Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, šis turas skirtas stiprinti Lietuvos – jūrinės valstybės įvaizdį ir suteikti daugiau žinių įvairioms grupėms apie jūrą. Iki vasaros pabaigos muziejaus paroda ir renginiai aplankys Uteną, Biržus, Rokiškį ir Kėdainius.

Jau gegužės 10 d. jūrinė muziejaus komanda pasieks Uteną. 15 val. Utenos kraštotyros muziejaus Edukacijos skyriaus vedėja Kristina Skiotytė-Radienė ir Edukacinių  veiklų koordinatorė Inga Kurtkutė ves seminarą Utenos regiono švietimo bendruomenei, kuriame pristatys inovatyvius įtraukties metodus, populiariausius edukacinius užsiėmimus, jūrinės temos panaudojimą įvairių dalykų pamokose. 

Bendravimą su uteniškiais muziejaus istorikai – dr. Edvinas Ubis ir Daumantas Kiulkys – pratęs diskusijoje. Istorikų pokalbis apims kelių šimtų metų jūrines temas. Bus pristatytos virtualios parodos, skirtos lietuvių emigracijos, Lietuvos tarpukario laivyno ir povandeninio paveldo temoms. Jos padės atskleisti, kaip ir Aukštaitija yra susijusi su laivybos istorija ir kodėl jūra, nors ir nepastebima, yra dažnos Lietuvos šeimos istorijos dalis. 

16 val. Utenos kraštotyros muziejuje atidaroma paroda „Baltijos gelmių istorijos“, sukurta remiant Lietuvos kultūros tarybai. Joje – unikalūs eksponatai iš jūros dugno. 

Parodos kuratorius, muziejaus Laivybos istorijos ir rinkinių apskaitos skyriaus vedėjas dr. Edvinas Ubis sako, kad nuskendusius laivus bus galima pamatyti ne tik nuotraukose. 

„Lankytojai pamatys jų modelius, pagamintus 3D spausdinimo technika iš organinių medžiagų, pabrėžiant tvaraus vartojimo svarbą, – pasakojo istorikas. – Tai – ne naujų, o nuskendusių laivų modeliai, parodantys, kaip laivai atrodo dabar jūros dugne, kaip juos suniokojo sprogimai, laikas, vandens ir gamtos poveikis.“ 

Unikaliausias parodos eksponatas – narų iš Baltijos dugno iškeltas ir laiko beveik nepaliestas laivo „Elbing IX“ varpas. Krovininis laivas „Elbing IX“ nuskendo Pirmojo pasaulinio karo metu – 1914 m. lapkričio 17-osios naktį jis buvo pasiųstas gelbėti skęstančio didžiausio Vokietijos karo laivo „Friedrich Carl“. Ryte „Elbing IX“ pasiekė Memelio krantus ir užplaukęs ant minos nuskendo.

Paroda akcentuos ir ekologines problemas. Nes „Baltic Sea Heritage Rescue Group“ grupė, su kuria muziejus bendradarbiavo, rengdamas šią parodą, renka ir šalina ant nuskendusių laivų esančius žvejybinius tinklus, kuriuose kasdien žūsta jūrų gyvūnai.

Lietuvos jūrų muziejaus turą Utenoje vainikuos 17 val. Kultūros centro salėje teatralizuotas edukacinis koncertas „Su jūra mes didesni“, sukurtas pasitelkiant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro profesionalus ir kitus gerai žinomus klaipėdiečius menininkus. 

Koncerto režisierė Rūta Bunikytė sako, kad jo metu pajusime ir pamatysime labai skirtingą žmogaus, gyvenančio prie jūros tipą. 

„Mūsų herojus – ir be galo lyriškas, besižavintis jūros stichijos jėga bei grožiu, ir – drąsus, sumanus, racionalus, didvyriškas, kuriam jūra – tai galimybė praplėsti savo valstybės ribas jūros keliais. Koncerto metu istorinės asmenybės, kūrusios tarpukario Lietuvos jūrinį laivyną, bus pristatytos kaip modernios Lietuvos – jūrinės valstybės kūrėjai.“ 

Koncerte pamatysime ir išgirsime ryškiausius Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjus: solistus Tadą Jaką, Vilių Trakį, Juditą Butkytę, aktorius Edvardą Brazį ir Gytį Šimelionį. Renginio vaizdo grafiką kūrė dailininkė Vesta Obolevičiūtė, muzikinį takelį parengė Kristijonas Lučinskas.

Nors gamta pajūriui dar šilumos šykšti, muziejui sezonas žada būti karštas ir labai įdomus. Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, muziejus turi ambiciją tapti muziejumi, kuriame apsilankė visa Lietuva.

„Todėl šiemet pasieksime labiausiai nuo jūros nutolusį regioną – Aukštaitiją. Projektas „Su jūra mes didesni“ keliaus po Uteną, Biržus ir Rokiškį, – sakė O. Žalienė. – Šiuose miestuose bus eksponuojama paroda apie povandeninę Baltijos archeologiją „Baltijos gelmių istorijos“, organizuojamas seminaras vietos švietimo bendruomenei, diskusija su istorikais apie Lietuvą – jūrinę valstybę ir kartu su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru bei klaipėdiečiais menininkais sukurtas koncertas – vizuali poetinė istorija apie žmogų, gyvenantį prie jūros.“

Balandžio 25-ąją muziejus kviečia minėti Pasaulinę pingvinų dieną. Nuotoliniame edukaciniame renginyje moksleivių laukia pažintis su šiais ypatingais vandens paukščiais, kurie skraido ne ore, bet vandenyje, bei... rytinė mankšta su pingvine Smilte.

Kartu su sezono pradžia startuoja ir renginiai pačiame muziejuje. Itin turtinga jų bus Tarptautinė muziejų diena ir naktis. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre vyks baigiamasis ruoniukų pamestinukų vardų konkurso renginys – Vardynų šventė, Dangės upėje prie laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ rengiama imitacinė minos paieška su povandeniniais dronais, laivo denyje koncertuos Karinių jūrų pajėgų orkestras. Muziejuje bus vedami edukaciniai užsiėmimai ekologijos tema, o vakaras dedikuojamas Tarptautinei Europos muziejų nakčiai – Baltijos jūros reabilitacijos centre rengiamas Mindaugo Bačkaus vadovaujamo Klaipėdos kamerinio orkestro koncertas.

Ir toliau muziejus tęsia ambicingą „įjūrinimo“ programą, pernai pradėtą drauge su partneriais – Klaipėdos universitetu ir VšĮ „Klaipėdos šventės“ – trimetį projektą „Burių miestas“, kuriuo siekiama supažindinti klaipėdiečius su gyvenimu po burėmis. Miestiečiai vėl bus kviečiami plaukti tradiciniais mediniais laivais, o pasibaigus laivybos sezonui – į edukacinius užsiėmimus Lietuvos medinio burinio laivyno angare.

Įsibėgėja ir penkiametis projektas „Į jūrą visa Lietuva“. Šiais metais numatoma pakviesti Tauragės ir Telšių mokyklas dalyvauti Vandenyno iššūkyje. Bus atrinkta 120 gimnazistų, kurių lauks ypatinga patirtis – plaukimas Klaipėdos universiteto burlaiviu „Odisėja“.

Jubiliejinės Jūros šventės proga muziejus ruošia ir dar vieną išskirtinę dovaną – jau neatsiejama šios šventės dalimi tapusį istorinių laivų paradą „Dangės flotilė“.

Vasarą muziejus lankytojams pasiūlys naują ekspoziciją „Jūros ir Lietuva: 1793–1918 m.“, kurioje atspindėti jūriniai Lietuvos istorijos epizodai, pasakojant konkrečius siužetus iš kiekvieno laikotarpio, leidžiančius perteikti žmogaus, visuomenės ir valstybės santykį.

Rudenėjant muziejaus lankytojų laukia dvi išskirtinės parodos – Aurimo Valujavičiaus legendinės „Lituanicos“ ekspozicija „Irklais per Atlantą“ ir belgų fotografo, tyrinėtojo, publicisto Christiano Clauwerso fotografijų paroda „Kiek dar turime laiko?“. Joje – įspūdingi, sukrečiantys gamtos vaizdai, kuriuos jis užfiksavo pabuvojęs abiejuose Žemės rutulio ašigaliuose bei keliaudamas per penkis pasaulio vandenynus.

2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo pilnaverte NATO gynybinio aljanso nare. Jau 20 metų kartu su Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos partneriais užtikriname saugumą Baltijos jūroje.

Parodą rengęs Laivybos skyriaus ir rinkinių apskaitos vedėjas dr. Edvinas Ubis pasakojo, kad 1999 m. balandžio 23–25 d. NATO šalių vadovų susitikime Vašingtone patvirtintas Lietuvos narystės veiksmų planas.

„Po to prasidėjo aktyvi Lietuvos Karinių jūrų pajėgų integracija į transatlantinę šeimą, – pasakojo istorikas. – Lietuvai kaip kandidatei buvo perduoti priešmininiai laivai M52 „Sūduvis“ ir M51 „Kuršis“. Bendros kasmetinės pratybos leido ne tik perimti sąjungininkų patirtį, bet ir pažinti vieniems kitus. 2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo gynybinio aljanso nare.“

Parodoje pristatomi NATO Baltijos valstybių laivai. Atrinkti pavyzdžiai parodo turimų pajėgumų kompleksiškumą. Kiekvienas laivas atlieka jam priskirtas laivybos kelių ar infrastruktūros apsaugos, sprogmenų deaktyvavimo, aptarnavimo, žvalgybos, patruliavimo ar kitas karines funkcijas. Esant poreikiui, NATO valstybių laivai yra priskiriami koviniams vienetams, kurie atlieka tarnybą jiems nurodytame regione. NATO Baltijos valstybių turimi pajėgumai daugeliu atveju lenkia potencialaus priešininko laivyną. Lietuva kartu su Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos kariniais laivais užtikrina saugią Baltijos jūrą.

Šeštadienio popietę į Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą buvo atvežtas išsekęs ruonių jauniklis iš Melnragės paplūdimio.

Ruoniukus prižiūrintis muziejininkas-biologas Pavelas Kulikovas pasakoja, kad jauniklis sveria 13 kg, pavargęs, tačiau jokių sužalojimų nepatyręs.

Velykų pirmosios dienos vakare į muziejų buvo atgabentas ruoniukas iš pasienio zonos Nidoje. Jį 50 m nuo sienos su Rusija rado tądien dirbęs Valstybės sienos apsaugos pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos pareigūnas Remigijus Rusteika.

„Šioje zonoje vaikščioti pašaliniams draudžiama, – pasakojo pareigūnas. – Jeigu mano tarnybos partnerė belgų aviganė Moka nebūtų pradėjusi loti, gyvūno nebūčiau pastebėjęs.“

Itin išsekusią ruoniukę, kuri svėrė vos 11,8 kg, į muziejų atgabeno VšĮ „Būk mano draugas“. Mažylė netekusi daug skysčių, jie atstatomi rehidronu. Gyvūnas karščiuoja, truputį sužalotas vienas plaukmuo. Ir jai, ir penktadienį atvežtam ruoniukui paskirti antibiotikai, maitinami jie specialia tyre iš silkės, žuvies taukų, maisto papildų.

Kasmet pavasarį Lietuvos jūrų muziejus sulaukia nusilpusių ir išsekusių Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių. Jie gydomi, reabilituojami ir paleidžiami atgal į jūrą.

Dažnai klausiama, kodėl ruoniukams reikalinga pagalba – gal jie tik ilsisi pakrantėje. Muziejaus specialistai teigia, kad ruoniukai pakrantėje jau išsekę merdėja, nes jie būna nesimaitinę jau daugiau nei savaitę. Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai gimsta 14 kg svorio, o randami 8–13 kg, atitrūkę nuo mamų ir dar neišmokę savarankiškai maitintis. Be Lietuvos jūrų muziejaus pagalbos jų lauktų mirtis.

Jei pakrantėje pastebėjote ruonį, prašoma pranešti Bendrajam pagalbos centrui telefono numeriu 112. Pastebėję ruonį nevarykite atgal į vandenį, nešerkite gyvūno, nelieskite jo, apsaugokite nuo šunų ir per daug smalsių žmonių. Lai mažylis ramiai ilsisi. Jei turite galimybę, sulaukite, kol atvyks pagalba.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.

Muziejaus edukatoriai kartu su pedagogais dalyvaus veiklose, kuriose bus pristatomos ir išbandomos paveikiausios muziejaus sukurtos edukacinės priemonės ir užsiėmimų organizavimo, vedimo būdai. Mokytojams bus atskleistos galimybės praturtinti ugdymo turinį netradicinėse erdvėse (istorijos, biologijos, pasaulio pažinimo ir kitoms pamokoms bei patyriminio ugdymo dienoms). Planuojama pristatyti atnaujintas muziejaus edukacines erdves ir paslaugas, pritaikytas asmenims su negalia, kuriose sudarytos sąlygos ir specialių ugdymo poreikių turintiems moksleiviams geriau integruotis į ugdymo procesą.

Renginys vyks 10–13 val. Jūrų muziejuje, akvariume bei Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, kur šiuo metu jau gydomi du ruoniukai-pamestinukai.

Programa

10.30–10.45 val. Pasitikimo kava, programos pristatymas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre. Lietuvos jūrų muziejaus edukacinės veiklos metodologija, tikslai, uždaviniai.

11.40–13 val.  Patyriminės veiklos:

1 KRYPTIS. „Nuo EGO prie EKO“. Metodinės veiklos Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre.

2 KRYPTIS. „Draugiški pojūčiams“. Metodinės veiklos akvariumo ekspozicijoje.

3 KRYPTIS. „Nuo upelio per Baltijos jūrą iki vandenyno“. Metodinės veiklos akvariumo ekspozicijoje.

4 KRYPTIS. „Su jūra mes didesni“. Metodinės veiklos laivybos istorijos ekspozicijose.

Renginio „Edukacija ir patyriminė veikla ugdymo turiniui praturtinti organizuojant pamokas Lietuvos jūrų muziejuje“ dalyvių skaičius ribotas.

Ketinantys dalyvauti, kviečiami užpildyti registracijos anketą. 

Dalyviams bus išduodami Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro paruošti pažymėjimai.

Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, gelbėjantis Baltijos pilkųjų ruonių jauniklius jau 34 metus, pasakoja, kad ruoniuką atsinešė iki Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro patys darbuotojai.

„Ruoniukė išsekusi, pavargusi, bet nesužalota, – pasakojo biologas. – Ji sveria 15 kg, dabar jai skirti antibiotikai ir taikoma pirminė reabilitacija, atstatomas skysčių balansas.  Mažylė kol kas maitinama per zondą specialiu trintu mišiniu iš rehidrono, silkės, įvairių vitaminų ir mikroelementų.“

Pirmadienį muziejų pasiekė informacija ir apie dar vieną ruoniuką Girulių pakrantėje. Jį VšĮ „Būk mano draugas“ gabena į Lietuvos jūrų muziejų reabilitacijai.

Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama daugiau nei 20 ruonių jauniklių, sužalotų suaugusių ruonių ir paukščių. Sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi, reabilituojami, o sustiprėję – paleidžiami atgal į Baltijos jūrą.

Jei pakrantėje pastebėjote ruonį, prašoma pranešti Bendrosios pagalbos centrui telefono numeriu 112. Bendrosios pagalbos centro darbuotojas informaciją apie pakrantėje rastą ruonį perduoda atsakingiems muziejaus darbuotojams ir už ruonių atgabenimą atsakingai įstaigai VšĮ „Būk mano draugas“, kurie, išsiaiškinę lokaciją, organizuoja gyvūno atgabenimą į Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą.

Muziejaus specialistai, pastebėjus ruonį pakrantėje, prašo: nevaryti ruonio atgal į vandenį, nešerti, neliesti, apsaugoti nuo šunų ir per daug smalsių žmonių. Lai mažylis ramiai ilsisi. Jei yra galimybė, prašoma sulaukti, kol atvyks pagalba.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.

Kaip trečiadienį pranešė ministerija, konkurse dalyvavo trys pretendentai.

O. Žalienė muziejui vadovauja nuo 2002 metų, Vilniaus universitete ji yra baigusi istorijos studijas.

Kaip skelbiama, vienas pagrindinių Lietuvos jūrų muziejaus veiklos tikslų yra kaupti, saugoti, tyrinėti ir populiarinti muziejines vertybes, pristatančias laivybos istoriją, Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, istoriją bei jūros gamtos įvairovę, ekologiją.

Lietuvos jūrų muziejaus vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.

Iš Kultūros ministerijai pavaldžių nacionalinių ir valstybinių muziejų pernai didžiausios lankytojų gausos sulaukė būtent Lietuvos jūrų muziejus, kurį aplankė apie 661,5 tūkst. lankytojų. 

Nors dažniausiai sužeisti ruoniukai muziejaus Baltijos jūrų gyvūnų reabilitacijos centre pagydomi ir susistiprėja per 3-4 mėnesius, visgi kai kurie mažyliai būna tokie nusilpę, kad jų priežiūra užtrunka beveik triskart ilgiau. Dėl šios priežasties pagalba reabilitacijos centrui reikalinga nuolat.

Ruoniukė Kaniukė į muziejaus specialistų rankas pakliuvo dar praėjusių metų balandžio mėnesį. Nelaimėlė rasta šalia Juodkrantės ir svėrė vos 12 kg. Vos gimę ruoniukai sveria pora kilogramų daugiau. Ji buvo labai vangi, išsekusi, užpakalinis plaukmuo buvo sužeistas, taip pat sirgo ruonių vėjaraupiais. Nors sužeisto ruoniuko reabilitavimas trunka apie keletą mėnesių, deja, Kaniukė reabilitacijos centre praleido net vienuolika.

Paprastai ruoniukai sugrįžta į jūrą, kai išmoksta savarankiškai sugauti ir praryti žuvį ir sveria daugiau nei 40 kg. Pasak muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, Kaniukė buvo labai išranki, todėl reikiamas svoris buvo pasiektas labai sunkiai.

„Vos patekus pas mus, Kaniukei buvo taikomas standartinis gydymas – paskirti antibiotikai, organizmas stiprinamas vitaminais. Mūsų tikslas – ruoniukus išmokyti maitintis savarankiškai, tačiau Kaniukė ėdė kaip tikra aristokratė draskydama mažais gabaliukais. Ruoniukės mitybos įpročiai taip pat buvo nepastovūs – jei vieną dieną ji ėdė stintenę, nereiškia, kad kitą diena ši žuvis jai tiks. Juokavome, kad greitai išmoks naudotis peiliu ir šakute“, – pasakojo Arūnas Grušas.

Tačiau artėjant pavasariui, gerėjo ir Kaniukės apetitas: ji per kartą sudorodavo po tris kilogramus grundalų. Ėmė augti svoris.

„Savo elgesiu ir maisto pasirinkimu Kaniukė parodė, kad jau yra pasiruošusi grįžimui į jūrą. Jūroje jai turėtų sektis gerai – ten dabar grundalų gausu, todėl susirasti maisto jai nebus problemų“, – tvirtino atsisveikindamas su globotine biologas.

Lietuvos jūrų muziejuje Baltijos pilkieji ruoniai reabilituojami jau 37 metus. Kaniukė – jau 174 muziejuje išgydytas šių ruonių jauniklis. Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija. Kasmet ji skiria lėšų Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai. Taip pat ruoniukų reabilitaciją remia „Lidl Lietuva“.

Baltijos pilkieji ruoniai Halichoerus grypus macrorhychus – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.

Pastogė laivus saugo nuo atšiaurių oro sąlygų, nes medžio konstrukcijos jautriai reaguoja į vėją ir šaltį.  Po gero mėnesio prasidės pasiruošimas naujam laivybos sezonui – bus tvirtinami korpusai, keičiamos lentos, kamšomi tarpai tarp jų, bortai ir dugnai tepami derva. O kol kas Lietuvos medinio burinio laivyno angaras atveria duris edukacijai.

Pirmieji nemokami užsiėmimai yra skirti Kovo 11-ajai. Kovo 10 d. (sekmadienį), 11, 13  ir 15 val., muziejaus edukatorius Mindaugas Žvirgždys ves edukacinę programą „Medinis – burinis“. Kovo 11 d., 13 val., į ekskursija angare kviečia Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ kapitonas Romualdas Adomavičius. Išankstinė registracija nereikalinga, įėjimas į angarą iš Danės g. priešais žuvies rūkyklos paviljoną.

Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius, istorikas R. Adomavičius sako, kad Medinio burinio laivyno angaro idėja kilo diskutuojant su alinės „Herkus Kantas“ savininku Kipru Paldausku. Prasidėjus „Memelio miesto“ statybai, alinei buvo pasiūlyta persikraustyti į kitas patalpas – angarą, kuriame neseniai vyko gamybinė veikla. Alinės veiklai užteko trečdalio angaro ploto, likusiame laisvame plote buvo pasiūlyta šaltuoju metų laiku įkurdinti tradicinius medinius burinius laivus.

„Pagalvojome, kada tai būtų puiki kultūrinė patirtis lankytojams ir edukacinė erdvė pristatyti Lietuvos laivybos istoriją“, – sakė R. Adomavičius. „Esu įsitikinęs tradicinės laivybos išsaugojimo svarba kultūriniam Lietuvos vandenų krašto pažinimui, tautinio identiteto sujūrinimui ir pamario bei pajūrio regiono unikalumo išsaugojimui. Laivai yra gyvi, kol plaukia. Kasmet 12–15 medinių burinių laivų dalyvauja regatoje „Burpilis“, senųjų laivų festivalyje „Dangės flotilė“ Jūros šventės metu, „Nacionalinėje ekspedicijoje“ ir įvairiose pamario šventėse.“

Lietuvos medinio burinio laivyno angaro idėjos iniciatoriai: alinė „Herkus Kantas“, Tradicinių ir istorinių laivų asociacija, rėmėjas „Stemma Group“. Laivų iškėlimas ir laikymas angare bei kultūrinė edukacija finansuojama Lietuvos jūrų muziejaus (dalis lėšų iš Klaipėdos miesto savivaldybės programos „Burių miestas“) ir Tradicinių ir istorinių laivų asociacijos lėšomis.

Kovo 8 d., 12 val., Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinyje, Telšių Ješivoje (Iždinės g. 11, Telšiai), rengiamas Ruoniukų vardynų atidarymo renginys, kuriame Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas papasakos apie ruonius ir jų (iš)likimą Baltijos jūroje, o muziejaus edukatoriai surengs nuotaikingus edukacinius užsiėmimus. Renginyje dalyvaus ir „Lidl Lietuva“ atstovai, kurie duos startą ruoniukų vardynoms.

Žemaitiškus vardus galima bus rinkti nuo kovo 8 iki balandžio 8 d. Lietuvos jūrų muziejaus ir „Lidl Lietuva“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose. Gegužės 18 d. laukia pagrindinis Ruoniukų vardynų renginys Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre.

Ruoniukų vardai, susiję su Lietuvos regionų tarmėmis, buvo pradėti rinkti prieš penkerius metus, kai pradėjo ženkliai daugėti į Lietuvos jūrų muziejų patenkančių silpnų, sužeistų, pasimetusių nuo mamų ruoniukų. Iki to laiko Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas A. Grušas kartu su savo komanda kasmet jiems suteikdavo vardus pagal jų radimvietes, pvz., Preila, Smiltynė, Naglis, Juodkrantė ir t. t. Tačiau pavadinimai pradėjo kartotis, idėjos sekti, todėl biologui kilo mintis, kad ruoniukams vardus gali rinkti visa Lietuva, atsiremiant į penkis etnokultūrinius regionus.

Vardus ruoniukams jau rinko Žemaitija, Aukštaitija, Suvalkija, o šiemet, minint Žemaičių rašto metus, vėl atsigręžta į Žemaitiją. Tačiau šįkart rinkti žemaitiškus vardus ruoniukams kviečiami ne tik žemaičiai, bet ir visi Lietuvos žmonės.

Pagrindinis ruoniukų vardynų renginio partneris – socialiai atsakingas prekybos tinklas „Lidl Lietuva“, su kuriuo kartu bus renkami vardai, nes šis prekybos tinklas remia ruoniukų reabilitavimą Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, finansuoja siųstuvų, kuriais sekamas ruoniukų kelias Baltijos jūroje, įsigijimą.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.