„Taip sutapo, kad šiuo metu savivaldybei derinti teikiama ar netrukus bus pateikta eilė dokumentų, susijusių su didelių mieste veikiančių įmonių („Mestilla“, „Grigeo Klaipėda“, Klasco“ ir kt.) aplinkosauginiais reikalavimais. Noriu pabrėžti, kad miestas bus reiklus ir kels tikrai aukštus reikalavimus, kad įmonės neterštų aplinkos ir neblogintų gyvenimo sąlygų. Todėl pramonės įmonės, ypač tos, kurios jau seniai yra visuomenės ir miesto vadovų akiratyje, turėtų iš anksto nusimatyti visas įmanomas priemones, kurios maksimaliai saugos miestą nuo taršos, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėdos LEZ teritorijoje veikianti biodyzelino gamintoja „Mestilla“ kitų metų pabaigoje planuoja pradėti biodegalų gamybą iš Lietuvoje surinkto panaudoto aliejaus. Pasak mero, Klaipėdos miesto savivaldybė palankiai vertina socialiai atsakingos pramonės plėtrą. Tačiau savivaldybė siekia ir sieks, kad ne tik šios, bet ir kitų įmonių gamybos procesuose atsirandanti aplinkos bei oro tarša būtų minimali ir suvaldyta nekeliant diskomforto bei neigiamos įtakos miesto gyventojams ir jų sveikatai.

Įvertinusi pateiktą panaudoto augalinio aliejaus perdirbimo ir riebalų rūgščių metilo esterio gamybos pajėgumo didinimo planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) PAV ataskaitą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pasigedo duomenų apie šiuo metu „Mestilla“ vykdomos ūkinės veiklos poveikį oro taršai. „Penkerių metų laikotarpyje nėra atlikta jokių oro kokybės tyrimų, o remiamasi tik Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) atliktu oro taršos modeliavimu nagrinėjamoje vietoje 2018 m., oro kokybės tyrimo stoties duomenys nebuvo naudoti“, – pastebima Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašte „Sweco Lietuva“. Atliekant kvapų sklaidos modeliavimą buvo vertintos ne visų esamos ir planuojamos veiklos taršos šaltinių emisijos. PŪV PAV ataskaitoje numatyta, kad esamų oro teršalų valymo (nukenksminimo) įrenginių parametrai dėl PŪV nesikeis. Planuojamas valymo įrenginys biofiltras skirtas valyti tik kai kuriuos lakiuosius organinius junginius (LOJ) ir jo teršalų sulaikymo efektyvumas yra 95 proc.

Iš viso į aplinkos orą esama tarša šiuo metu sudaro 64,146 t/m, o numatoma 88,090 t/m. Vadinasi, išmetamų teršalų į aplinkos orą kiekis padidės 23,944 t/m.

„Negalime leisti, kad Klaipėdoje atsirastų nauji taršos šaltiniai. Skatiname investicijas, pramonės įmonių plėtrą uostamiestyje, bet ne gyventojų sąskaita. Įmonės „Mestilla“ užsakymu atliktoje PAV ataskaitoje nėra pateikta garantijų, kad planuojama įmonės veikla netaps nauju galvos skausmu visai Klaipėdai, todėl gamybos pajėgumo didinimo PAV ataskaitai nepritarsime, kol nebus numatytos tokios priemonės, kurios sugaudys visus naujus taršos šaltinius“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

2005 m. patvirtintame detaliajame plane, kuriame numatyta statyti metilo esterio gamyklą, PAV santraukoje buvo nurodyta, kad neigiamo poveikio visuomenės sveikatai nebus, jei bus laikomasi nustatytų sąlygų.

„Į kvapo koncentracijos mažinimo technologijas investavome apie 0,5 mln. EUR ir jau šiandien didžiausia kvapų koncentracija ties artimiausia gyvenamąja teritorija yra bent 5 kartus mažesnė nei 2024 m. įsigaliosianti nauja norma“, – anksčiau sakė „Mestilla“ generalinis direktorius Arūnas Zuba. Anot jo, „Mestila“ išbandė „Airborne 10“ technologiją, kurios pranašumas – kvapų neutralizavimas. Įmonės atstovai pasidalijo ketinimais dar šią vasarą sumontuoti automatinę kvapų mažinimo sistemą.

Remiantis aukščiau išdėstytais faktais, taip pat siekdama užtikrinti visuomenės sveikatai kenksmingos veiklos draudimą ar ribojimą, Klaipėdos miesto savivaldybė nepritaria panaudoto augalinio aliejaus perdirbimo ir riebalų rūgščių metilo esterio gamybos pajėgumo didinimo įmonėje „Mestilla“ PAV ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms.

Savivaldybė kviečia įmonę įvertinti dabar naudojamų technologijų efektyvumą, tai yra, įvertinti, ar esami valymo įrenginiai yra pajėgūs apdoroti gamybos procese išsiskiriančius taršos šaltinius taip, kad kvapų koncentracija ties netoli esančiais gyvenamaisiais namais būtų nulinė.

Gyventojų ir miesto valdžios žvilgsniai nukrypo į Klaipėdos LEZ teritorijoje veikiančią aliejinių augalų perdirbimo ir biodyzelino gamyklą. Gali būti, kad nemaloniai saldus dvokas sklinda iš bendrovės rapsų spaudyklos.

Itin stiprius kvapus klaipėdiečiai sakė labiausiai jaučiantys naktimis, esant drėgnam orui ir pučiant pietvakarių vėjui.

Bendrovės "Mestilla" generalinis direktorius Arūnas Zubas tokias gyventojų kalbas neigė.

"Jokių technologinių sutrikimų, dėl kurių padaugėtų išmetimų, nebuvo turbūt jau metus. Sureagavome į mero skambutį, susitikome, apkalbėjome problemas ir jų sprendimus. Ar gyventojai neteisingai sureagavo, ar tai buvo kiti kvapai, sunku pasakyti", – spėliojo pašnekovas.

Esą kvapų, taršos ir triukšmo problemoms spręsti sudaryta operatyvaus reagavimo tarpžinybinė grupė bei Klaipėdos universiteto mobili oro taršos tyrimų laboratorija padės nustatyti "tikruosius šaltinius".

"Jeigu jie iš tikrųjų yra, nes čia gali būti ir daug spekuliacijos. Vieniems žmonėms vienaip atrodo, kitiems – kitaip", – sakė A.Zubas.

Prieš penkerius, šešerius metus gamykloje buvo įdiegtos kvapų neutralizavimo sistemos, "todėl įmonės veikla miesto neteršia".

Direktoriaus žiniomis, netoli bendrovės "Mestilla" veikia nedidelė egzotinio aliejaus spaudykla, kuri gali skleisti žmonių jaučiamą salstelėjusį kvapą. 

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vylėsi, kad jau labai greitai pavyks nustatyti tikruosius teršėjus. Neatmetama, kad vienas jų gali būti ir tarp LEZ teritorijoje veikiančių įmonių. Nuo šiol bendrovės "Mestilla" veikla bus stebima akyliau.

Klaipėdiečių skundai, kad miesto pakraštyje veikianti biodyzelino gamykla smarvėje paskandina artimiausius mikrorajonus, kai kuriems uostamiesčio politikams atrodo sunkiai tikėtini. Gamykloje apsilankę vieno savivaldybės komitetų nariai tikino stiprių kvapų nejutę.

Klaipėdoje aktyviai imamasi spręsti ne vienerius metus pietinių miesto rajonų gyventojus kankinančią smarvės problemą.

Miesto vadovai jau buvo susitikę su Klaipėdos prieigose veikiančių ir galinčių tapti taršos šaltiniais bendrovių vadovais, spėta susėsti ir prie derybų stalo.

Nors bendradarbiavimas su bendrovėmis ir vyksta, padėtis žinoma, tačiau neseniai savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto narė Ligita Girskienė panoro nuvykti į vieną ten veikiančių gamyklų ir pati pamatyti gamybos procesą bei užuosti jo metu išsiskiriančius kvapus.

Tuomet ne visi komiteto nariai pritarė kolegės siūlymui, motyvuodami tuo, jog dar vienas apsilankymas tuo metu, kai jau ieškoma išeičių, nieko nepakeis.

Vis dėlto vakar minėto komiteto nariai nuvyko į biodyzelino gamyklą „Mestilla“.

Po apsilankymo komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila prisipažino nosį riečiančių kvapų nejutęs.

„Vienoje vietoje pajutome kvapelį, tačiau jis neturėtų daryti įtakos miesto kvapams. Įmonė stengiasi. Sunku patikėti, kad tokie kvapai galėtų būti juntami mieste. Negaliu būti advokatas, tačiau tai, ką pamatėme, mane įtikino“, – teigė A.Vaišvila.

Tačiau panašu, kad ne visi politikai vienodai išlavinę savo uoslę. Išvyką inicijavusi L.Girskienė patikino smarvę užuodusi pakankamai stiprią. Ji neabejojo, kad ši juntama ir gyvenamuosiuose rajonuose.

„Pirmininkas net nėjo į tą pusę, kur buvo kvapas, jis tiesiog stovėjo. Kvapas buvo ir jį užuodėme. Jis sakė netiesą“, – rėžė politikė.

Anot jo, priemonės, mažinančios užterštumą įvairiais kvapais, yra veiksmingos, todėl tikimasi, kad per kelerius metus smarvę pavyks sumažinti iki minimumo.

Gamyklos atstovė politikus patikino, kad bendrovė prieš porą metų jau ėmėsi šimtatūkstantinių investicijų ir siekia užtikrinti kuo mažesnę taršą kvapais.