Kritinė melioracijos būklė

Kaip pažymi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus patarėja Violeta Važnevičienė, valstybei nuosavybės teise priklausančių 54 proc. melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimo lygis siekia net 74,4 proc. ir toliau krinta po 1 proc. kasmet. „Iš 2,5 mln. ha nusausintų drenažu žemės ūkio naudmenų 2 mln. ha esantis drenažas yra kritinės būklės“, – akcentavo ŽŪM atstovė.

Pasak jos, lėšų poreikis tik blogos būklės melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti yra gerokai perkopęs 1 mlrd. eurų.

„Panevėžio rajonas yra viena daugiausia melioracijos sistemų turinčių vietovių Lietuvoje. Melioracijos sistemos įrengtos 115,5 tūkst. ha žemės plote. Nors pastaraisiais metais šiems įrenginiams tvarkyti rajonas gauna nemažai lėšų, atnaujinta nedidelė jų dalis. Per metus galime rekonstruoti po 180–200 km griovių, o jų rajone yra apie 2 tūkst. km. Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų lietingais metais ūkininkai praranda dalį derliaus, o kai kur – ir visą“, – padėtį apibūdino Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.

Melioracijai numatyta 11,2 mln. eurų

ŽŪM, įvertinusi kritinę melioracijos inžinerinių statinių būklę, jų atnaujinimą įtraukė į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (SP). Jame numatytos intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ tikslas – pasinaudojant parama rekonstruoti esamas melioracijos sistemas, sudarant galimybių ūkiams didinti veiklos produktyvumą, užtikrinti tvarią vandens apsaugą nuo taršiųjų medžiagų.

Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų lietingais metais ūkininkai praranda dalį derliaus, o kai kur – ir visą.

 

Paraiškos paramai gauti pagal šią intervencinę priemonę priimamos nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d.

Remiamos veiklos ir šiemet joms numatytos lėšos: reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruoti melioracijos sistemas (4 mln. eurų);

esamų melioracijos sistemų rekonstravimas (7,2 mln. eurų).

Galimi pareiškėjai

„Panevėžio rajono savivaldybė paraišką paramai gauti pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ pateikė praėjusių metų rudenį. Nors finansavimo sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra dar nepasirašyta, bet suskaičiavę balus manome, kad paramą gausime. Šias lėšas panaudosime melioracijos sistemoms atnaujinti Jotainių, Mikėnų, Vadoklių kadastro vietovėse. Tikimės sutvarkyti 19 km griovių ir du tiltus. Per šį kvietimą irgi teiksime paraišką. Norime sutvarkyti Perekšlių ir Sujetų kadastro vietovės melioracijos sistemas. Ūkininkams, kurių žemėje vykdomi šie projektai, finansiškai nereikia prisidėti. Šiems projektams 65 proc. reikalingų lėšų skiriama iš SP, 35 proc. – Panevėžio rajono savivaldybės indėlis. Visi įrenginiai yra valstybės turtas, o juos sutvarkius tiesioginę naudą gaus tose teritorijose dirbantys ūkininkai“,– pažymėjo Z. Bakanienė.

„Ūkininkauju Biržų rajone. Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų laukų būklė apgailėtina. Susibūrę į asociaciją „Papilio melioracija“ 2023 m. rudenį pateikėme paraišką paramai pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ gauti. Tikimės, kad bus skirtas finansavimas“, – lūkesčiais dalijosi asociacijos pirmininkas Tomas Trečiokas, pristatydamas dar vieną pareiškėjų grupę. Ir patikino, kad tarp ūkininkų dėl šios paramos nekyla nesutarimų, nors asociacija turės dengti 35 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Be savivaldybių, melioracijos sistemų naudotojų asociacijų, paraiškas paramai pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ gali teikti žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurių teisėtais pagrindais valdomos žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) melioracijos sistemos ribomis, grupės. Visos pareiškėjų grupės paraiškas teikia kartu su savivaldybe, o jų partnerystė turi būti įtvirtinta jungtinės veiklos sutartimis.

Ūkininkams, kurių žemėje vykdomi šie projektai, finansiškai nereikia prisidėti. Šiems projektams 65 proc. reikalingų lėšų skiriama iš SP, 35 proc. – Panevėžio rajono savivaldybės indėlis.

 

Galima paramos suma

„Pernai teiktoje paraiškoje nurodėme didžiausią paramos sumą – 300 tūkst. eurų. Tiek pat paramos prašysime ir per šių metų kvietimą teikdami paraišką“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Z. Bakanienė.

Kaip nurodoma paramos teikimo taisyklėse, iki 300 tūkst. eurų parama teikiama pareiškėjams, ketinantiems rekonstruoti esamas melioracijos sistemas. Šios paramos intensyvumas – 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Planuojantiems įdiegti reguliuojamąjį drenažą į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas didžiausia galima paramos suma projektui – iki 40 tūkst. eurų. Pagal šią veiklą finansuojama 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Tinkamos investicijos

Įgyvendinantiems esamų melioracijos sistemų rekonstravimo projektus tinkamos finansuoti išlaidos yra melioracijos statinių (išskyrus drėkinimo sistemas) rekonstravimas, naujų įrenginių ir (ar) įrangos, skirtos projekto reikmėms, pirkimas.

Vykdantiems reguliuojamojo drenažo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas įdiegimo projektus tinkamomis finansuoti investicijomis laikomos reguliuojamojo drenažo sistemų naujų įrenginių ir (ar) įrangos įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas išlaidos, aplinkosauginių investicijų įrengimo išlaidos, taip pat naujų įrenginių ir (ar) įrangos, skirtos projekto reikmėms, pirkimo išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės.

Pagal abi priemonės veiklas remiamos bendrosios išlaidos. Jų finansuojama dalis gali būti ne daugiau kaip 8 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įskaitant konsultavimo projekto parengimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas, kurios negali viršyti 10 proc. projekto bendrųjų išlaidų.

Užs. 1883118

Abu projektai atliepia pakaunės žemdirbių problemas ir leistų jas spręsti. Tai dar kartą liudija gilų savivaldybės vadovų suvokimą apie šio sektoriaus svarbą ir norą jam padėti.

Diskusija dėl žvėrelių

Daugiausia sueigoje diskutuota apie laukinių gyvūnų pasėliams daromą žalą. Valstybinės miškų urėdijos (VMU) generalinis direktorius Valdas Kaubrė tvirtino, kad Karalgirio masyvo komerciniuose medžioklės plotuose sumedžiotų žvėrių limitas, palyginti su 2019 m., padidintas tris kartus, o žvėrims atitraukti nuo ūkininkų pasėlių užsėti pašariniai laukeliai.

Vis dėlto Babtų seniūnijos ūkininkas Juozas Staliūnas, kurio valdos ribojasi su komerciniais medžioklės plotais, pastebėjo, kad po pandemijos elnių banda dramatiškai padidėjo.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius pabrėžė: nė vienam medžiotojų būreliui Kauno rajono ūkininkai pretenzijų neturi, problemų dėl žalų kyla tik su VMU.

Situacija: Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas M. Maciulevičius tvirtino, kad nė vienam medžiotojų būreliui ūkininkai pretenzijų neturi. Regimanto Zakšensko nuotr.

Kad trūksta susikalbėjimo tarp institucijų, pastebėjo ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidentas Virginijus Kantauskas. Jo žodžiais, žvėrių medžiojimo limito nustatymo metodika yra ginčytina, koks jis, turėtų spręsti patys medžiotojų būreliai. „Žvėrių turi būti gamtoje, bet jie negali atimti žmogaus turto“, – teigė V. Kantauskas.

Kadangi su Karalgirio masyvo komerciniais medžioklės plotais ribojasi tik šešių ūkininkų valdos, M. Maciulevičius pasiūlė diskusiją perkelti vėlesniam laikui į siauresnį dalyvių ratą ir pabrėžė, kad dialogas turi tęstis.

Panaudojo dirbtinį intelektą

Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, Kauno rajono savivaldybė inicijavo projektą „Laukinių gyvūnų daromos žalos vertinimas“. Jį pristatydamas susirinkusiems žemdirbiams, bendrovės „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis sakė, kad sukurtas metodas leidžia identifikuoti ir tiksliai apskaičiuoti žvėrių pažeistą plotą eliminuojant žmogiškąjį faktorių. Metodo kol kas taikyti negalima, pirmiausia reikia išleisti naują arba papildyti seną žemės ūkio ministro įsakymą „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos“. Mat nauja metodika paremta šiuolaikinėmis priemonėmis: dirbtinio intelekto (DI) pagrindu sukurtais algoritmais ir dronų vaizdų informacija, o dronai ir DI nėra įteisinti tokiai veiklai.

Pasak Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Didžiulio, norint, kad produktas duotų maksimalų rezultatą ir jį būtų galima naudoti visose šalies savivaldybėse, kurios turi komisijas, reikia nemažų investicijų: brangiai kainuoja programavimo darbai, lėšų pareikalautų bendro mokslininkų ir agronomų darbo apmokėjimas.

„Tai turėtų būti ministerijų lygmens produktas arba paslaugą galėtų teikti verslas. Per metus VMU vien Kauno rajono žemdirbiams sumoka 60–70 tūkst. eurų žalų. Susumavus ir kitose savivaldybėse išmokėtas sumas ir jas skyrus produktui išvystyti ir metodikai pakeisti, gerokai palengvėtų komisijų darbas, padidėtų tikslumas, sumažėtų ginčų. Kitas variantas – to galėtų imtis verslas ir investuotas lėšas susigrąžinti teikdamas paslaugą“, – samprotavo T. Didžiulis.

Pokytis: ūkininkas J. Staliūnas, kurio valdos ribojasi su komerciniais medžioklės plotais, pastebėjo, kad po pandemijos elnių banda dramatiškai padidėjo. Regimanto Zakšensko nuotr.

Pristatė naują variantą

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis jau antrą kartą pakaunės ūkininkams pristatė Melioracijos fondo steigimo ir naudojimo principus ir perspektyvas. Birželio 2 d. pateiktas variantas, kuriame atsižvelgta į anksčiau išsakytus pakaunės ūkininkų siūlymus, pasak viceministro, tikėtina, – galutinis. Jis gerokai skiriasi nuo pirmojo varianto – dabar siūloma Melioracijos fondą steigti savivaldybių lygmeniu.

Melioracijos gelbėjimo planas – būtinas.

 

Tokiam variantui pritarė ir ūkininkai, ir Kauno rajono savivaldybės vadovai. „Savivaldybės teritorijoje surinktos įmokos turi likti ir būti paskirstytos toje teritorijoje. Taip būtų užtikrintas skaidrus lėšų panaudojimas“, – įsitikinęs Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis.

D. Dudutis pabrėžė: melioracijos gelbėjimo planas – būtinas. Šiuo metu šalyje melioracijos statinių nusidėvėjimas siekia 75 proc. ir kasmet padidėja po 1 proc. „Tikėtina, kad po 25 metų nusidėvėjimas bus 100 proc., o melioracijos sistemos nustos egzistuoti“, – prognozavo viceministras.

Dar iškalbingesni kiti skaičiai: dėl pasenusios ir neveikiančios melioracijos Lietuva kasmet praranda nuo 4,5 iki 8,5 mlrd. eurų. Ši suma – tik už pirminę negautą produkciją be pridėtinės vertės.

Skirtingos: VMU generalinio direktoriaus V. Kaubrės ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidento V. Kantausko nuomonės išsiskyrė. Regimanto Zakšensko nuotr.

Parengė atnaujinimo planą

Kol ši Vyriausybės iniciatyva dar laukia palaiminimo, Kauno rajono savivaldybė parengė „Kauno rajono savivaldybės melioracijos statinių atnaujinimo planą“. A. Nesteckis pabrėžė, kad dėl neveikiančių melioracijos sistemų kenčia ne tik žemdirbiai, bet ir pakaunės kaimų ir miestelių gyventojai, namų valdų savininkai.

„Melioracinių statinių atnaujinimo planas“ – unikalus strateginis, su perspektyva į ateitį dokumentas. Jis pagal numatytus etapus leis spręsti pakaunėje susidariusią problemą. Kauno rajono savivaldybė kasmet iš biudžeto ketina prisidėti prie projektų kofinansavimo. Galėsime panaudoti valstybės skiriamas, konsoliduoti asocijuotų struktūrų lėšas ir ieškoti kitų finansinių šaltinių. Teikiant paraiškas, parengtas dokumentas bus svarus argumentas gauti lėšų“, – tvirtino A. Nesteckis.

Planą pristačiusi bendrovės „Generalis“ direktorė Dalia Leliukienė susirinkusius informavo, kad, jį rengiant, pakaunėje naudojant droną patikrinta beveik 43 km griovių, 20 sudėtingiausių, neaiškios būklės vietų, 57 pralaidos ir tiltai, 474 žiočių grioviuose būklė, parengta griovių ir pralaidų deformacijų santrauka ir ji pateikta elektronine forma DWG.

Skaičiuojama, kad sutvarkyti 24-ių kadastro vietovių blogos būklės melioracijos statinius žemės ūkio paskirties teritorijose dabartinėmis kainomis atsieitų apie 38,5 mln. eurų. Kadangi 2021–2027 m. ES finansavimo periodo lėšų įsisavinimas galimas iki 2029 m. rugsėjo 30 d., Kauno rajono savivaldybės melioracijos statinių atnaujinimo planas išdėstytas 2023–2029 m. laikotarpiu. Per jį Kauno rajono savivaldybėje būtų sutvarkyti melioracijos statiniai šešiolikoje kadastro vietovių iš vertintų 24-ių. Esant galimybių arba vėlesniu periodu (nuo 2030 m.), būtų tvarkomi melioracijos statiniai likusiose aštuoniose kadastro vietovėse.

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis, sausio 25 d. viešėjęs ir Kauno rajono ūkininkų sąjungos nariams pristatęs Melioracijos fondo steigimo ir naudojimo principus ir perspektyvas, negailėjo komplimentų vietos valdžiai, kuri deda daug pastangų ir skiria daug dėmesio šiai sričiai. „Baigiama rengti Kauno rajono savivaldybės melioracijos strategija – sveikintina iniciatyva, šį pavyzdį teiksime kitoms savivaldybėms ir skatinsime juo sekti, strategiją adaptuoti ir kitose šalies savivaldybėse“, – pabrėžė D. Dudutis.

Žiūri globaliau

„Matome žemėlapį, esamą būklę, turime gaires, preliminariai žinome, kokios pinigų sumos reikia. Sutvarkyti 24 kadastro vietovių blogos būklės melioracijos statinius žemės ūkio paskirties teritorijose kainuotų apie 38,5 mln. eurų, tačiau, kylant kainoms, ši suma taip pat gali gerokai padidėti“, – „Kauno dienai“ sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas, vykdantis administracijos direktoriaus pavaduotojo funkcijas, Tomas Didžiulis.

Sutvarkyti 24 kadastro vietovių blogos būklės melioracijos statinius žemės ūkio paskirties teritorijose kainuotų apie 38,5 mln. eurų.

 

Tomas Didžiulis. Organizatorių nuotr. 

Lėšų tikimasi iš ES struktūrinių fondų, šalies biudžeto, pačių ūkininkų indėlio, prisidėti ketina ir savivaldybė. „Tokį ambicingą planą galima įgyvendinti tik surėmus pečius, požiūris turi būti bendras“, – įsitikinęs T. Didžiulis.

Kauno rajono savivaldybė pagal užimamą plotą šalyje yra aštunta. Žemės ūkio naudmenos sudaro pusę Kauno rajono savivaldybės teritorijos. Tai žemdirbių kraštas su giliomis tradicijomis ir kartu – sparčiai urbanizuojama vietovė. Melioracijos įrenginių inžineriniai statiniai ir jų būklė tampa svarbūs ne tik ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms, bet ir naujai susiformavusių kvartalų gyventojams dėl lietaus vandens surinkimo ir kanalizavimo.

Melioracijos grioviai prižiūrimi ir valomi, per metus savivaldybė su Žemės ūkio ministerijos skiriamu finansavimu sutvarko iki 20 km. Faktas, kad to per mažai, reikėtų ieškoti papildomų lėšų, žiūrėti globaliau. Prieš 50–60 metų įrengtų melioracijos inžinerinių statinių būklė, kaip ir visoje Lietuvoje, yra kritinė, nusidėvėjimas 74,4 proc. ir kasmet didėja. Dėl to, pakaunės žemdirbiai gauna 15–30 proc. mažesnį derlių, o kai kurių vietovių gyventojai patiria problemų dėl potvynių ir užmirkusių teritorijų.

Tiksliai ir šiuolaikiškai

Rengiant melioracijos gaivinimo planą pakaunėje, panaudojant droną, patikrinta beveik 43 km griovių, 20 sudėtingiausių, neaiškios būklės vietų, 57 pralaidos ir tiltai, 474 žiočių grioviuose būklė, parengta griovių ir pralaidų deformacijų santrauka ir pateikta elektroninė forma DWG formatu.

Remiantis sudaryta duomenų baze, rajono teritorijoje iš 71 884,5 ha sausinamo (drenuojamo) ploto apie 5 930 ha yra blogos būklės. Tai sudaro 8,25 proc. viso drenuojamo ploto, arba apie 4 proc. bendro rajono ploto. Šalyje blogos būklės sausinamo ploto yra mažiau – 6,56 proc.

Blogiausia – 37 proc. – sausinamų plotų būklė fiksuota Karmėlavos (37 proc.), Rokų (24,8 proc.), Užliedžių (20,4 proc.), Noreikiškių (17 proc.), Domeikavos (13,6 proc.) ir Pajiesio (12,1 proc.) kadastrinėse vietovėse.

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra sausinamas (drenuojamas) 71 884,54 ha plotas (arba apie 48 proc. Kauno rajono savivaldybės teritorijos ploto).

Šešerių metų planas

Kadangi 2021–2027 m. ES finansavimo periodo lėšų įsisavinimas galimas iki 2029 m. rugsėjo 30 d., Kauno rajono savivaldybės melioracijos statinių atnaujinimo planas išdėstytas 2023–2029 m. laikotarpiui. Per jį Kauno rajono savivaldybėje būtų sutvarkyti melioracijos statiniai 16-oje kadastro vietovių iš vertintų 24-erių.

Preliminariais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2023–2024 m. Kauno rajono savivaldybei planuojama skirti 600 tūkst. eurų.

2023–2027 m. laikotarpiu bus galimybė pretenduoti į finansavimą iš ES fondų, nes prognozuojama, kad Lietuvai bus skirta 40 mln. eurų esamoms melioracijos sistemoms rekonstruoti, sudarant galimybes ūkiams didinti žemės ūkio veiklos produktyvumą ir kartu užtikrinti tvarią gamtos išteklių (vandens) apsaugą nuo taršiųjų medžiagų išplovimo, diegiant reguliuojamąjį drenažą.

Be to, Žemės ūkio ministerija išskiria į Nemuno mažųjų intakų pabaseinio kadastro vietoves patenkančias teritorijas. Jose blogos būklės melioracijos statinių rekonstrukcijos darbams būtų skiriamas 100 proc. valstybės biudžeto finansavimas – beveik 11,2 mln. eurų  2025–2029 m. Ši suma bus padalyta kelioms savivaldybėms, tačiau Kauno rajonui teks palyginti nedidelė dalis.

Šiuo laikotarpiu Kauno rajone ketinama rekonstruoti melioracijos statinius 2 476 ha blogos būklės drenuojame plote (beveik 82 proc. viso rajone esančio blogos būklės sausinamo ploto), 265,4 km, arba beveik 81 proc., blogos būklės griovių, 247,7 km rinktuvų, 1 281,8 km sausintuvų ir 214 pralaidų.

„Esant galimybių arba vėlesniu periodu (nuo 2030 m.) būtų tvarkomi melioracijos statiniai likusiose aštuoniose kadastro vietovėse: 559,4 ha melioracijos statinių blogos būklės drenuojamame plote, rekonstruota 64,1 km griovių, 60,7 km rinktuvų, 287 km sausintuvų ir 51 pralaida.

Komentaras

Antanas Nesteckis, Kauno rajono savivaldybės vicemeras. Organizatorių nuotr. 

Melioracijos statinių atnaujinimo planas – unikalus strateginis, su perspektyva į ateitį dokumentas. Neabejoju, kad esame lyderiai, pirmieji parengę tokį projektą. Jis pagal numatytus etapus leis spręsti pakaunėje susidariusią problemą. Kauno rajono savivaldybė kasmet iš biudžeto ketina prisidėti prie projektų kofinansavimo. Galėsime panaudoti valstybės skiriamas, konsoliduoti asocijuotų struktūrų lėšas ir ieškoti kitų finansinių šaltinių. Teikiant paraiškas, parengtas dokumentas bus svariu argumentu gauti lėšų. Pirmiausia ketiname melioracijos statinius atnaujinti žemės ūkio paskirties dirbamoje žemėje. Kauno rajonas – žemdirbių kraštas, pas mus ūkis konkurencingas, konsoliduotas, žemės patenka tarp našiausių Lietuvoje. Nemelioruoti ar užpelkėję plotai duoda didžiulių nuostolių. Planas leis efektyviai investuoti tose vietose, kuriose prognozuojama didžiausia ir greičiausia grąža. Taip pat reikės rasti būdą, kaip išspręsti priemiestinių teritorijų lietaus kanalizacijos problemas, nes sparti ir didelė urbanizacija gerokai suniokojo melioracijos statinius.

Laukė išbandymai

Naujausias melioracijos statinių rekonstrukcijos projektas sėkmingai užbaigtas dar šį mėnesį.

„Liepą baigtas įgyvendinti projektas, kurio metu Priekulės seniūnijoje vykdyta Brukšvų siurblinės bei tilto per griovį rekonstrukcija Brukšvų ir Jokšų polderiuose. Brukšvų siurblinė buvo rekonstruota iš esmės: atliktas pastato vidaus ir fasado remontas, pastatytas naujas priestatas, jame įrengta šachta ir į ją įleistas papildomas – trečiasis siurblys, be to, pakeisti vamzdžiai, rekonstruotos Svencelės kanalo dugno ir šlaitų gelžbetoninės plokštės ties vandens įtekėjimu į siurblinę, naujai įrengtas vandens ištekėjimo antgalis Karaliaus Vilhelmo kanale, sutvarkyta siurblinės aplinka. O Jokšų polderyje rekonstruotas tiltas per griovį: suremontuota važiuojamoji dalis, pakeisti turėklai, sumontuoti lietaus surinkimo latakai ir kt.“, – vardijo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Banevičius.

Darbus vykdė UAB „Transjuda“. Jie buvo pradėti praėjusių metų lapkritį ir įgyvendinti greičiau nei per 9 mėnesius, nors teko susidurti su nemenkais iššūkiais.

„Siurblinės povandeninę dalį teko rekonstruoti didžiausio potvynio metu – sausio–vasario mėnesiais. Tačiau vanduo buvo sėkmingai suvaldytas ir darbai užbaigti. Tikimės, kad atnaujinta siurblinė patikimai veiks ne vieną dešimtmetį ir užtikrins tinkamą vandens balansą Brukšvų polderyje“, – sakė Č.Banevičius.

Šio projekto vertė – daugiau nei 300 tūkst. eurų. 80 proc. šios sumos finansuojama iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Parama žemės ūkio vandentvarkai“, 10 proc. prisideda ir Brukšvų polderio melioracijos sistemos naudotojų asociacija.

Česlovas Banevičius. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Geresnė būklė

Šiemet buvo atlikta ir Stragnų pylimo rekonstrukcija, kuriai iš savivaldybės biudžeto skirta daugiau nei 51 tūkst. eurų. Rekonstruojant pylimą buvo pašalinti tankūs krūmai, menkaverčiai medžiai, išrauti kelmai, užlygintos duobės, paaukštintas ir suformuotas pylimas, išlyginti pažeisti plotai, pylimas apsėtas žole.

Be to, pavasarį baigti trijų pralaidų Priekulės ir Vėžaičių seniūnijose rekonstrukcijos darbai ir taip pagerinta melioracijos griovių būklė.

„Dvi pralaidos rekonstruotos Priekulės seniūnijoje – Liaunų kaime ir Priekulės II kaime, dar viena – Vėžaičių seniūnijoje, Antkopčio kaime. Nuveikta nemažai – buvo išvalytas griovio dugnas šalia pralaidų, pašalintos žolės, įrengti nauji monolitiniai antgaliai, paklotos plokštės. Taip pat įrengti latakai, signaliniai stulpeliai, dolomito skalda sustiprintas dugnas, nušienauti griovių šlaitai ir užsėti nauja žole“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Visų darbų vertė viršija 37 tūkst. eurų, finansavimą jiems skyrė savivaldybė. Savivaldybės biudžeto lėšomis šiais metais bus rekonstruotos dar dvi pralaidos, esančios Būdviečių ir Priekulės II k. Darbus tikimasi baigti iki metų galo.

Mažesnė potvynių rizika

Taip pat pagal pasirašytą rangos darbų sutartį vykdomi melioracijos statinių avarinių gedimų remonto ir griovių priežiūros darbai, kurių vertė – daugiau nei 70 tūkst. eurų. Jie atliekami valstybės biudžeto lėšomis.

Iš valstybės lėšų jau įgyvendinti melioracijos griovio (upelio) Rokupio remonto darbai, kurių vertė – daugiau nei 46 tūkst. eurų. Bendras suremontuotų griovių ilgis viršija 3,5 km. Netrukus Sendvario seniūnijoje už beveik 61 tūkst. eurų planuojama baigti remontuoti ir bemaž 7,5 km Smeltalės upelio ruožą, taip pat apie 1,2 km ilgio melioracijos griovių ruožą.

„Sutvarkyti melioracijos įrenginiai ir sistemos gerina žemės būklę ir ją galima naudoti efektyviau. Taigi kartu kuriamos ir palankesnės sąlygos žemės ūkiui. Žinoma, mažėja ir potvynių sukeliami padariniai mūsų gyvenvietėms ir gyventojams. Visgi įvairūs melioracijos darbai ir projektai kainuoja nemažai, tačiau tai nėra asfaltas, kur pokytis matyti čia ir dabar. Realią įgyvendintų projektų naudą gyventojai pamatys lietinguoju sezonu“, – sakė Č.Banevičius.

Ringaudų Venecija

Apsemtų teritorijų vaizdais Ringauduose, Bajorų kaime, praėjusį savaitgalį gyventojai pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“.

„Atrodo, teks pirkti gondolą ir pervadinti Bajorų kaimą į Ringaudų Veneciją“, – prie nuotraukų rašė jie.

„Kauno dienos“ kalbinti Bajorų kaimo gyventojai pasakojo, kad pastarąsias tris savaites labiausiai apsemtos Svidrių, Prezidento ir Miglių gatvės.

„Gyvenu Svidrių gatvėje. Problemos dėl lietaus vandens šioje vietoje buvo visą laiką, kai atsikrausčiau – nuo 2015 m. Kiekvienais metais laužau automobilį važiuodamas pro „upę“, bet šiais metais labai stipriai tvinsta. Sekmadienį apžiūrėjome drenažinį šulinį. Manėme, kad laikosi įšalas, tačiau ir ten pilna vandens. Bandėme siurbti vandenį, bet jis sugrįžta atgal. Kai pirkome sklypus, mums suteikė statybos leidimus. Planuose buvo nurodyta, kad drenažas įrengtas, tačiau, atrodo, kad jis tiesiog neveikia. Sklype aplink namą drenažą man įrengė tuo užsiimantys specialistai“, – pasakojo Andrius.

Skaitytojo nuotr.

Paklaustas, galbūt šie kažką pažeidė, vyras teigė, kad bėda – ne jo sklype. Priežastis esą kitur – toliau, nes semiamas visas kaimas. Vieta, kur stovi jo namas, – drenažo magistralės pabaigoje.

„Pagrindinė drenažo magistralė eina per Bajorų kvartalą, kur dabar statomi namai. Reikia klausti atsakingų žmonių, gal jie nukirto drenažą, ar jis užsikimšęs nuo statybų“, – svarstė Andrius.

Ringaudiškis užsiminė, kad jo namas stovi aukštesnėje vietoje, tačiau kaimyno, kuris gyvena žemiau, sklypas dar labiau apsemtas. Jo sklypo teritorijoje yra gręžinys ir siurbliai. Iki visiško gręžinio apsėmimo, nuogąstavo pašnekovas, beliko 5–10 cm.

„Jei gręžinys būtų užpiltas, liktume be geriamojo vandens“, – užsiminė jis.

Ieškodamas problemos priežasties, Andrius dar 2019 m. kreipėsi į jam ir kaimynams dujas įvedusią įmonę, manydamas, kad jos atstovai atlikdami darbus kažką pažeidė. Tačiau jie apžiūrėję patikino, kad tai – ne jų kaltė.

Skaitytojo nuotr.

Lyg gyventų saloje

„Jei brėžtume liniją, nuo lietaus atsirandančios balos būtų vienoje tiesėje, kurioje yra pagrindinis melioracijos įvadas. Jei vanduo pakils dar bent 5–10 cm, apsems namą. Gyvenu tarsi saloje – vanduo iš visų pusių, kuris kasdien kyla. Praėjusią savaitę kaimynė kreipėsi dėl drenažo sistemų, buvo atvykę kažkas iš valdžios. Taip pat rašėme prašymą ir rinkome parašus, kad įvestų nors centralizuotą nuotekų sistemą, nes šiuo metu turime vietinius valymo įrenginius, bet jie yra pilni – niekas nebesivalo. Įdėjau siurblį, kad jis pumpuotų vandenį ir galėčiau naudotis bent vonios kambariu. Jei siurblys nepumpuotų,  nuleidus unitazą, turbūt viskas sugrįžtų į dušo kabiną“, – atviravo Andriaus kaimynas Julius.

Įdėjau siurblį, kad jis pumpuotų vandenį ir galėčiau naudotis bent vonios kambariu. Jei siurblys nepumpuotų,  nuleidus unitazą, turbūt viskas sugrįžtų į dušo kabiną.

Prezidento gatvėje gyvenantis Šarūnas su kaimynais mano, kad visos bėdos – dėl prastai veikiančios drenažo sistemos. „Pernai suradome, kur užsikimšęs drenažas, atkasėme ir išplovėme. Šiemet, atrodo, kad visas vanduo pakilo ir subėgo iš kitos gatvės pusės. Kažkur kitoje gatvės pusėje neveikia drenažas. Dabar apsemti du trečdaliai mano sklypo. Seniūnija atvežė siurblį – pumpuojame vandenį į laukus – kol kas po truputį slūgsta. Prie namo privažiuoti galiu, gatvė neapsemta, bet sklypo galas su visais augalais – nuskendęs“, – pirmadienį pasakojo ringaudiškis.

Skaitytojo nuotr.

Prieš kelias savaites per pirmąjį atlydį vanduo buvo apsėmęs gręžinį, tačiau pasitelkus specialistus jis buvo išpumpuotas.

„Jei vanduo ir toliau kils, apsems nuotekų valymo įrenginius ir nustos veikti kanalizacija“, – svarstė pašnekovas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ieško sprendimo

Ringaudų seniūnė Rūta Slivinskienė „Kauno dienai“ pasakojo, kad šio kaimo teritorijoje susikaupęs vanduo siurbliais pumpuojamas jau tris savaites. „Tai melioracijos problema. Ji Lietuvoje netvarkoma nuo sovietinių laikų. Skęsta Kaunas, skęsta Kauno rajonas, skęsta visa Lietuva, nes niekas neinvestuoja pinigų į melioraciją. Tai yra atsakymas. Kai mokiausi universitete, irgi apie tai kalbėjome, kad kažkada ateis į Lietuvą ši didelė bėda. Ir ji atėjo“, – sakė Ringaudų seniūnė.

R.Slivinskienė buvo nuvykusi į Bajorų kaimą su žemės ūkio specialistu, kuris bandė rasti sprendimą, kad vandens perteklius būtų greičiau pašalintas.

„Žemės ūkio skyrius padeda, kiek įmanoma. Yra kelios vietos, kurios pernai buvo sutvarkytos ir šiemet ten neskęsta. Dabar taip pat priimsime tinkamą sprendimą ir išspręsime šią bėdą, nes mums rūpi žmonės ir jų gerovė“, – žadėjo pašnekovė ir pridūrė, kad prie esamos keblios situacijos prisideda ir nepalankios oro sąlygos – šiuo metu šalyje tvinsta ir upės.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Tomas Didžiulis aiškino, kad sklypai apsemiami dėl įvairių priežasčių: neprižiūrimų, medžiais ir krūmais apaugusių žemės sklypų, kai šaknys užkemša drenažo sistemas; vedant komunikacijas ar statant pastatus pažeidžiamų drenažo tinklų; drenažo sistemose įvykusių gedimų, nes didžioji drenažo sistemų dalis nutiesta prieš 50 ar 60 metų; savavališko lietaus tinklų pajungimo į drenažo sistemas.

Šiuo metu Ringaudų seniūnijoje baigiamos vykdyti avarinių darbų rangovo viešųjų pirkimų procedūros. Pasirašius sutartį bus nustatytos tikslios priežastys ir pradėti darbai.

„Šio milžiniško turto vertė viršija 2 mlrd. eurų. Drenažas ir kiti melioracijos statiniai žemės ūkiui tarnauja beveik 50 metų, o šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau nei 70 proc. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su įvairiais nesklandumais, tad investicijos į melioracijos sistemą yra būtinos. Ministro A. Palionio nuomone, melioracijos grioviai yra valstybės turtas ir ji privalo juo pasirūpinti. „Valstybės tikslas yra sutvarkyti melioracijos griovius, inžinerinius įrenginius ir perduoti dalį turto žemių savininkams“, – teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

„Žemių savininkai neturi atsakyti už turtą, kurio valstybė šitiek metų neprižiūrėjo. Tik tuomet, kai valstybė sutvarkys melioracijos griovius bei įrenginius, bus galima perduoti juos žemių savininkams ir reikalauti jį prižiūrėti“, – sako žemės ūkio ministras.

Žemių savininkai neturi atsakyti už turtą, kurio valstybė šitiek metų neprižiūrėjo.

Melioracijos finansavimas išaugo

Daugelį metų iš valstybės biudžeto valstybei priklausančių melioracijos statinių rekonstravimo darbams lėšų nebuvo skiriama iš viso. Pastaraisiais metais sausinimo sistemoms įrengti ir rekonstruoti skiriamos vis didesnės lėšos. 2019 m. tam skirta beveik 52 mln. Eur, šiemet – 47,123 mln. Eur, dar 17 mln. Eur planuoja skirti Aplinkos bei Finansų ministerijos. Šiemet melioracijai numatyta suma – daugiau nei 60 mln. Eur – bus didžiausia per 25 metus.

Taigi šiemet melioracijai 19,169 mln. Eur skirta iš valstybės biudžeto lėšų, valstybės investicijų programos lėšų – daugiau kaip 11 mln. Eur, iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų – 14,132 mln. Eur, iš Europos Sąjungos Solidarumo fondo šiemet Lietuvai skirta daugiau kaip 3 mln. Eur (2019 m. skirta 13,74 mln. Eur), dotacija valstybei nuosavybės teise priklausančiai pažeistai melioracijos infrastruktūrai atkurti, organizuojant melioracijos sistemų ir statinių remonto ir (ar) rekonstravimo darbus bei prevencinėms priemonėms taikyti savivaldybėse, kuriose 2017 m. nuo ilgalaikių liūčių nukentėjo pasėlių plotai.

Svarstant 2020 m. biudžetą žemės ūkio ministrui A. Palioniui pavyko išsiderėti papildomus 8,2 mln. Eur melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbams finansuoti. Žemės ūkio ministerija ilgai svarstė, kaip elgtis: ar dalyti, kaip kažkada anksčiau, kiekvienai savivaldybei po truputį, ar imti ir tvarkyti melioracijos sistemas iš esmės. „Kadangi Lietuvoje turime keturių upių baseinus, pasitarę su melioratoriais atrankos kriterijumi pasirinkome didžiausią Nemuno baseiną, kuris yra ir problemiškiausia vieta, patenkanti į didžiausių potvynių rizikos grėsmės žemėlapį. Darbus pradėsime Šilutės, Pagėgių, Jurbarko ir Tauragės rajono savivaldybėse, – vardija ministras. – Mums teks daug bendradarbiauti ir su Aplinkos ministerija, nes darbai apims ne tik melioracijos griovius, bet ir sureguliuotus upelius. Miškuose yra daug kanalų, reikia derinti su miškininkystės specialistais, kadangi tai jau ne priežiūros darbai, o rekonstrukcija. Jei derinimo darbai su suinteresuotomis institucijomis užtruks, iškils rizika dėl pinigų panaudojimo 2020 metais, nes valstybės biudžeto lėšos į kitus metus nepersikelia. Tikimės, kad visi darbai bus atlikti laiku.“

Siekiant skatinti ekonomiką ir mažinti koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes žemės ūkiui, melioracijos statinių remontui (melioracijos sistemų avariniams gedimams) ir priežiūrai papildomai skirta 7,5 mln. Eur.

Ateities ekonomikos DNR

Šiuo metu rengiama Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo koncepcija Reguliuojamasis drenažas: melioracijos infrastruktūros rekonstravimas ir išmaniosios melioracijos pritaikymas sausringiems periodams (dotacijos valstybės ir privačių sklypų savininkams). Šiai priemonei skirta 10 mln. Eur. Šio veiksmo tikslas – didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, keičiantis klimato sąlygoms, užtikrinti tvarią maisto tiekimo grandinę ir didinti derlingumą. Pasklidoji žemės ūkio tarša – intensyvaus ūkininkavimo pasekmė, daranti poveikį ežerų ir upelių vandens kokybei. Teršalų pašalinimas iš paviršinių vandens telkinių – daug kainuojančios priemonės, efektyviau teršalus sulaikyti jų susidarymo vietoje.

„Ūkine prasme patraukliausia priemonė – reguliuojamojo drenažo įrengimas. Pavyko susitarti su Aplinkos ministerija skirti 7 mln. Eur iš klimato kaitos fondo programos, kad nuo šių metų būtų remiama išmanioji melioracijos sistema – reguliuojamojo drenažo, drenažo nuotėkio valdymo sistemų diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose“, – aiškina ministras. Tokiu būdu žemės ūkis labiau prisidėtų prie klimato kaitos – su vandeniu nenuplauktų trąšos ir sausros metu ilgiau išsilaikytų drėgmė, didėtų žemės ūkio kultūrų derlingumas. Planuojama šias sistemas diegti sutvarkytuose grioviuose. Darbus numatoma atlikti 2021 m.

„Turime planuoti ir įgyvendinti melioracijos pertvarkymą – reikalinga visos sistemos rekonstrukcija. Kitu atveju, blogos būklės žemės plotus teks išbraukti iš žemės ūkio naudmenų, o senkant naudmenoms kils apsirūpinimo savais maisto produktais grėsmė“, - pranešime sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Pasak ministerijos, bendras sausinamas žemės plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. hektarų. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km griovių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, daugiau kaip 1,6 mln. km drenažo linijų, daugiau kaip 68 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 492 km apsauginių pylimų, daugiau kaip16 tūkst. km kelių ir 357 tvenkiniai.

ŽŪM teigimu, šio turto vertė yra daugiau kaip 2 mlrd. eurų, tačiau šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia per 70 procentų ir daugiau.

Šiuo metu melioruotoje žemėje užauginama apie 90 proc. žemės ūkio produkcijos. Valstybės žemės ūkio sektorius sukuria apie 3,6 procento BVP.

Daugiausia – 25 mln. eurų – prašoma papildomai skirti melioracijai. Taip pat prašoma 20,4 mln. eurų padidinti asignavimus bendrajam finansavimui pagal 2019 m. pateiktas paraiškas Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonei „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ finansuoti.

2019 m. šalnų ir sausros padarytiems nuostoliams kompensuoti komitetas siūlo skirti 8,4 mln. eurų, o pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos priemonėms – papildomus 5,7 mln. eurų.

Šiuo metu dar nėra žinoma, kokia ES paramos dalis teks Lietuvos žemės ūkiui naujajame finansiniame laikotarpyje. Dėl šių priežasčių, kaip teigiama Seimo pranešime, sunku prognozuoti, kokiomis konkurencinėmis sąlygomis ateityje turės dirbti Lietuvos ūkininkai, o įstatymų projektais siūloma nustatyti papildoma finansinė našta ūkininkams turėtų didelių neigiamų padarinių.

Drėgmės perteklius

Esame tokioje klimato zonoje, kur lietaus iškrinta daugiau, nei jis spėja gertis į dirvožemį. Dėl to žemės ūkio paskirties laukuose jau prieš 50 metų pradėta įrenginėti melioracijos sistema.

Melioracijos grioviai Lietuvoje driekiasi 52,3 tūkst. km, po žeme esančių vamzdelių tinklas – 1,6 mln. km. Iš viso melioracija įrengta 2,5 mln. ha plote. Vadinasi, ji yra beveik visuose tinkamuose žemės ūkio veiklai plotuose.

Žemės ūkio ministerijos (ŽEM) Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas Vaidas Vitukynas teigė, kad jei ne šie įrenginiai, daugelyje šalies vietų kasmet turėtume tokius laukus, kokie šiemet buvo po nenormaliai gausaus lietaus. Deja, melioracijos būklė visos šalies mastu nėra gera. Tai akivaizdu, kai užklumpa ilgesni lietingi laikotarpiai.

Ne visi ūkiai skendo

Dėl gausiai iškritusio lietaus šį rudenį šalyje paskelbta ekstremali situacija. Mat daug žemdirbių negalėjo įvažiuoti į laukus ir jų derlius nuėjo perniek. Komplikuota buvo ir sėja – traktoriai klimpo dirvoje. Bet šios bėdos aplenkė tvarkingus melioracijos įrenginius turinčius ūkius. Jie yra pavyzdys, kad gerai veikiančios sausinimo technologijos yra pajėgios įveikti gamtos stichijų siunčiamus išbandymus.

Didelį, apie 1 tūkst. ha ploto ūkį valdantis Kėdainių rajono ūkininkas Algimantas Kižauskas šiemet sėkmingai nukūlė javus, rapsą, kitas augalines kultūras. "Nuo pat ūkininkavimo pradžios skyriau daug dėmesio melioracijai, juolab kad mūsų laukai buvo permirkę. Dabar net ir po tokio lietingo rudens jie sausi – rastumėte gal tik pavienes balutes", – teigė žemdirbys.

A.Kižauskas pats investavo daug lėšų į melioracijos griovių, vamzdelių priežiūros techniką. "Taip pat turime diagnostinius prietaisus, kurie parodo, kurioje vietoje po žeme užsikimšęs vamzdelis. Tada specialiais prietaisais išplauname bei sutvarkome melioracijos įrenginius ir jie vėl puikiai veikia", – pasakojo A.Kižauskas.

Tokia technika gan brangi ir toli gražu ne visi ūkiai pajėgūs ją įsigyti. Nebent imtume taikyti kitų Baltijos valstybių modelį.

Kaimynai tvarkosi sėkmingiau

Latvijos ir Estijos ūkiai taip pat buvo merkiami lietaus, bet ten melioracija daug geresnės būklės. Taip yra dėl to, kad žemdirbiai pasinaudojo ES fondų parama įsigyti sausinimo įrenginių priežiūros techniką ir dabar sėkmingai tvarkosi savo valdose.

Mūsų Vyriausybė brandina mintį iki 2020 m. perduoti visus melioracijos įrenginius žemės ūkio plotų savininkams. Tada situacija dar labiau pablogėtų, nes ne visi ūkiai bus finansiškai pajėgūs išlaikyti perduotą turtą, įsigyti brangios technikos. Tam reikėtų numatyti paramos būdus, kaip tai padarė kitos Baltijos šalys.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas Dainius Kižauskas įsitikinęs, kad pritaikius kaimynų modelį, Lietuvoje ūkininkų iniciatyva taip pat duotų gerų rezultatų. "Kai kurie ūkiai jau įsigijo specializuotos melioracijos priežiūros technikos iš įmonės "AgroDotnuva", kuri atstovauja Latvijos gamintojui "Balticnvest", bet to dar neužtenka, reikia strateginių sprendimų, kaip paskatinti privačią iniciatyvą gelbėti merkiamus mūsų laukus. Tam yra priemonės, iniciatyva, noras, motyvacija, tereikia visa tai paskatinti valstybės lygiu", – tvirtino D.Kižauskas.

Grėsmė akivaizdi

Dabar valstybei priklauso sureguliuoti upeliai, grioviai, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos. "Negalima sakyti, kad melioracijos įrenginiai visur nusidėvėję. Čia kaip su automobilių parku. Vidutiniškai jis pas mus senas, bet matome ir nemažai naujų transporto priemonių. Panašiai ir su melioracija: vienur būklė labai prasta, kitur nebloga", – sakė V.Vitukynas. Kai kurie melioracijos įrenginiai yra 50 metų senumo, kiti – 25. Todėl ir būklė nevienoda – kai kur užtektų išplauti vamzdelius, iškirsti krūmynus grioviuose, kitur reikia rimtesnės renovacijos.

ŽEM skaičiuoja, kad kasmet melioracijos įrenginių priežiūrai reikėtų skirti 15,6 mln. eurų, o investicijoms į kapitalinį remontą – po 29,4 mln. eurų. Deja, valstybės biudžetas šį poreikį tenkina tik trečdaliu, o melioracijos statiniams rekonstruoti lėšų neskiriama nuo 2012 m. – tam naudojamos tik ES finansinės paramos lėšos.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas įsitikinęs, kad net jei kasmet ir skirtume po 50 mln. eurų, tai tik užtikrintų esamą melioracijos įrenginių būklę, bet ne ją gerintų. "Jei tam nebus skirta dėmesio, greitai mūsų laukai virs šlapynėmis", – perspėjo J.Talmantas.

Vilčių rengiant melioracijos statinių valdymo modelį teikia žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pozicija. "Jokių konkrečių pažadų, kol neišanalizuotos visos galimybės, šiandien duoti tikrai negaliu. Tačiau nesutiksiu, kad visa našta būtų perkelta ant ūkininkų pečių. Inicijuojamas ekspertinis tyrimas turėtų pasiūlyti optimalų variantą, kad kuo mažiau nukentėtų žemdirbiai", – sakė ministras.