„Pro langą pamačiau, kad upė baltuoja“, – pasakojo vyras, situaciją upėje nufotografavęs ir apie padėtį pranešęs telefonu 112.

Toje vietoje į Nemuną išeina lietaus nuotekų išleistuvas.

Pavasarį Šančiuose aplinkosaugininkai „Kauno vandenų“ į Nemuno upę išleidžiamose nuotekose buvo nustatę 8,7 karto viršytą taršą. Į upę bėgo buitinės-komunalinės nuotekos. Tuomet teigta, kad tarša įvyko dėl avarijos  – lūžo vamzdis.

Dėl situacijos komentaro kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą.

„Kauno aplinkos apsaugos inspekcija šiandien ryte gavo pranešimą apie galimą taršą ir iškart nuvyko patikrinti. Taip pat buvo informuota avarinė tarnyba ir „Kauno vandenys“, – teigė departamento viešųjų ryšių vyr. specialistė Jurgita Jasiūnienė. 

Aplinkosaugininkams kilo įtarimas, kad iš „Kauno vandenų“ lietaus nuotekų išleistuvo bėga buitinės komunalinės nuotekos.

„Aplinkos apsaugos agentūros specialistai paėmė mėginius. Už viršnormatyvinę taršą „Kauno vandenys“ deklaruodami mokesčius turės sumokėti padidintu tarifu“, – sakė specialistė.

Bendrovė „Kauno vandenys“ pranešė, kad jos avarinė tarnyba tikrina ir aiškinasi faktą.

Tikrinami lietaus nuotekų tinklai, bus nustatinėjama neaiški patekusio į paviršinių nuotekų išleistuvą turinio kilmė.

„Liūdna, tačiau per praėjusius metus šioje vietoje žuvo dar vienas žmogus. Visgi tarp gyventojų, savivaldybės administracijos ir bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ prasidėjo diskusija, kokioje vietoje, kada ir už kokius pinigus galima įrengti tunelį po geležinkeliu. Į diskusiją įsijungė ir investuotojas, kuris šį tunelį pasirengęs įrengti ir eksploatuoti savo lėšomis. Keisčiausia, kad jo pasiūlymo savivaldybė rimtai net nesvarstė“, - teigiama „Vilniaus metro“ pranešime.

Vilniaus miesto savivaldybė Eltai atsakė, kad kvietimas į renginį nėra gautas.

Savivaldybė patvirtino, kad praėjusių metų pabaigoje komercinį pasiūlymą dėl Vaduvos gatvės tunelio Vilniaus savivaldybei pateikė bendrovė „Vilniaus rentinys“. Jame siūlyta įrengti tunelį po geležinkelio magistrale Vilnius-Kaunas, kuris sujungtų Aukštuosius ir Žemuosius Panerius (Palionių ir Valkininkų gatves).

Kaip teigia savivaldybė, kadangi potencialaus investuotojo kuriama infrastruktūra veiktų „Lietuvos geležinkelių“ valdomoje apsaugos zonoje, galimam investuotojui buvo pasiūlyta aptarti ir suderinti su „Lietuvos geležinkeliais“.

Atsakydama į Eltos klausimus, savivaldybė teigė, kad per metus buvo svarstomi įvairūs Zuikių perėjos Vilniuje variantai: tiek naujos požeminės perėjos, tiek viaduko per geležinkelį statyba.

Savivaldybės teigimu, norėdama užtikrinti saugų Panerių, Naujininkų ir Vilkpėdės seniūnijose gyvenančių vilniečių susisiekimą, nes seniūnijas skiria geležinkelio magistralė, kurioje intensyvus ir didelis traukinių eismas, savivaldybė šiuo metu jau rengia Zuikių perėjos investicinį projektą.

„Šiuo metu nagrinėjamos trys alternatyvos, kaip pagerinti minėtose seniūnijose gyvenančių vilniečių susisiekimą: tunelio po geležinkelio pylimu, tunelių su perdanga po geležinkelio bėgiais arba pėsčiųjų tilto virš geležinkelio statyba“, - rašoma atsakymuose.

Savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“ parengus investicinį projektą paaiškės, kuris variantas bus įgyvendintas.

Preliminariais skaičiavimais, 100 m ilgio perėjos ar viaduko statyba gali kainuoti nuo 2 iki 4 mln. eurų. Darbus ketinama pradėti kitų metų rudenį, teigia savivaldybė. Perėjos ar viaduko statybos darbai bus finansuojami Vilniaus miesto savivaldybės ir Susisiekimo ministerijos lėšomis.

Pasak savivaldybės, taip pat šiuo metu vyksta ir Iešmininkų perėjos projektavimo darbai. Dar šiemet parengus techninį projektą, kitąmet ketinama pradėti ir statybos darbus.

Šiems darbams jau ieškoma rangovų. Skelbiama, jog bus atnaujinti abejų kapinių takai.

"Centrinę Lėbartų kapinių aikštę ir taką jau atnaujinome. Ten sudėtos trinkelės. Dabar bus tvarkomi šoniniai takai. Ištisinės naujos dangos neklosime, bet atnaujinsime tas vietas, kur buvo problemų. Po šio rudens pamatėme daugybę sudėtingų vietų. Kai kur takai tiesiog buvo po vandeniu. Per laiką daug kur susiformavo duobės, todėl ant takų ir laikėsi vanduo. Juk "čia – Lietuva, čia lietūs lyja", – poetą E.Mieželaitį citavo Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Po praėjusio rudens liūčių buvo išanalizuota, kokius darbus reikėtų atlikti ne tik Lėbartų, bet ir Joniškės kapinėse.

"Joniškės kapinių lietaus kanalizacijos sistema yra visiškai nudėvėta. Lėbartų kapinėse ji nėra nudėvėta, ten tik sunkiasvorio transporto nuvažinėti lietaus nuotekų sistemos kampai. Toje vietoje reikėtų sutvarkyti drenažo nuolydžius ir nuvesti lietaus nuotekas į šulinukus ir juos atriboti nuo takų, kad neužvažiuotų mašinos", – aiškino L.Dūda.

Joniškės kapinių lietaus nuotekų sistemą teks pertvarkyti iš esmės.

"Ten viskas buvo apaugę medžiais, sistema suardyta medžių šaknų. Ją reikės iš naujo suprojektuoti ir atskiras atšakas įrengti iš naujo. Ne tik Lėbartuose, bet ir Joniškėje viskas tvino. Kita vertus, pernai tvino viskas. Kad ir kokią sistemą paklotum, ji nespės surinkti tokio kiekio vandens, kiek pernai buvo priliję. Galima pakloti storus vamzdžius, bet tada reikia ypač didelių vandens priėmimo grotelių plotų", – pastebėjo L.Dūda.

Pernai Joniškės kapinėse buvo atlikta daugybė kitų darbų – šalinami menkaverčiai ir ligoti medžiai, savaime suvešėję krūmynai. Kapinėse atstatyta kapinių tvora.

"Sutvarkę lietaus nuotekas, sutvarkysime takų dangas", – žadėjo L.Dūda.

„Mes neturime kito būdo – jie ir mus kaltina dėl to, kad nebuvo padaryta, ir mes matome galimybę išspręsti tą klausimą. Džiaugiamės, kad miestas sutiko išspręsti savo teritorijos klausimą bendrame projekte, nes dabar tas vandens srautas eina Marvelės gyventojams ir jiems yra nepatogumų“, – BNS sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis.

Kaip nurodoma bendradarbiavimo sutarties dokumentuose, Kauno rajone, Noreikiškių kaime, pastatyto „Kamšos namų“ kvartalo paviršiniai vandenys buvo nuvesti į draustinio natūralias griovas, „o tai sukėlė didelio masto šlaitų eroziją“. Statybas draustinyje vykdžiusi bendrovė šiuo metu yra bankrutavusi. Dėl neįrengtos lietaus nuotekų tvarkymo sistemos, „Kamšos namų“ gyventojai negali gauti statybos leidimų, o kito tinkamo būdo tvarkyti nuotekoms čia nėra. Dėl netvarkomų lietaus nuotekų kenčia ir miesto gyventojai, kurių valdos šlaito apačioje užliejamos.

„Vystytojas „Kamšos namų“ nepadarė iki galo visų darbų – buvo įsipareigojęs nuvesti tą vandenį į apačią, kad jis negriautų šlaitų. Dabar vyksta bankroto procedūros, o gyventojai yra sustabdyti ir dalis teisme bylinėjasi dėl to, kad yra nuvedę savo lietaus kanalizaciją į šlaitą“, – sakė A.Nesteckis.

Projekte numatyta, kad Kauno rajono savivaldybė per dvejus metus už savo lėšas įrengs „Kamšos namams“ lietaus nuotekų sistemą, ją nuves šlaitu iki Kauno miesto teritorijoje esančių tinklų. Miesto savivaldybė įsipareigoja užtikrinti nuotekų išleidimą savo teritorijoje.

Savivaldybė savo ruožtu į teismą yra padavusi ankstesnį „Kamšos namų“ vystytoją ir tikisi prisiteisti išlaidas, kurias patirs įrenginėdama gyventojams lietaus kanalizaciją.

Ta pati situaciją bręsta palei visas Kamšos ribas: visur formuojasi tankūs kvartalai, kur griovos vos ne iš trijų pusių ir atitinkamai, kai nebuvo stogų, trinkelių, gatvių, tai susigerdavo, o dabar nuo tų kvartalų gatvėmis ateina dideli srautai, darantys didelę eroziją.

Dėl nelegalios kanalizacijos padarytos žalos gamtai su keletu gyventojų bylinėjasi Kauno marių regioninio parko direkcija. Taip pat direkciją savo ruožtu į teismą yra padavę kelių sklypų savininkai, negavę jos sutikimo statyboms šioje teritorijoje.

Kol bus įrengta ilgalaikė nuotekų sistema, ruošiamasi pakloti laikinus vamzdžius, kad jie sustabdytų daromą žalą.

A.Nesteckis sakė kol kas negalintis detalizuoti, kokių lėšų šiam projektui prireiks.

Kauno marių regioninio parko direktorės Nijolės Eidukaitienės teigimu, problema su vandeniu, kuris nebesusigeria į žemę, o nepralaidžiais paviršiais teka saugomų teritorijų šlaitais, gresia ir kitoms Kamšos draustinio vietovėms ir gali dar labiau paaštrėti plečiantis nuosavų namų kvartalams aplink miestus.

„Ta pati situaciją bręsta palei visas Kamšos ribas: visur formuojasi tankūs kvartalai, kur griovos vos ne iš trijų pusių ir atitinkamai, kai nebuvo stogų, trinkelių, gatvių, tai susigerdavo, o dabar nuo tų kvartalų gatvėmis ateina dideli srautai, darantys didelę eroziją. Dabar mes jau ir su rajono architektais kalbame, kaip užkirsti kelią tokioms bėdoms ateityje“, – kalbėjo N.Eidukaitienė.

Pasak jos, dabar iš nekilnojamojo turto vystytojų reikalaujama problemas dėl lietaus nubėgimo išspręsti iš karto, o ne palikti jas gyventojams.

Portalas delfi.lt yra rašęs, kad dėl draustinyje iškilusio kvartalo buvo kreiptasi į prokuratūrą, tačiau ši įpareigojo peržiūrėti draustinio ribą ir nustatyti, ar jos nereikėtų koreguoti. Leidimus išdavusi Kauno rajono savivaldybė teigė nežinojusi, kad sklypai patenka į draustinio teritoriją.

Dėl leidimų šioms statyboms tyrimą yra atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba, šiuo metu surinkta medžiaga perduota Kauno prokurorams.

Registrų centro duomenims, „Kamšos namus“ stačiusi bankrutavusi bendrovė „Baltic Reality Adviser“ priklausė Arvydui Žilevičiui ir Mildai Žilevičienei. A.Žilevičius 2003–2007 metais buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.