Galima sušvelninti simptomus

„Savo vaistinėlėje pravartu turėti maisto papildų su sojų izoflavonais – augalinės kilmės medžiagomis, kurios pagal savo struktūrą ir poveikį panašios į moters lytinį hormoną estrogeną“, – pataria vaistininkė Inga Pociulienė.

Prieš menopauzę, jos metu ir šiam laikotarpiui pasibaigus gali silpnėti kaulai, padidėja osteoporozės išsivystymo rizika. „Todėl, sulaukus brandesnio amžiaus, verta nuolat stiprinti kaulus tinkamais maisto produktais, kuriuose yra pakankamai vitamino D, mineralų – kalcio, magnio, cinko. Kartais, kai menopauzės simptomai labai stiprūs, gydytojas paskiria menopauzinę hormonų terapiją“, – vardija pagalbos organizmui priemones I. Pociulienė.

Ji džiaugiasi, kad, patarus pacientėms vartoti maisto papildų, turinčių izoflovanoidų, keisti gyvenimo būdą – skirti laiko poilsiui, sportui, kokybiškam miegui, daugeliui simptomai sušvelnėjo ar išnyko.

Po menopauzės moterims dažnai pasireiškia osteoporozė, todėl būtina stebėti kaulų tankį, vartoti kalcio preparatus, D vitaminą.

Fiziologiniai simptomai

Moterims svarbu žinoti, kas laukia kiekvienu periodu – tai sumažina baimes, kylančias iš nežinojimo. Ankstyvieji menopauzės simptomai dažniausiai pasireiškia trimis ketveriais metais anksčiau, nei išnyksta mėnesinės. Laikotarpis nuo jų atsiradimo iki mėnesinių išnykimo yra vadinamas premenopauze.

„Fiziologiniai premenopauzės požymiai tokie: pirmiausia menstruacijos tampa nereguliarios, vėliau atsiranda vazomotorinių simptomų – kamuoja karščio bangos, dažnas širdies plakimas, kraujospūdžio svyravimai, gausus prakaitavimas, galvos svaigimas, atsiranda psichoemocinių sutrikimų – jautrumas, nuotaikų kaita, sutrinka miegas. Šiuo laikotarpiu gali prasidėti ir labai gausios mėnesinės, kartais sumažėja lytinis potraukis. Pradeda blogėti plaukų ir nagų būklė, didėti svoris ir kauptis riebalai pilvo srityje“, – aiškina ji.

Vaistininkė Inga Pociulienė. Vaistinės nuotr.

Premenopauzės metu itin svarbu, kad su maistu būtų gaunama pakankamai reikalingų vitaminų ir mineralų: vitaminų A, E, D, magnio, cinko, seleno, kalcio.

„Derėtų nepamiršti ir skysčių – per dieną stengtis išgerti 1–2 l vandens, sportuoti. Nestipriems simptomams lengvinti premenopauzės metu tiks maisto papildai, kurių sudėtyje yra magnio ir nervų sistemą veikiančių B grupės vitaminų, taip pat nakvišų aliejaus ar statybinės hormonų medžiagos – sojų izoflavonų“, – pataria I. Pociulienė.

Padėti organizmui

Menopauzės laikotarpiu kiaušidžių funkcija sparčiai silpnėja ir mėnesinės palaipsniui visiškai išnyksta – vidutiniškai tai įvyksta apie 48–53 moters gyvenimo metus.

„Visos moterys šį gyvenimo periodą išgyvena skirtingai, vis dėlto menopauzės simptomai pasireiškia daug ryškiau. Pagrindiniai – karščio bangos, kurios gali būti tokios stiprios, kad per naktį tenka pasikeisti nuo prakaito šlapius drabužius net keletą kartų, neretai dėl to atsirandantys miego sutrikimai, emocinis dirglumas, depresinės būsenos“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.

Menopauzės laikotarpiu padidėja širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų rizika, atsiranda urogenitalinių pokyčių – sausumas makštyje, skausmas lytinių santykių metu, niežėjimas, deginimas, šlapimo nelaikymas.

„Menopauzės metu vertėtų nepamiršti vartoti fitoestrogenų, kurių yra sojų produktuose, dobilų preparatuose, linų sėmenyse, avižose, miežiuose, lęšiuose, sezamų sėklose, obuoliuose, morkose. Taip pat omega-3 riebiųjų rūgščių, kurias galime gauti ir su maistu – jų gausu riebiose žuvyse, avokaduose, linų sėmenų ir alyvuogių aliejuje. Jei simptomai ypač ryškūs, vertėtų pasitarti su gydytoju dėl medikamentinio gydymo“, – rekomenduoja I. Pociulienė.

Ji priduria, kad menopauzės simptomus šalina pakaitinė hormonų terapija, tačiau švelnius simptomus galima sureguliuoti ir natūraliomis priemonėmis. Pirmoji pagalba turėtų būti jau minėti izoflovanoidai.

„Reikėtų nepamiršti ir sporto. Sportas naudingas ne tik hormonų sistemai, bet ir osteoporozės profilaktikai, kokybiškam miegui. Patarčiau ir simptomiškai lengvinti savo būklę, pavyzdžiui, išsausėjus makščiai naudoti drėkinančias žvakutes ar lubrikantus“, – akcentuoja vaistininkė.

Ligų rizika

Pomenopauzė prasideda praėjus metams nuo paskutinių mėnesinių ir trunka iki gyvenimo pabaigos. Iki tol varginę simptomai pamažu išnyksta, bet gali pasireikšti osteoporozė, širdies ligos, antrojo tipo diabetas, sutrikti skydliaukės funkcija. Po menopauzės moteris kasmet praranda iki 2–3 proc. kaulų masės.

„Po menopauzės moterims dažnai pasireiškia osteoporozė, todėl būtina stebėti kaulų tankį, vartoti kalcio preparatus, D vitaminą. Svarbu reguliariai tikrintis širdies ir kraujagyslių būklę, nepamiršti vartoti omega-3 riebiąsias rūgštis, sveikai maitintis, sportuoti, gerai išsimiegoti, skirti laiko savo pomėgiams“, – pataria vaistininkė.

„Turiu labai jaunatviškų vyresnio amžiaus pacienčių – galima tik imti iš jų pavyzdį – aktyvios, sportiškos, energingos. Matau jų akyse grožį, nes jos tiesiog spindi. Viskas priklauso nuo požiūrio, būna jaunos ir be energijos moterys“, – įsitikinusi gydytoja.

Menopauzė – periodas moters gyvenime, kai pasibaigia menstruacijų ciklas. Vidutiniškai tai įvyksta 51-erių, praėjus metams po paskutinės mėnesinių dienos. Akušerė-ginekologė sako, kad dažniausiai pastebimi menopauzės simptomai – karščio pylimai, prakaitavimas, nuotaikos pokyčiai (nervingumas, depresija, dirglumas, nemiga), seksualiniai pokyčiai (sumažėjęs lytinis potraukis), vėliau gali atsirasti ir makšties sausumas, deginimas, skausmingi lytiniai santykiai, padažnėjęs šlapinimasis, sausėjanti oda, gleivinės.

Pasak gydytojos, nuspėti menopauzės pradžią – sudėtinga. „Tam įtakos turi gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, svoris, mitybos ir poilsio įpročiai, žalingų įpročių vengimas, teigiamos emocijos ir streso valdymas“, – sako O. Bogdanovienė.

Kaip priimti šį laikotarpį?

Gydytoja akušerė-ginekologė sako, kad ruoštis menopauzei tikrai nereikia: „Svarbu suprasti, kad tai natūralus periodas ir jis ateis. Visas gyvenimas prieš tai paruošia mus jam, reikia tiesiog gyventi ir džiaugtis kiekviena diena.“

Nors menopauzė kiekvienai moteriai tam tikru metu ateinantis etapas, kokia ji bus pasakyti sudėtinga. „Tai labai individualu, vienos moterys nieko nejaučia. Kitos – kankinasi dešimt ar daugiau metų. Tokio amžiaus dažnai būna ir kitų sveikatos problemų tokių kaip širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, kraujo spaudimo svyravimai, auga svoris“, – vardija gydytoja patvirtindama, kad visa tai turi įtakos savijautai.

Freepik.com nuotr.

Vis dėlto, net ir jaučiant menopauzės simptomus, gydytoja sako, kad labai svarbu, kaip su jais susigyvensite. O. Bogdanovienė pasakoja, kad moterys jaudinasi dėl savo išvaizdos, svorio, odos būklės, skausmingų ir nemalonių lytinių santykių. Gydytoja akušerė-ginekologė dažnai padrąsina savo pacientes mylėti save, negailėti sau nei laiko, nei investicijų. Ji priduria nepamiršti kokybiško miego, jums tinkančios kosmetikos, masažų, poilsio, geros nuotaikos, reikalingų maisto medžiagų – visa tai yra kelias į lengvesnę menopauzę.

Abejojant, ar mityba visavertė, verta apsvarstyti ir vartoti vitaminų kompleksus, kurie skirti moterims menopauzės periodu. Vienas tokių maisto papildų kompleksų yra „Menopace“, jo galima rasti kelių skirtingų sudėčių, tačiau visos jos pritaikytos moters organizmo poreikiams menopauzės periodu. Moterys vertina vitaminų kompleksus, nes jie padeda gauti platų spektrą reikalingų vitaminų ir mikroelementų, netenka jaudintis dėl jų derinimo ar tinkamos dozės pasirinkimo – visos naudingos medžiagos gaunamos vienoje tabletėje.

Menopauzės metu svarbu atkreipti dėmesį į vitaminų ir mikroelementų, skirtų hormonų veiklai reguliuoti, kaulų būklei palaikyti, pasirūpinti reikiamu antioksidantų kiekiu. Hormonų sistemai reikalingas vitaminas B6, padedantis reguliuoti hormonų aktyvumą. Normalią kaulų būklę palaikyti padeda vitaminas D, magnis, taip pat svarbu pasirūpinti, kad netrūktų antioksidantų – vitamino C, E, vario, kurie padėtų apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.

Daugiau teigiamų emocijų

Gydytoja rekomenduoja keisti požiūrį į menopauzę ir įžvelgti jos teigiamas puses. „Menopauzės metu moteris tampa nebevaisinga ir juk tai puiku – tampate laisva, nėra ciklo, galite bet kada atostogauti, nereikia rūpintis kontracepcija. Tik rekomenduoju dar metus po paskutinių mėnesinių naudoti kontracepcijos priemones. Seksualinis gyvenimas keičiasi, yra įvairių priemonių, reikia tik likti atvirai ir norėti“, – sako ji.

Vis dėlto jeigu prasidėjus menopauzė atneša nerimą, gydytoja akušerė-ginekologė ragina skirti dėmesio psichologijai, saviugdai, atrasti patrauklius hobius, mėgstamą fizinį aktyvumą, muziką, šokius, užsienio kalbą ar kitą pomėgį.

Gydytoja akušerė-ginekologė primena, kad menopauzės laikotarpiu svarbu kartą per metus apsilankyti pas ginekologą dėl onkologinių ligų profilaktikos, aptarti menopauzės simptomų kontrolę, prireikus laiku koreguoti gydymą.

Menopauzę galima nutolinti

Moteriai menopauzė dažniausiai prasideda maždaug tokio paties amžiaus, kaip ir jos mamai, todėl naudinga žinoti, kada tai įvyko ir kokie požymiai pasireiškė mamai.

„Paveldimumas turi nemažai reikšmės, tačiau moterys gali sau padėti ir menopauzę nutolinti. Vienas pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos menopauzės pradžiai, yra sveikas gyvenimo būdas. Jei sveikai maitinsitės, būsite fiziškai aktyvios, neturėsite žalingų įpročių, įmanoma, kad menopauzė jus aplankys vėliau. Pirmenybę teikite sveikam maistui: vaisiams ir daržovėms, varškei ir košei, virtai mėsai be priedų, rauginto pieno gėrimams. Vitaminai ir antioksidantai yra esminės medžiagos, galinčios padėti kovoti su laisvaisiais radikalais ir skatinti hormonų pusiausvyrą“, – teigia vaistininkė.

I. Garuckienės teigimu, itin svarbu, kad su maistu būtų gaunama pakankamai reikalingų vitaminų ir mineralų (vitaminų A, E,  D, magnio, cinko, seleno, kalcio). Derėtų nepamiršti ir skysčių – per dieną stengtis išgerti 1-2 litrus vandens.

„Sportas taip pat gali nutolinti menopauzės pradžią, todėl jį reikėtų paversti kasdienine veikla. Ankstyvą menopauzės pradžią gali lemti sunkūs emociniai išgyvenimai, stresas, todėl stenkitės skirti laiko poilsiui,  leiskite laiką gamtoje ir būkite apsuptos mylinčių žmonių“, – pataria „Camelia“ atstovė.

Daugelis vidutinio amžiaus moterų pajaučia artėjančios menopauzės požymius: joms pasireiškia karščio bangos, nuotaikų kaita, padidėja jautrumas, sutrinka miegas, prasideda galvos skausmai, gali svyruoti kraujospūdis ir sumažėti lytinis potraukis. Keičiantis hormonų balansui dėl sumažėjusio estrogeno kiekio plonėja oda, mažėja jos tonusas, gali suprastėti plaukų būklė.

Ankstyvą menopauzės pradžią gali lemti sunkūs emociniai išgyvenimai, stresas, todėl stenkitės skirti laiko poilsiui,  leiskite laiką gamtoje ir būkite apsuptos mylinčių žmonių.

Kaip pagerinti savijautą?

Pasak vaistininkės, dalis moterų menopauzę pasitinka su nerimu, neigimu, sumišimu, baime.

„Visuomet didžiausią baimę kelia nežinomybė. Todėl pirmiausia rekomenduočiau pačiai moteriai pasidomėti, kas vyksta jos organizme – išsiaiškinus galimus simptomus šis gyvenimo etapas nebeatrodys toks baisus. Svarbu tinkamai reaguoti į menopauzės simptomus ir juos priimti – tai padeda išvengti nemalonių potyrių ir toliau mėgautis gyvenimu“, – įsitikinusi pašnekovė.

Kiekvienos moters organizmas yra individualus, todėl ir menopauzės simptomai pasireiškia skirtingai. Visgi pojūčių, vaistininkės teigimu, galima sumažinti tiek, kad jie netrikdytų įprasto gyvenimo.

„Nestipriems arba vidutinio stiprumo simptomams palengvinti tiks maisto papildai, kurių sudėtyje yra magnio ir nervų sistemą veikiančių B grupės vitaminų, taip pat – nakvišų aliejaus ar statybinės hormonų medžiagos – sojų izoflavonų. Makšties sausumą sumažinti padės drėkinamasis kremas ar tirpios makšties žvakutės su hialurono rūgštimi“, – pataria I. Garuckienė.

Vaistininkės teigimu, estrogenų trūkumą kompensuoti padeda fitoestrogenai, kurių yra sojų produktuose, dobilų preparatuose, linų sėmenyse, avižose, miežiuose, lęšiuose, sezamų sėklose, obuoliuose, morkose. Nemaloniems menopauzės simptomams palengvinti patartina vartoti omega-3 riebiąsias rūgštis, naktinių prakaitavimų epizodus – liepų žiedų ir šalavijų mišinio arbata. Dėl osteoporozės ir kaulų lūžių rizikos rekomenduojama gerti vitamino D ir kalcio preparatus.

Norint sumažinti plaukų slinkimą, svarbu subalansuoti mitybą ir naudoti slenkantiems plaukams skirtas priemones, kurių sudėtyje būtų keratino, kofeino, rozmarinų ekstrakto. Menopauzės periodu susiduriama ir su odos problemomis: padaugėja naujų raukšlelių, senosios ryškėja ir gilėja, mažėja odos drėgnumas, plonėja epidermis, daugėja odos dėmių. Renkantis odos priežiūros priemones būtina atkreipti dėmesį varginančias problemas ir į produktų sudėtį: jei oda sausa, jai padės aminorūgštys, hialurono rūgštis, fosfatidilcholinas; jei kamuoja raukšlės – spilantolas ir peptidai.

„Šis laikotarpis skatina peržiūrėti įpročius ir toliau kurti kasdienybę taip, kad gerai jaustumėmės. Nepamirškite skirti laiko sau, savo pomėgiams ir savirealizacijai. Išsimiegokite, atsisakykite žalingų įpročių, sveikai maitinkitės, ir gerkite pakankamai skysčių. Pamatysite, kad nemalonūs pojūčiai netrukus susilpnės, o galiausiai ir pati menopauzė baigsis“, – sako „Camelia“ vaistininkė I. Garuckienė.

Nesigamina estrogenas

Menopauzė – laikas, kai kiaušidžių veikla sustoja, jose baigia gamintis moteriški lytiniai hormonai – estrogenai. "Dėl to atsiranda karščio bangos, naktinis prakaitavimas, nuotaikų kaita, depresija, o vėliau – odos ir gleivinių pokyčiai, dubens organų nusileidimas, šlapinimosi, lytinio gyvenimo pakitimai. Dar vėliau prasideda kaulų retėjimas, išauga širdies ir kraujagyslių ligų rizika", – kartu su menopauze atsirandančius organizmo pokyčius vardijo gydytojas akušeris ginekologas Tomas Lūža.

Menopauzė nustatoma, kai moteriai metus nėra mėnesinių, dažniausiai tai prasideda 45–55-erių, vidutiniškai – apie 50-uosius metus. Jeigu mėnesinės nutrūksta jaunesnėms nei 45 metų moterims, tai vadinama priešlaikiniu kiaušidžių išsekimu, kitaip tariant, priešlaikine menopauze.

Pasak T.Lūžos, anksčiau kiaušidės nustoja funkcionuoti dėl daugybės priežasčių – genetinių, autoimuninių ar infekcinių ligų, paveldimumo, kiaušidžių operacijos ar pašalinimo, chemoterapijos, spindulinio gydymo.

Susiduria ir trisdešimtmetės

Akušeris ginekologas pastebi, kad šiais laikais pasitaiko gana daug priešlaikinės menopauzės atvejų: "Teko padėti moterims, kurioms vos sulaukus 30-ies kiaušidės nustojo veikusios ir gaminusios hormonus. Labai svarbu, kad jaunos moterys, kurioms pranyksta mėnesinės ar atsiranda priešlaikinės menopauzės požymių, kuo anksčiau kreiptųsi į gydytoją, kad būtų įvertintos priežastys ir paskirtas geriausias gydymo būdas."

Vis dėlto, pasak akušerio ginekologo, su menopauze susiję ir nemažai mitų. "Vienas pagrindinių – kad tai kančios metas ir visos moterys turi tai iškęsti, nes ir draugei taip buvo, ir mamai, ir močiutei, – tačiau, pasak gydytojo, dalis moterų, nustojus funkcionuoti kiaušidėms, didesnių pokyčių nepatiria. – Kitas mitas, kad menopauzės metu reikia susitaikyti su šlapimo nelaikymo, makšties sausumo, lytinio potraukio problemomis, save apriboti. Visas problemas galima spręsti šiuolaikiniais metodais, o menopauzė neturėtų uždaryti moters namie. Atvirkščiai, tai metas, kai galima mėgautis gyvenimu."

Išgyvenančioms menopauzę moterims T.Lūža pataria daugiau dėmesio skirti gyvenimo būdui, mitybai, daugiau sportuoti, papildomai pavartoti kalcio preparatų, vitamino D, atsisakyti žalingų įpročių. Tai turėtų sušvelninti menopauzės simptomus.

Prasidėjus menopauzei, būtina pasitikrinti pas gydytoją ginekologą, įvertinti, ar nėra pakitimų gimdoje, gimdos kaklelyje, kiaušidėse. Su gydytoju reikėtų aptarti ir ankstyvųjų menopauzės simptomų palengvinimo būdus.

Prasideda pamažu

Menopauzė dažniausiai prasideda pamažu: ima trikti mėnesinių ciklas, pasikeičia kraujavimo iš gimdos pobūdis, atsiranda karščio bangų, naktinio prakaitavimo epizodų, gerokai sumažėja galimybė pastoti. Moteris turėtų bent kartą per metus pasitikrinti sveikatą, apsilankyti pas ginekologą.

Ypač reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu atsiranda labai gausus kraujavimas mėnesinių metu, vargina ilgi tepimai iš gimdos prieš ar po mėnesinių, atsiranda mažakraujystė. Būtina kreiptis į savo gydytoją, jeigu atsiranda neįprastų pokyčių, pilvo skausmas ar kitų labai varginančių ir gyvenimo kokybę bloginančių klimakterinių simptomų.

Menopauzės metu neturėtų būti kraujavimo iš makšties ar gimdos. Pastebėjus kraujo, reikėtų apsilankyti pas savo ginekologą, atlikti apžiūrą, gimdos kaklelio citologinį tyrimą, gimdos ir kiaušidžių tyrimą ultragarsu. Kiti simptomai, tokie kaip pilvo apimties didėjimas, pilvo skausmas, tuštinimosi ar šlapinimosi sutrikimai, nėra specifiniai vien menopauzės, tačiau būtina pasitikrinti ir dėl galimų ginekologinių priežasčių.

Pasak T.Lūžos, menopauzės pradžią, kai ima trikti kiaušidžių veikla, atsiranda karščio bangos, naktiniai prakaitavimai, neretai lydi ir psichologiniai pokyčiai, nuotaikų ir emocijų kaita, depresija, nemiga. Tai veikia santykius su partneriu ir kitais šeimos nariais, draugais, bendradarbiais. "Vėlesni pokyčiai, tokie kaip makšties sausumas, lytinio potraukio sumažėjimas gali pabloginti santykius su vyru. Moterys, kurios kenčia nuo šlapimo nelaikymo problemų, dažnai vengia aktyvaus socialinio gyvenimo, jaučiasi nemaloniai ir baiminasi, kad kiti žmonės gali jausti šlapimo kvapą", – pašnekovo žodžiais, esant įtampai dėl šlapimo nelaikymo, moterys vengia fizinio aktyvumo, sportuoti, šokti.

Makšties sausumas, dubens organų nusileidimas, šlapinimosi sutrikimai – dažni menopauzės laikotarpiu išryškėjantys nusiskundimai. T.Lūžos teigimu, jeigu tai sunkina moters gyvenimo kokybę, būtina atrasti sprendimo būdą.

Ar įmanoma atitolinti?

Šiais laikais vis pasigirsta teiginių, esą menopauzę įmanoma atitolinti. Tačiau, pasak akušerio ginekologo, tai daugiau mitas nei tiesa: "Kiaušidžių veikla ir funkcija yra užprogramuota nuo gimimo, tad, jei jų anksčiau nepaveikia kiti veiksniai, kiaušidės, atėjus tam tikram metui, nustoja veikusios, nebevyksta ovuliacija, moteriškų lytinių hormonų gamyba."

Vis dėlto, pasak T.Lūžos, mite, kad menopauzę galima atitolinti, yra tiesos, nes daugumą su menopauze ir pakitusia savijauta susijusių pokyčių galime palengvinti ar atitolinti naudojantis šiuolaikinės medicinos galimybėmis.

Dalis moterų, nustojus funkcionuoti kiaušidėms, didesnių pokyčių nepatiria, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą, mitybą, daugiau sportuoti, atsisakyti žalingų įpročių.

Pasiteiravus, kaip palengvinti menopauzės sukeliamus nepatogumus, akušeris ginekologas atsakė: "Principinis menopauzės problemas sukeliantis veiksnys yra moteriško lytinio hormono – estrogeno – stygius organizme, tad šios problemos sprendimas – šio trūkumo arba deficito korekcija. Kartais pakanka žolinių preparatų, fitoestrogenų, tačiau efektyviausias yra medikamentinis gydymas – vadinamoji pakaitinė hormonų terapija."

Anot gydytojo, tai yra gana efektyvi ir saugi priemonė, tačiau turi būti skiriama gydytojo, kuris įvertins moters sveikatos būklę ir rizikos veiksnius.

Makšties sausumui mažinti skiriami preparatai makšties gleivinei drėkinti, naudojamos žvakutės su pieno rūgšties bakterijomis, šiai problemai spręsti taikoma ir vietinio ar sisteminio poveikio pakaitinė hormonų terapija. Dubens organų nusileidimo profilaktikai rekomenduojami Kėgelio pratimai, o esant žymiam nusileidimui, siūlomos įvairios plastinės ir rekonstrukcinės operacijos.

Esant šlapimo nelaikymui įtampos, fizinio krūvio metu, šokant, čiaudint, kosint, atliekamos šlaplės fiksavimo operacijos. Esant dažnam šlapinimuisi, nevalingam pasišlapinimui prisipildžius pilnai šlapimo pūslei ir panašių sutrikimų, skiriamas medikamentinis gydymas.

Kaulų retėjimo, širdies kraujagyslių ligų rizikai sumažinti rekomenduojamas fizinis aktyvumas, mitybos, gyvenimo būdo keitimas, žalingų įpročių atsisakymas.

Vaistininkė Kristina Staivė pasakoja neseniai nugirdusi vyrų pašnekesį. Jie diskutavo, kokio amžiaus moterys jiems labiausiai patinka ir beveik visi pateikdavo vienodą atsakymą: nesvarbu, koks amžius, svarbu, kad akys švytėtų. „Manau, kad moters brandos amžius yra vienintelis gyvenime periodas, kai jų akys apsiblausia, jeigu jos pačios nemoka sau padėti. Netgi dirbant vaistinėje, kai ateina 50–60 metų moteris, kartais būna sunkiau su ja susikalbėti, nes ji yra pikta, nelaiminga, ją tiek dieną, tiek naktį pila prakaitas, kankina širdies perplakimas, įtampa. Kartais pamirštama, kad ir tokiomis situacijomis egzistuoja pasirinkimas, kaip sau padėti, ir tai daryti tikrai būtina“, – sako vaistininkė.

Dauguma moterų baiminasi gydytojų išrašomos pagalbinės hormoninės terapijos. K. Staivė pastebi, kad šie gydymo metodai Lietuvoje neprigyja. „Moteris jaunystėje nenaudojusi hormonų, tikrai nenori jų naudoti ir brandžiame amžiuje“, – pastebi vaistininkė. Vis dėlto, pasak jos, vaistinėje galima rasti ir natūralių būdų, kurie padėtų išspręsti šias problemas.

Neišsekinkite organizmo ir kuo anksčiau ieškokite, kaip sau padėti, kad akys nenustotų blizgėti.

Kaip paaiškina vaistininkė, galima rasti augalų, kurie turi panašių medžiagų į moters hormonus ir gali padėti moterims menopauzės periodu. Natūralios priemonės gali padėti suvaldyti plaukų slinkimą, odos plonėjimą, padidėjusį prakaitavimą, karščio bangas. K. Staivės teigimu, tam naudingiausia soja ir raudonasis dobilas.

Norinčioms suvaldyti naktinį prakaitavimą, vaistininkė rekomenduoja prieš miegą gerti šalavijų arbatą ir į savo racioną įtraukti šio vaistinio augalo produktų. K. Staivė sako, kad sėklomis netgi galima pagardinti jogurtą.

Nervinei sistemai stiprinti vaistininkė rekomenduoja vartoti B grupės vitaminus, magnio preparatus. Jie padės didinti atsparumą stresui ir mažins nervinę įtampą.

Vaistininkė sako, kad galimybių padėti moterims sumažėja ir dėl to, kad dažniausiai teiraujasi tos, kurios ilgai delsia ir simptomai ima varginti ypač stipriai. „Moterys į vaistinę dažnai ateina žinodamos, ko nori, skaito informaciją internete. Jos dažnai vengia kreiptis į gydytojus, nes nenori vartoti hormoninių preparatų, todėl domisi internete ir tiksliai žino, kokių medžiagų ieškoti, kaip jos paveiks organizmą“, – sako vaistininkė.

Vis dėlto vaistininkė rekomenduoja nedelsti ir pajutus nemalonius simptomus susirūpinti savimi kuo anksčiau. „Daugelis ligų užklumpa jaunesniame amžiuje, lygiai taip pat ir premenopauzė. Anksčiau pradžia ateidavo 55-erių, šiandien tuo skundžiasi net ir 45-erių moterys“, – akcentuoja vaistininkė. Pasak K. Staivės, sunerimti pirmiausia turėtų skatinti nereguliarus menstruacijų ciklas, slenkantys plaukai ar vis dažniau kamuojantis stresas, ypač tose situacijose, kurių anksčiau nesureikšmindavote.

„Neišsekinkite organizmo ir kuo anksčiau ieškokite, kaip sau padėti, kad akys nenustotų blizgėti“, – ragina vaistininkė.

Dėl didelės rizikos vaisiui esamo arba būsimo nėštumo metu tokie vaistai gali būti skiriami tik individualiais atvejais, tam tikrų formų epilepsijai gydyti. Tačiau tuomet vaisingo amžiaus moteris turi naudoti kontracepciją epilepsijos gydymo laikotarpiu bei raštiškai patvirtinti, kad yra susipažinusi su informacija apie galimą riziką nėštumo metu. Valproatai kaip pirmaeiliai vaistai skiriami tik moterims menopauzės metu ir vyrams.

Tai numatyta praėjusių metų gruodį įsigaliojusioje atnaujintoje epilepsijos gydymo tvarkoje, kuri leis epilepsija sergantiems pacientams greičiau nustatyti ligą, suteikti kokybiškas gydymo kompensuojamaisiais vaistais paslaugas bei sumažinti laukimo eiles.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, atsiranda vis naujų mokslinių tyrimų ir inovatyvių gydymo priemonių, todėl svarbu reguliariai atnaujinti gydymo tvarką.

„Epilepsija yra sudėtinga liga, o pacientai dažnai turi ir gretutinių sveikatos sutrikimų, kurie apsunkina epilepsijos gydymą. Tad visuomet ieškoma būdų kompensuoti naujausius gydymo metodus ir vaistus, kurie padėtų pacientams kuo greičiau pasveikti“, – teigia ministras A. Veryga.

Patvirtintas rekomenduojamas paciento epilepsijos priepuolių dienoraštis, kuris padės pacientams patiems stebėti ligos eigą ir gydymo veiksmingumą. Taip pat numatyta nauja paslauga – gydytojo klinikinio farmakologo konsultacija, kai pacientas dėl gretutinių ligų ar sveikatos sutrikimų vartoja daug vaistų ir reikalinga nustatyti vaistų suderinamumą.

Siekiant valdyti pacientų srautus ir mažinti laukimo eiles, nuo šiol šeimos gydytojas dėl epilepsija sergančio paciento detalesnio ištyrimo ar gydymo konsultuosis su ligoninėse dirbančiais neurologu arba vaikų neurologu, o nustatytais atvejais gydytojas galės iš karto nusiųsti pacientą tretinio lygio neurologijos paslaugas teikiančio gydytojo neurologo ar gydytojo vaikų neurologo konsultacijai.

Ketvirtadienio laida „Klauskite daktaro“ pakeis nusistovėjusią nuomonę, kad menopauzė gadina moters gyvenimą. „Parodysime, kad šis laikas gali būti ne baubas, o šventė, kartu su fiziologiniais pokyčiais dovanojanti moteriai daug privalumų!“ – sako laidos vedėjai Alvydas Unikauskas ir Liepa Mondeikaitė-Norkevičienė, laidoje pakeitusi kitus gyvenimo iššūkius pasirinkusią Rimantę Kulvinskytę.

Įsisenėjusius mitus sugriaus Lietuvos televizijos legenda, laidų vedėja Laima Kybartienė. „Aš manau, kad viskas, kas ateina į moters gyvenimą ir kas  jame vyksta, jau yra dovana. Pati moteris yra dovana.  Ir kai ji save ima taip vertinti, pradeda į daugelį dalykų kitaip žiūrėti. Jūs sakote – menopauzė, aš pasakyčiau – MANO pauzė“, – apie moterų „baubą“ pakiliai kalbėjo L. Kybartienė.

Laidų vedėja džiaugėsi, kad jos patirtis – individuali. Ji niekada neklausė draugių gąsdinimų, netikėjo nusistovėjusiais mitais. Tiesiog laukė, kas bus. O nieko baisaus nenutiko. Priešingai. „Kai ateina toks auksinis brandos laikotarpis, reikia sau susikurti ramesnį laiką. Aš negalvoju, kad man turėtų skaudėti galvą, aš turėčiau nervintis, prakaituoti... nieko panašaus. Atėjo man vienintelis supratimas, kad turėčiau būti ramesnė, neskubėti ir kaip bebūtų – mažiau valgyti. Pastebėjau tokį dalyką – ypatingai šiuo laikotarpiu – kai pavalgai sočiai, saldžiai, skaniai, tuomet ir atsiranda toks nelabai malonus jausmas, o kai jautiesi truputėlį alkana – savijauta nuostabi.  Tai va, patarčiau visoms save šiek tiek riboti ir jausti malonumą“, – savo patirtimi dalijasi L. Kybartienė.

Šiame gyvenimo etape moters organizme sumažėja hormonų – estrogeno ir progesterono. Būtent šių hormonų sumažėjimas ir sukelia tam tikrus fiziologinius ir psichologinius pokyčius organizme. Bet L. Kybartienė rado nuostabią išeitį – fizinį aktyvumą. Moteris sako, kad nereikia persistengti ar persitempti. Svarbiausia – judėti. Jokiais būdais nesėdėti prie televizoriaus ištisas dienas.

Jūs sakote – menopauzė, aš pasakyčiau – MANO pauzė.

Televizijos laidų vedėja sako, kad moterys turi ieškoti ramybės, laimės akimirkų, mėgautis tuo, kas džiugina. „Dažniausiai sulaukusi brandaus amžiaus moteris pradeda nusivilti savimi: ne tokia grakšti, ne tokia jauna... Atsiranda toks vidinis liūdesys: kad aš nebe ta... Ne, brangiosios. Juk mūsų siela nesensta.  Juk mūsų moteriškumas nedingsta niekada. Nebent mes pačios sau pasakom: man jau menopauzė, viskas, aš jau nurašyta. Na jei pati save nurašai, tai jau nei pats dievas nepadės“, –  laidoje „Klauskite daktaro“ kalbės L. Kybartienė.

Kad menopauzė – savaime suprantama brandžios moters organizmo būsena, kalbės ir laidos vedėjas prof. Alvydas Unikauskas: „Su vienais simptomais galima lengvai susitvarkyti, su kitais reikia tiesiog susitaikyti arba kreiptis pagalbos į medikus. Tačiau be visų neigiamų dalykų, menopauzė moteriai atveria duris į laisvą pasaulį, apie kurį mažai kas kalba. O mes pakalbėsime atvirai.“

3 paprasti būdai, kaip palengvinti menopauzės simptomus, o kartu ir susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą, taip pat – atsakymai į svarbiausius klausimus apie menopauzę iš profesionalo lūpų. Laidos svečias – Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėjas Gediminas Mečėjus. Šiandien, 18.30 val. laidoje „Klauskite daktaro“  laidoje per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.LT.

Kaip rodo Lietuvoje atliktas tyrimas, moterys dažnai į nemalonius, o kartais net pavojingus šios „neligos“ simptomus numoja ranka ir neapsvarsto gydymo galimybių.

Menopauzės simptomai ir rizikos

Prasidėjus menopauzei, dėl moteriško hormono estrogeno trūkumo net 50-60 proc. moterų pradeda varginti karščio bangos, naktinis prakaitavimas, nemiga, nerimas ar depresija. Keičiasi jų oda, pasunkėja lytiniai santykiai, atsiranda dažnesnis noras šlapintis. Visi šie simptomai ženkliai sumažina moters darbingumą ir gyvenimo kokybę.

Pasak gydytojos endokrinologės prof. Birutės Žilaitienės, estrogenų trūkumas gali išprovokuoti ir rimtesnių problemų atsiradimą. Pavyzdžiui, širdies bei kraujagyslių ligų tikimybė menopauzės periodu išauga apie 50 proc. Vakarų Europos statistika rodo, jog po menopauzės nemažai daliai (40 proc.) moterų pasireiškia osteoporozė ir dėl šios ligos padažnėja kaulų lūžimai.

Širdies bei kraujagyslių ligų tikimybė menopauzės periodu išauga apie 50 proc.

Moterys bijo, nes nežino

Vakaruose, siekiant maksimaliai sumažinti menopauzės simptomus bei užkirsti kelią įvairių ligų vystymuisi, tarp vyresnio amžiaus moterų yra populiari hormonų terapija, kuri kompensuoja atsiradusį estrogeno trūkumą. Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje ir Olandijoje hormonus vartoja apie 40 proc. vyresnių nei 40 metų amžiaus moterų, JAV šis skaičius dar didesnis.

Lietuvoje situacija yra visiškai priešinga, rašoma pranešime spaudai. Praėjusiais metais atliktas Lietuvos akušerių ginekologų draugijos inicijuotas tyrimas, siekiantis išsiaiškinti mūsų šalies moterų žinias apie menopauzę ir jos gydymą, parodė, jog kas trečia moteris galvoja, kad menopauzė yra natūralus procesas. Jos nelinkusios kreiptis į gydytojus ir į hormoninius preparatus žiūri itin įtariai.

Nors penkios moterys iš šešių yra girdėjusios apie menopauzinę hormonų terapiją, jų žinios yra labai paviršutinės. Didelė dalis lietuvių (55 proc.) teigė, kad šiuo metodu net nesidomėjo, ir tik todėl, kad tai – hormoninis preparatas. Jos nerimauja dėl galimai nuo hormoninių preparatų didėjančio svorio ar onkologinių ligų rizikos. Tačiau tyrimai rodo, kad nėra jokių medicininių įrodymų, jog nuo hormoninės terapijos augtų svoris, o kai nėra kontraindikacijų, pirmi penkeri hormonų vartojimo metai – visiškai saugi terapija, mažinanti osteoporozės ir širdies kraujagyslių ligų riziką.

Įdomu tai, jog bendra moterų nuomonė apie menopauzinę hormonų terapiją nėra pozityvi, bet perskaičius pateiktą šios terapijos aprašymą didelė dalis (45 proc.) teigė, kad ją naudoti norėtų.

Hormoninė terapija – geresnei gyvenimo kokybei

Anot B. Žilaitienės, moterims su amžiumi senkant kiaušidžių veiklai ateina toks laikas, kai kiaušidės tiesiog jau nepajėgia pagaminti estrogeno tiek, kiek organizmui reikia. Pagrindinis menopauzinės hormonų terapijos tikslas ir yra kompensuoti atsiradusį šio hormono trūkumą. Tokia terapija gydytojų skiriama tuomet, kai atsiranda vidutinio sunkumo ar sunkūs menopauzės simptomai, ir norima padėti moterims gyventi aktyviau jų darbingu gyvenimo laikotarpiu (50-60 m.) bei sumažinti galimas ligų rizikas.

Lietuvoje dažnai vyrauja nuomonė, kad hormoninių preparatų vartojimas yra ėjimas prieš gamtą, gydytoja endokrinologė prof. B. Žilaitienė tokiam teiginiui turi atsakymą.

„Bėgant laikui, mes patys gerokai sujaukėme gamtos planus ir susikūrėme daug sunkesnę naštą. Anksčiau žmonės gyvendavo iki 50 metų, dabar gyvenimo trukmės vidurkis – apie 80 metų, o greit pasieksime ir 100 metų. Darbingo amžiaus pailginimas – svari priežastis rūpintis savo gyvenimo kokybe“, – teigia gydytoja.

Pasak jos, mūsų organizme hormonai atlieka labai svarbų vaidmenį ir reguliuoja visas svarbiausias funkcijas, tad ir požiūris į tai turi būti rimtas. Visgi, kaip bebūtų keista, vyrai šioje srityje yra daug atsakingesni nei moterys.

„Kai vyrui trūksta testosterono, jam reikalingas hormoninis gydymas. Juk testosteronas yra jo vyriškumas! Vyrai daug dažniau kreipiasi į endokrinologus, klausia, domisi, galiausiai gerina savo gyvenimo kokybę, nepalikdami vietos nepagrįstoms baimėms“, – sako B. Žilaitienė.

Gydytoja sutinka, kad moterys hormoninės terapijos vis dar prisibijo, neatsižvelgdamos į tai, jog bendra gydytojų nuomonė apie šį gydymą yra pozityvi, tačiau kartu tikisi, kad jų baimės netrukus išsisklaidys: „Mūsų sveikata, savijauta ir gyvenimo kokybė labai priklauso mūsų pačių. Jeigu ji mūsų netenkina, reikia konsultuotis su specialistais, domėtis, rasti sau geriausią sprendimą ir gyventi kuo pilnavertiškesnį gyvenimą nepriklausomai nuo amžiaus.“

– Svyruojanti nuotaika, nuovargis, svorio augimas ir begalė kitokių nusiskundimų priskiriama menopauzei, vadinamajam klimaksui, kurio pagrindinis simptomas – karščio ir šalčio bangos?

– Taip galvoti paprasta. Ir patogu. Nereikia nieko keisti, o ir gydytojui lengva: paskiria pakaitinę hormonų terapiją, raminamųjų, kraujospūdį ir cukraus kiekį mažinančių vaistų. Apsaugo nuo kaulų retėjimo ir  kitų sveikatos sutrikimų, nes juk kaltas amžius. Ir klimaksas.

Žinome, kad prakaituodami reguliuojame savo kūno temperatūrą ir kad prakaitas pašalina iš organizmo nedidelį kiekį atliekų. Jo sudėtyje būna kalio, kalcio, pieno rūgšties, fosforo, amoniako, karbamido. Kai kurie maisto produktai gali keisti prakaito kvapą. Dažniausiai tie, kuriuos organizmas toleruoja sunkiai. Tai tik patvirtina, koks svarbus prakaitavimas organizmui apsivalant. Šis organizmo gebėjimas, kai mėnesinės dingsta, tampa dar svarbesnis.

– Sunkus, bet patikimiausias kelias – neteršti organizmo, galvoti, ką valgai?

– Metams bėgant kūnas būna prikaupęs begalę medžiagų apykaitos produktų, kurių tiesiog nebespėja pašalinti. Apie tai liudija padidėjęs svoris, nepaslankūs, traškantys sąnariai ir skaudantys raumenys, ribota judesių amplitudė.

Organai, kurie labiausiai atsakingi už toksinų pašalinimą, yra ne tik inkstai, kepenys, žarnynas. Viena iš mūsų limfinės sistemos funkcijų yra dalyvavimas medžiagų apykaitoje, mikrobų ir jų išskiriamų toksinų pavertimas nekenksmingais. Specifinė jos funkcija yra intersticinio (tarp visų mūsų audinių esančio skysčio) ir viso mūsų organizmo apvalymas nuo senstančių ir agresyvių, padidėjusio cheminio aktyvumo molekulių konglomeratų. Laikui bėgant atsitinka taip, kad toksinių medžiagų susidaro daugiau, nei žmogaus organizmas gali padaryti nekenksmingas. Tam, kad išlaikytų pusiausvyrą, visos organizmo apsivalymo ir detoksikuojančios sistemos turi veikti visu pajėgumu. Ir į atostogas jų niekas neišleidžia, niekas nepavaduoja. Todėl dalį teršalų kūnas mėgina sutalpinti į jungiamąjį audinį, sausgysles, sąnarius. Į mažiau gyvybiškai svarbius organus. Ir vargu ar papildai, atkuriantys kremzles ir sąnarius, čia padės, nes neras kelio per šiukšles.

– Kaip tai siejama su menopauze?

– Per mėnesines moters organizmas turi galimybę papildomai apsivalyti. Kraujuojant netenkama ne tik hemoglobino, bet ir kalcio, lecitino, cholesterolio, rūgštinių laktatų, vitaminų A ir E, kalcio fosfato, natrio chlorido, hormonų. Nuo šių medžiagų kiekio priklauso ir pasišalinančio kraujo kvapas. Kuo jis intensyvesnis ir nemalonesnis, tuo stipriau organizmas užterštas.

Kur visa tai turėtų dėtis, kai mėnesinės baigiasi? Nemaža dalis papildomai gali pasišalinti pro odą su prakaitu. Ne veltui oda vadinama trečiuoju inkstu. Karščio banga visada lydima gausaus prakaitavimo. O prakaito sudėtis patvirtina, kad oda labai intensyviai dirba ne tik savo darbą.

Kaip puikiai organizmas sugeba valytis per apačią, liudija  pagausėjusios išskyros iš makšties atitinkamais gyvenimo tarpsniais, jų ryšys su netinkama mityba, antibiotikų ir kontraceptikų vartojimu. Atidesnės moterys, sirgusios  pienlige, pastebi, kad, praėjus kelioms dienoms po mėnesinių, pienligės požymiai dingsta ar bent gerokai susilpnėja. Po to ši liga vėl pradeda varginti. Per makšties gleivinę pasišalina miręs (mūsų leukocitų sunaikintas) grybelis, kurio populiariausias gydymas – vaginalinėmis žvakutėmis. Kol jas naudojame – padeda. Po to –  viskas iš naujo. O kam, sakykite, žvakutėmis nuo grybelio užmušinėti jau mirusį grybelį, kurio perteklių kūnas mėgina pašalinti?

Ilgametę darbo patirtį turintis bendrosios praktikos specialistas gydytojas natūropatas Peteris Hansenas Volkmannas atkreipia dėmesį, kad, atliekant mažojo dubens operacijas arba ultragarso tyrimus, dažnai pilve aptinkama laisvų skysčių. Anksčiau tai būdavo ligos požymis, į kurį sąžiningas gydytojas atsižvelgdavo. Šiandien, kai tokia problema vargina tiek daug pacienčių, tai nebelaikoma liga. Šis laisvas skystis laša iš ūminio arba lėtinio dirginimo ir (arba) uždegimo veikiamo žarnyno. Uždegimo priežastys dažniausiai būna tos pačios. Tai chemijos pilnas maistas, kenksmingų bakterijų kolonizacija žarnyne, vėliau sukelianti pralaidaus žarnyno sindromą. Šis daugiausia šarminis skystis iš pradžių kaupiasi mažajame dubenyje, Duglaso ertmėje tarp šlapimo pūslės ir išangės. Skysčio lygiui pakilus virš šios ribos ir jei bent vienas kiaušintakis yra praeinamas, šis skystis ras kelią per kiaušintakius prasisunkti į gimdą, o iš ten pro makštį ištekėti į išorę. Būdamas šarminis, šis 8 pH iš pilvo ertmės išbėgantis skystis ilgainiui neutralizuoja makšties rūgščią terpę, taip sužlugdydamas sveiką gynybinę sistemą makštyje. Tada mieliagrybių genties grybeliai makštyje jaučiasi lygiai taip pat puikiai kaip ir klebsielės, pseudomonos ar virusai, kurie, priklausomai nuo rūšies, gali netgi prisidėti prie išorinių gimdos žiomenų vėžio atsiradimo.

Normalios būklės žarnynas nėra pralaidus. Jo pralaidumo reguliatorius yra baltymas zonulinas, kuris geba išardyti žarnyno jungtis. Štai tada į kraują ir patenka įvairios netinkamos medžiagos, kurios kažkaip turi būti padarytos nekenksmingos ir pašalintos. O prieš tai jos patenka į organizmo kanalizacinę sistemą, vadinamą limfa, kurioje atsiduria tai, ko neturi būti.

Taigi, limfa užteršta, žarnynas pralaidus, šalinimo organai dirba be atostogų, mėnesinių nėra. Organizmas gali padėti pats sau per reguliacinių mechanizmų aktyvinimą. Vienas iš jų – pakelti kūno temperatūrą, kad išsiplėstų kraujagyslės, pagreitėtų kraujotaka ir limfos tekėjimas, suintensyvėtų prakaitavimas. Taip iš dalies pavyksta atsikratyti teršalų. Jei, žinoma, botulino injekcijomis nenuslopintas prakaitavimas, visą parą veikiančiais antiperspirantais neužblokuota dar ir ši galimybė, o pažastys ir intymios vietos nenudepiliuotos. Priešingu atveju kūnas nebetenka galimybės atsikratyti ir hormonų pertekliaus. Verta pagalvoti, ar dėl viso to negalėtų padidėti rizika susirgti krūtų ir ginekologinėmis, o vyrams – prostatos ligomis? Neatmetant onkologinių ligų galimybės.

Limfa pašalina nereikalingas medžiagas, baltymus ir skysčius iš organizmo audinių, kurie negali patekti į veninę kraujotaką. Kadangi jos tekėjimas nėra palaikomas kokio nors specialaus organo ir ji kyla iš periferijos centro link, intensyvesnis raumenų susitraukinėjimas, gilesnis kvėpavimas, širdies pulsacija yra labai svarbūs jos darbo kokybei. O sėdėjimas prie darbo stalo ir televizoriaus, paviršutinis kvėpavimas, netreniruota širdis ir netgi per daug intensyvus sportavimas, užmiršus apie būtinybę daryti tempimo pratimus, dažnai sunkina ir taip sudėtingą situaciją.

– Ką patartumėte toms moterims, kurios nori išvengti diskomforto menopauzės metu?

– Reikia pradėti nuo mitybos ir adekvataus judėjimo – tai yra  bene svarbiausia. Svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kada. Dauguma maisto produktų, suvalgyti netinkamu paros metu, geriausiu atveju bus suvirškinti kitą dieną. Iki tol rūgs ir kels džiaugsmą blogosioms bakterijoms.

– Patarkite, ką kada valgyti.

– Pusryčių metas – nuo 6 iki 8 val. Jiems tiks troškintos daržovės, grikiai, kiaušiniai, mirkyti riešutai, saldumynai, vaisiai, medus. Tiems, kurie dar negali gyventi be pieno produktų (negalima vartoti gamintų pramoniniu būdu), šis laikas taip pat tinkamiausias. O pusryčių nevalgantiesiems pakaks puodelio kavos.

Pietūs – 10 val., ne vėliau nei 14 val. Idealu – 12 val., kai virškinimas pats geriausias. Pietūs turi būti sotūs ir gausūs. Tinka įvairiausi produktai, išskyrus vėliau pateiktą nerekomenduotinų vartoti sąrašą.

Norint gelbėtis nuo artėjančios karščio bangos, pravartu tuoj pat suvalgyti bet kokį gerai sunokusį saldų vaisių.

Vakarienė – tarp 17 ir 18 val., ne vėliau kaip 19 val. Tinka troškintos daržovės, bet ne bulvės, ne pomidorai, ne baklažanai, ne ridikai – jie valgomi pietums. Vakare netinka jokie grūdai ir kruopos, išskyrus grikius. Ypač sergantiesiems inkstų ar tulžies pūslės akmenlige. Galima truputį valgyti mėsos, žuvies, paukštienos. Geriau malta ir troškinta nei kepta. Vakarienė turi būti negausi ir lengva. Termiškai neapdorotos daržovės ir salotos vakare nevalgomos. Nors agurką ir morką – galima.

Vakarienei tiks ir vaisiai. Geriau, kad tai būtų obuolys, persimonas, vynuogės, kriaušės, avietės ir juodieji serbentai, jei tai toleruojama ir nekyla refliuksas. Savistaba – geriausias patarėjas. Kiti vaisiai valgomi ryte arba pusę valandos prieš pietus ar vakarienę. Vanduo geriamas pusę valandos prieš valgį. Po mėsos patiekalų ir kiaušinių – ne anksčiau kaip po keturių valandų.

Tam, kad pastebimai, akivaizdžiai ir garantuotai pagerėtų sveikata, savijauta, neturėtų būti vartojami kviečiai, rugiai, miežiai ir visi produktai, kuriuose jų galėtų būti, pieno produktai  (rauginti taip pat), rafinuotas ir nerafinuotas cukrus, sojos ir jos produktai vartotini retai.

Menopauzės metu tokia mitybos logika pasiteisina, tačiau karščio bangos ir naktinis prakaitavimas susijęs su bendra organizmo tarša, netinkamu judėjimu ir netinkamu produktų vartojimo laiku, besaikiu užkandžiavimu, neatsakingu vaistų ir papildų vartojimu. Menopauzės metu ypač netiks pramoniniu būdu augintų galvijų, paukščių mėsa, pieno produktai, kiaušiniai. Nė vienas tokiu būdu auginamas gyvūnas nebus išvengęs vaistų, hormonų, antibiotikų. Nekalbant apie pašarą, kuriuo jis buvo šertas. Tas pats galioja kalbant ir apie kruopas, ankštinius produktus – dėl pesticidų, herbicidų.

Pradėjus maitintis kitaip, karščio protrūkiai taps mažiau intensyvūs, retės, kol visai išnyks. Norint gelbėtis nuo artėjančios karščio bangos, pravartu tuoj pat suvalgyti bet kokį gerai sunokusį saldų vaisių. Puikiai tiks obuolys. Pastebėjusios, kad karšta darosi netrukus po to, kai išgėrėte puodelį kavos, keiskite ją žaliąja arbata. Kavos galima išgerti vėliau, kai diskomforto nebūna. Stebint save atsirinkti nėra labai sudėtinga.

Nepaisant, kad ekologiški ar kaimiški produktai kainuoja brangiau, jų maistinės savybės geresnės. Pasisotinama greičiau, suvalgoma mažiau. Nelengva keisti įpročius, bet gera savijauta, gražesnė išvaizda, energijos perteklius arba bent jau pakankamas kiekis dienos darbams nudirbti atperka tą diskomfortą, kurį laikinai patiriame, pasiryžę pokyčiams.

Šilta ir šalta

Maisto produktai gali šaldyti ir šildyti, todėl moterys, kurioms visada šalta, daržoves turėtų valgyti tik troškintas ar lengvai pakepintas. Žalios daržovės kūną vėsina, todėl jas reikėtų valgyti tik vasarą ir tik pietums, pagardinus paprika, kariu, imbieru, kalendromis, krapais. Labiau tiks švieži vaisiai, bet ne džiovinti. Ir karštas, tirštas, riebesnis maistas. Mėsa – tik ekologiška, svogūnai, grikiai taip pat suteiks šilumos.

Toms, kurioms visada karšta, tiks gerai sunokę saldūs vaisiai. Labiausiai vėsina obuoliai, greipfrutai, mandarinai, bananai, apelsinai, šviežios daržovės – kopūstai, burokėliai, cukinijos, agurkai, pomidorai. Vartotina kuo mažiau mėsos ir kavos, pastarąją geriau keisti žaliąja arbata. Maistas geriau tiks vėsus, su mažiau prieskonių. Iš aliejų – sezamų ar saulėgrąžų. Nevartoti spiritinių gėrimų.