Vien pagrindinė grupės įmonė „Lietuvos rytas“ pernai patyrė 13,826 mln. eurų grynųjų nuostolių – 14 kartų daugiau nei 2018 metais (990,2 tūkst. eurų). Juos lėmė investicijų į parduotą „Lietuvos ryto“ televiziją nuvertėjimas, atskleidžiama Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.

Pasak jos, „Lietuvos ryto“ televizija keletą metų dirbo nuostolingai, o nuostoliai buvo dengiami didinant jos įstatinį kapitalą. Kiekvienas toks didinimas pagrindinės įmonės „Lietuvos rytas“ balanse buvo atvaizduojamas kaip investicija į antrinę įmonę.

„Antrinės įmonės akcijų pardavimo kaina buvo žymiai mažesnė už investicijos į ją vertę. Dėl investicijos nuvertėjimo bendrovė patyrė nuostolį. Atmetus investicijos nuvertėjimą, bendrovės 2019 metų rezultatas buvo teigiamas“, – rašoma „Lietuvos ryto“ ataskaitoje.

„Lietuvos ryto“ televizija keletą metų dirbo nuostolingai, o nuostoliai buvo dengiami didinant jos įstatinį kapitalą.

Televizijos pardavimo kaina ataskaitoje neatskleidžiama, tačiau joje nurodoma, kad „Lietuvos ryto“ nuostoliai iš investicijų perleidimo pernai siekė 16,902 mln. eurų, tuo metu bendrovės investicijų į antrines įmones vertė sumažėjo 16,970 mln. eurų. BNS skaičiavimais, tai rodo, kad „Lietuvos ryto“ televizija turėjo būti parduota už 68 tūkst. eurų.

„Lietuvos ryto“ grupės konsoliduotos pardavimo pajamos pernai sumenko 12,7 proc. iki 26,573 mln. eurų, tik pagrindinės įmonės – 7,3 proc. iki 5,273 mln. eurų.

Tiražo pardavimo pajamos (mažmeniniai spaudos pardavimai ir prenumerata) sumažėjo 3,7 proc. iki 3,62 mln. eurų, reklamos pajamos interneto ir spaudoje ūgtelėjo 1,2 proc. iki 3,86 mln. eurų, spausdinimo darbų pajamos smuko 10,8 proc. iki 16,6 mln. eurų.

Grupė pernai eksportavo produkcijos už 9,5 mln. eurų – 17,4 proc. mažiau nei 2018-aisiais. Didžiausią eksporto dalį sudaro žurnalų ir reklaminių leidinių užsienio užsakovams spausdinimas.

„Lietuvos ryto“ grupės konsoliduotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pernai padidėjo 28,7 proc. iki 2,6 mln. eurų, EBITDA marža padidėjo 3,2 procentinio punkto iki 9,8 procento.

Grupei priklausanti antrinė įmonė „Lietuvos ryto“ spaustuvė pernai patyrė 667 tūkst. eurų nuostolių, tuo metu 2018 metais jos pelnas buvo 25,4 tūkst. eurų. Portalas lrytas.lt pernai uždirbo 39 tūkst. eurų grynojo pelno (2018 metais – 247 tūkst. eurų nuostolis).

Bendrovė „Lietuvos ryto“ televizijos akcijas prodiuserio Povilo Skaisgirio įmonei „Singing fish“ pardavė pernai liepą, todėl finansinėse ataskaitose apskaitė tik pirmojo pusmečio televizijos veiklos rezultatus, kai įmonė patyrė 355,9 tūkst. eurų nuostolių.

„Lietuvos ryto“ grupės įmonės pernai uždirbo 2,22 mln. eurų pelno iš kitos veiklos – 50,9 proc. daugiau nei 2018 metais. Didžiąją jo dalį sudarė pelnas už parduotą ilgalaikį materialųjį turtą, taip pat pelnas iš nuomos veiklos.

Pernai „Lietuvos rytas“ administracinį pastatą sostinės Gedimino prospekte už neskelbiamą sumą pardavė žuvies produktų gamybos ir prekybos grupės „Norvelita“ savininkų valdomai nekilnojamo turto plėtros bendrovei „Saulės kopos“.

„Lietuvos ryto“ teigimu, šių metų pradžioje buvo prognozuojama, jog grupės metinis veiklos rezultatas šiemet bus artimas nuliui, tačiau Vyriausybei įvedus karantiną grupės reklamos pajamos sumažėjo, taip pat krito spausdinimo darbų paklausa. Anot „Lietuvos ryto“, kol kas negalima prognozuoti, kokią įtaką šių metų rezultatams turės paskelbtas karantinas.

2019 metų pabaigoje grupės įmonėse dirbo 413 darbuotojų (2018 metų pabaigoje – 485).

36 proc. „Lietuvos ryto“ akcijų valdo Beno Gudelio valdoma „Big Group“, 26 proc. – Gedvydas Vainauskas, 13 proc. – Vidmantas Strimaitis.

LAT spalio 16 dieną panaikino Vilniaus apygardos teismo šiemet vasarį priimtą nutartį ir paliko galioti šių metų sausį priimtą Vilniaus apylinkės teismo sprendimą, kuriuo  „Lietuvos ryto“ televizija įpareigota sumokėti baudą.

„Nesu nustebintas tokio Aukščiausiojo Teismo sprendimo, nuo pat pradžių buvau tikras, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas – informacija, paskelbta televizijos laidoje, buvo melaginga, tad ji turėjo būti paneigta nedelsiant“, – LB pranešime sakė V. Vasiliauskas.

Informacija, paskelbta televizijos laidoje, buvo melaginga, tad ji turėjo būti paneigta nedelsiant.

Vilniaus apygardos teismas pernai liepą įpareigojo televiziją paneigti laidoje „Patriotai“ 2016 metų balandį paskleistą V. Vasiliausko garbę ir orumą žeminančią informaciją. Teismo sprendimu bendrovė tą turėjo padaryti per 7 kalendorines dienas laidoje „Patriotai“, o jeigu pastaroji nebus transliuojama – analogiškoje laidoje.

„Lietuvos ryto“ televizija vasaros sezono metu laidos „Patriotai“ netransliavo, todėl paneigimą paskelbė tik spalio 2 dieną – pirmosios rudens sezono laidos metu. Vilniaus apylinkės teismas konstatavo, kad paneigimas buvo paskelbtas pavėluotai ir priteisė V. Vasiliauskui iš „Lietuvos ryto“ televizijos 40 eurų baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

Vilniaus apygardos teismas vėliau nusprendė, kad bendrovės delsimą paneigti informaciją lėmė objektyvios priežastys, nes vasaros sezono metu nei laida „Patriotai“, nei kita panaši laida nebuvo transliuojamos. LAT su tokiais Vilniaus apygardos teismo argumentais nesutiko.

„Buvo nustatytas konkretus septynių dienų terminas paneigimui paskelbti vienu iš nurodytų būdų – paneigimą paskelbiant laidoje „Patriotai“, o jei ji netransliuojama, kitoje alternatyvioje laidoje (...) Tuo atveju, jei laida „Patriotai“ nebuvo transliuojama per septynias dienas, atsakovė turėjo taikyti kitą teismo sprendimo įvykdymo būdą ir duomenų paneigimą paskelbti teismo nurodytu terminu alternatyvioje laidoje“, – rašoma LAT nutartyje.

Joje pažymime, kad jei „Lietuvos ryto“ televizija objektyviai negalėjo įvykdyti sprendimo, nes nei laida „Patriotai“, nei jai alternatyvi laida tuo metu nebuvo transliuojama, ji galėjo kreiptis į teismą siekdama sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

„Todėl nėra pagrindo spręsti, kad „Lietuvos ryto“ televizija išnaudojo visas protingas galimybes siekdama teismo priimtą sprendimą įvykdyti tinkamai ir kad sprendimas negalėjo būti įvykdytas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios“, – nurodė LAT.

Pasak V. Vasiliauskui atstovavusios advokatės Kristinos Čeredničenkaitės,  byloje dėl paneigimo nevykdymo LAT pasisakė pirmą kartą ir suformavo precedentą, kad melagingos informacijos skleidėjai privalo nedelsdami paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, o jeigu to neįmanoma padaryti ten, kur informacija originaliai buvo išplatinta, ieškoti alternatyvių būdų paneigimui.

„Mums pavyko įrodyti, kad informacija buvo paneigta pavėluotai dėl subjektyvių priežasčių, mat net vasaros sezonu televizija transliavo analogiško pobūdžio laidas, galėjo pakartoti tą pačią laidą su paneigimu, turėjo kitų priemonių, kuriomis galėjo įvykdyti teismo sprendimą nurodytu laiku ir paneigti melagingus paskleistus duomenis“, – pranešime tvirtino K. Čeredničenkaitė.

„Lietuvos ryto“ grupei priklausantis dienraštis ir kitos žiniasklaidos priemonės 2016-ųjų kovo-gegužės mėnesiais kaip tikrą faktą skelbė išgalvotus neva LB Priežiūros tarnybos vadovo Vytauto Valvonio ir jo draugo Andriaus Labunsko pokalbius, kur jie esą kalbėjo apie kyšį.

Dėl publikacijų ir laidų į teismą kreipėsi ir V. Vasiliauskas. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos priemonės skelbė neteisingas žinias, pažemino V. Vasiliausko garbę bei orumą ir įpareigojo „Lietuvos rytą“, „Lrytas“ ir „Lietuvos ryto televiziją“ paskelbti paneigimus.

„Lietuvos ryto“ grupei priklausiusią „Lietuvos ryto“ televiziją šiemet liepą įsigijo prodiuserio Povilo Skaisgirio įmonė „Singing fish“.

Sandoris įvyks po to, kai jam leidimą suteiks Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) – ji klausimą ketina svarstyti trečiadienį. Vyriausybės spaudos tarnyba vz.lt patvirtino, kad strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija leido sandorį.

Su P. Skaisgiriu BNS susisiekti nepavyko.

„Singing fish“ yra prodiusavusi filmą „Patriotai“, serialus „Laisvės kaina. Savanoriai“, „Meilė kaip mėnulis“ ir kitus.

Kaip rašė BNS, „Lietuvos ryto“ televizija pernai patyrė 577,4 tūkst. eurų grynojo nuostolio – 58 proc. daugiau nei 2017-aisiais (365 tūkst. eurų). 2018 metų pabaigoje įmonė turėjo sukaupusi 13,175 mln. eurų nuostolių.

„Lietuvos ryto“ grupė valdo 100 proc. „Lietuvos ryto“ televizijos akcijų.

Vilniaus apygardos teismas atmetė televizijos skundą ir paliko galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo pernai liepos 17 dieną paskelbtą įpareigojimą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. Valvonį – ji buvo publikuojama laikraštyje, interneto puslapyje ir televizijos laidoje „Patriotai“. Dienraštis „Lietuvos rytas“ jau yra paskelbęs paneigimą.

„Atsakovo (televizijos – BNS) panaudotas paneigimo būdas neatitinka ieškovo tikslo, kurio buvo siekiama priimant sprendimą, tai yra, informuoti visuomenę, kad ginčo laidos metu išdėstyti faktiniai duomenys neatitinka tikrovės. (...) Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas“, – rašoma nutartyje.

„Lietuvos ryto“ televizija nurodo pernai birželio pabaigoje paskelbusi paneigimą. Tačiau V. Valvonis 2018 metais BNS teigė, kad paneigimas nebuvo tinkamas.

V. Valvonis BNS antradienį teigė, kad laukia „Lietuvos ryto“ televizijos veiksmų.

„Laikraštis viską jau yra paskelbęs, paneigęs, baudą susimokėjęs. Televizija liko, turi paskelbti paneigimą artimiausioje „Patriotų“ laidoje. Bet kadangi „Patriotų“ nebus, tai atitinkamu metu, kada rodydavo „Patriotus“ (...) Ir dar baudžiamoji byla likusi, kur teisiami trys žurnalistai“, – sakė V. Valvonis.

Laikraštis viską jau yra paskelbęs, paneigęs, baudą susimokėjęs.

„Lietuvos ryto“ dienraštyje, naujienų portale ir televizijoje 2016-ųjų kovo-gegužės mėnesiais kaip tikras faktas buvo paskelbti išgalvoti V. Valvonio pokalbiai, kuriuose V. Valvonis neva grasino paveikti konkretaus finansų rinkos dalyvio veiklą, reikalavo kyšio ir taip siekė finansinės naudos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 metų rugsėjo pabaigoje konstatavo, kad „Lietuvos ryto“ dienraštis ir televizija paskelbė neegzistuojančius pokalbius, sukūrė nepagrįstus kaltinimus, o teismui nepateikė jokių objektyvių bei patikimų duomenų, jog V. Valvonis reikalavo kyšio.

2018 metų liepos 17 dieną tas pats teismas įpareigojo žiniasklaidos priemones paskelbti klaidinančios informacijos paneigimą. V. Valvonis tąkart BNS aiškino, kad žiniasklaidos atstovai nereagavo į raginimus paneigti klaidinančią informaciją, todėl jis kreipėsi į teismą.

Pernai rugsėjį paskelbta, kad prokurorai teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl galimai melagingos informacijos paskleidimo per „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės priemones apie V. Valvonį.

Generalinė prokuratūra pranešė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai baigė 2016 metų birželį pradėtą ikiteisminį tyrimą ir perdavė bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Buvo nurodoma, kad kaltinimai byloje pareikšti trims asmenims.

„Kaip kitaip tai galima vadinti, jei ne sąmokslu?“ – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Patriotai“ rėžė Latvijos akademikas Ivaras Kalvinis (70), kurio atrasti pigūs vaistai nuo vėžio nepriimtini šios šalies farmacininkams. I. Kalvinis pasakojo, kad jo sąskaitos su vėžiu yra senos, – nuo šios ligos mirė mokslininko tėvas ir brolis.

Tuo metu, kai susirgo žmona, jis jau buvo padaręs savo atradimą. Onkologai tikino, kad moteris gyvens pusę metų, tačiau I. Kalvinio vaistai ją pagydė.

„Aš buvau pasiruošęs, todėl ji užaugino dukras, paaugino anūkus. Ji patyrė tą laimę, kurią onkologai iš jos būtų atėmę. Ir vaikai turėjo mamą“, – pasakojo I.Kalvinš.

Šio mokslininko pavardę pasaulis išgirdo prieš dvejus metus, kai Pasaulio antidopingo agentūra paskelbė dopingu kitą jo išrastą preparatą – meldonio dihidratą, vaistą, išsaugojusį nuo infarkto ir insulto daugybę milžiniškus emocinius ir fizinius krūvius patiriančių žmonių.

„Patriotams“ akademikas atskleidė, kad kurdamas šį vaistą jis naudojosi vokiečių fiziologų, kurie kankino šunis ir tyrė juose vykstančius biocheminius procesus, darbais. „Jie suklydo, o aš padariau teisingas išvadas ir sukūriau preparatą, kuris neleidžia deguonies badą patiriančiai širdžiai žūti“, – pasakojo akademikas.

Kodėl I. Kalvinis anksčiau, nei patanatomai žinojo, kodėl mirė jaunas lietuvis dviratininkas Linas Rumšas ir ar galima nemirti nuo infarkto, išskirtiniame „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Patriotai“ reportaže iš latvio akademiko laboratorijos šį vakarą 21.30 val.

– Martynai, esi žinomas lektorius, parapsichologas, 5 knygų autorius, alternatyvios medicinos atstovas. Pakeitei ne vieno žmogaus gyvenimą. Ką tik išleidai naują knygą. Apie ką ji?

– Paskutinė knyga „Odė... Nemirtingiems“ gimė gana netikėtai, iš tiesų kaip ir visos kitos. Išleidus 5 knygas gal reikėtų jau jaustis rašytoju, bet toks visai nesijaučiu. Ši knyga – per paskutinius septynerius metus išspinduliuotų eilių komentarai – persmelkta psichinės saviugdos tematika. Ten nėra turinio, tiesiog vientisas gilus ir transformuojantis pokalbis su skaitytoju, raginantis subręsti ir gyvenime bet kokia kaina stengtis daryti tai, kas patinka, ir palikti tai, kas nepatinka.

– Tavo gyvenimo istorija yra unikali. Kai kuriems žmonėms ji gali atrodyti šokiruojanti. Ką tu pats apie tai manai?

– Kadangi šio gyvenimo paskirtis – mokyti sąmoningumo ir protinės saviugdos, todėl reikėjo pereiti tokį kelią: nuo visiško socialinio dugno iki mąstančio ir visuomenei naudingo žmogaus. Kad giliai išjautęs sąmoningos transformacijos procesą labai gerai suprasčiau, kaip vyksta augimas ir kituose. Taip, istorija, aprašyta knygoje „Nuo gaujų iki šventųjų“, šokiruojanti ir įkvepia skaitantįjį suprasti: jei įmanoma atsistoti ir reabilituotis po tokių išbandymų ir klystkelių, vadinasi, gali kiekvienas. Tai įkvepia.

– Kodėl tu padedi žmonėms? Kaip tai darai?

Mano gyvenimo žinia – laisvė. Proto ir sielos laisvė. Nes be laisvės neįmanoma meilė ir džiaugsmas.

– Turiu keletą veiklos sferų, kurios gan glaudžiai susijusios. Pirma – relaksacija ir meditacija, atpalaiduojant esmines vidines įtampas, pasąmoninį emocinį ir mentalinį susikaustymą. Dažnas net neįtaria, kiek viduje yra paralyžiuotas. Kai žmogus tai išvysta, pavyzdžiui, per tokias technikas kaip sąmoningas cirkuliacinis kvėpavimas, kiek viduje daug visko užspaudęs, ir pradeda iš to vaduotis, natūraliai ateina suvokimas, kad jis gali paimti likimą į savo rankas.

Kita sfera, kuri labai svarbi, – stengiuosi brangiai kainuojančius saviugdos mokymus nuleisti iki vidutines pajamas turinčių žmonių, kurie nori tapti stiprūs visapusiškai. Tai mokymai apie stipraus proto ir strateginio mąstymo ugdymą, vidinių resursų auginimą, gyvenimo vertybių modeliavimas, efektyvaus komunikavimo pagrindai, tikslų gryninimas ir jų pasiekimo būdai, baimių ir nuoskaudų paleidimo terapija, ribojančių įsitikinimų griovimas, konstruktyvių įsitikinimų kūrimas, strateginiai problemų sprendimo žaidimai.

Tai perduodama grupinėse pratybose, paskaitose, tęstiniuose ir savaitgalių mokymuose, kelionėse po svečias šalis.

– Koks tavo paties tikslas?

– Mūsų tautai reikia kuo daugiau sąmoningai ir galingai mąstančių žmonių, nes mūsų švietimo sistema išmoko iškalti atmintinai daugybę žinių, kurios daugumai piliečių nepraktiškos. To, kas svarbiausia – sąmoningo minčių kontroliavimo, efektyvios logikos, emocinio intelekto, strateginio mąstymo ir efektyvaus komunikavimo metodikų – mūsų nemoko, o tai juk kasdienis gyvenimas. Vaikus moko atsiminti praeities karų datas ir matematikos formules, ir toks mokymas žmogų paverčia logiškai mąstyti nesugebančia marionete, kuri dirba tam, kad išgyventų ir mokėtų mokesčius, už kuriuos valstybės pirktų tankus ir automatus kariauti žmogui prieš žmogų, pavadinusios jį kitataučiu.

Mano tikslas ilgalaikėje perspektyvoje – priartėti prie jaunimo, vaikų ir išmokyti juos to, ko už didelius pinigus apmokomi valstybių ir stambių organizacijų vadovai: galingo ir efektyvaus proto metodikų. Tik taip beprasigerianti ir dvasios galią prarandanti tauta atsigaus – tik pradėjusi efektyviai naudoti savo beribę proto galią.

– Daugeliui žmonių kelias, kuriuo tu eini, gali pasirodyti neįsivaizduojamai sunkus (askezės, sveika mityba, jokių svaigalų, proto kontrolė ir pan.). Kaip yra iš tikrųjų?

– Nieko čia sunkaus, kai žinai, kaip. Viskas natūraliai balansuojasi ir atkrenta tas, kas jau nenaudinga, jei imiesi saviugdos. Jei atsibodo gulėti dugne, yra daug rankų, kurios kviečia prasinešti ant gaivios bangos kiekvienam priimtinu tempu.

– Kokia yra tavo asmeninė praktika? Kaip tobulėji pats?

– Kasdien praktikuoju jogos meditaciją, daug skaitau, o geras knygas – po kelis kartus. S. Covey „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai“ esu perskaitęs 6 kartus per 7 metus. Kiekvienais metais tobulinu kvalifikaciją psichologinės saviugdos srityje. Automobilyje dažnai vietoj muzikos klausau įgarsintas knygas ir kitų lektorių bei dvasinių mokytojų paskaitas.

Mano tikslas ilgalaikėje perspektyvoje – priartėti prie jaunimo, vaikų ir išmokyti juos to, ko už didelius pinigus apmokomi valstybių ir stambių organizacijų vadovai: galingo ir efektyvaus proto metodikų.

– Tenka dirbti su įvairaus plauko ir nusistatymo žmonėmis, kaip sekasi išlaikyti balansą? Kam labiausiai reikia pagalbos?

– Kirpėja, politikas, kriminalinis nusikaltėlis ar verslininkas – visų panašos problemos. Didelis mano įsisavintų žinių ir metodikų kiekis padeda susikalbėti ir rasti efektyvų būdą padėti beveik kiekvienam. Jei negaliu padėti, nukreipiu pas kolegas, kurie geriau išmano kai kurias sritis nei aš.

– Visi kalba apie sąmoningą gyvenimą, sąmoningą elgesį, mąstymą ir t. t. Kas tai yra sąmoningas gyvenimas?

– Madinga tema, ir ši mada nuostabi. Sąmoningas gyvenimas man – tai gyventi laisvą gyvenimą, neapribotą vieno gyvenimo perspektyvos, sprendimus nuolat priimant iš amžino visatos vaiko perspektyvos. Jei į gyvenimą žiūriu nemirtingojo akimis, vaizdas kardinaliai keičiasi. Tada užduodi sau klausimą: kaip nugyventi karališkai, taip, kaip priklauso Dievo dukrai ar sūnui? Ir nuo tada prasideda kelionė į savęs valdymą – sąmoningas gyvenimas.

– Kokios saviugdos technikos ar praktikos yra efektyviausios siekiant prašviesėjimo?

– Sėkmės ir populiariosios psichologijos literatūra, įvairios meditacijos, koučingas (konsultacinis ugdymas – red. past.), sąmoningas kvėpavimas (rebefingas), joga, sportas... Pasaulyje yra sukurta daug saviugdos mokymo programų. Čia priklauso nuo tikslų – kas žmogui aktualiausia. Šiais laikais tikrai visko daug, ir viskas ranka pasiekiama. Belsk, ir bus atidaryta.

– Žmonės nori keistis. Bet labiau nori, kad juos kas nors pakeistų: draugai, žmonos, vyrai, mokytojai, lektoriai. Jei sunku, bėga pas psichologus, ieško paguodos kitur. Kaip rasti stiprybės savyje? Ar vis dėlto reikia ieškoti pagalbos?

– Kol protas nepripratintas mąstyti efektyviai ir intelektas neišbudintas, žmogui reikia pagalbos. Aš pats dažnai konsultuojuosi tai su astrologais, tai su kitais saviugdos treneriais ar gydytojais, kurie mąsto plačiau. Mano artimi žmonės, kurie sėkmingi ir aktyviai dirba kitų labui, elgiasi taip pat. Sergantis gydytojas savęs negydo. Visur tas pats, iš šalies geriau matyti užstrigimai.

Jei atsibodo gulėti dugne, yra daug rankų, kurios kviečia prasinešti ant gaivios bangos kiekvienam priimtinu tempu.

– Ar žmonės gali gydyti save? Kaip padėti sau?

– Žmogus, prisiėmęs atsakomybę už save, savo gyvenimą ir pradėjęs mylėti save, save gydo. Eidamas pas kitą pagalbos jis turėtų suprasti, kad eina pats sau padėti. Visata – tai vientisas, organiškas mechanizmas, ir iš tiesų nėra kito, nėra jokio atskirumo: žmogus pats eina pas save.

– Kaip išlaikyti balansą tarp žemiškų ir dvasinių dalykų?

– Bet kokia kaina stengtis daryti tai, ko norisi vidui – tikrajam aš, ir vengti daryti tai, kas nepatinka. Tada ir balansas. Savireguliacijos mechanizmas mumyse, o dar tiksliau – mūsų esmė ir yra savireguliacijos mechanizmas. Viduje mes viską žinom, tereikia sau pripažinti tikruosius norus ir gyventi nemirtingos sąmonės gyvenimą.

– Ką gali patarti žmonėms, ieškantiems ir nerandantiems savęs?

– Paskambinti man. (Juokauju.) Ką reiškia „nerandantiems savęs“? Tegul apsičiupinėja ar pažiūri į veidrodį. Jie viduje – kūne. Užtenka pasakyti sau: AŠ ESU. Ir pajausti save.

– Kokia tavo žinia žmonėms?

– Mano gyvenimo žinia – laisvė. Proto ir sielos laisvė. Nes be laisvės neįmanoma meilė ir džiaugsmas. Niekas nenori būti vergu ir priklausyti nuo kito: darbdavio, sutuoktinio, ekonominės situacijos ir t. t. Meilė sau – tai stebint pasekmes eiti, kur norisi, ir daryti, ką norisi. Drąsiai ir sąmoningai eksperimentuojant su gyvenimu, trankantis į savo veiksmų pasekmes – taip mokomasi ir bręstama. Laisvė įmanoma be meilės, bet meilė neįmanoma be laisvės.

M. Driuko pokalbis su Ignu Bakėjumi apie gyvenimą atsisakius svaigalų – laidoje „0 laipsnių” sekmadienį 18:55 per „Lietuvos ryto“ televiziją.

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Auksinė daina“ V. Malinauskas prisimena šio ansamblio pradžią. Per daug metų nutiko visko ir keturiems garsiems atlikėjams prisitaikyti buvę sunku. Dainininkas pats stebisi, kaip pavyko vienam kitą pakęsti net 15 metų.

„Mane į „Žvaigždžių kvartetą“ pakvietė Giedrius Balutis ir Ona Valiukevičiūtė. Pasakiau, kad man prie jų prisijungti būtų labai įdomu. Pirmoji sudėtis buvo Onutė Valiukevičiūtė, Viktoras Malinauskas, Janina Miščiukaitė ir Romas Bubnelis. Tačiau mes dar net neturėjome pavadinimo. Pats pirmas mūsų koncertas įvyko Kaune, „Metropolyje“. Pasinaudodami proga, paprašėme ten buvusių garbingų svečių ir žurnalistų, kad kiekvienas pasiūlytų, kaip mes galėtumėm pavadinti šį ansamblį. Gavome visokių pasiūlymų, pavyzdžiui, pasivadinti „2+2“, „3+1“. O „Žvaigždžių kvarteto” mintis gimė Viktoro Gerulaičio galvoje. Pavadinimas buvo stiprus, bet teisingas. Todėl jis mums labai tiko. Žvaigždės kvartete keitėsi, viena mergina išeidavo, ateidavo kita. Jos keitėsi kaip miestai ir veidai. „Žvaigždžių kvartetas“ gyvavo ilgus metus. Nežinau, kaip mes vienas kitą iškentėm net 15 metų.“

„Auksinės dainos“ studijoje pasirodžius archyvinėms dainininko nuotraukoms iš jaunystės, laidos vedėjas Deivis Norvilas (36) nesulaikė emocijų: „Viktorai, jūs esate tikras sekso simbolis. Moterys tikriausiai prie jūsų rikiuodavosi pulkais. Ne veltui sakėte, kad jos keitėsi kaip miestai ir veidai. Bravo, jūs buvote tikrai gražus vyrukas.“

Jau šį penktadienį 20.30 val. „Lietuvos ryto” televizijos laidoje „Auksinė daina“ visiems puikiai pažįstamas atlikėjas V. Malinauskas pristatys savo geriausių dainų dešimtuką. Nors niekas neabejoja neeilinėmis jo balso galimybėmis, tačiau laidos vedėjas Deivis Norvilas metė muzikinį iššūkį, ir V. Malinauskas pademonstravo įspūdingą rezultatą. O kuri atlikėjo daina laimės, lems tik žiūrovų balsai. Renkant geriausią dainą, bus galima balsuoti visos laidos metu.

„Jonio“ instrumentais žavėjosi ir Donalda Meiželytė (41): „Aš esu „Jonio“ kraštietė ir juos myliu ne tik kolegiška, bet ir moteriška meile. Kai žinau, kad renginyje teks dalyvauti su „Joniu“, man visuomet labai įdomu, ką jie atsiveš. Jie atsiveža visokių tarkų, šaukštų, todėl aš visada svarstau, kokių dar rakandų šitie mano žemaičiai atsitemps. Su jais visą laiką labai smagu. Jie yra fantastiški, nenuspėjami. Jų ryškus žemaitiškas charakteris, tačiau taip pat jie yra tikri šmaikštuoliai. Nuvažiavusi pas juos į barą, aš visada jaučiuosi kaip namie. Aš juos vadinu lietuviškaisiais „Scatman“. Išartikuliuoti dainą „Bimbala“ nėra taip lengva. Jie yra tiesiog nerealūs, ir aš juos labai myliu.“

Juozas Zavaliauskas (73) pasidalijo šmaikščia istorija iš „Jonio“ koncerto: „Nerija“ garsėjo tuo, kad rengdavo po keturis koncertus per dieną. Bet šitie kaimiečiai surengdavo po penkis. Kai jie rengdavo po penkis koncertus per dieną, nebūdavo net kada pailsėti, tai jie miegodavo grimo kambariuose. Man labai įstrigo, kai „Jonis“ koncertavo dideliame koncerte ir po kažkurios dainos publika pradėjo prašyti grupės, kad pakartotų dainą. Net tris kartus. Po trečio karto „Jonio“ lyderis Pranciškus paklausė publikos, kiek jiems dar reikės kartoti šitą dainą. O publika atsakė, kad tol, kol jie pagaliau išmoks groti.“

„Auksinėje dainoje“ svečio teisėmis dalyvavo ir grupė „Vairas“. Ji vakaro herojams atliko dainą „Broliai“ ir papasakojo, kad šios dainos tekstas parašytas apie brolius Trijonius, kurie yra grupės „Jonis“ įkūrėjai.

Visa tai ir dar daugiau – per „Lietuvos ryto“ televiziją šį penktadienį 20.30 val. laidoje „Auksinė daina“. Žiūrovų laukia dešimt geriausių „Jonio“ dainų, kuri jų laimės, nuspręs tik žiūrovai, balsuodami visos laidos metu.

Australija – ne pirma šalis, kurioje Žilvinui tenka gyventi. Jis yra dirbęs Vokietijoje ir Anglijoje. Keturiomis kalbomis laisvai kalbantis vyras neabejoja: natūralu, kad iš šalies išvažiuoja jauni žmonės. Jie ieško galimybių mokytis, pažinti pasaulį, ir tai vyksta ne tik Lietuvoje. Šalis susirūpinti turi tada, kai žmonės iš jos bėga ieškoti geresnio, oresnio gyvenimo.

„Vargu ar ką pasieksi ir svetimoje šalyje, jei iš savosios išvyksti piktas, įsižeidęs, kad kažko negavai, kad tau neužteko ambicijų ar išsilavinimo, – sako Žilvinas. – Nereikia pykti ant Lietuvos, reikia pykti ant savęs, kad neinvestavai, kad nebuvai atviras žinioms ir pasauliui, kuris nori nenori ateina į Lietuvą, kad ir kokie uždari mes būtume.“

Australijos visuomenė paremta pinigais, tai pinigų kulto šalis, kurioje jausmams ir draugystei dažnai nelieka vietos.

Žilvinas patyrė: patekti į Australijos vidaus rinką nėra paprasta. „Australai daug reikalauja iš atvykėlių, – sako. – Reikia žinoti, kad atvykus reikės dirbti šimtą kartų daugiau nei Lietuvoje, kurti verslą ar meną bus labai sudėtinga, kad taisyklės visiškai kitos ir turite būti pasirengę nubraukti ne vieną ašarą.“

Su žmona lietuvių kilmės australe Elle vietos renginiuose pasirodantis į australą nepanašus Žilvinas visada kelia susidomėjimą. Vietiniai teiraujasi, iš kur jis atvykęs, tačiau išgirdę apie Lietuvą dažnai kraipo galvą: kur ji, toji šalis?

Australija Žilvinui atrodo brangi šalis. „Ir pienas ten gerokai brangesnis“, – šypsosi paklaustas apie kainas.

Su Australijos lietuvių bendruomene jis nebendrauja – bendruomenė nedidelė, šviežio kraujo nedaug, o apsisprendusieji visam laikui likti toje šalyje lietuvybės nebepuoselėja.

Jei galiausiai kas lieptų apsispręsti, kurioje šalyje norėtų gyventi visą laiką, Žilvinas sako, bėgtų nuo tokio sprendimo. „Yra pliusų Australijoje, yra pliusų Lietuvoje. Po penkerių metų kai kurie dalykai man visiškai nėra priimtini. Australijos visuomenė paremta pinigais, tai pinigų kulto šalis, kurioje jausmams ir draugystei dažnai nelieka vietos.“

Kokie sunkumai užgriuvo Žilvino pečius Australijoje? – šį trečiadienį 21.30 val. klaus „Moterų balsas“.

Tačiau grupės krikštatėviu vadinamas Arūnas Valinskas (50) visus pribloškė su istorija iš Algirdo Radzevičiaus gyvenimo – A. Valinskui teko dalyvauti jo žmonos gimdyme.

„Algis sako, kad aš esu jų grupės krikštatėvis, tačiau ne tik grupės. Neprisimenu, kokį klausimą mes buvome susirinkę aptarti, tačiau Milisandra (34) tuo metu laukėsi. Gimdymas jau buvo ne dienų, bet minučių klausimas. Susirinkimo eigoje, mes jos vis paklausdavom, ar jau reikia vežti, ji atsakydavo, kad dar ne, todėl mes tęsėme. Ir staiga ji pasakė, kad gimdymas jau prasidėjo. Algis nusprendė ją vežti, o mes negalėjome draugo palikti nelaimėje vieno, todėl visi susėdome važiuoti kartu. Neprisimenu, kas dar su mumis važiavo, tačiau žmonių buvo pilna mašina, važiavome su dainomis. Milisandra buvo pasiruošusi atlikti švenčiausią ir gražiausią moters pareigą, ir aš buvau tuo labai susirūpinęs. Ji norėjo kažko paklausti Algio, o jis tuo metu šnekėjo telefonu. Aš griebiau jo telefoną ir pasakiau, kad dabar jis turi šnekėti su savo moterim, o ne telefonu ir išmečiau telefoną per langą. Todėl aš tau, Algi, dabar esu skolingas telefoną“, – pasakojo A. Valinskas.

Ne mažiau juokinga istorija pasidalino ir renginių vedėjas Dainius Martinaitis (47). „Mes, kartu su Algeliu, Laima Tamulyte ir Žilvinu Žvaguliu dalyvavome viename projekte ir mūsų komanda vadinosi „Mes norim šventę švęst“. Mes ją išties nuoširdžiai ir šventėm, todėl galiu papasakoti istoriją apie išskirtinę Algio drąsą. Mes buvome sugalvoję etiudą, kuriame kažkuriam iš vyrų reikėjo prisiimti rolę, kas užsidės Borato kostiumą. Jeigu kas nors nežino, tai yra labai siauras, vyriškas maudymosi kostiumėlis. Kitaip tariant, tai yra stringai. Mes tą etiudą repetavome, tačiau rūbus gavome likus vos pusvalandžiui iki eterio. Algis užsidėjo kostiumą, tačiau, kai jis pradėjo repetuoti judesius, jam pakėlus vieną ranką, į kitą pusę iškrisdavo visas jo „ūkis“. Jis pradėjo raudonuoti ir sakyti, kad į sceną tikrai neis. Dizaineris jo kostiumėlį apvyniojo kažkokiais siūlais, todėl į sceną jis visdėlto išėjo, tačiau rankų, savaime suprantama, aukštai nekilnojo.“

Jau šį penktadienį, 20.30 val. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Auksinė daina“, kurioje laidos herojai „Patruliai“ žiūrovams dovanos ne dešimt baudų, bet dešimt geriausių savo dainų. Studijoje susirinkę grupės draugai bei bendražygiai papasakojo pačias juokingiausias istorijas iš grupės gyvenimo. Kuri „Patrulių“ daina laimės, gali nuspręsti tik žiūrovai, kurie galės balsuoti visos laidos metu.