V. Putinas priėmė Senegalo prezidentą M. Sallą, kuris šiuo metu pirmininkauja Afrikos Sąjungai, savo rezidencijoje Juodosios jūros kurorte Sočyje per Rusijos karo Ukrainoje 100 dienų sukaktį. Viena svarbiausių jų derybų temų buvo maisto stygius ir grūdų atsargos, dėl karo įstrigusios užblokuotuose Ukrainos uostuose.

„Laikau Vladimirą Putiną įsipareigojusiu ir suvokiančiu, kad ši krizė ir sankcijos kelia rimtų problemų silpnoms ekonomikoms, pavyzdžiui, Afrikos ekonomikoms“, – M. Sallas sakė žurnalistams po tris valandas trukusių derybų.

Jis pridūrė išvykstąs iš Rusijos „labai nuramintas ir labai laimingas dėl mūsų pokalbių“.

V. Putinas, „kalbėdamas apie Ukrainą, sakė mums, kad yra keli būdai eksportui paskatinti“, sakė AS vadovas. Pasak jo, grūdai galėtų būti eksportuojami per per Juodosios jūros Odesos uostą – „kas yra sudėtinga, nes ukrainiečiai turi pašalinti minas“ – arba per Rusijos kontroliuojamą Azovo jūros uostą Mariupolyje.

Vašingtonas ir Briuselis dėl karo Ukrainoje įvedė Maskvai beprecedenčių sankcijų, todėl V. Putinas buvo priverstas ieškoti naujų rinkų ir stiprinti ryšius su Afrikos bei Azijos šalimis.

V. Putinas sakė, kad Maskva pasiruošusi ieškoti būdų išgabenti grūdams, įstrigusiems Ukrainos uostuose, bet reikalavo, kad Vakarų šalys atšauktų sankcijas.

Maskvos karinė kampanija Ukrainoje ir tarptautinių sankcijų Rusijai kruša sutrikdė trąšų, kviečių ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių, todėl maisto ir degalų kainos šovė aukštyn, ypač besivystančiose valstybėse.

Jungtinės Tautos sako, kad dėl šio konflikto padarinių Afrikai gresia „beprecedentės“ krizės.

„Bado žaidynės“

Tuo metu Ukrainos ambasadorė prie JT penktadienį pareiškė, kad Rusija rengia pasauliui „bado žaidynes“, stengdamasi pavaizduoti, kad Maskvai taikomos sankcijos, o ne Kremliaus invazija į kaimyninę provakarietišką šalį yra maisto produktų eksporto sutrikimų priežastis.

„Rusija pastaruoju metu žaidė bado žaidynes, kad suverstų kaltę Ukrainai dėl ukrainietiškų maisto produktų blokados“, – sakė Ukrainos atstovė JT biure Ženevoje Jevhenija Filipenko.

Pasak jos, Ukrainos pajėgos yra smarkiai motyvuotos ginti savo tėvynę ir kada nors laimės šį karą. Diplomatė taip pat atkartojo kitų aukšto rango Ukrainos pareigūnų raginimus siųsti jų šaliai daugiau ginklų.

„Mes kovojame už Europos ir viso pasaulio laisvę. Taigi, ateinančias 100 dienų mes visi turėsime labai daug darbo“, – sakė J. Filipenko.

Britų parlamentarai praėjusią savaitę balsavimu privertė vyriausybę paskelbti dokumentą „Operation Yellowhammer“ („Operacija „Geltonoji starta“), kuriuo vertinamas „Brexit“ be sutarties scenarijus ir taip pat perspėjama dėl „neramumų visuomenėje“ tokio scenarijaus atveju.

Didžiosios Britanijos planas nevykdyti patikrų prie Airijos sienos tikriausiai „pasirodytų netvarus dėl reikšmingos ekonominės, teisinės ir biosaugumo rizikos“, sakoma dokumente. Jame priduriama, kad tai gali nulemti juodosios rinkos išsiplėtojimą pasienio bendruomenėse.

Vyriausybė pabrėžė, kad vis „atnaujina prielaidas“ šiame dokumente ir kad jis nėra „nei poveikio vertinimas, nei prognozė dėl to, kas, labiausiai tikėtina, įvyks“.

Nors galima kaupti kai kurių produktų atsargas, dėl kitų to padaryti negalima dėl trumpo laikymo termino.

„Jame apibūdinama, kas galėtų įvykti pagrįstai blogiausio scenarijaus atveju“, – rašė už pasiruošimą „kietajam“ išstojimui atsakingas ministras Michaelas Gove'as (Maiklas Gouvas).

Tačiau šie perspėjimai padidino spaudimą ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) vyriausybei, kuri yra pažadėjusi spalio 31-ąją išstoti iš ES nepriklausomai nuo to, ar bus pasiektas „skyrybų“ susitarimas.

Anksčiau trečiadienį Škotijos teismas sudavė smūgį ministrui pirmininkui nuspręsdamas, kad prieštaringai vertinamas jo sprendimas prieš „Brexit“ įšaldyti parlamento darbą yra neteisėtas.

Parlamentarai taip pat pareikalavo atskleisti privatų vyriausybės darbuotojų bendravimą dėl parlamento darbo įšaldymo, bet šis prašymas buvo atmestas.

Vyriausybė nurodė, kad prašymas prieštarauja įstatymui dėl tyrimų, Europos Žmogaus teisių konvencijai ir Duomenų apsaugos įstatymui.

„Geltonosios startos“ dokumentuose, pažymėtuose rugpjūčio 2-osios data, perspėjama, kad „Brexit“ be sutarties atveju iki 85 proc. britų sunkvežimių gali būti nepasirengę Prancūzijos muitininkų patikrinimams, todėl gabenamų prekių srautas galėtų sumažėti „iki 40–60 proc. dabartinio lygio“.

Didžiausi sutrikimai galėtų trukti tris mėnesius, priduriama dokumentuose.

Jei poveikis nebus mažinamas, „tai paveiks vaistų ir kitų medicininių prekių tiekimą“.

„Nors galima kaupti kai kurių produktų atsargas, dėl kitų to padaryti negalima dėl trumpo laikymo termino“, – sakoma dokumentuose.

Juose perspėjama, kad „visuomenės ir verslo pasirengimas... išliks žemo lygio,... nes nėra aiškaus sprendimo dėl išstojimo iš ES formos“.

Ypač smarkiai galėtų būti paveiktas Gibraltaras, jei būtų pradėti patikrinimai prie jo sienos su Ispanija.

Ginčų taip pat galėtų kilti žvejybos plotuose, nes ne britų laivai vis dar žvejoja Britanijos vandenyse, be to, „taip pat galėtų padidėti neramumai visuomenėje ir įtampa bendruomenėse“, sakoma vertinime.

O Airijos saloje greičiausiai atsiras vienokia ar kitokia griežtai saugoma siena, rašoma dokumente.

Vyriausybės kanceliarijos ministerijos šį mėnesį parengtame dokumente išvardytos galimos „Brexit“ be sutarties su Europos Sąjunga (ES) pasekmės, rašo leidinys.

Dokumente pažymima, jog dėl tiekimo problemų gali sutrikti degalų skirstymas, o iki 85 proc. sunkvežimių, į žemyninę Europos dalį vykstančių per pagrindinius uostus, gali būti nepasirengę patikrai Prancūzijos muitinėje.

Taip pat sumažės šviežių maisto produktų pasiūla ir pakils jų kainos, rašo savaitraštis.

Dvišalių susitarimų, kurie leistų išspręsti šias problemas, šiuo metu nėra. Todėl prekių tiekimo iš ES į Didžiąją Britaniją sutrikimai gali tęstis iki trijų mėnesių.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ne kartą sakė, jog šalis iš Europos Sąjungos išstos 2019 metų spalio 31 dieną, net jei jam iki tol nepavyks su Briuseliu suderinti „Brexit“ sąlygų.

Ataskaitos duomenimis, blogiausia padėtis buvo Jemene, Konge, Afganistane, Etiopijoje, Sirijoje, Sudane, Pietų Sudane ir Šiaurės Nigerijoje.

Lyginant su 2017 metais, pernai itin didelį maisto stygių patyrusių žmonių skaičius buvo 11 mln. mažesnis - sumažėjo nuo 124 mln. iki 113 mln. Tačiau, pasak Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vadovo Josė Graziano da Silvos, šis skaičius „vis dar yra per didelis“.

„Norint iš tikrųjų įveikti badą, reikia kovoti su pagrindinėmis priežastimis: konfliktais, nestabilumu, su klimatu susijusiais ekstremaliais reiškiniais“, - sakė JT Pasaulio maisto programos (WFP) vykdomasis direktorius Davidas Beasley'is.

Prie ataskaitos rengimo prisidėjo FAO, WFP ir Europos Sąjunga.

Rugsėjį paskelbtoje kitoje JT agentūrų ataskaitoje, kurioje plačiau apibrėžiama bado sąvoka, buvo teigiama, kad 2017 metais apytikriai 821 mln. žmonių pasaulyje (vienas iš devynių pasaulio gyventojų) neturėjo pakankamai maisto.

Valstybinių parkų darbuotojų profsąjungos atstovė teigia, kad kai kurie gyvūnai prieš tai badavo maždaug dvi savaites.

Karakaso zoologijos sodo liūtai ir tigrai šeriami mangais ir moliūgais, siekiant pakeisti mėsos racioną. Padėtis kitų miestų zoologijos soduose dar blogesnė, darbuotojai priversti prašyti vietinių prekybininkų paaukoti vaisių, daržovių ar mėsos. Tačiau valdžios atstovai neigia informaciją, kad gyvūnai zoologijos soduose krito dėl maisto stygiaus.

Šiuo metu Venesuela patiria rimtą ekonominę krizę, trūksta maisto ne tik gyvūnams bet ir žmonėms, vyksta masiniai grobstymai.

Šalies prezidentas susidariusią situaciją vadina ekonominiu karu, kurį, anot jo, sukėlė prekybininkai, opozicija ir Vakarai. Oponentai teigia, kad dėl krizės kaltas blogas ekonomikos valdymas ir didelė priklausomybė nuo naftos, kurios kainos paskutiniu metu smarkiai krito.