš pluoštinių kanapių, o juose psichiką veikiančio tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis neviršija leidžiamos 0,3 proc. ribos.

„Ne visose Europos Sąjungos valstybėse tokios pažymos išduodamos“, – nurodoma pataisų aiškinamajame rašte.  

Todėl Lietuvos verslininkai, kurie nori kanapių produktų ar žaliavų atsivežti iš kai kurių šalių, pavyzdžiui, Latvijos, Čekijos, to negali padaryti.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis BNS teigė, kad kiekvienoje šalyje yra skirtinga THC kiekio kontrolės tvarka.

Ne visose Europos Sąjungos valstybėse tokios pažymos išduodamos.

„Pavyzdžiui, iš Estijos atvažiuojančios pluoštinės kanapės negali turėti tokios pažymos, o jeigu negali, tai ir žaliavos negalima įsivežti ir ją perdirbti“, – BNS teigė viceministras.

Jis pabrėžė, kad atsisakius pažymų bus lengviau verslui: „Nebus trukdžių. Bet tikrai nesuklestės, nes žaliavos tikrai trūksta. Lietuvoje buvo dideli plotai, bet yra mažėjimo tendencija. Nukritusi yra jos kaina“.

Kanapių augintojus bei perdirbėjus vienijančios asociacijos vadovo Rimanto Čiūto teigimu, augintojams taip pat bus nauda.

„Turite stambią įmonę, didelę apyvartą, bet negalite sudaryti kontraktų su tiekėjais, nes nežinote, ar galės jie tiekti žaliavas, ar negalės. Kai negali planuoti savo gamybos, yra blogai“, – BNS teigė asociacijos vadovas. 

Kanapių augintojai ir žaliavos tiekėjai Lietuvoje THC kiekį patvirtinančią pažymą turi gauti iš Valstybinės augalininkystės tarnybos. Tokios pažymos reikalingos ir dėl žaliavos, tiekiamos iš trečiųjų šalių.  

Seime svarstomos idėjos leisti į tokią paramą pretenduoti itin mažų pajamų gavėjams, todėl ketinama naikinti ribojimą, kad nuomos sutartyje numatyta suma negali viršyti 60 proc. nuomininko pajamų.

„Šitas ribojimas yra perteklinis ir siūlysime jį naikinti. Siūlysime mažų pajamų gavėjams didinti ribą – numatyti, kad mažiausias pajamas gaunantys galėtų sudaryti realistines nuomos sutartis ir jiems būtų teikiama 160-200 eurų parama. Jei tai sudarytų kad ir 90 proc. asmens pajamų“, – BNS teigė demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas. 

Pasak jo, pagal naują tvarką tokios paramos nebegali tikėtis studentai, pensininkai.     

„Nukentėjo studentai, kurie iš viso neteko pagalbos nuomai. Apribojimas skaudžiai palietė ne tik juos, bet ir būstą nuomojančius pensininkus, jei jų pajamos mažos, nes gaunant pensiją, pavyzdžiui, 200 eurų, nuomos sutartis turi būti ne didesnė nei 120 eurų. Vargu, ar už tokią kainą  galima rasti būstą Vilniuje“, – aiškino T. Tomilinas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija stebi nuo sausio pasikeitusią kompensacijų teikimo praktiką, sako ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas. Pasak jo, svarstoma suteikti savivaldybėms sprendimo priėmimo laisvę.

„Šios informacijos pagrindu pradėtas rengti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Peržiūrimos visos paramos formos, identifikuojamos tikslinės paramos gavėjų grupės, būsto prieinamumo problemos ir to priežastys bei parenkamas atitinkamas paramos instrumentas ar jos intensyvumas“, – BNS teigė jis.

„Siekiant, kad parama būtų taiklesnė ir prieinamesnė, svarstoma suteikti savivaldybėms, kurios teikia paramą ar administruoja jos teikimą, sprendimo priėmimo laisvę, atsižvelgiant į paramos gavėjo asmenines aplinkybes“, – pridūrė T.  Kavaliauskas.

Pasak jų, antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo institucijoms nepavyko tinkamai suvaldyti – netrūko nesusipratimų ir chaoso, buvo prastas vartotojų informavimas. Be to, procesą aptemdė ir vieno iš nepriklausomų tiekėjų – „Perlo Energijos“ – pasitraukimas iš rinkos.

Tuo metu 2023-ieji Lietuvai bus svarbūs rengiantis tinklų sinchronizavimui su Europa ir atsijungimui nuo posovietinės sistemos bei pirmųjų vėjų parkų Baltijos jūroje statyboms.  

Vis dėlto, anot ekspertų, šiais metais vis dar išliks aukštų energijos kainų problema. Tuo metu energetikos rinkos reguliuotojas žada toliau atidžiai stebėti nepriklausomų tiekėjų rinką.

Nepriklausomybė nuo rusiškų išteklių

„Praėję metai šalies energetikai buvo labai sudėtingi, su pakankamai nemažai lūžinių momentų. Pradedant nuo vieno iš svarbiausių pokyčių, jog iš esmės visiškai atsisakėme Rusijos energetinių išteklių – tiek dujų, tiek elektros. Atitinkamai mes vienu ar kitu būdu pabaigėme perėjimo į energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos laikotarpį, kuris užtruko labai ilgai – gerokai ilgiau nei visi kiti nepriklausomybės nuo Rusijos etapai“, – BNS teigė Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas.   

Pernai balandžio pradžioje Lietuva pranešė visiškai nutraukianti rusiškų dujų importą savo poreikiams paliekant tik tranzitą į Kaliningradą, o birželio pabaigoje jų importas buvo uždraustas ir įstatymu. Visas šalies dujų poreikis nuo balandžio patenkinamas per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą.

Tuo metu gegužę į Lietuvą užsivėrė keliai ir rusiškai elektrai – biržos operatorė „Nord Pool“ sustabdė prekybą iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse „Inter RAO“. Gegužės pradžioje pradėjo veikti magistralinis dujotiekis į Lenkiją, kuris Baltijos šalis ir Suomiją sujungė su bendra ES dujų rinka.

„Iš esmės ilgą laiką būdami energetine sala Europos Sąjungoje mes pagaliau mes galime visiškai atsisakyti šito termino. Susikūrėme turbūt visas galimas jungtis su kontinentine Europa. Kas ypač svarbu, kad globalios energetinės krizės bei Europos Sąjungos atsitraukimo nuo Rusijos energetinių resursų akivaizdoje mes galime tapti svarbiais veikėjais, kurie padeda ir kitoms šalims kompensuoti, pavyzdžiui, rusiškų dujų praradimus“, – teigė T. Janeliūnas.

Pasak energetikos eksperto Ryto Staselio, dujotiekis į Lenkiją Lietuvai ypač naudingas, nes suteikia daugiau galimybių renkantis dujų tiekimo kelius.

„Kai 25 metus mes gyvenome su vienu vamzdžiu iš Rusijos ir dabar turime terminalą, dujotiekį, tą patį vamzdį iš Rusijos, jeigu mums kada nors užsinorės pakeisti politinį požiūrį ir iš ten pirkti dujas, tai mes turime gana neblogą tiekimo kelių pasirinkimą“, – BNS sakė R. Staselis.

Pradėjus veikti dujotiekiui į Lenkiją nuo gegužės Klaipėdos SGD terminalą pasiekė aštuoni Lenkijos naftos ir dujų įmonės PGNiG užsakyti dujų kroviniai.

„Šiuo atveju ir Lenkijai mes esame vienas iš svarbesnių taškų, per kuriuos jie gali importuoti dujas“, – teigė T. Janeliūnas.

Aukštų kainų problema išliks ir 2023-aisiais

Vis dėlto su energetine nepriklausomybe susijusius sprendimus bei projektus šiemet temdė itin didelis energijos išteklių kainų augimas, kurį sukėlė dar 2021 metrais Rusijos pradėtas energetinis karas, jos invazija į Ukrainą bei elektros gamybos pajėgumų trūkumas Lietuvoje.

Aukštų kainų kulminacija pasiekta rugpjūtį, kai gamtinių dujų kainų Europoje etalonu laikomame Nyderlandų TTF prekybos taške vieno mėnesio ateities dujų sandorių kaina perkopė 300 eurų už megavatvalandę (MWh), o elektros biržos „NordPool“ Baltijos šalių zonoje kaina vieną valandą pasiekė didžiausią galimą 4 tūkst. eurų už MWh ribą. Tuo pat metu kai kuriose kitose šalyse jos kaina buvo kur kas mažesnė.

Nors politikai ir rinkos dalyviai priežasčių ieškojo ES mastu patvirtintame elektros biržos kainų nustatymo algoritme, energetikos ekspertas R. Staselis mano, jog valstybės institucijos galėjo užkirsti kelią rugpjūčio mėnesio „recidyvui“.

„Mūsų institucijos, matydamos tam tikras tendencijas, turėjo sugalvoti apsidraudimo mechanizmus, kaip minimizuoti jų pasekmes. Kada tokie recidyvai atsiranda, irgi klausimas, kiek mūsų institucijų sprendimų priėmėjai yra kompetentingi ir atsakingi“, – BNS teigė R. Staselis.

„O kas, jei ne jie (sprendimų priėmėjai – BNS), turi žinoti biržos algoritmą? Galima apkaltinti biržą, galima apkaltinti algoritmus, galima pasiūlyti tuos algoritmus pakeisti, galima pasiūlyti įstatymus, kurie koreguotų algoritmus. (...) Pažinoti algoritmą, kaip jis veikia, kas sudaro prielaidas, kad atsirastų tokie kaip rugpjūtį kainų spygliai, šitą reikia išmanyti. Išmanymo neužteko – čia yra problema“, – kalbėjo energetikos ekspertas.

Dėl išaugusių energijos kainų rudenį iš dalies arba visiškai sustabdyti gamybą buvo priverstos bent keliolika šalies pramonės įmonių, tarp kurių ir vienos didžiausių Lietuvoje – „Achema“ bei „Lifosa“.

Nors pastaruoju metu elektros ir dujų kainos krenta, T. Janeliūnas mano, kad ir šiemet kainų klausimas išliks aktualus.

„Manau, kad elektros ir dujų kainos neišvengiamai liks pagrindiniu klausimu. Nors Europos Sąjunga jau priėmė nemažai sprendimų, kurie turėtų sumažinti tų kainų šokų galimybę (...) klausimas, ar visi tie saugikliai suveiks“, – teigė T. Janeliūnas.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) analitikai prognozuoja, jog elektros rinkos kaina artimiausiu metu turėtų pasiekti piką, o iki metų vidurio sumažėti bei stabilizuotis. Tuo metu Tarptautinė energetikos agentūra gruodį įspėjo, kad kitais metais Europai gali pritrūkti 23 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų (apie 6,5 proc. 2021 metais Bendrijoje suvartoto dujų kiekio), jei Rusija visiškai nutrauktų jų tiekimą, o Kinijos SGD importas sugrįžtų į 2021 metų lygį.

Pasak T. Janeliūno, būtent dujų, iš kurių Lietuvoje gaminama didžioji dalis elektros, rinkos padėtis kelia daug neaiškumų. 

„Yra daugybė nežinomųjų, kaip keisis dujų rinka tarptautiniu lygiu, ar Europai apskritai užteks suskystintųjų gamtinių dujų. Nuo to priklausys, ar jų užteks Lietuvai ir ar neišlėks į orą visi tie saugikliai, kurie yra dabar numatyti dėl dujų kainų“, – teigė Energetikos tyrimų instituto vadovas.

„Manau, kuomet reikės spręsti, kaip visiškai pilnus metus išgyventi be rusiškų dujų, įskaitant ir saugyklų pildymą, tie sprendimai labai lems ir galutines sąskaitas tiek už elektrą, tiek už dujas. Manau, kad tai bus ir pagrindinis klausimas visiems vartotojams Lietuvoje“, – pridūrė jis.

Nesuvaldytas rinkos liberalizavimas

Energijos išteklių kainų augimas sutapo su liepą pasibaigusiu antruoju elektros rinkos liberalizavimo etapu – daugiau nei 700 tūkst. vartotojų turėjo pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Ekspertai sutaria – šio proceso šalies institucijoms tinkamai suvaldyti nepavyko.

„Su elektros rinkos liberalizavimu ir perėjimu prie nepriklausomų elektros tiekėjų būta labai daug klaidų ir nesusipratimų, kurie prasidėjo dar pernai, turint galvoje atidėtą antrojo etapo pabaigą ir daugybę pavasarį kilusių problemų, kada buvo sudėtinga išaiškinti vartotojams, kokią galutinę kainą jie gali mokėti“, – BNS teigė T. Janeliūnas.

„Labai vėluojantys sprendimai dėl kompensacijų, taip pat įvairūs tų pačių nepriklausomų elektros tiekėjų kai kada ir manipuliaciniai pranešimai, informavimas apie savo kainodarą – visa tai sukėlė daug chaoso tarp vartotojų“, – kalbėjo ekspertas. 

R. Staselis mano, kad liberalizavimo procesas buvo paliktas savieigai, o jo metu pritrūko pakankamo valstybės institucijų įsitraukimo ir komunikacijos.

„Mano supratimu, pagal svarbą tai buvo toks pat procesas, kaip euro įvedimas. (...) Turint galvoje, kokia viešųjų ryšių kampanija valstybės vardu vyko įvedant eurą, tai tos kampanijos visiškai nebuvo liberalizuojant elektros rinką“, – teigė R. Staselis.

„Viskas buvo palikta nepriklausomų elektros tiekėjų kompetencijai ir vadybai, o valstybės institucijos nuo šio proceso ir komunikacijos su visuomene visiškai nusišalino: reikia, tai reikia – įvesim“, – pridūrė energetikos ekspertas.

Pasak R. Staselio, liberalizavimo sėkmę labiausiai temdo tai, jog didžioji dalis vartotojų veikiausiai iki šiol nesupranta jo principų: „Įtariu, kad dauguma namų ūkių iki šiol nesupranta, kas čia įvyko ir kaip veikia visi liberalizacijos principai, kodėl yra siūlomi skirtingi tiekimo paketai, nuo ko jie priklauso“. 

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius BNS pripažino, jog liberalizavimą vartotojų akyse labiausiai diskreditavo vieno nepriklausomo tiekėjo „Perlas Energija“ pasitraukimas.

Kilus skandalui energetikos ministras Dainius Kreivys pripažino – nepriklausomų tiekėjų reguliavimas nepakankamas, todėl jį ketinama griežtinti

Vis dėlto R. Pocius mano, kad fiksuotos kainos planus anksčiau pasirinkusiems vartotojams liberalizacija padėjo išvengti vasarą pakilusių elektros kainų. Tuo metu informuojant bei edukuojant gyventojus, anot jo, daugiau atsakomybės turėjo prisiimti patys tiekėjai.

„Kiek mums leido galimybės ir žmogiškieji resursai, tikrai stengėmės šviesti vartotojus, aplankant daugiau nei 40 savivaldybių, aiškinant, kaip pasirinkti tiekėją, į ką atkreipti dėmesį. Tačiau asmeniškai manau, kad žvelgiant į Europos Sąjungos praktiką, didesnį indėlį turėjo įdėti patys tiekėjai, aktyviai einant konkrečiai pas galutinį vartotoją bei konsultuojant ir aiškinant liberalizavimo idėją ir naudas“, – BNS sakė VERT pirmininkas.

Energijos kainų šuolis, rinkos liberalizavimo problemos, „Perlo Energijos“ atvejis paskatino Seimo opoziciją rudenį inicijuoti interpeliaciją D. Kreiviui. Pastarasis dėl situacijos energetikos sektoriuje kaltino karą bei pastarąjį dešimtmetį dirbusių vyriausybių neveikimą vystant elektros gamybos pajėgumus.

Nors interpeliacija D. Kreiviui nepavyko, energetikos ministras visuomenės nuomonės apklausose atsidūrė nepalankiausiai vertinamų Ministrų kabineto narių trejetuke.

„Nepaisant to, kad metų galo link Vyriausybė daugelį klaidų turbūt išsprendė, ypatingai vartotojus turėjo nuraminti labai didelės nuo kitų metų numatytos kompensacijos, bet per visus metus toks skubotas, chaotiškas ir vėluojantis sprendimų priėmimas, bandymai ieškoti išeičių kylant elektros kainoms vartotojams pasitikėjimo tikrai nepadidino“, – teigė T. Janeliūnas. 

„Galima, aišku, surasti labai daug pateisinimų, kodėl tai, kas vyko, nuo Vyriausybės nepriklausė, bet manyčiau, kad ir tai, kas priklausė nuo Vyriausybės, tikrai nebuvo padaryta geriausiu būdu“, – Vyriausybės pastangas tvarkytis su šiemet energetikos sektoriuje kilusiais iššūkiais komentavo politologas.

Sieks paankstinto sinchronizavimo

Lietuvai siekiant beveik dvejais metais greičiau – iki 2024-ųjų vasario – sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa, pasiruošimas šiam procesui bei su juo susijusių projektų įgyvendinimas bus vieni pagrindinių „Litgrid“ darbų, sako bendrovės vadovas Rokas Masiulis.

2023 metais „Litgrid“ Alytaus ir Telšių pastotėse planuoja įrengti du iš trijų sinchronizavimui būtinų sinchroninių kompensatorių, pradėti 81 kilometro linijos Vilnius–Neris statybą, o balandį atlikti šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą.

„Labai svarbus darbas balandį – izoliuoto darbo bandymas. Tada sieksime su partneriais – latviais ir estais – sutarti dėl paankstintos sinchronizacijos. Čia tokia labai sunki politinė užduotis, bet, tikiuosi, pavyks“, – BNS sakė R. Masiulis.

Dėl ankstesnės sinchronizacijos datos politinį sutarimą turės pasiekti visų trijų Baltijos šalių politikai, tačiau proceso paankstinimas kelia abejonių Latvijai ir Estijai. Pasak energetikos ministro D. Kreivio, labiausiai tam priešinasi estų tinklo operatorė „Elering“.

„Galėčiau patvirtinti – estai šioje vietoje tikrai labai (skeptiški – BNS). Galbūt pas juos nėra techninio ir politinio konsensuso, kada tai turėtų būti padaryta. Kai nėra to apsisprendimo, tada nėra ir judesio“, – teigė R. Masiulis.

„(Latviai – BNS) panašiai, tik gal mažiau išreikštai tą komunikuoja“, – pridūrė „Litgrid“ vadovas. 

Tuo metu energetikos ekspertas R. Staselis mano, kad užuot siekiant paankstintos sinchronizacijos, svarbiau neatsilikti nuo jau suplanuoto jos įgyvendinimo termino – 2025 metų pabaigos. 

„Mano palinkėjimas dėl sinchronizacijos būtų neatsilikti nuo grafikų. Jau dabar matome, kad atsiranda tokių savotiškų istorijų, kaip „Harmony Link“ nukėlimas į 2027 ar netgi 2028 metus, o tai yra integruota proceso dalis. Aš galvočiau, kad sinchronizacijos požiūriu užtektų dėti pastangas, kad tiesiog nebūtų atsilikta nuo grafikų ir suderintų planų“, – teigė R. Staselis.

„Kai su europinėmis institucijomis, tokiomis, kaip ACER (ES Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra – BNS), buvo derinamas klausimas dėl sinchronizavimo, ten visur figūravo „Harmony Link“. Kai man Lietuvoje kas nors sako, kad čia ne taip svarbu, kad mes išsiversime – nieko mes neišsiversime. (...) Negeras ženklas, kada svarbūs projektai yra atidedami“, – kalbėjo ekspertas.

R. Masiulis pernai vasarą teigė, jog jūrinio kabelio „Harmony Link“ statybos, kurio rangovas paaiškės šių metų padžioje,  gali vėluoti 2–3 metus ir nusikelti į 2027–2028-uosius. Vis dėlto tiek jis, tiek „Epso-G“, tiek Energetikos ministerijos atstovai tikina, jog sinchronizavimas gali būti įgyvendintas ir be „Harmony Link“, nes jis labiau reikalingas prekybai. 

Pasak T. Janeliūno, nors sinchronizavimui jau dabar galima naudoti „LitPol Link“ jungtį, efektyvus ir pilnavertis susijungimas bus įmanomas tik nutiesus „Harmony Link“ kabelį.

„Politiškai, aišku, mes po izoliuoto bandymo jau galime paskelbti, kad jau viskas – mes esame sinchronizuoti. Tačiau realiai pilna, efektyvi sinchronizacija bus tada, kai „LitPol Link“ bus skirtas sinchronizacijai, o „Harmony Link“ bus skirtas prekybai. Mes vis dar prekiaujame su Lenkija ir ta prekyba su Lenkija yra svarbi viso regiono stabilumui – ne tik fiziniam, bet ir rinkos stabilumui“, – teigė T. Janeliūnas. 

Energetikos tyrimų instituto vadovas nesiryžo spėti, ar Baltijos šalims kitais metais pavyks pasiekti susitarimą dėl greitesnio proceso, tačiau, pasak jo, po izoliuoto darbo bandymo Lietuva gali įgyti tam tikrą derybinį pranašumą.

„Energetikoje tas sutarimas yra ypatingai sunkiai pasiekiamas, nes čia žaidžia labai daug pragmatinių interesų, ypatingai susijusių su kainomis, uždarbiais, prekiaujant, tarpininkaujant prekyboje elektros energija. Sunku pasakyti, ar šįkart tie pragmatiniai interesai bus nustumti į šoną vardan saugumo ir aiškių politinių spaudimo ženklų, kad mums reikia politiškai tos vienybės“, – teigė T. Janeliūnas.

„Bet žvelgiant iš Lietuvos pusės, galime turėti iniciatyvą, nes po savo izoliuoto bandymo mes galime sakyti: gerai, ar mes turime laukti latvių ir estų? Mes sinchronizuojamės iš esmės patys vieni su Lenkija – tam techninę galimybę turime“, – kalbėjo politologas.

Horizonte ryškėja jūrinio vėjo parkas

Pasak R. Staselio, Lietuvoje trūkstant elektros gamybos pajėgumų, labiau nei pasiruošimas sinchronizacijai šiemet bus svarbesni su vėjo parkais Baltijos jūroje susiję procesai, kuriuos jis prilygino Klaipėdos SGD terminalui.

„Generaciją jūroje būtų gerai išvystyti. Šitą projektą politikų vietoje aš tikrai forsuočiau“, – teigė R. Staselis.

„Man atrodo, kad dabartinėje situacijoje generacijos pajėgumų išvystymas yra vos ne problema ar iššūkis numeris vienas ir čia reikia itin didelio susitelkimo bei pastangų, kurios buvo pavykusios anksčiau“, – kalbėjo ekspertas.

VERT pirmininkas R. Pocius BNS teigė, jog rinkos reguliuotojas šiemet metais bus atsakingas už dviejų 700 megavatų (MW) galios vėjo parkų Baltijos jūroje aukcionų organizavimą. Pirmąjį, su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcioną numatoma paskelbti rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje.

„Būtent nuo pirmojo aukciono irgi priklausys, kaip mes čia atrodome ir koks tas mūsų patrauklumas šiame sektoriuje“, – teigė T. Janeliūnas. 

Antrasis tokios pat galios vėjo parkas būtų vystomas be valstybės paramos, jo laimėtojas, skirtingai nei pirmojo, turėtų pats atlikti jūros tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus.

Pasak R. Pociaus, tikėtina, kad abu aukcionai „savo laike turėtų pasibaigti maždaug vienodais terminais“.

R. Staselis sako, jog esant galimybei jūrinio vėjo parko aukcioną reikėtų skelbti kuo anksčiau, o valstybės institucijos turėtų vengti papildomų procesus ilginančių diskusijų. 

„Aukcioną aš netgi daryčiau kokį pavasarį, jeigu tai būtų įmanoma, kad tenderį laimėjęs vystytojas galėtų imtis konkrečių darbų. Kiek man teko bendrauti su pretendentais į to projekto vystymą, realiai Lietuvos sąlygomis statyti vėjo parką galima šešis mėnesius per metus“, – teigė R. Staselis.

„Svarbiausia išvengti paskutinės minutės diskusijų, kai norima kažką pakeisti ar pataisyti. Tie, kurie pretenduoja tą parką vystyti, ypatingai užsienio investuotojai, jie tuos signalus priima labai alergiškai ir pradeda abejoti, ar apskritai verta tame projekte dalyvauti“, – kalbėjo ekspertas.

Abu vėjo parkus Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų.

Atsinaujinančios energijos plėtrą 2023 metais toliau žadama tęsti ir sausumoje. Pasak „Litgrid“ vadovo R. Masiulio, kitais metais prie tinklo taip pat planuojama prijungti 500 megavatų (MW) vėjo energijos.

„Čia mūsų valstybei bus didelis postūmis“, – teigė „Litgrid“ vadovas.

Už tai balsavo 114, prieš buvo 1 parlamentaras. Už Elektros energetikos įstatymo pataisas Seimas galutinai balsuos rugsėjo 29 dieną.

Seimui galutinai pritartus visuomeninis tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, kad per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galėtų pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Per tą laiką, kaip tikisi Vyriausybė, Lietuvoje bus įrengta pakankamai saulės ir vėjo parkų, todėl elektra bus pigesnė.    

„Elektros rinkos liberalizavimo trečiame etape yra apie 814 tūkst. buitinių vartotojų, o nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkę apie 50 procentų. Mūsų siūlomi pakeitimai yra svarbūs apie 430 tūkst. trečiojo etapo buitinių vartotojų, kurie per tris metus bet kada galės pasirinkti nepriklausomą tiekėją“, – Seimo posėdyje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.

„Taip pat noriu visiems priminti, kad visų etapų elektros rinkos liberalizavimas didžiule dauguma buvo patvirtintas praėjusios kadencijos Seime“, – pridūrė ji.

Tokiam Vyriausybės pasiūlymui vienbalsiai pritarusi opozicija vis dėlto piktinosi, kad sprendimai dėl liberalizavimo atidėjimo buvo priimti pavėluotai.

„Mes jums nuolat kartojome – netęskite rinkos liberalizavimo, kada tauta jau nebegalėjo ištverti, tada tą etapą bandote nuketi trims metams, tačiau nė viena valstybė nevarė su botagu ir lazda savo žmonių į laisvąją rinką. Tik sovietų laikais į šviesų rytojų taip žmonės buvo varomi“, – Seimo posėdyje piktinosi darbietis Artūras Skaidžius.

Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos Petras Gražulis Seimui pasiūlė priimti rezoliuciją dėl elektros kainų Lietuvoje bei kreiptis į Generalinę prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą (VSD), Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) prašanti įvertinti, „ar atskirų Lietuvos pareigūnų veiksmuose, sudariusiuose sąlygas elektros energijos perpardavinėtojams bei kitiems elektros rinkos subjektams neteisėtai gauti nepagrįstą naudą, nėra nusikaltimo sudėties“.

Seimui atmetus tokį pasiūlymą jis apkaltino valdančiuosius gaunant naudą iš elektros liberalizavimo.

„Kadangi balsuoja prieš, tai akivaizdu, kad, matyt, yra daug neskaidrių dalykų ir tam tikra grupuotė lobsta gyventojų ir verslo sąskaita“, – teigė P. Gražulis.

Į tai sureagavo premjerė Ingrida Šimonytė: „Pirmą kartą sutinku su Petru Gražuliu – iš tikrųjų ta grupuotė sėdi Kremliuje“.

Ministerijos teigimu, į trečiąjį etapą patenka elektros kainos padidėjimui jautriausi buitiniai vartotojai, įskaitant pažeidžiamus, kurie šių metų pabaigoje pasirinkę nepriklausomą tiekėją galimai mokėtų didesnę kainą nei pirmojo ir antrojo etapo buitiniai vartotojai.

Naujausiais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, nepriklausomą tiekėją jau yra pasirinkę 1,14 mln. vartotojų (69 proc. visų buitinių vartotojų), o jo dar nepasirinko 519 tūkst. (31 proc.), iš jų 429 tūkst. priklauso trečiajam  liberalizavimo etapui, o 83 tūkst. pirmojo ir antrojo etapo vartotojų gauna garantinio tiekimo paslaugą.

Trečiojo etapo vartotojai, suvartojantys iki 1000 kWh elektros per metus, nepriklausomą tiekėją pagal dabartinę tvarką turi pasirinkti iki gruodžio 18 dienos, o baigti rinkos liberalizavimą iki šiol buvo numatoma iki 2023 metų sausio.

Jei Seimas priims Elektros energetikos įstatymo pataisas, visuomeninis tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, kad per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galėtų pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Energetikos ministerija teigia, kad taip reaguojama į itin aukštas elektros kainas rinkoje („Nord Pool“ biržoje kaina išaugo nuo 223 eurų už megavatvalandę birželį iki 480 eurų rugpjūtį) bei sustabdytą nepriklausomos tiekėjos „Perlas Energija“ veiklą.

„Elektros rinkos liberalizavimo trečiame etape yra apie 814 tūkst. buitinių vartotojų, o nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkę 53 procentai. Siūlomi pakeitimai yra svarbūs apie 430 tūkst. trečiojo etapo buitinių vartotojų“, – posėdyje sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Vartojimas trečios kategorijos yra santykinai nedidelis, tai tas svoris nuo bendros elektros rinkos bus labai nedidelis“, – pridūrė jis.

Ministerijos teigimu, į šį etapą patenka elektros kainos padidėjimui jautriausi buitiniai vartotojai, įskaitant pažeidžiamus, kurie šių metų pabaigoje pasirinkę nepriklausomą tiekėją galimai mokėtų didesnę kainą nei pirmojo ir antrojo etapo buitiniai vartotojai.

Tuo metu Konkurencijos taryba teigia, kad sprendimas atidėti trečiąjį etapą gali apsunkinti nepriklausomų tiekėjų veiklą ir neigiamai paveikti konkurenciją, nes tiekėjus šiemet, tikėtina, pasirinks mažiau vartotojų, negu neatidėjus šio etapo.

Ji taip pat atkreipė Energetikos ministerijos dėmesį, kad bendrovei „Ignitis“, veikiančiai kaip nepriklausoma tiekėja, gali būti sudaromos palankesnės sąlygos, nes jos, kaip visuomeninės tiekėjos, veikla pratęsiama iki 2026 metų.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad trečiasis rinkos liberalizavimo etapas turėtų būti atidėtas 3-4 metams, kad per tą laiką Lietuvoje atsirastų daugiau saulės ir vėjo jėgainių, todėl sumažėtų rizika šitiems vartotojams dėl kainų šoko.  

Energetikos ministras Dainius Kreivys taip pat teigė, kad per tą laiką atsiras daugiau atsinaujinančios energetikos, kurios gamintojai, tikėtina, kooperuosis ir tieks elektrą žmonėms.

Naujausiais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, duomenimis nepriklausomą tiekėją jau yra pasirinkę 1,14 mln. vartotojų (69 proc. visų buitinių vartotojų), o jo dar nepasirinko 519 tūkst. (31 proc.), iš jų 429 tūkst. priklauso trečiajam  liberalizavimo etapui, o 83 tūkst. pirmojo ir antrojo etapo vartotojų gauna garantinio tiekimo paslaugą.

Trečiojo etapo vartotojai, suvartojantys iki 1000 kWh elektros per metus, nepriklausomą tiekėją pagal dabartinę tvarką turi pasirinkti iki gruodžio 18 dienos, o baigti rinkos liberalizavimą iki šiol buvo numatoma iki 2023 metų sausio.

„Kol teisinė bazė nebus patobulinta, kol nebus praėję pakankamai laiko įsitikinimui, kad liberalizuotas procesas veikia saugiai, apie trečiąjį liberalizacijos etapą galima kalbėti turbūt tik vienu žodžiu: atidėti. Trečiasis etapas apima mažiausiai energijos vartojančius namų ūkius, be to, kainas gali tekti fiksuoti rekordinėse aukštumose“, – antradienį Žinių radijui teigė prezidento patarėjas.

Anot jo, dabar liberalizavimo procesas yra neefektyvus, nes nepriklausomų tiekėjų rinkoje yra per mažai, dalis jų susiję su valstybės įmonėmis, esama oligopolijos rizikos, kuri neužtikrina tinkamos konkurencijos ir geriausios kainos vartotojui.

„Efektyvus liberalizavimas bus tik tada, kai patikimų ir nepriklausomų tiekėjų skaičius bus gana didelis. Jeigu žiūrime į tiekėjus dabar, tai pusė iš jų susiję su valstybės įmonėmis, o iš viso galimų tiekėjų yra tik šeši, įskaitant ir „Perlo Energiją“. Dėl to prezidentūra įžvelgia riziką, kad liberalizacijos procesas gali nuvesti nuo monopolijos iki oligopolijos, kas irgi nėra tikslas – tikslas yra tai, kad vartotojus pasiektų konkurencinga kaina“, – kalbėjo V. Augustinavičius.

Prezidento patarėjo teigimu, bandymas liberalizuoti elektros rinką iki šiol vyko nesėkmingai.

„Galima konstatuoti, kad pirmasis rimtesnis elektros rinkos liberalizavimo proceso egzaminas nebuvo išlaikytas, jo neišlaikė tiek ir tiekėjas, tiek ir valstybės institucijos, atsakingos už saugios reguliacinės teisinės bazės kūrimą ir veikiančių tiekėjų priežiūrą. Ministras (energetikos ministras Dainius Kreivys – BNS) pripažino, kad reguliavimas buvo nepakankamas ir ketina imtis atitinkamų veiksmų“, – sakė V. Augustinavičius.

D. Kreivys pirmadienį sakė, kad nepriklausomų elektros tiekėjų reguliavimą artimiausiu metu ketinama griežtinti – Vyriausybei bus teikiamos įstatymo pataisos, kuriomis būtų didinamas įmonių kapitalo reikalavimas, nustatomos aukštos kompetencijos energetikoje.

Tokių veiksmų ministerija ėmėsi po to, kai viena nepriklausomų tiekėjų – įmonė „Perlas Energija“ – penktadienį pranešė keičianti klientų sutartis: pasirinkusieji fiksuotas kainas bus perkelti į kintamos kainos planą, kurio tarifas priklauso nuo elektros kainos biržoje.

Sutartis su nepriklausomais tiekėjais jau yra pasirašę 1,168 mln. pirmos ir antros grupės vartotojų, suvartojančių daugiau nei 1000 kWh elektros per metus. Suvartojantieji mažiau tiekėją turės pasirinkti iki gruodžio vidurio.

Seimas antradienį priėmė svarstyti siūlymą liberalizuoti darbo santykius ir paprasčiau nutraukti darbo sutartį.

Darbo kodekso pataisų autorius Ekonomikos komiteto vadovas Remigijus Žemaitaitis sako, kas pataisos leistų įmonėms atsisakyti nelegalaus darbo, algų mokėjimo vokeliuose bei stabdytų emigracijos mastą, taip pat priartintų darbo santykių sąlygas valstybės tarnyboje ir versle.

Jis siūlo paprasčiau nutraukti terminuotas darbo sutartis su darbuotojais, kurie uždirba daugiau nei 1,5 vidutinio darbo užmokesčio (dabar - 3472 litai iki mokesčių) - tačiau tai daryti galėtų tik tie darbdaviai, kurie minimalią algą (1 tūkst. litų) moka mažiau kaip 10 proc. darbuotojų, o per pastaruosius 5 metus nebuvo nelegalaus darbo atvejų. 

Tokiems darbdavimas būtų galima sudaryti terminuotas sutartis net ir tada, kai darbas yra nuolatinis (dabar neleidžiama). Darbdavys ir darbuotojas galėtų suderėti dėl kitokios darbo dienos trukmės, tačiau ne ilgiau kaip 12 valandų per dieną, bei viršvalandinio darbo 2 dienas iš eilės ir metinės viršvalandžių trukmės.

Dabar viršvalandžiai paprastai draudžiami, darbdavys gali skirti juos tik išimtiniais atvejais, o maksimalus darbo laikas per 7 dienas neturi viršyti 48 val. Darbuotojo viršvalandžiai 2 dienas iš eilės neturi viršyti 4 val., o per metus - 120 val. 

Taip pat būtų taikomos paprastesnės atleidimo procedūros - turintieji ilgesnį nei 3 metų darbo stažą būtų atleidžiami, įspėjus prieš du mėnesius, o iki 3 metų - prieš mėnesį. Išeitinė kompensacija būtų 1 mėnesio (stažas - iki 3 metų), 2 mėnesių (nuo 3 iki 10 metų), 3 mėnesių (daugiau kaip 10 metų) darbo užmokesčio dydžio.

Dabar darbdavys gali nutraukti darbo sutartį, raštu įspėjęs darbuotoją prieš 2 mėnesius, o išskirtiniais atvejais - prieš 4 mėnesius.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad statybų priežiūra Lietuvoje nebus liberalizuojama, mažinant prievoles statybininkams, - ji kaip tik bus stiprinama. Pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, neaišku, ar dabartinė priežiūros sistema veikia gerai. Tuo tarpų statybininkų atstovai siūlo, kad statybos būtų privalomai draudžiamos.

Ministras pirmininkas antradienį po susitikimo su statybų asociacijų atstovais žurnalistams sakė, kad liberalizavimas vyks nebent mažinant biurokratiją.

"Čia buvo iškilusi baimė, kad bus liberalizuojama, bet galiu patvirtinti, kad liberalizacija yra nebent kaip biurokratijos mažinimas bus. (...) Bet jeigu kalbėti apie statybos darbų priežiūrą, šis procesas bus stiprinamas", - antradienį žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Pasak jo, svarstoma, kaip kontroliuoti bendroves, kurios, nekokybiškai atlikusios darbus, paskelbia bankrotą.

"Kiekviena institucija, kuri atlieka projektavimą, ekspertizę, ir taip pat užsakovas visuose procesuose turi turėti aiškiai apibrėžtą atsakomybę. Netgi buvo paliestas klausimas įmonių, kuriuos turi tikslus užsiregistruoti, atlikti nekokybiškus darbus ir po to pasiskelbia, kad subankrutavo - tiesiog galbūt įvesti tam tikrą draudiminę sistemą", - sakė premjeras.

Anot A.Butkevičiaus, Lietuvoje didelių problemų dėl statybų saugumo nėra.

"Galiu pasakyti, kad dėl saugumo didžiulių abejonių nebuvo išsakyta, bet buvo išsakyta, kad šis darbas turi būti stiprinamas ir gerinamas. (...) Buvo diskusija, ar užsakovas, ar generalinis rangovas turi būti atsakingas už statybas", - tikino ministras pirmininkas.

Pasak aplinkos ministro Valentino Mazuronio, kol kas neaišku, ar dabartinė priežiūros sistema realiai veikia. Pasak jo, abejonių kelia, pavyzdžiui, savivaldybių įmonių atliekami pastatų patikrinimai.

"Šiandien pastatų savininkus prižiūri savivaldybės įmonės, bet realiai tai daro ant popieriaus - pažiūrėkit, kiek darbuotojų ir kiek pastatų. Ataskaitos daromos iš lubų. Reikia pažiūrėti, kad sistema realiai veiktų", - antradienį po premjero susitikimo su statybininkais žurnalistams sakė V.Mazuronis.

Pasak jo, ministerija siekia aiškiai sudėlioti atsakomybes už pastatų priežiūrą.

Tuo tarpu Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigė, kad vienas būdų, kaip užtikrinti atsakomybę, būtų statybų draudimas. Pasak jo, tokiu atveju priežiūrą atliktų ne tik valstybės institucijos, bet ir privatūs draudikai.

"Šiame susitikime pradėta diskutuoti apie draudimo paslaugų taikymą visoje grandinėje - nuo projektavimo, techninės priežiūros iki galutinio rezultato - statinio eksploatavimo. Ir manau, kad draudimo įmonių atėjimas į statybos sektorių įneštų tam tikros harmonijos ir atsakomybių paskirstymo. Iki šiol draudimas labai mažai dalyvaudavo arba formaliai atliekamas", - antradienį po susitikimo su premjeru žurnalistams sakė D.Gedvilas.

"Aš manyčiau, kad Lietuvoje turėtų būti privalomai draudžiama. Aišku, taip brangtų statybos - tai neišvengiama, bet galbūt nebebūtų atsakomybės klausimo. Jeigu statybų vadovai, projektuotojai žinotų, kas jiems gresia ir juos kontroliuotų ne tik valstybės institucijos, bet ir draudimo atstovai - daug kas pasikeistų", - pridūrė jis.

D.Gedvilas teigė, kad apdraustus pastatus dažniau tikrina draudikų atstovai, be to, jie užtikrina, kad darbuotojai būtų kompetentingi.

Pasak D.Gedvilo, statybininkus neramina siūlymai liberalizuoti statybų įstatymą - anot jo, dar iki nelaimės Rygoje buvo siūloma kai kuriuos techninius reikalavimus per daug supaprastinti. Tačiau jis tikisi, kad pavyks rasti sprendimą ir neliberalizuoti statybų įstatymo.

Statybų priežiūra susirūpinta po to, kai lapkričio 21 dieną Rygoje įgriuvo prekybos centro "Maxima" stogas. Per incidentą žuvo 54 žmonės, tarp jų trys gelbėtojai, o dar dešimtys žmonių buvo sužeisti. Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis praėjusią savaitę priėmė politinę atsakomybę ir atsistatydino.

Lietuvos verslininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis toliau kartoja, kad darbo santykiai šalyje turėtų tapti lankstesni. Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius toliau žada, kad kitais metais bus peržiūrimas visas Darbo kodeksas.

„Darbo santykius reikia daryti lankstesnius, vienareikšmiškai. Turime didelį šešėlį, kurį didina per didelis darbo jėgos apmokestinimas ir nelankstūs darbo santykiai ir per didelius darbo jėgos mokesčius“, - pirmadienį Vyriausybėje kalbėjo R.Dargis.

A.Butkevičiaus pakartojo, kad kitas metais numatyta peržiūrėti visą Darbo kodeksą.

„Darbo kodekso pakeitimai yra atiduoti Seimui ir tikimės, kad jiems bus pritarta dar šiemet ar galbūt kitų metų pavasarį. Kitais metais numatyta peržiūrėti visą darbo kodeksą. Yra užsakyta tokia studija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir kitoms institucijoms pavesta peržiūrėti Europos valstybių praktiką. Apibendrinus medžiagą ir atlikus palyginamąją analizę, Vyriausybė priims sprendimus ir paruoš atskirus Darbo kodekso pakeitimo įstatymus“, - Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje žadėjo premjeras.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis atsisakoma privalomo atsiskaitymo lapelių įteikimo visiems darbuotojams, darbo grafikų viešo paskelbimo bei darbo pažymėjimų, darbo sutarčių registravimo, numatoma supaprastinti darbo laiko apskaitą ir darbo sutarties naudojimą. Be to, siūloma praplėsti sezoninių darbo sutarčių taikymą.

Diskusija dėl darbo santykių liberalizavimo Lietuvoje vyksta jau ne vienerius metus, investuotojai, kalbėdami su valdžia, nuolat kelia šią problemą. Pernai buvo parengtos Darbo kodekso pataisos, kuriomis siūlyta liberalizuoti darbo rinką, tačiau ankstesnės kadencijos Seimas šio klausimo nesvarstė. Vyriausybė siūlė išplėsti terminuotų darbo sutarčių galimybes, sumažinti išeitines išmokas.

Pasaulio ekonomikos forumo naujausio konkurencingumo tyrimo duomenys rodo, kad verslui Lietuvoje labiausiai trukdo neefektyvi viešojo sektoriaus biurokratinė sistema, mokesčių sistema ir griežtas darbo santykių reguliavimas.

Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė pareiškė, kad Trišalė taryba trukdo darbo rinkos liberalizavimui, ir paragino pakeisti tarybos sudėtį.

“Manau, kad (Trišalė taryba - BNS) yra labai reikalinga, nes turi būti socialinis dialogas tarp skirtingų partnerių. Bet reikia peržiūrėti, kas (į ją - BNS) įeina, įtraukti jaunimo organizacijas, įtraukti būtent tuos sektorius, kurie dabar yra nereprezentuojami. Reikia padaryti, kad ta taryba būtų nuolatos atsinaujinanti, kad diskusijos būtų konstruktyvios, paremtos analize, atsižvelgtų į tai, kas yra naudinga ekonomikai, o ne tik blokuojami arba nesutariama dėl sprendimų, kai dažniausiai pakeitimai būna labai maži ir nereikšmingi”, - ketvirtadienį po Investicijų patarėjų komisijos (IPK) posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė M.Dargužaitė.

Į klausimą, kiek, jos nuomone, Trišalė taryba dabar trukdo keisti Darbo kodeksą, ji atsakė: “Labai daug”.

Pasak„Investuok Lietuvoje“ vadovės, darbo santykių reguliavimas yra problematiškiausia sritis Lietuvos verslo aplinkoje.

“Darbo santykių reguliavimas yra viena iš skaudžiausių vietų. Pačios problematiškiausios sritys yra atleidimo procedūros – kad negalima naudoti terminuotų sutarčių. Dabar yra padaryti pakeitimai, leidžiantys (tokias sutartis - BNS) naudoti laikinai, bet reikia užtikrinti, kad tai būtų įteisinta”, - komentavo M.Dargužaitė.

Anot jos, kita problema yra viršvalandžių reguliavimas: “Mes Europoje turime mažiausiai galimybių dirbti viršvalandžius. Tokie reguliavimai darbdaviams neleidžia kurti naujų darbo vietų ir netgi priimti naujų užsakymų”.

„Investuok Lietuvoje“ vadovė taip pat paragino spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą.

“Lietuvoje nedarbo lygis yra didelis, bet kai kuriose srityse, pavyzdžiui, informacinių technologijų, kai kuriose pramonės įmonėse darbdaviai sako, kad neranda kvalifikuotų darbuotojų. Būtina pasižiūrėti, ką mūsų studentai mokosi, ar atitinka darbo rinkos poreikius, ir kaip pagerinti kvalifikacijas, kad jie galėtų greičiau integruotis į darbo rinką”, - teigė M.Dargužaitė.

Ūkio ministras Evaldas Gustas pranešė, kad ministerija ketina įgyvendinti dualinio mokymo projektą - kad studentai praleistų daugiau laiko įmonėse ir ten įgiję patirties galėtų geriau įsitvirtinti darbo rinkoje.

"Ūkio ministerija suteiks paramą pačioms įmonėms apmokyti darbuotojus. Mes mėginame pradėti vystyti dualinį mokymą su realiu praktiniu parengimu. Tam tikslui suradome galimybę projektą finansuoti dar iš šio Europos Sąjungos (ES) paramos laikotarpio. Ketiname pasiūlyti įmonėms pačioms atsirinkti darbuotojus, juos apmokyti", - spaudos konferencijoje kalbėjo ūkio ministras E.Gustas.

Pasak jo, projektas bus pradedamas gruodį ir truks iki pusantrų metų.

"Manome, kad projektas startuos gruodį. Numatyta projekto trukmė - 12-18 mėnesių. Žadame apmokyti apie 150 darbuotojų. Pirmiausiai šito projekto perspektyvas matome tokiose srityse kaip transportas, logistika, statybos", - sakė E.Gustas.