Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) bei politinė partija „Sąjunga Taip“ jungiasi į bendrą partiją. Prisijungti kviečiamas ir Liberalų sąjūdis, tačiau jo atstovai tokios galimybės nesvarsto.

Galutinis partijų susijungimas ir vadovo rinkimai planuojami po vasarą vyksiančių partijų suvažiavimų.

Šiuos planus „Sąjungos Taip“ vadovas Artūras Zuokas, jo prezidento rinkimų štabo vadovas Miroslavas Monkevičius bei LiCS pirmininkas Artūras Melianas pristatė ketvirtadienį spaudos konferencijoje.

Kaip teigė M.Monkevičius, partija turės 53 skyrius visoje Lietuvoje, kurie šiuo metu vienija daugiau nei 5500 narių. Bendra partijai priklausytų 96 savivaldybių tarybų nariai, 4 merai, 3 vicemerai, 4 administracijos direktoriai.

A.Zuokas tikino, esą didžiausią impulsą partijų susijungimui davė prezidentas Valdas Adamkus, kuris prieš Seimo rinkimus 2012 metais buvo sukvietęs prie bendro stalo A.Zuoko partiją, Liberalų sąjūdį ir liberalcentristus.

„Jo įsitikinimu, laisvo žmogaus, atviros Lietuvos vizija turi tęsti vieningos, laisvai mąstančios politinės jėgos. Tai yra geras ženklas, paskatinimas susėsti ir pamąstyti dėl bendros ateities“, - sakė jis.

A.Melianas tvirtino, kad šis susijungimas yra „geras pavyzdys ir kitoms politinėms jėgoms“. Jis neslėpė, kad jungtinė partija turi ambicijų susijungti ir su parlamentine partija - Liberalų sąjūdžiu, ir teigė apie tai kalbėjęs su Liberalų sąjūdžio vadovu Eligijumi Masiuliu.

„Aš tikiuosi, kad ir kiti liberaliai mąstantys ir modernūs politikai prisijungs prie mūsų, nes jie turi tokių pageidavimų iš mūsų“, - sakė jis.

Kas vadovaus partijai, anot A.Zuoko, spręs partijų jungtinis suvažiavimas, kuris vyks liepą.

„Pavadinimą turėsime koreguoti, tikslinti, keisti, patys dar atsakymo neturime. Turime diskutuoti ir su partijų nariais. Tačiau pavadinimas keisis, o simbolis, Vytis, išliks“, - sakė A.Zuokas, paklaustas kaip vadinsis partija.

Tuo metu A.Melianas tvirtino, kad pasiūlymų yra daug, vienas iš variantų - Reformų partija.

„Daug mokomės iš Estijos liberalų, iš Reformų partijos, jie yra daug metų yra valdžioje. Bet tai - vienas iš variantų“. - sakė A.Melianas.

A.Zuoko „Sąjungos Taip“ atstovai BNS informavo, kad A.Meliano pasiūlyto partijos pavadinimo svarstyti neplanuojama.

Pasak A.Zuoko, artimiausias politinis tikslas - sklandžiai pravesti partijų susijungimą, stiprinti skyrius.

„Be abejonės, artimiausi politiniai tikslai - pasirengimas vietos savivaldos rinkimams 2015-aisiais, dar po metų vyksiantiems parlamento rinkimams ir, be jokios abejonės, - po penkerių metų vyksiantiems prezidento rinkimams“, - sakė jis.

A.Melianas kalbėjo ir apie artimesnį tikslą - Europos Parlamento (EP) rinkimus, kuriuose abi partijos dar kovo mėnesį paskelbė keliančios bendrą sąrašą.

A.Melianas tikisi, kad rinkėjai garantuos vietą EP bent vienam jungtinio sąrašo atstovui.

Iš „Taip“ atstovų EP rinkimų sąraše įrašyti Žilvinas Šilgalis, Danutė Budreikaitė, Jonas Juodka, paskutiniuoju, 22-uoju numeriu įtrauktas ir Artūras Zuokas. Sąrašo vedlys - A.Melianas.

Dar iki paskelbimo apie susijungimą LiCS atstovai pareiškė remiantys A.Zuoko kandidatūrą prezidento rinkimuose.

Seimo narys Eligijus Masiulis BNS tvirtino, kad jo vadovaujamas Liberalų sąjūdis „nesvarstė ir nesvarsto jungimosi į jokius politinius darinius“.

„Kitas dalykas, tas apsijungimas liberalių politikų vyksta labai sparčiai - per paskutinius metus iš Liberalų ir centro sąjungos į Liberalų sąjūdį pajudėjo daugiau kaip 1000 narių. Linkėdamas sėkmės kolegoms noriu pasakyti, kad butaforiškai atrodo visa ta situacija - išsiskiria dėl neaiškių priežasčių vienas kitą apkaltindami, vėl susijungia (...). Man atrodo, čia daugiau ne liberalų politinių jėgų jungimasis vyksta, o pavienių politikų noras išlikti politikoje ir taip bandoma spręsti egzistencinius klausimus“, - sakė jis.

E.Masiulis taip pat tikino nematantis naujo junginio kaip rimtesnių konkurentų artėjančiuose Europos parlamento ar kitų metų savivaldos rinkimuose.

A.Zuokas iš LiCS pasitraukė 2010 metais ir tais pačiais metais įsteigė „Sąjungą Taip“.

Liberalcentristai atstovų Seime neturi.

Neparlamentinės Liberalų ir centro sąjungos atstovams (LiCS) leista rinkti parašus dėl patariamojo referendumo, kuriuo būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, surengimo.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį įregistravo iniciatyvinę grupę konsultaciniam (patariamajam) referendumui paskelbti.

Iniciatoriai nori konsultacinį referendumą rengti dėl formuluotės, kad „savivaldybių merai renkami tik tiesioginiuose rinkimuose, be tarpininkų“.

Tam, kad referendumas būtų paskelbtas, per tris mėnesius būtina surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų.

Valdantieji yra sutarę iki kitų savivaldos rinkimų 2015 metais įteisinti tiesioginius merų rinkimus.

Socialdemokratai teisingumo ministras Juozas Bernatonis bei parlamentarai Milda Petrauskienė ir Albinas Mitrulevičius yra įregistravę pataisas, kuriomis siūlo įteisinti tiesioginius merų rinkimus nekeičiant šalies Konstitucijos.

Socialdemokratai siūlo pakeitus Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus merus rinkti tiesiogiai vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Šiuo metu savivaldybių tarybos renkamos pagal proporcinę sistemą, o merą renka savivaldybės tarybos nariai.

Iki šiol tiesioginius merų rinkimus Seime mėginta įteisinti keičiant Konstitucijos 119 straipsnį, tačiau niekada nepavykdavo surinkti tam reikiamo balsų skaičiaus.

Vienas iš referendumo iniciatorių Algis Čaplikas ketvirtadienį sakė, kad jų siūlomas referendumas turėtų pastūmėti parlamentarus įvykdyti rinkėjams duotus įsipareigojimus.

Didžiausia opozicinė partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir neparlamentinė Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) ketvirtadienį pateikė daugiau kaip po 20 tūkst. rinkėjų parašų, palaikiusių jų kandidatų sąrašus.

TS-LKD Vyriausiajai rinkimų komisijai pristatė 22 tūkst. 313 parašų, LiCS - 24 tūkst. 893 parašus.

Norėdama dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose partija turi Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti ne mažiau kaip 10 tūkst. kandidatavimą remiančių rinkėjų parašų. Paprastai partijos pateikia daugiau, nes dalis parašų būna pripažįstami netinkamais.

Ketvirtadienį baigiasi terminas partijoms bei rinkimų komitetui pateikti parašus dėl dalyvavimo minėtuose rinkimuose.

Anksčiau parašus yra pateikusios Lietuvos socialdemokratų partija (beveik 40 tūkst.), Darbo partija (per 20 tūkst.), partija „Tvarka ir teisingumas“ (per 23 tūkst.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija (per 29 tūkst.) ir Rusų aljansas (per 25 tūkst.), Liberalų sąjūdis (25,2 tūkst.).

Lietuvos lenkų rinkimų akcija bei Rusų aljansas yra pranešę, jog rinkimuose ketina dalyvauti koaliciniu sąrašu, bet rinkėjų parašus rinko atskirai.

Parlamentinė partija „Drąsos kelias“ ketvirtadienį pranešė, kad parašų barjero neįveikė. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, ji pateikė 5 tūkst. 346 parašus.

Ketinimus dalyvauti EP rinkimuose yra pareiškusios 14 partijų ir B visuomeninis rinkimų komitetas.

Šie rinkimai vyks gegužės 25 dieną. Lietuva rinks vienuolika europarlamentarų.

Neparlamentinė Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) bei judėjimas "Taip" Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaus bendru sąrašu.

Sąraše - 22 kandidatai, iš jų keturi - judėjimo „Taip“ atstovai: laikinai sąjungos „Taip“ pirmininko pareigas einantis Žilvinas Šilgalis, Vilniaus miesto tarybos narys Jonas Juodka, jau dirbusi Europos Parlamente Danutė Budreikaitė ir Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Sąrašą į EP rinkimus ves LiCS pirmininkas Artūras Melianas.

Pasak Ž.Šilgalio, EP rinkimai yra „Taip“ ir LiCS naujo bendradarbiavimo ir bendro kelio pradžia.

„Jau ateinantį rudenį veiksime kaip viena jėga“, - trečiadienį išplatintame pranešime teigia Ž.Šilgalis.

Visuomeninį judėjimą „Taip“, o vėliau ir to paties pavadinimo partiją įkūrė nuo LiCS prieš kelerius metus palikęs A.Zuokas, kuris gegužę ketina dalyvauti ir prezidento rinkimuose.

Europos Parlamento rinkimai vyks gegužės 25 dieną.

Neparlamentinės Liberalų ir centro sąjungos atstovai (LiCS) nori rengti patariamąjį referendumą dėl tiesioginių merų rinkimų.

Apie LiCS vadovo Artūro Meliano, jo pavaduotojo Algio Čapliko bei kitų asmenų pateiktą prašymą registruoti referendumo iniciatyvinę grupę pranešta trečiadienį per Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį.

Referendumo iniciatoriai nori konsultacinį referendumą rengti dėl formuluotės, kad "savivaldybių merai renkami tik tiesioginiuose rinkimuose, be tarpininkų".

Valdantieji jau yra sutarę iki kitų savivaldos rinkimų 2015 metais įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė "darbietė" trečiadienį sakė, kad pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų turi būti priimtos iki liepos.

Socialdemokratai teisingumo ministras Juozas Bernatonis bei parlamentarai Milda Petrauskienė ir Albinas Mitrulevičius yra įregistravę pataisas, kuriomis siūlo įteisinti tiesioginius merų rinkimus nekeičiant šalies Konstitucijos.

Socialdemokratai siūlo pakeitus Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus merus rinkti tiesiogiai vienmandatėje rinkimų apygardoje. Šiuo metu savivaldybių tarybos renkamos pagal proporcinę sistemą, o merą renka savivaldybės tarybos nariai.

Iki šiol tiesioginius merų rinkimus Seime mėginta įteisinti keičiant Konstitucijos 119 straipsnį, tačiau niekada nepavykdavo surinkti tam reikiamo balsų skaičiaus. Socialdemokratų pataisas trečiadienį komentavusi L.Graužinienė pabrėžė, jog partijos nesutaria dėl mero vietos savivaldos sistemoje, tad įteisinant tiesioginius mero rinkimus reikės rasti kompromisą ir nuolaidų turės padaryti visos partijos.

Daugiausia nesutarimų tarp politikų dėl tiesioginių merų rinkimų kyla, išsiskyrus požiūriams į tiesiogiai renkamo mero vaidmenį savivaldybės valdymo struktūroje.

Maždaug keturios dešimtys Liberalų ir centro sąjungos Kauno miesto skyriaus narių įsiliejo į socialdemokratų gretas. Pionierių pramintu taku gali žengti dar šimtinė liberalcentristų.

„Apie buvusią partiją galiu atsiliepti tik geru žodžiu. Nenoriu jos kritikuoti. Tiesiog taip susiklostė situacija Kaune“, – sakė vakar oficialiai Lietuvos socialdemokratų partijos nariu tapęs Arvydas Garbaravičius.

„Tai nebuvo spontaniškas sprendimas. Jis brendo jau seniai“, – tęsė buvęs Kauno liberalcentristų vedlys. 

„Po nesėkmingų Seimo rinkimų daug diskutavome, kaip toliau dalyvauti politikoje: likti partijoje, su kažkuo bendradarbiauti ar prie ko nors prisijungti. Po gana ilgų svarstymų nuspręsta prisijungti prie socialdemokratų“, – pasakojo kitas naujai iškeptas socialdemokratas Mindaugas Šivickas.

„Aš nieko neišdaviau ir nepabėgau, o socialdemokratus pasirinkau, nes bendradarbiavimas su jų atstovais tęsiasi daugiau nei dešimt metų. Jei ne jie, Kaune nebūtų įgyvendinta daug projektų“, – teigė A.Garbaravičius.

„Ne visus klausimus sprendžiame vienodai, bet labai dažnai sutariame. Partijos viduje daug diskutavome apie galimą Liberalų ir centro sąjungos Kauno skyriaus narių įsiliejimą. Niekas nepriekaištavo“, – kalbėjo socialdemokratų Kauno miesto skyriaus pirmininkė Orinta Leiputė.

A.Garbaravičius teigė, kad šiuo metu Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbančios Liberalų ir centro sąjungos bei Socialdemokratų partijos frakcijos nesusilies. Jos ir iki šiol neretai balsuodavo vieningai, abi įeina į Kauną valdančios koalicijos sudėtį. Todėl liberalcentristų įsiliejimas į socialdemokratų gretas artimiausiu metu jokios įtakos Kauno miesto valdžios sudėčiai greičiausiai neturės.

„Politinis turizmas vyksta koalicijos rėmuose. Buvo ir anksčiau panašių perėjimų, kurie jokios įtakos galutiniam rezultatui neturėjo. Manau, kad visos tos permainos susijusios su pasiruošimu 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimams“, – kalbėjo Kauno meras Andrius Kupčinskas.

A.Garbaravičius vadovavo Liberalų ir centro sąjungos Kauno skyriui. Kas taps naujuoju skyriaus pirmininku, paaiškės šią savaitę vyksiančiame susirinkime. Kalbama, kad vedlio vėliava greičiausiai bus įteikta Alvydui Banevičiui.

„Partijos nelaidoju, ji turi pakankamai neblogą struktūrą, žmonių skaičius sumažėjo, bet jų dar yra“, – kalbėjo į skyriaus pirmininko kėdę pretenduojantis A.Banevičius.

Plačiau šia tema skaitykite trečiadienio, spalio 16 d., dienraščio „Kauno diena“ numeryje.

Pastaruoju metu smarkiai nukraujavusi Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) neturi ateities, – taip mano politologas Vytautas Dumbliauskas. Tą patį esą galima pasakyti ir apie kitas įtakos neturinčias politines partijas.

Prašovė, nes keitė partnerius

Prieš dešimtmetį iš kelių politinių jėgų susikūrusiai LiCS atėjo sunkios dienos. 2004-ųjų Seimo rinkimuose ši partija iškovojo 18 mandatų, 2008 m. – tik 5, o pernai spalį rinkėjai LiCS vietų parlamente neskyrė. Po nesėkmės kelerius metus partijai vadovavęs Algis Čaplikas partijos pirmininko kėdę užleido Artūrui Melianui, o LiCS narių ir toliau mažėja. Pernai LiCS gretose buvo 4777 nariai, šiemet gegužę jau registruoti tik 3839 žmonės. Šią savaitę apie pasitraukimą iš partijos pranešė ir ilgametis jos narys, keturias kadencijas parlamente praleidęs Vytautas Bogušis.

Kartu su V.Bogušiu LiCS paliko dar keturi jos nariai. Pats V.Bogušis apsisprendimą motyvavo tuo, kad LiCS "neturi politinės ateities". Pirmininkas A.Melianas neigia, kad partija byra, ir tikina, kad LiCS išliks politiniame gyvenime. Tačiau politologas doc. dr. V.Dumbliauskas tuo abejoja.

Paprašytas įvardyti priežastis, nulėmusias LiCS smukimą, V.Dumbliauskas jų įžvelgė keletą. Pirmiausia, pasak politologo, partijoje neišnyko skirtis tarp liberalų ir centristų, nors ir susijungusių į vieną darinį. Antra, partijoje daug lygiaverčių asmenybių, tačiau nėra ryškaus charizmatiško lyderio. Tačiau labiausiai rinkėjams nepatikti esą galėjo tai, kad LiCS šliejosi ir prie kairiųjų, ir prie dešiniųjų.

"Mūsų rinkėjai protingi, mes mokame žiūrėti, kas valdžioje, ką jie daro. LiCS visada buvo valdančiojoje koalicijoje. 2004–2008 m. jie buvo su kairiaisiais, paskui – su dešiniaisiais. Jie ėjo į valdžią bet kokia kaina ir tie dalykai neliko nepastebėti", – argumentavo V.Dumbliauskas.

A.Čaplikas suklydo

Pasak politologo, didelė klaida buvo padaryta ir 2012 m. pradžioje, kai tuometis LiCS pirmininkas A.Čaplikas nevaldė emocijų kalbėdamas apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) krėtusį skandalą.

"A.Čaplikas viešai šiurkščiai Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą ligoniais pavadino. Tokie dalykai nelieka nepastebėti. Ne veltui V.Gailių žmonės išrinko į Seimą, kaip kompensaciją davė. Taip negalima mėtytis į generolą ir pulkininką vien dėl melo detektoriumi pagrįsto sprendimo. Mano galva, centristai čia vėl pasišiukšlino. Ir teisingai V.Bogušis, senas politikas, pasakė, kad šita partija neturi ateities. Čia faktas", – teigė V.Dumbliauskas.

Kodėl sekasi LS?

Politologo teigimu, atsikovoti pozicijas LiCS bus sudėtinga ir dėl to, kad liberalų nišą šalies politikoje yra užėmęs 2006 m. susikūręs Liberalų sąjūdis (LS). Šios partijos narių skaičius netgi mažesnis nei LiCS – Teisingumo ministerijos duomenimis, joje registruoti 3328 žmonės. Kodėl vieniems sekasi, o kitiems ne? Pasak politologo, LS darė mažiau klaidų ir nekeitė politinių partnerių.

"Eligijus Masiulis rinkėjus kažkuo patraukia, jis atrodo patikimas. Ir LS galbūt tokių klaidų nedarė, jie užima vertybinę nišą, jie neina į koaliciją su kairiaisiais. Aišku, LiCS galėjo motyvuoti, kad yra centristai, tad gali būti abiejose pusėse. Bet politikoje, kaip ir sporte, yra komandos, žmonės į politiką žiūri kaip į sportą. Jeigu tu žaidi vienų pusėj, tai ir turi ten žaisti. O jeigu perbėgi, kažkaip keista, ar ne? Tad LS nekeitė pozicijų, jie pabrėžia, kad yra su Tėvynės sąjunga, dešinieji", – svarstė pašnekovas.

Vis dėlto politologas prognozuoja, kad liberalų atstovams ateitis Lietuvoje nėra šviesi. Šalyje vis dar dominuoja gyventojai, iš valstybės besitikintys dovanų, o tai prieštarauja liberalų nuostatoms.

"Aš negarantuoju, kad LS visą laiką bus parlamentinė partija. Dominuoja neliberalių pažiūrų rinkėjai, kurie žiūri į valstybę kaip į davėją. Verslių žmonių yra mažuma. O žmonėms, kurie gyvena iš pašalpų, iš pensijos, svarbu, kad valstybė ką nors duotų. Liberalai pabrėžia verslumą, laisvę, mažesnį valstybės kišimąsi. Todėl tas elektoratas ribotas, jei kokia rimtesnė krizė ateitų, jis dar sumažėtų. Tada partija neperžengia 5 proc. ribos į Seimą nepatenka. LS niekada nebus reikšminga partija, ji gali būti šalia Tėvynės sąjungos, antroji, be kurios konservatoriai niekada nepasieks valdančiosios daugumos", – dėstė V.Dumbliauskas.

Mažos partijos – lyg smulkieji verslininkai

Šiuo metu Lietuvoje registruotos 44 politinės partijos. Tik septynių iš jų narių skaičius viršija 3 tūkst. Dar septynios partijos net nepateikia duomenų, kiek narių yra jų sąrašuose, keturios šiuo metu likviduojamos.

V.Dumbliauskas įsitikinęs: jokios įtakos šalies politikai tokios mažos partijos neturi. Jų atsiradimas ir išnykimas esą – natūralus procesas, ką nors keisti bandančių piliečių išraiškos būdas.
"Čia demokratijos taisyklė, kad galima jungtis į partijas, kad kiekvienas turi teisę ką nors organizuoti. Gal iš dalies jie nori spręsti kokias nors asmenines problemas. Jeigu žmogus neprasigėręs, blaiviai mąstantis, jam ne tas pats, ką valdžia daro, kokius sprendimus priima. Tų mažų partijų nariai supranta, kad didžiosiose jiems bus sunku prasimušti, bet tikisi. Čia kaip versle: smulkieji randasi, žlunga, vėl randasi. Mes gi negalim drausti žmogui kurti savo įmonėlę, jis bankrutuoja, vėl ką nors daro. Nenutrūkstamas procesas, tiek versle, tiek ir politikoje. Bet įtakos tokios partijos nedaro jokios", – sakė V.Dumbliauskas.

Iš viso politinėms partijoms šiuo metu priklauso 111 tūkst. asmenų.