Padeda Ukrainos plaukikams

Į LTOK nominacijas pretenduoti galėjo tiek mėgėjai, tiek profesionalūs sportininkai, kilniu elgesiu pasižymėję aikštėje arba už jos ribų, taip pat sąžiningą sportą, olimpines vertybes, kilnų elgesį sporto varžybose ar bendruomenės gyvenime skatinančios organizacijos ar sporto šakų atstovus, komandas, judėjimus remiančios įstaigos.

Visus kandidatus vertino Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komisija, vadovaujama olimpinės vicečempionės Austros Skujytės.

Misija: už viso gyvenimo nuopelnus apdovanota Lietuvos sporto pedagogė, sportinės gimnastikos trenerė I. Katinienė. / R. Lukoševičiaus/LTOK nuotr.

„Kasmet sulaukiame vis daugiau nominantų, o šiemet, minint kilnaus sportinio elgesio judėjimo Lietuvoje 30-metį, nugalėtojus išrinkti buvo tikras iššūkis. Šiuo metu mūsų broliai ukrainiečiai kaunasi ne tik už savo, bet ir mūsų visų laisvę, todėl ypač smagu, kad turime ir du kilnaus sportinio elgesio  – paramos Ukrainos sportininkams pavyzdžius“, – į laureatus kreipėsi A. Skujytė.

Nuo vaikystės buvau auklėjamas padėti neprašomas. Tai turime daryti kiekvienas ir to nesureikšminti.

Už išskirtinę pagalbą siekiant sukurti kuo palankesnes sąlygas į Lietuvą atvykusiems Ukrainos sportininkams organizacijos „Fair Play“ apdovanojimas skirtas Lietuvos plaukimo federacijai (LPF).

Nuo pat karo pradžios LPF ėmėsi koordinuoti į Lietuvą atvykstančių Ukrainos plaukikų gerovę, skyrė lėšų sportininkų stovykloms, sudarė sąlygas dalyvauti mūsų šalyje vykstančiose oficialiose varžybose, įtraukė į kitą veiklą ir sukūrė karštąją liniją, kvietusią susisiekti net pusšimtį iš Ukrainos atvykusių plaukikų, kuriems buvo ir vis dar yra teikiama visa reikalinga pagalba.

„Padedame ne vien mes, kaip organizacija, bet ir patys sportininkai aktyviai padeda Ukrainai šiuo itin sunkiu metu. Norime tikėti, kad į Lietuvą atvykusiems Ukrainos plaukikams padėjome bent truputį atitrūkti nuo skaudžios realybės gimtojoje šalyje ir įkvėpėme jiems vilties“, – kalbėjo LPF prezidentas Saulius Binevičius.

Kilni trenerio iniciatyva

2022 m. „Fair Play“ projektu pripažinta Šiaulių sporto gimnazijos direktoriaus, imtynių trenerio Andriaus Stočkaus pagalbos Ukrainos sportininkams iniciatyva.

A. Stočkus nesudvejojęs ryžosi suteikti prieglobstį būriui Ukrainos atletų ir tapo dviejų nuo karo pabėgusių Ukrainos sportininkių globėju. Šiaulių sporto gimnazijos direktorius prisiima visą atsakomybę už merginų gerovę Lietuvoje, rūpinasi jomis kaip tikras tėtis – perka drabužius kasdienai ir sportui, rūpinasi jų sveikata, kartu vyksta į užsienyje vykstančias sporto varžybas, o globėjo lydimos merginos pernai iškovojo prizines vietas Europos ir pasaulio imtynių čempionatuose.

Pavyzdys: už išskirtinę pagalbą į Lietuvą atvykusiems kariaujančios Ukrainos sportininkams „Fair Play“ organizacijos apdovanojimas skirtas S. Binevičiaus vadovaujamai Lietuvos plaukimo federacijai. / ltuswimming.com nuotr.

A. Stočkus sutelkė Šiaulių sporto gimnazijos bendruomenę į savanorių būrį ir įrengė patalpas sportininkams iš Kyjivo olimpinio rezervo priimti ir apgyvendinti, surinko ir nupirko būtiniausių daiktų, suorganizavo ir pasitiko atvykusius sportininkus ir jų šeimų narius. Šiuo metu gimnazijos patalpose gyvena 19 sportininkų.

„Sužinoję, kad galime suteikti prieglobstį atvykstantiems sportininkams, per keturias dienas sugebėjome savo pastangomis susiremontuoti patalpas, mokykloje gyvenančiais vaikais rūpinasi daugybė specialistų, todėl apdovanojimas skirtas visai bendruomenei – esu jai labai dėkingas“, – atsiimdamas apdovanojimą sakė A. Stočkus.

Pavyzdžiai jaunimui

2022 m. jaunojo sportininko kilnaus poelgio apdovanojimas skirtas Alytaus šv. Benedikto gimnazijos mokinei, Lietuvos mokyklų žaidynių dalyvei Gabijai Čepononytei.

Dalyvaudama Lietuvos mokyklų žaidynių estafetinio bėgimo varžybose lengvaatletė ištiesė pagalbos ranką parkritusiai varžovų komandos lyderei. Antroje vietoje tuo metu buvusiai G. Čepononytės komandai pritrūko vos kelių šimtųjų sekundės dalių iki pirmos vietos.

„Nepadariau nieko tokio, ko nebūtų padaręs kas nors kitas, būdamas mano vietoje. Tiesdama varžovei ranką elgiausi kaip kiekvienas doras žmogus. Dar kartą atsidūrusi tokioje situacijoje, esu tikra, elgčiausi taip pat“, – kalbėjo G. Čepononytė.

„Jaunojo sportininko pavyzdžiu bendraamžiams“ buvo išrinkta ir apdovanota Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentė Emilija Greviškytė.

Iš Pandėlio kilusi devyniolikmetė mergina šešerius metus buvo Kazickų šeimos fondo programos „Jaunimas gali“ dalyvė. Programos tikslas – naudojant sportą kaip įrankį ugdyti regionuose gyvenančio jaunimo gyvenimiškus įgūdžius ir suteikti galimybių, kurių netrūksta didmiesčiuose gyvenančiam jaunimui.

Buvo planuojama nutraukti projekto veiklą Pandėlyje, tačiau, jausdama didelę projekto vertę miestelio jaunimui, iniciatyvos ėmėsi daugelio programos dalyvių bendraamžė E. Greviškytė – jos dėka veikla buvo tęsiama.

Pareiga – nuo vaikystės

„Metų kilnaus poelgio“ nominacijoje apdovanotas Lietuvos olimpietis, biatlonininkas Vytautas Strolia.

2021–2022 m. pasaulio biatlono taurės varžybų penktame etape V. Strolia per plauką neiškovojo medalio, kuris būtų buvęs pirmasis nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Tada jį 10 km sprinto varžybose vos 1,5 sek. pranoko baltarusis Antonas Smolskis.

Kitame, šeštame, pasaulio taurės etape bendro starto rungtyje būtent šiam baltarusiui atsisegė slidė. Vytautas nedvejodamas ją pagavo ir meistriškai perdavė varžovui, o tai leido A. Smolskiui sutaupyti keliolika ar net keliasdešimt sekundžių. Šis epizodas daugybę kartų buvo kartojamas kaip „Fair Play“ pavyzdys per  televizijos „Eurosport“ kanalą.

„Tuo metu, kai padaviau varžovui jo slidę, galvojau tiesiog apie lenktynes, distanciją. Visiškai pamiršau tą epizodą – jį priminė treneriai po finišo. Nuo vaikystės buvau auklėjamas padėti neprašomas ir tai buvo pareiga – padėti kitam žmogui. Manau, tai turime daryti kiekvienas ir to nesureikšminti“, – sakė V. Strolia.

Gyvenimo misija

Už viso gyvenimo nuopelnus apdovanota Lietuvos sporto pedagogė, sportinės gimnastikos trenerė, tarptautinės kategorijos teisėja Irina Katinienė.

Dviejų olimpiečių trenerė dar 1998 m. įkūrė sportinės gimnastikos klubą „Skrydis“, kuriame pati treniravo daugybę atletų, o 2011 m. nusprendė į bendras treniruotes integruoti ir specialiųjų poreikių turinčius vaikus.

Vedama didelio entuziazmo, I. Katinienė ne tik sudarė visas sąlygas vaikams tobulėti asmeniškai, bet ir išugdė daug sportininkų, kurie 2022 m. Italijoje, Ponte Di Legno mieste, vykusiame Dauno sindromą turinčiųjų pasaulio čempionate iškovojo net šešias prizines vietas.

Trenerė savo auklėtiniams didelį dėmesį skiria treniruočių metu ir padeda specialiųjų poreikių turinčių vaikų tėvams laisvu laiku.

„Šią veiklą nusprendžiau pradėti visiškai neturėdama patirties, tiesiog visa širdimi jaučiu, kad tai yra mano gyvenimo misija. Dirbdama su specialiųjų poreikių vaikais tikriausiai išmokau žymiai daugiau nei jie“, – teigė I. Katinienė.

Sekmadienį oficialiai baigėsi atrankos periodas, kai plaukikai dar galėjo vykdyti šio čempionato kvalifikacinius normatyvus į Tarptautinės vandens sporto federacijos (FINA) kalendorių įtrauktose varžybose.

Australijos mieste Melburne gruodžio 13–18 dienomis varžysis „A“ normatyvus pasiekę: Rūta Meilutytė, Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas ir Kotryna Teterevkova, praneša Lietuvos plaukimo federacija.

Praėjusiame čempionate Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai) Lietuvai atstovavo penki sportininkai.

LPF primena, kad pasaulio trumpo vandens čempionate Lietuvos plaukikai iš viso yra iškovoję 12 medalių.

Tris aukso ir tris sidabro medalius yra pelniusi R. Meilutytė, vieną aukso, du sidabro ir vieną bronzos apdovanojimą turi D. Rapšys, o aukso ir bronzos medalį – profesionalaus sportininko karjerą baigęs Simonas Bilis.

Pasaulio plaukimo čempionatas trumpajame baseine vyks 16-ą kartą.

Konferencijos pradžioje buvo balsuojama dėl LPF prezidento atsistatydinimo. Aštuoniems delegatams balsavus už, dviem prieš ir aštuoniems susilaikius, Tomo Kučinsko atsistatydinimas buvo priimtas, praneša Lietuvos plaukimo federacija.

Visuotinis LPF narių susirinkimas bendru sutarimu taip pat pritarė pareigas paliekančio generalinio sekretoriaus Emilio Vaitkaičio atleidimui.

Oficialiai iš pareigų pasitraukus LPF prezidentui ir generaliniam sekretoriui, konferencijos dalyviai patvirtino naująjį federacijos vadovą. Juo tapo prieš tai nuo 2016 metų LPF viceprezidento pareigas ėjęs Saulius Binevičius.

Trims delegatams susilaikius, o 15-ai balsavus už, S. Binevičius buvo išrinktas naujuoju LPF prezidentu.

„Šias pareigas priimu kaip stiprų iššūkį sau ir visai Lietuvos plaukimo bendruomenei. Tai bus tikrai nelengvi dveji metai, pilni iššūkių man ir mano aplinkai, bet jei būsime vieningi su plaukimo bendruomenės pagalba mes galime tęsti pradėtus darbus ir laikytis patvirtintos daugiametės strategijos.

Federacijos veikloje aktyviai dalyvauju nuo tada, kai tapau rinktinės nariu, dalyvavau trejose olimpinėse žaidynėse – kaip sportininkas ir teisėjas, dvi kadencijas buvau aktyvus LPF vykdomojo komiteto narys, LPF viceprezidento pareigas ėjau nuo 2016 metų. Visa ši sukaupta patirtis, tikiuosi, pasitarnaus vandens sporto šakų vystymui. Dėkoju plaukimo bendruomenei už pasitikėjimą“, – teigia S.Binevičius.

Konferencijoje nuspręsta, kad išrinktasis LPF vadovas šias pareigas eis dvejų metų kadencijai – po Paryžiaus olimpinių žaidynių bus renkamas naujas LPF prezidentas.

Generalinio sekretoriaus pareigas tris mėnesius (iki artimiausios neeilinės LPF konferencijos) užims LPF sporto vadovas Justas Achramavičius. Jo kandidatūrai LPF Konferencija pritarė vienbalsiai.

Lietuvos plaukimo federacijai T.Kučinskas vadovavo 2012–2016 m., o nuo 2020 m. pakeitė kadenciją baigusį LPF generalinį sekretorių E.Vaitkaitį.

Nepaisant to, T.Kučinskas nuo plaukimo nepasitraukia. Jis lieka vienu iš Europos plaukimo lygos (LEN) vadovų, o paprašytas susirinkusių delegatų sutiko ir toliau prisidėti prie LPF vykdomojo komiteto veiklos, kad užtikrintų pradėtų darbų tęstinumą.

Vykdomojo komiteto nariu T.Kučinskas buvo patvirtintas vienbalsiai.

Po pirmosios varžybų dienos pirmavusi Kauno plaukimo mokykla savo pranašumą išlaikė ir antrąją dieną. Šios komandos sportininkai iš viso surinko 246 taškus ir iškovojo dar vieną LPF taurę, rašoma pranešime spaudai.

Antroji vieta atiteko Panevėžio „Žemynos“ komandai, kurios plaukikai per abi varžybų dienas uždirbo 233 taškus, o trečiąją vietą išsaugojo Vilniaus miesto sporto centro komanda, pelniusi 176 taškus.

Komandinė įskaita

1. Kauno plaukimo mokykla – 246 taškai

2. Panevėžio „Žemyna“ – 233 taškai

3. Vilniaus miesto sporto centras – 176 taškai

4. Klaipėdos „Gintaro“ sporto centras – 114 taškai

5. Šiaulių plaukimo centras „Delfinas“ – 70 taškai

6. Kauno sporto mokykla „Startas“ – 47 taškai

7. Alytaus sporto ir rekreacijos centras / Marijampolės sporto centras – 44 taškai

8. Anykščių kūno kultūros ir sporto centras – 9 taškai

9. Plaukimo mokykla „Nemunas“ – 6 taškai

10. Šiaulių „Impuls“ – 1 taškai

Lietuvos plaukimo federacijos nuotr.

Įskaitiniai komandiniai taškai buvo renkami tik plaukimo rungčių finaluose, kuriuose galėjo dalyvauti tik po du greičiausius plaukikus iš tos pačios komandos.

Atrankiniuose plaukimuose visi sportininkai varžėsi ir asmeninėje įskaitoje. Čia, susumavus trijų rungčių FINA taškus, geriausiais varžybų plaukikais tapo Aleksas Savickas (Panevėžio „Žemyna“) ir Smiltė Plytnykaitė (Vilniaus miesto sporto centras).

Geriausi varžybų plaukikai (TOP 5 )

1. Aleksas Savickas (Panevėžio „Žemyna“) – 2160 taškai

2. Jokūbas Keblys (Panevėžio „Žemyna“) – 2137 taškai

3. Andrius Šidlauskas (Panevėžio „Žemyna“) – 2129 taškai

4. Deividas Kazilas (Panevėžio „Žemyna“) – 2114 taškai

5. Daniil Pancerevas (Klaipėdos „Gintaro“ sporto centras) – 2092 taškai

„Savo rezultatus šiose varžybose vertinu visai neblogai. Jau pradėjome sunkiai dirbti, nebuvo jokio krūvio atleidimo, todėl visai džiaugiuosi rezultatais. Smagu čia apšlifuoti tuos nuotolius. Kol kas sezonas labai linksmas. Viskas vyksta pagal planą. Pastoviai ieškau vietų, kur tobulėti, plėsti savo suvokimą apie plaukimą, apie visą sporto psichologiją ir gyvenimą. Stengiuosi kuo labiau tobulėti visose srityse, toliau judėti į priekį“, – asmeninio tobulėjimo svarbą pabrėžė Aleksas Savickas.

2021 metų Europos jaunimo čempiono planuose – studijos Floridos universitete. „Mano paties, šeimos, federacijos bendru interesu nusprendėme, kad šis universitetas man geriausias. Labai noriu padėkoti LPF prezidentui Tomui Kučinskui už pagalbą šiame procese. Reikėjo paplušėti, yra nemažai niuansų su studijomis Amerikoje, kad suprastum, kaip veikia ta stipendijų sistema, bet, manau, verta“, – šypsosi plaukikas.

Artimiausiuose A. Savicko planuose – dalyvavimas gruodį vyksiančiame Lietuvos plaukimo čempionate trumpajame baseine. Pasak sportininko, vienas iš svarbiausių ateinančių tikslų – pasaulio plaukimo čempionatas Fukuokoje, Japonijoje. Tiesa, prieš tai jam dar reikia įvykdyti kvalifikacinį normatyvą.

„Patys artimiausi tikslai šiuo metu yra po stovyklos aukštikalnėse padaryti kuo įmanoma geresnius rezultatus Lietuvos čempionate trumpajame baseine. Su treneriu jau planuojamės, kad reikia vykdyti normatyvą į pasaulio čempionatą Fukuokoje ilgame baseine. Abu manome, kad tai labai realu, ir aš savimi tikiu. Manau, kad gal pasiseks įvykdyti dar šiais metais. Esminis dalykas – nereikia prisišnekėti (juokiasi – ltuswimming.com). Su atsarga tą sakau, bet labai norėtųsi, manau, įmanoma“, – tikisi jis.

Fabijoniškių baseine savo jėgas pasitikrino ir pasaulio plaukimo čempionatui Abu Dabyje besirengiantis Andrius Šidlauskas.

„Šios varžybos iš dalies yra kaip gera sunki treniruotė, nes mažai bus poilsio tarp finalų – turėsime tik vieną valandą po parengiamųjų plaukimų. Nors čia ir neplaukiu savo pagrindinių nuotolių, noriu išbandyti kitus plaukimo būdus. Galbūt kartu atrasti ir kitas rungtis, kuriose taip pat galiu būti greitas. Toks pasitikrinimas sau“, – sakė panevėžietis.

Pasak Panevėžio „Žemynai“ atstovaujančio sportininko, pasiruošimas pasaulio čempionatui klostosi pagal planą.

„Kol kas viskas labai sklandžiai. Mokinuosi iš savo buvusių klaidų. Išėjo pagerinti keletą dalykų – startus, išėjimus, posūkius. Tiesiog reikia labai nuoširdžiai ir atsakingai padirbėti. Stengiuosi palaikyti savo sportinę formą, neprarasti grybšnio pojūčio“, – kalbėjo A. Šidlauskas.

Lietuvos plaukimo federacijos nuotr.

Geriausios varžybų plaukikės (TOP 5)

1. Smiltė Plytnykaitė (Vilniaus miesto sporto centras) – 2121 taškai

2. Agnė Šeleikaitė (Kauno plaukimo mokykla) – 1979 taškai

3. Marija Romanovskaja (Kauno plaukimo mokykla) – 1882 taškai

4. Patricija Kondraškaitė (Vilniaus miesto sporto centras) – 1834 taškai

5. Karilė Ališauskaitė (Kauno sporto mokykla „Startas“) – 1819 taškai

„Gal ir tikėjausi, bet kai pamačiau, kad jau tikrai tapau (geriausia varžybų plaukike – ltuswimming.com), nustebau. Labai buvo smagu. Man šios varžybos gal net pačios mėgstamiausios, nes tu turi susijungti su visa komanda ir dirbti kaip tikra šeima, visi kovoti turime vienas už kitą. Esu patenkinta šių varžybų rezultatais ir labai laukiu Lietuvos čempionato. Tikiuosi ten parodyti geriausius rezultatus, kokius galiu“, – sakė net keturis varžybų aukso medalius iškovojusi Smiltė Plytnykaitė.

Jaunoji plaukikė moterų 50 m plaukimo peteliške kvalifikacijoje pagerino šalies merginų iki 15 metų rekordą. Rytinėse varžybose ji buvo greičiausia tarp visų atrankos dalyvių ir nuotolį įveikė per 27,61 sek. Finale S. Plytnykaitė šį rekordą pagerino dar 0,01 sek. Ankstesnis bendraamžių rekordas nuo 2014 metų priklausė Beatričei Kanapienytei (28,38 sek.).

Vyrų 50 m plaukimo nugara atrankoje naują šalies berniukų iki 13 metų rekordą užfiksavo Vilniaus miesto sporto centrui atstovaujantis trenerio Vygando Banio auklėtinis Mykolas Tuskenis (29,09 sek.). Ankstesnis pasiekimas nuo 2015 metų priklausė Erikui Grigaičiui (29,47 sek.).

Moterų 50 m plaukimo nugara finale naują Lietuvos merginų iki 15 metų rekordą užfiksavo Patricija Geriksonaitė. Šiaulių plaukimo centro „Delfinas“ auklėtinė distanciją įveikė per 29,70 sek. Atrankoje ji užfiksavo 29,99 sek. rezultatą – būtent toks buvo ir šalies merginų iki 15 metų rekordas, kurį 2011 metais pasiekė Ugnė Mažutaitytė.

„Šios varžybos man buvo šiek tiek sunkios. Kai kuriuos nuotolius sekėsi plaukti geriau, kai kuriuos blogiau. Buvo šiek tiek tikimybės (kad pagerinsiu rekordą – ltuswimming.com), bet tokios didelės ir užtikrintos, tikrai nebuvo. Treniruočių krūvis buvo intensyvus, todėl nesitikėjau tokių rezultatų, kuriuos dabar pasiekiau, – po apdovanojimų ceremonijos kalbėjo P. Geriksonaitė. – Mūsų Šiaulių komandos palaikymas turbūt yra pats didžiausias iš visų komandų, visi labai draugiški ir palaikantys“.

Dvi dienas trukusias varžybas užbaigė mišri komandinė estafetė 4 x 50 m kombinuotu būdu. Joje pergalę šventė Lietuvos suaugusiųjų rekordą pagerinęs Vilniaus miesto sporto centro pirmosios komandos ketvertas (Ugnius Kamandulis, Paulius Konstantinov, Smiltė Plytnykaitė ir Amelija Murėnaitė). Nugalėtojų laikas – 1 min. 38 sek. Ankstesnis Lietuvos rekordas nuo 2018 metų priklausė Agnei Šeleikaitei, Medai Kulbačiauskaitei, Pauliui Martinkėnui ir Tadui Duškinui – 1 min. 38,29 sek.

LPF komandinės taurės varžybos yra organizuojamos siekiant ne tik išsiaiškinti stipriausią Lietuvos plaukimo komandą, bet ir populiarinti plaukimo sporto šaką, ugdyti komandinę sportininkų dvasią ir patikrinti šio pasirengimo ciklo plaukikų sportinę formą.

Lėšos – ne visiems

5,9 mln. eurų skirti penkiolikos strateginių sporto šakų ir 25-ių į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijoms.

Daugiausia lėšų iš strateginių sporto šakų skirta Lietuvos plaukimo federacijai – 740 567 eurai. Į pirmą penketą taip pat pateko Krepšinio federacija (588 356 eurai), Lengvosios atletikos federacija (582 419 eurų), Irklavimo federacija (561 592 eurai) ir Baidarių ir kanojų irklavimo federacija (429 669 eurai).

Šiemet sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų aukšto meistriškumo programoms išdalyti 8 mln. eurų, pernai – 7 mln.

Į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų grupėje dosniausiai paremta asociacija "Hockey Lietuva" – jai skirti 170 696 eurai. Lietuvos futbolo federacijai teko 163 469 eurai, Biatlono federacijai – 152 141 euras, Beisbolo federacijai – 118 820 eurų, Rankinio federacijai – 118 619 eurų.

Į olimpinių žaidynių programą neįtrauktų sporto šakų federacijoms išdalyta 1,120 mln. eurų. Iš jų Lietuvos aeroklubui – 182 537 eurai, Kiokušin karatė federacijai – 172 013 eurų, Orientavimosi sporto federacijai – 160 164 eurai, Kultūrizmo ir kūno rengybos federacijai – 84 621 euras.

Valstybės biudžeto lėšų negavo bušido, universalios kovos, povandeninio sporto, rogučių sporto, bangų sporto, jėgos trikovės, skvošo, ušu, virvės traukimo, kudo, jėgos sporto federacijos bei kendo ir alpinizmo asociacijos.

Milijono nesukaupė

Neįgaliųjų sporto organizacijų įgyvendinamoms aukšto meistriškumo programoms skirti 960 tūkst. eurų.

Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui teko 427 785 eurai, Aklųjų sporto federacijai – 190 705 eurai, Neįgaliųjų sporto federacijai – 168 205 eurai.

Lietuvos paralimpiniam komitetui skirti 82 05 eurai, Specialiosios olimpiados komitetui – 90 900 eurų.

Atsižvelgė į pandemiją

Šįmet sausį Vyriausybė patvirtino Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo pakeitimus.

Remiantis jais 2021 m. skiriant finansavimą sporto šakų federacijoms ir neįgaliųjų sporto organizacijoms buvo atsižvelgiama į COVID-19 pandemijos poveikį konkrečiai sporto šakai – vertinti skirtingais laikotarpiais sportininkų pasiekti rezultatai.

Dėl pandemijos 2020 m. dalis planuotų pasaulio ir Europos čempionatų neįvyko, buvo nukeltos olimpinės bei paralimpinės žaidynės, todėl šiemet į vertinimo laikotarpį buvo įtraukti sportininkų pasiekimai 2016 m. olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse.

Jei 2020 m. tam tikros sporto šakos pasaulio ar Europos čempionatai vyko, buvo įskaitomi 2017–2020 m. sportininkų rezultatai. Tais atvejais, jei 2020 m. dėl pandemijos čempionatai buvo atšaukti – įskaityti 2016–2019 m. rezultatai arba ir 2015 m. pasiekimai, jei sporto šakos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos organizuojamos kas penkerius metus.

2020 m. sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų aukšto meistriškumo sporto programoms finansuoti buvo skirti 7 mln. eurų.

Vėliau E. Vaitkaitis konferencijos nariams pateikė plaukimo federacijos 2020 m. biudžeto vykdymo ataskaitą ir padėkojo Vykdomojo komiteto nariams Ilonai Juditai Zuozienei, Sauliui Binevičiui, Tomui Pakščiui, Astai Dirgėlienei ir Arūnui Gabrilavičiui už jų veiklą kadencijos metu.

Po padėkų atėjo metas kandidato į LPF prezidentus prisistatymui. Šias pareigas siekė užimti vienintelis pretendentas – verslininkas, buvęs Lietuvos plaukimo federacijos vadovas (2012–2016) Tomas Kučinskas.

Pagal LPF įstatus, esant vienam kandidatui, galimas atviras balsavimas. Delegatai šiam sprendimui pritarė vienbalsiai.

Tomas Kučinskas pristatė savo programą ir atsakė į konferencijos dalyvių klausimus. Vienas iš kandidato ambicingų tikslų – suburti 100 tūkst. žmonių apimančią stiprią plaukimo bendruomenę.

Delegatai vienbalsiai pritarė T. Kučinsko kandidatūrai ir patvirtino jį naujuoju federacijos prezidentu. Naujojo vadovo komandai konferencija taip pat pritarė bendru sutarimu.

LPF viceprezidentais paskirti Saulius Binevičius ir Arūnas Gabrilavičius, o generalinio sekretoriaus pareigas užims Emilis Vaitkaitis.

Vykdomąjį komitetą naująją kadenciją sudarys 10 narių – federacijos prezidentas Tomas Kučinskas, Gintautas Bartkus (Vilnius), Saulius Binevičius (Kaunas), Asta Dirgėlienė (Klaipėda), Paulius Viktoravičius (Šiauliai), Arūnas Gabrilavičius (Panevėžys), Eugenijus Rakitinas (Regioninė plėtra), Ilona Judita Zuozienė (Mokslas), Sigita Špokienė ir Romanas Teličėnas (Privatūs klubai/koncesininkai).

Varžėsi 262 plaukikai

Vilniuje surengtose varžybose (25 m baseine) jėgas išmėgino 262 sportininkai. Jie išsidalijo 28 medalių komplektus ir 3 600 eurų prizinį fondą.

Geriausiu varžybų plaukiku (pagal dviejose rungtyse surinktų Tarptautinės vandens sporto federacijos – FINA – taškų sumą) tapo olimpietis D.Rapšys (Panevėžio "Žemyna", 1 736 tšk.).

Stengiamės per treniruotes padaryti viską, ką įmanoma, geriausiai. Vis dėlto po ilgokos pertraukos sunkoka įsivažiuoti.

Jis greičiausiai nuplaukė 100 m peteliške (per 51,46 sek.) ir 200 m laisvuoju stiliumi (per 1 min. 42,13 sek.).

Į geriausiųjų penketuką taip pat pateko kitas panevėžietis Andrius Šidlauskas (1 717 tšk.), Kauno plaukimo mokyklos (PM) 1-osios komandos atstovas Giedrius Titenis (1 639 tšk.), Kauno sporto mokyklos (SM) "Startas" plaukikas Deividas Margevičius (1 565 tšk.) ir klaipėdietis Daniilas Pancerevas (sporto centras "Gintaras", 1 556 tšk.).

D.Pancerevas pagerino net keturis Lietuvos šešiolikmečių rekordus (200 m laisvuoju stiliumi – 1 min. 46,61 sek., 50 m peteliške – 24,83 sek., 100 m peteliške – 53,93 sek. ir 100 m kompleksiniu būdu – 55,37 sek.).

Pasiilgo varžybų

"Buvome pasiilgę varžybų. Rezultatai irgi neblogi. Stengiamės per treniruotes padaryti viską, ką įmanoma, geriausiai. Vis dėlto po ilgokos pertraukos sunkoka įsivažiuoti", – kalbėjo D.Rapšys.

Trofėjai: prizininkai išsidalijo 28 medalių komplektus. Aleksandro Leonovo / LPF nuotr.

Penkis aukso medalius iškovojo vilnietė Kotryna Teterevkova (50 m krūtine – 31,35 sek., 100 m krūtine – 1 min. 07,64 sek., 200 m krūtine – 2 min. 31,60 sek., 100 m kompleksiniu būdu – 1 min. 04, 84 sek. ir 200 m kompleksiniu būdu – 2 min. 21,02 sek.).

Olimpinį normatyvą medžiojanti plaukikė sakė, kad karantinas pareikalavo nemažai psichologinių jėgų, norint susigrąžinti prarastą sportinę formą, kurią buvo pasiekusi prieš kovo mėnesį turėjusį vykti Lietuvos čempionatą (jis perkeltas į gruodį).

Buvo sunku prognozuoti, kaip pavyks pasirodyti, nes šešias savaites praleidome be plaukimo. Tačiau rezultatai nėra prasti.

"Buvo labai gaila, bet vis tiek daug dirbau, tačiau jau ne baseine, stengiausi neprarasti motyvacijos", – teigė K.Teterevkova.

Intriguojančias vyrų plaukimo krūtine dvikovas laimėjo A.Šidlauskas, tris kartus nugalėjęs G.Titenį (50 m – atitinkamai 27,23 sek. ir 27,33 sek., 100 m – 57,98 sek. ir 58,68 sek. bei 200 m – 2 min. 07,56 sek. ir 2 min. 11,37 sek.).

"Buvo sunku prognozuoti, kaip pavyks pasirodyti, nes šešias savaites praleidome be plaukimo. Labai permainingas sezonas, pirmą kartą gyvenime taip nutiko. Tačiau rezultatai nėra prasti, todėl džiugu", – sakė G.Titenis.

Startavo ir neįgalieji

Tarp komandų pasižymėjo Vilniaus miesto sporto centro auklėtiniai, iškovoję 8 aukso medalius.

Absoliučiai daugiausiai trofėjų – 21 – susižėrė Kauno PM-1 plaukikai (4 aukso, 8 sidabro ir 9 bronzos medaliai).

Startavo ir neįgalieji sportininkai: Gabrielė Čepavičiūtė (S6 grupė) 100 m nugara įveikė per 1 min. 39,04, sek. ir 50 m laisvuoju stiliumi – per 47,50 sek., o paralimpietis Edgaras Matakas (S11 grupė) 50 m peteliške – per 32,20, sek. ir 50 m laisvuoju stiliumi – per 27,43 sek.

Spalio 9–10 d. LPF planuoja surengti komandų taurės varžybas 25 m baseine (Vilniuje arba Anykščiuose).

Startuos olimpiečiai

Tarp Sprinto taurės dalyvių turėtų būti vietas Tokijo olimpinėse žaidynėse jau užsitikrinę Danas Rapšys (plauks 200 m laisvuoju stiliumi) ir Andrius Šidlauskas (50, 100 ir 200 m krūtine).

Išmėginti jėgas ketina kandidatai į Lietuvos olimpinę rinktinę – Deividas Margevičius (50, 100 ir 200 m peteliške, 50 m krūtine), Arijus Pavlidis (50, 100 ir 200 m nugara, 50 m peteliške), Kotryna Teterevkova (50, 100 ir 200 m krūtine, 100 ir 200 m kompleksiniu būdu), Ugnė Mažutaitytė (50, 100 ir 200 m nugara), Giedrius Titenis (50, 100 ir 200 m krūtine, 50 m peteliške).

Varžybų nepraleis ir olimpinės pamainos sportininkai Jokūbas Keblys, Paulina Pekūnaitė, Agnė Šeleikaitė, Aleksas Savickas, Erikas Grigaitis, Tomas Navikonis, Danilas Pancerevas, Tadas Praniauskas.

Išsidalys 3 600 eurų

Rungčių laimėtojai bus išaiškinami be atrankos plaukimų – sportininkai startuos tik po vieną kartą kiekvienoje individualioje rungtyje. Greičiausiai nuotolį įveikęs plaukikas taps nugalėtoju.

Penki geriausi sportininkai gaus LPF įsteigtus piniginius prizus. Juos taip pat pelnys ir dar dešimt moterų bei vyrų, kurie tuo pačiu vienu plaukimo stiliumi (laisvuoju, nugara, krūtine arba peteliške) įveiks visus tris (arba du, jeigu plauks kompleksiniu būdu) nuotolius ir surinks daugiausia Tarptautinės vandens sporto šakų federacijos (FINA) reitingo taškų.

Iš viso sportininkai išsidalys 3 600 eurų prizinį fondą.

Pagal Vyriausybės parengtą Kultūros ir sporto renginių dalyvių (žiūrovų) skaičiaus didinimo planą, baseine vienu metu galės būti iki 500 žmonių.

Pokyčiai kalendoriuje

Šiemet kovo mėnesį turėjęs vykti Lietuvos plaukimo čempionatas yra perkeltas į gruodį.

Kauno "Girstučio" baseine gruodžio 17–19 d. plaukikai ne tik kovos dėl šalies čempiono titulo, bet ir turės galimybę įvykdyti atrankos į Tokijo olimpines žaidynes normatyvus.

Be to, spalio 9–10 d. Vilniuje arba Anykščiuose ketinama surengti plaukimo (25 m baseine) komandų taurės varžybas, gruodžio 4–5 d. Alytuje – Lietuvos vaikų čempionatą (50 m baseine), o 11–12 d. ten pat – Lietuvos jaunių ir jaunučių čempionatą.

Gegužę Vengrijoje turėjęs vykti Europos plaukimo (50 m baseine) čempionatas buvo perkeltas į 2021-uosius, o gruodį Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) planuotas pasaulio čempionatas (25 m baseine) taip pat atidėtas kitiems metams.

Spaudoje minimas pokalbis įvyko 2019 m. liepos 25 d. plaukikų apšilimo zonoje po pasibaigusios 4x100 m kombinuotos mišrios estafetės, kurioje Lietuvos rinktinės sudėtyje startavo ir Ugnė Mažutaitytė. Pokalbis vyko viešoje erdvėje, bet jis nebuvo viešas. Pokalbyje dalyvavo plaukikė U. Mažutaitytė, trenerė I. Papelienė ir Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis. Kiek atokiau stovėjo rinktinės masažuotoja Lina Katelytė, kuri neišgirdo pokalbio. Dar atokiau mankštinosi kiti rinktinės plaukikai.

Tai buvo darbinis atsakymas į U. Mažutaitytės užduotą klausimą: „Koks buvo mano startas?“. Į užduotą klausimą trenerė I. Paipelienė atsakė: „Su tokiom leškom gero starto nepadarysi, aš esu sena, ir tai mano leškos turi daugiau raumenų“. Pokalbyje žodis „storos“ iš viso nebuvo vartojamas. Jokio tolimesnio pokalbio nebuvo.

Kitą dieną, po U. Mažutaitytės 200 m nugara parengiamųjų plaukimų, prezidentas E. Vaitkaitis kalbėjosi su plaukike. Prie jų priėjo Ina Paipelienė ir atsiprašė už vakar dieną išsakytus žodžius ir dar kartą paaiškino, kad plaukiant nugara kojos yra pagrindinis varikliukas. Norint pagerinti rezultatą, būtina stiprinti kojas – daryti šuoliukus, daryti pritūpimus, visur su savimi vežiotis šokdynę. Negalima laukiant starto vien gulėti lovoje ir valgyti.

Merginų plaukikių organizmas skiriasi nuo vaikinų – vaikinams poilsis veikia vienaip, o merginoms, norinčioms pasiekti rezultatų, būtina nuolat būti aktyvioms, tokiu būdu kaip galima palaikant aukštą testosterono lygį. Trenerė paaiškino, kad nori tik gero ir jeigu plaukikė nori įvykdyti normatyvą į olimpines žaidynes, ji turi įsiklausyti.

Plaukikė U. Mažutaitytė pasakė, kad priima atsiprašymą ir pykčio nelaiko. Taip pat pasakė, kad komentuoti kitų moterų kūnus nederėtų arba tai reiktų daryti kitokiu būdu. Pažymime, kad atsiprašymo pokalbis vyko iki žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos.

Pabrėžiame, jog Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja žurnalistus ir žiniasklaidos priemones viešąją informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, tačiau žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija buvo pateikta net nesistengiant gauti antros pusės komentaro.

Tuo pačiu pareiškiame, kad federacija netoleruoja diskriminacijos, priekabiavimo, šmeižto, fizinio ir psichologinio smurto bei kitokio piktnaudžiavimo apraiškų ir stengiasi užkirsti tam kelią.

Atsižvelgdama į išdėstytą informaciją, Lietuvos plaukimo federacija ketina kreiptis į atitinkamų žiniasklaidos priemonių leidėjus, dėl klaidinančios ir šmeižikiškos informacijos platinimo ir paneigimo. Lietuvos rinktinės trenerė Ina Paipelienė taip pat ruošiasi privačiai ginti garbę ir orumą teisme.

Kaip buvo skelbta, plaukikė U. Mažutaitytė sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė žinutę, kurioje reiškę apgailestavimą, jog prieš svarbiausią jos startą pasaulio čempionate susilaukė trenerės I. Paipelienės įžeidimo. Nors po konflikto trenerė sportininkės atsiprašė, plaukikė teigė, jog per keletą dienų susilaukė daug palaikymo žinučių ir ragino netylėti su panašiomis istorijomis susidūrias sportininkes.