„Susirinkom, kad Aplinkos ministerija pagaliau išpildytų savo pažadą, nes žadėjo mėšlu ir srutomis leisti tręšti nuo kovo pirmos dienos, tačiau šiandien jau kovo dvylikta. Vis dar nepadeda parašo ant įstatymo“, – kalbėjo ūkininkas Dainius.

„Mums neleidžia vežti ant laukų skysto mėšlo, kraikinio mėšlo, o miesto valymo įrenginių dumblą jau galim pilt nuo kovo pirmosios. Kas didesnis blogis? Ar miesto dumblas iš visų gyventojų, ar ekologinis karvių mėšlas?“ – šnekėjo ūkininkas Tomas.

Ūkininkai piktinosi, mat dėl rudenį pliaupusio lietaus negalėjo įvažiuoti į laukus. Tad tręšimą teko nukelti, rezervuarai prisipildė. 

„Mes nesutalpinam tų srutų. Dėl to važiuojam į Vilnių prašyti paankstinti terminą, kad galėtume išsivežti nors dalį srutų ar mėšlo į laukus, kad pasidarytume vietos talpyklose dar kokiam mėnesiui išsilaikyti“, – teigė ūkininkas Tadas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ūkininkai baiminasi, kad svarstymui užsitęsus jiems gresia baudos.

„Rezervuarai gali išsilieti, išsilies srutos, kas tada atsitiks? Gali prisistatyt Aplinkos ministerija ir skirti baudas. Baudos gali būti ir 400 eurų, ir 1 tūkst. ar net keli tūkstančiai“, – sakė ūkininkas Tadas.

Žemės ūkio ministerija pasiūlė tręšimo laikotarpį paankstinti, kad į laukus būtų galima išvažiuoti ne kovo pabaigoje, o pradžioje. Visgi, šis įsakymas galioja tik pasirašius ir žemės ūkio, ir aplinkos ministrams. Pastarojo parašo dar laukiama.

„Man labai keista. Derinamas šitas mėšlo aprašo įsakymas baigėsi vasario 22 dieną, šiandien kovo dvylikta. Bet aplinkos ministras parašo niekaip neuždeda“, – kalbėjo Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dergienė. 

Pasibaigus protestui ūkininkams visgi pavyko susitikti su Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų atstovais. Čia keliamos sąlygos buvo kiek pakeistos. Tręšti dirvas mėšlu ir srutomis ūkininkams ir toliau bus draudžiama nuo lapkričio penkioliktos iki gruodžio pirmos dienos. Tačiau pavasarinis terminas bus paankstintas. Tręšti leidžiama bus nuo kovo pirmosios, bet reikės laikytis tam tikrų draudimų.

„Per visą draudžiamąjį laikotarpį galioja ta bendrinė nuostata, kad įmirkusios, įšalusios ir apsnigtos žemės negalima tręšti mėšlu ir srutomis“, – sakė Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė.

Abiejų ministrų pasirašyto dokumento tikimasi sulaukti kovo tryliktąją. Jeigu ūkininkai parašų nesulauks, žada  į Vilnių sugrįžti ketvirtadienį, tik šį kartą ne tik su mėšlu, bet ir kratytuvais bei traktoriais.

Pasak ministerijos, susiklosčius tinkamoms hidrometeorologinėms sąlygoms, ankstesnio tręšimo laikotarpio pradžia skelbiama Klaipėdos, Šilutės, Vilkaviškio ir Varėnos rajonuose.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, penktadienį vidutinė paros oro temperatūra nesiekia penkių laipsnių šilumos, todėl ankstesnė tręšimo pradžia visoje šalyje dar negali būti paskelbta.

Ankstesnio tręšimo laikotarpio pradžia skelbiama, kai keturias paras iš eilės vidutinė oro temperatūra būna ne žemesnė kaip penki laipsniai šilumos.

ŽŪM primena, kad žemę tręšti mėšlu ir srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 dienos iki kovo 20 dienos. Šiemet pirmasis pavasaris, kai draudimo tręšti laikotarpis taikomas ir tręšimui mineralinėmis trąšomis.

Vienas Transilvanijos regiono miestas taip energiją gaminasi jau senokai, tačiau norėtų plėstis.

„Perdirbame apie 20 tūkst. tonų kietų ir pusiau kietų atliekų. Mums reikia didelės biodujų gamyklos, kuri per metus pagamintų beveik vieną megavatą energijos“, – kalbėjo ekspertas.

Teigiama, kad tokios biojėgainės energijos kainą sumažintų perpus. Rumunijos Brašovo apskrityje yra 2 tūkst. tonų talpos mėšlo platforma. Aplinkiniuose laukuose įsikūrusios 20 didelių karvių ir dvi vištų fermos. Savivaldybė ketina bendradarbiauti su jomis, kad būtų gautas finansavimas biodujų jėgainėms.

„Tai būtų priimtina ir piliečiams patraukli kaina. Manau, kad tai yra svarbiausia nauda. Taip pat sutaupytume ir biudžeto lėšų“, – sakė kitas ekspertas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mėšlu kūrenamoms jėgainėms Rumunija svarsto panaudoti net 21 mln. eurų ES lėšų. Iš tokios sumos esą išeitų dešimt biodujų stočių.

„Viena vertus, mėšlo, kuris šiaip įvairiomis formomis patenka į aplinką, problema yra gana aktuali. Taip pat turime išspręsti metano emisijos problemą. Išspręstume mėšlo perdirbimo problemą, o energiją panaudotume šilumai ir kompostui“, – teigė aplinkos ministras Tanczos Barna.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos atliktas tyrimas rodo, kad per 14 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų visame pasaulyje išskiria žemės ūkis. Pusė šio kiekio susidaro tiesiogiai iš galvijų išskirtų dujų ir mėšlo.

Vietos gyventojo technikos paliktos vėžės ant asfalto atsirado dar pirmadienį. Nors kelio dangos ir aplinkos nevalia teršti niekam, mėšlo provėžos ant šio kelio tebebuvo ir antradienio rytą.

Provėžos atsirado ties Birbinčių kaime registruotu žvyro karjeru. Tačiau vėžės rodo, kad mėšlo kratytuvas suko į laukus.

Klaipėdos rajono Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Algirdas Vaitkus tikino, jog kol kas informacijos apie užterštą kelią nebuvo gavęs.

Kelias juk nėra tręšiamas mėšlu.

"Ar asfaltas? Reikia nuvažiuoti ir pasižiūrėti. Laikantis eismo taisyklių, krovinys transporto priemonėje turi būti uždengtas taip, kad nekristų, neterštų kelio ir aplinkos. Čia jau policija baustų. Bet yra ir savivaldybės viešosios tvarkos taisyklės. Negalima šiukšlinti ir teršti kelio. Transportas neturi būti perkrautas. Kelias juk nėra tręšiamas mėšlu. Laukai tręšiami", – sakė A.Vaitkus.

Visuomeninius kelius teršti draudžia Kelių eismo taisyklės. Administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio "Eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimas" 7 dalis numato, kad automobilių kelių, kelio statinių, įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimas, važiavimas asfalto danga vikšriniu transportu, kliūčių eismui keliuose sudarymas, kelio dangos užteršimas užtraukia baudą nuo 300 iki 560 eurų.

Šiame Dovilai–Kiškėnai kelyje panašių incidentų jau yra buvę. Prieš keletą metų vieno jauno vairuotojo automobilis nuskriejo į griovį, nulauždamas kelio sankasas skiriančius atitvarus.

Nors tąkart vairuotojui teko atlyginti žalą už nuniokotą kelio įrangą, jaunuolio priekaištų, jog danga buvo slidi dėl ūkininkų sunkiosios technikos palikto purvo, nelabai kas norėjo girdėti.

Žudanti kvapų "puokštė"

Nuolatos yra deklaruojama, kokia trapi yra Kuršių nerijos, į kurią patenka ir Smiltynė, gamta.

Čia negalima mindyti ir skinti augalų, teršti aplinkos ar kitaip niokoti gamtą. Šunų išmatas privaloma susirinkti.

Tas pats galioja ir karietas traukiantiems arkliukams. Tiesa, važnyčiotojai arklių mėšlą surenka labai tvarkingai, jis nesimėto nei ant žolės, nei ant šaligatvių ar gatvės.

Tačiau visą šią trąšą jie kaupia visai netoliese, miškelyje, didelėje dauboje, kurios tvaikas verčia bjaurėtis aplinkui vaikščiojančius žmones.

"Išlipi iš Senosios perkėlos kelto ir pasuki link Jūrų muziejaus. Čia poilsiautojus ir Klaipėdos svečius "pasitinka" klaikiai dvokiantis, tiesa, jau paskelbtas neveikiančiu, bet veikiausiai taip ir neišvalytas raudonų plytų tualetas-tvirtovė. Pasukus į miškelį, paėjus dar keliasdešimt metrų, pasitinka kompostuojamas arklių mėšlo tvaikas. Ko tikėtis toliau? Nugaišusių žuvų smarvės pajūryje?" – ironizavo klaipėdietė, pasipiktinusi arklių prižiūrėtojų sprendimu gyvūnų mėšlą kaupti netoli žmonių pamėgtų takelių.

Teršti aplinkos negali

Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Armonas patvirtino, kad leidimus šį sezoną teikti važnyčiojimo paslaugas Smiltynėje yra gavę keturi asmenys.

"Bet jie neturi teisės teršti aplinkos. Jie turi susiderinti su miškininkais ar su parko direkcija, kur laikys mėšlą. Leidime nėra numatyta, kur mėšlą kaups, tačiau jie privalo vykdyti visus gamtosauginius reikalavimus. Per apžiūrą jie, žinoma, viską parodo, kaip atliekas surenka. O kur deda kibiro turinį, jau ne mūsų reikalas, ne mūsų funkcija, mes tik duodame leidimą vykdyti veiklą", – kalbėjo R.Armonas.

Švarą ir tvarką Kuršių nerijoje esą turi prižiūrėti parko direkcija.

Paaiškėjo, kad ir direkcijos vadovybei atvira arklių mėšlo kompostavimo dauba Smiltynėje yra naujiena.

Esame per daug jautrūs?

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser tikino, jog prieš kelerius metus su važnyčiotojais buvo sutarta, kad jie visą arklių mėšlą iš Smiltynės išgabens.

Ir jie tą esą darė, bet tik pasibaigus sezonui.

"Turbūt reikia suprasti, kad jie kasdien mėšlo iš Smiltynės išvežti irgi negali. Skambinau miškininkams, jie tikino, kad važnyčiotojams jokių priekaištų dėl to neturi. Galvoju, kad mes jau per daug sterilūs pasidarėme. Suprantu, kad jie ten negali mėšlo kompostuoti, bet kažkaip iki vasaros pabaigos jie juk turi tą mėšlą kažkur laikyti", – teigė A.Feser.

Tačiau A.Feser neslėpė, kad įvertinus, jog tai žmonių gausiai lankoma vieta, mėšlo miškelyje šalia perkėlos neturėtų būti.

"Žinoma, tokius neigiamus dirgiklius reikėtų eliminuoti. Arklininkai, be abejonės, turėtų mėšlą laikyti uždaruose rezervuaruose, o po to jį išvežti", – dėstė A.Feser.

Dienraščiui pradėjus domėtis situacija Smiltynėje, kodėl saugomoje teritorijoje atvirai kompostuojamas arklių mėšlas, per kelias dienas dauba buvo iškuopta ir apmesta lengva velėna. Arklių mėšlo tvaiko čia nebesijaučia.

Beje, veikiausiai išvalytas ir nenaudojamas raudonų plytų tualetas-tvirtovė, nes jau irgi galima praeiti nebepatiriant didelio diskomforto.

Kaip skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus laukus tręšti mėšlu ar srutomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. Kasmet šį terminą ŽŪM ir Aplinkos ministerija patikslina ir nustato naujai, atsižvelgdamos į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis.

Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo.

Jeigu augalų vegetacija nevyksta, jie iš mėšlo ir srutų neįsisavina maistinių medžiagų - azoto ir fosforo, kurie gali patekti į vandens telkinius ir juos užteršti. Už aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus tręšiant laukus mėšlu ir srutomis gresia baudos. Pažeidėjai taip pat turi atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Neleiskite įsisiautėti fantazijai – ant podiumo patekę drabužiai su savo pirmykščiu būviu turi mažai ką bendro, neprasilenkia nei su higiena, nei su estetika ir visai neturi to nosis riečiančio kvapo. „Mestic“ pavadinto projekto drabužiai pagaminti iš bioplastiko, gaunamo iš karvių mėšlo.

J. Essaïdi visai nesiekia šokiruoti ar sukurti kažką, kas apstulbintų pasaulį. Jos idėja – pagelbėti nuo užterštumo kenčiančiai planetai. Juk žinoma, kad pūvant fekalijoms susidarantis amoniakas tiesiogiai ar sudarydamas smulkius aerozolius kenkia ne tik gyvuliams, bet ir tvartuose dirbantiems žmonėms. Be to, amoniakas, patekęs į atmosferą, virsta azoto ir nitritine rūgštimis, kurios parūgština kritulius. Rūgštūs krituliai kenkia sausumos ir vandens ekosistemoms.

„Mestic“ projekto tikslas – perdirbti milijonus litrų mėšlo. Atskyrus sausą ir drėgną mėšlą, sujungus iš pirmojo išgautą celiuliozę, o iš antrojo – rūgštis, sukuriamas biologiškai yrantis plastikas, o šis paverčiamas medžiaga, iš kurio ir gimsta menininkės kūriniai. J. Essaïdi neslepia siekianti masinės drabužių gamybos.

Nors draudimas tręšti mėšlu ir srutomis nebegalioja nuo kovo 15 d., bet jų negalima skleisti laukuose ir po kovo 15-osios, jeigu žemė tebėra įšalusi, įmirkusi ir apsnigta. Aplinkosaugininkai primena, kad ūkio subjektai privalo paskleistą ant dirvos paviršiaus tirštąjį ir skystąjį mėšlą įterpti ne vėliau kaip per 24 valandas (išskyrus pasėlius, pievas ir ganyklas).

Už srutų paskleidimą dirvožemio paviršiuje ar įterpimą į jį be parengto ir suderinto tręšimo plano, kai pagal teisės aktus jis yra reikalingas, taip pat už tokiame plane nustatytų tręšimo normų nesilaikymą arba už kitus srutų tvarkymo reikalavimų pažeidimus gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas arba nuo 90 iki 230 eurų bauda asmenims ir nuo 230 iki 430 eurų bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.

Apie tai praėjusį mėnesį sulaukta net 19 skambučių. 2016-ųjų sausį tokių skambučių buvo perpus mažiau. Nors vasaris dar tik prasidėjo, o jau gauti 5 pranešimai apie taršą srutomis. Beveik visi gauti pranešimai pasitvirtino.

Aplinkosaugininkai primena, kad pagal mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. draudžiama skleisti laukuose mėšlą ir srutas, o skleisti ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės draudžiama bet kokiu atveju.

Už šių reikalavimų pažeidimus fiziniams asmenims gresia iki 230 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų. Už pakartotinį pažeidimą bauda smarkiai padidės. Be to, teks atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Apie įvykius, susijusius su galimu aplinkos teršimu, aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus gyventojai gali bet kuriuo paros metu pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba VAAT tel. (8 5) 273 2995.

Garsaus kartaginiečių vado Hanibalo kelias, kuriuo jis per Alpes vedė savo kariuomenę užpulti Romos Respublikos, kėlė ginčus daugiau nei 2000 metų, kol pagaliau mokslininkams turbūt pavyko įminti šią mįslę, nes jiems padėjo rastos arklių išmatų liekanos.

Maždaug 30 tūkst. kartaginiečių kariuomenė su daugiau nei 15 tūkst. žirgų ir 37 drambliais 218 metais pr.m.e. patraukė užkariauti amžinojo miesto ir taip pradėjo ilgus metus trukusį kruviną konfliktą.

Pervesti tokią kariuomenę per Alpes buvo sunkus uždavinys, ir vėliau istorikai ilgai nesutarė dėl tikslaus Hanibalo žygio per kalnus maršruto.

„Dabar atrodo, kad mes ką tik įminėme (šią mįslę) – visa tai šiuolaikinio mokslo ir trupučio arklių mėšlo dėka“, – sakė Karalienės universiteto (Queen's University) mikrobiologas Chrisas Allenas (Krisas Alenas) iš Belfasto.

Ch.Allenas priklausė tarptautinei mokslininkų grupei, kuriai vadovavo Toronto Jorko universiteto mokslininkas Billas Mahaney (Bilas Maheinis) ir kuri siauroje kalnų perėjoje prie dabartinės Prancūzijos ir Italijos sienos rado didelį kiekį senovės gyvūnų išmatų.

Ta vieta yra viename iš pavojingiausių maršrutų, kuriuos, mokslininkų manymu, galėjo pasirinkti Hanibalas. Manoma, kad prie Traversetės perėjos buvo girdomas didelis gyvulių pulkas.

Anglies izotopai rodo, kad išmatos toje vietoje guli nuo maždaug 200 m.pr.m.e. Mokslininkų grupė jose dar rado Clostridia bakterijų, kurios dažnos arklių mėšle.

Tai gali būti pirmas realus nors ir neįprastas žmogaus veiklos (toje vietoje) įrodymas Hanibalo invazijos į Italiją laikais“, – parašė mokslininkai savo straipsnyje žurnale „Archaeometry“.

„Nors mes negalime daryti tikslios išvados, kad šie įrodymai yra siejami su Hanibalu, tyrimo rezultatai rodo, kad (per šią vietą) praėjo daugybė gyvulių ir žmonių“,– rašoma straipsnyje.

Mokslininkai sako, kad šiai vietovei reikia nuodugnesnių tyrimų ir neatmeta galimybės, kad joje gali būti likę tokių artefaktų kaip monetos, diržų sagtys ar durklai, kurie patvirtintų, kad Hanibalo kariuomenė ėjo per šią perėją.