„Su 60 mlrd. dolerių galima nusipirkti daug reklamos, tačiau negalima ištrinti savo praeities“, - stočiai NBC sakė buvęs viceprezidentas Joe Bidenas. Jis, be kita ko, priminė ginčytiną policijos strategiją, nukreiptą prieš afroamerikiečius ir lotynų amerikiečius, kai M. Bloombergas buvo Niujorko meras.

Jis „godžiai“ laukia debatų su M. Bloombergu, pridūrė J. Bidenas. Ir senatorė Amy Klobuchar paragino M. Bloombergą pagaliau ir asmeniškai dalyvauti pirminiuose rinkimuose. Jis neturėtų ilgiau „slėptis“ eteryje, sakė A. Klobuchar stočiai CNN. Ji teigė negalinti įveikti M. Bloombergo pagal televizijos reklamas, tačiau galinti tai padaryti debatų scenoje.

M. Bloombergas, kuris tik lapkritį paskelbė, jog sieks kandidatūros, pirmuosiuose demokratų pirminiuose rinkimuose Ajovoje ir Naujajame Hempšyre nedalyvavo. Jis į pirminius rinkimus ketina įsitraukti vadinamąjį superantradienį kovo 3-iąją, kai bus balsuojama iš karto 14 valstijų.

Tačiau M. Bloombergas jau paleido į eterį daugybę reklaminių filmukų, už kuriuos moka iš savo asmeninių lėšų. Verslo žurnalo „Forbes“ duomenimis, savo vardu pavadintos finansų naujienų agentūros įkūrėjas valdo daugiau kaip 60 mlrd. dolerių vertės turtą ir yra aštuntas turtingiausias pasaulio žmogus.

Apklausose apie demokratų pirminius rinkimus M. Bloombergo reklaminė kampanija jau davė vaisių: Floridoje jis penktadienį net nežymia persvara pirmavo, o Džordžijoje kartu su kairiuoju senatoriumi Bernie Sandersu liko antras po J. Bideno. M. Bloombergas su 10 proc. nemenkai remiamas ir Teksase.

Rinkimų kampanijoje M. Bloombergas pabrėžia savo sėkmę versle ir patirtį Niujorko mero pareigose. Tačiau kartu didėja kritika milijardieriui. Tai susiję su ankstesniais darbais ir teiginiais, kurie kritikuojami kaip nederami, rasistiniai ar nukreipti prieš moteris.

Neseniai laikraštis „The Washington Post“ rašė apie 1997 metų ieškinį M. Bloombergui. Tada jis esą kūdikio besilaukiančią darbuotoją ragino darytis abortą. Ginčas buvo išspręstas nepripažinus kaltės, M. Bloombergas kaltinimą neigia. Kitus ginčytinus pasisakymus jis pavadino pokštavimu. Už kai kurias pastabas jis atsiprašė, kitų esą net neprisimena.

Buvęs meras Pete‘as Buttgiegas, kuris pirminiuose rinkimuose kartu su B. Sandersu pasirodė geriausiai, turėdamas omenyje M. Bloombergą, sekmadienį stočiai „Fox News“ sakė, kad JAV rinkėjai nori prezidento, „kuris išvestų mus iš tų laikų, kai dar kasdienybė buvo turėti tokią seksistinę ar diskriminuojančią poziciją“.

Tyrimų portalas „The Intercept“ antradienį pranešė, kad buvusio Niujorko mero rinkimų štabas per trečiuosius asmenis nusamdė Naujajame Džersyje įsikūrusią bendrovę „ProCom“, teikiančią skambučių centrų paslaugas.

M. Bloombergas sako, kad ši informacija yra „iš esmės tiksli“, bet bendradarbiavimas su minėta įmone buvo nutrauktas.

„ProCom“ skambučių centrai yra tiek Naujajame Džersyje, tiek Oklahomoje. Du iš jų veikia kalėjimuose.

Teigiama, kad žmonėms skambindavo ir informaciją apie M. Bloombergo rinkimų kampaniją suteikdavo bent vieno Oklahomos valstijos mažiausio saugumo moterų kalėjimo kalinės.

Kandidatas į prezidentus aiškino, kad jo rinkimų štabas apie situaciją sužinojo tik iš žurnalisto. Anot M. Bloombergo, išsiaiškinus, kuris subrangovas už tai atsakingas, bendradarbiavimas su bendrove ir ją pasamdžiusiais asmenimis buvo nutrauktas.

„Nepalaikome tokios praktikos ir stengiamės užtikrinti, kad mūsų rangovai ateityje geriau atsirinktų subrangovus“, – sakė M. Bloombergas.

M. Bloombergas apie ketinimą tapti Demokratų partijos kandidatu į prezidentus pareiškė lapkritį, vėliau nei tą padarė Joe Bidenas ir Bernie Sandersas. 2020 m. rinkimuose jis tikisi mesti iššūkį JAV prezidentui Donaldui Trumpui.

Verslo žurnalo „Forbes“ duomenimis, M. Bloombergo turtas vertinamas 54 mlrd. JAV dolerių.

Savo lėšomis jis finansuoja reklamą internete ir televizijoje. Jo rinkimų kampanija praleidžia svarbias valstijas, kuriose daug darbo įdėjo kiti, ne tokie turtingi, kandidatai.

Ne vieną savaitę sklandžiusius gandus nutraukęs 77 metų buvęs respublikonas sekmadienį išplatino raštišką pareiškimą, kuris buvo paskelbtas jo rinkimų kampanijos tinklalapyje. Jis teigia esąs unikalioje padėtyje, kuri padės jam nugalėti dabartinį šalies prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą). Netrukus po to, jis pagrindinėse valstijose paskelbė didžiulio masto kampaniją.

„Sieksiu prezidento posto, kad nugalėčiau Donaldą Trumpą ir atkurčiau Ameriką, – savo pareiškime rašo M. Bloombergas. – Negalime sau leisti dar ketverių metų, per kuriuos prezidentas D. Trumpas imsis neatsakingų ir neetiškų veiksmų. Jis yra egzistencinė grėsmė mūsų šaliai ir mūsų vertybėms. Jeigu jis bus perrinktas, galime niekada neištaisyti padarytos žalos.“

Sieksiu prezidento posto, kad nugalėčiau Donaldą Trumpą ir atkurčiau Ameriką.

Apie savo kandidatavimą M. Bloombergas paskelbė likus vos dešimčiai savaičių iki pirminių partijos kandidatų rinkimų pradžios, kas yra neįprastas žingsnis, veikiausiai atspindintis Demokratų partijos baimę dėl dabartinių kandidatų stiprumo.

Anksčiau M. Bloombergas pareiškė, kad JAV vadovas D. Trumpas kitų metų prezidento rinkimuose privalo būti įveiktas. „Privalome nugalėti Trumpą. Jis mus nuvilia kiekviena proga“, – tvirtino 77 metų milijardierius.

M. Bloombergas, vienas turtingiausių JAV piliečių, valdė Niujorką 2001–2013 metais. Per savo politinę karjerą jis buvo tiek Respublikonų, tiek Demokratų partijų narys, taip pat buvo nepriklausomas meras.

Jis laikomas glaudžius ryšius su Volstritu palaikančiu centristu, manančiu, kad du iš demokratų pagrindinių pretendentų – Elizabeth Warren (Elizabet Voren) ir Bernie Sandersas (Bernis Sandersas) – yra pernelyg radikalūs kairuoliai.

Tai penktadienį pranešė laikraštis „The New York Times“.

Pasak leidinio, reklama daugiausia „bus skirta rinkėjams iš dvejojančių valstijų“ – Arizonos, Mičigano, Pensilvanijos, Viskonsino ir kitų. Kaip pažymėjo „The New York Times“, tokios sumos skyrimas D. Trumpui diskredituoti – M. Bloombergo „finansinės galios įrodymas“.

„M. Bloombergas – tinkamiausias kandidatas nugalėti D. Trumpą“, – cituoja laikraštis buvusio mero politinio patarėjo Howardo Wolfsono žodžius.

Šiuo metu demokratų „prezidentinėse lenktynėse“ dalyvauja apie 20 pretendentų. Demokratų partijos suvažiavimas, per kurį paaiškės jos kandidatas į prezidento postą, bus surengtas 2020 metų liepos 13-16 dienomis Milvokyje (Viskonsino valstija). Tyrimų tarnybos „Morning Consult“ surengtos apklausos duomenimis, M. Bloombergą remia 4 proc. rinkėjų demokratų. Populiarumu jis gerokai nusileidžia buvusiam JAV viceprezidentui Joe Bidenui (31 proc.), senatoriui iš Vermonto valstijos Bernie`ui Sandersui (20 proc.) ir Masačusetso valstijai atstovaujančiai senatorei Elizabeth Warren (18 proc.).

JAV prezidento rinkimai įvyks 2020 metų lapkričio 3 d. Baltųjų rūmų šeimininkas bus renkamas 59-ąjį kartą.

M. Bloombergas nuo 2002 iki 2013 metų ėjo Niujorko mero pareigas. Jis taip pat garsėja kaip filantropas ir jo vardu pavadintos finansinių naujienų agentūros įkūrėjas. Žurnalo „Forbes“ vertinimu, jo turtas viršija 52 mlrd. dolerių.

„Oficialiai užsiregistravau, kad Demokratų partijos pirminių rinkimų Arkanzase biuletenyje būtų mano pavardė“, – parašė M. Bloombergas socialiniame tinkle „Twitter“.

Praėjusią savaitę jis užsiregistravo kandidatu dalyvauti Demokratų partijos pirminiuose rinkimuose Alabamos valstijoje.

Abiejose valstijose galioja ankstyvas galutinis terminas užsiregistruoti.

„Privalome nugalėti Trumpą. Jis mus nuvilia kiekviena proga“, – tvirtino 77 metų milijardierius.

M. Bloombergas, vienas turtingiausių JAV piliečių, valdė Niujorką 2001–2013 metais.

Per savo politinę karjerą jis buvo tiek Respublikonų, tiek Demokratų partijų narys, taip pat buvo nepriklausomas meras.

Jis laikomas glaudžius ryšius su Volstritu palaikančiu centristu, manančiu, kad du iš demokratų pagrindinių pretendentų – Elizabeth Warren (Elizabet Voren) ir Bernie Sandersas (Bernis Sandersas) – yra pernelyg radikalūs kairuoliai.

Buvęs Niujorko meras taip pat sakė, kad rekordinės trukmės dalinis federalinių institucijų uždarymas, besitęsiantis jau 35-ąją dieną, atspindi "prezidento lyderystės visišką nesėkmę".

Miljardierius verslininkas nurodė, kad D. Trumpo, kuris taip pat yra niujorkietis, "sandorio menas yra tiesiog žmonių apgaudinėjimas ir nesirūpinimas, kaip smarkiai jie nukentės - ir dabar jis tai daro Amerikos žmonėms".

Dalyvaudamas Šiaurės Virdžinijos demokratų verslo tarybos susitikime M. Bloombergas taip pat sakė manąs, kad "aišku, jog šiam prezidentui - šiuo metu - nebegalima padėti".

M. Bloombergas anksčiau rėmė respublikonus, o demokratų šalininku užsiregistravo tik praeitą rudenį. Penktadieninis jo pareiškimas yra vienas griežčiausių pasisakymų prieš D. Trumpą nuo M. Bloombergo kalbos prieš dvejus metus vykusiame Demokratų nacionaliniame suvažiavime. Tąsyk D. Bloombergas iškalbingai perspėjo dėl D. Trumpo prezidentavimo perspektyvos: "Dieve, padėk mums."

Penktadienį M. Bloombergas ne kartą paminėjo šią savo 2016-ųjų metų kalbą ir žengė dar toliau, užsiminęs, kad dabartinis vyriausybės uždarymas įrodo, jog jo ankstesnis perspėjimas dėl D. Trumpo yra teisingas.

"Prezidentavimas nėra pradinio lygio darbas. Tiesiog per daug pastatyta ant kortos, - sakė M. Bloombergas. - Ir juo ilgiau turėsime apsimetėlį  verslo vadovą, beatodairiškai valdantį šią šalį, juo blogiau bus mūsų ekonomikai ir saugumui."

"Tai išties pavojinga", - perspėjo jis.

Šiltas M. Bloombergo sutikimas šioje libertariškoje auditorijoje pabrėžė didžiausią M. Bloombergo laukiantį politinį iššūkį, jeigu jis nuspręstų balotiruotis 2020 metais vyksiantiems prezidento rinkimams. Liberalieji aktyvistai, kritikuojantys "stambiojo verslo demokratus", per pirminius rinkimus atlieka daug reikšmingesnį vaidmenį negu verslo lyderiai, penktadienį pasveikinę M. Bloombergą plodami atsistoję.

Viena iš pajėgiausių ankstyvųjų demokratų kandidatų  - Masačusetso senatorė Elizabeth Warren (Elizabet Voren) - perspėjo dėl milijardierių vaidmens pirminių rinkimų etapu.

M. Bloombergas savo ruožtu pasisakė tiek už kapitalizmą, tiek už centristines idėjas, užsimindamas, kad demokratams nereikia rinktis tarp savo "bazės suaktyvinimo" ir "pragmatiškos lyderystės".

Paklaustas apie savo ketinimus dėl 2020-ųjų, verslininkas pripažino, kad jo "gyvenimas buvo geras" ir kad jis gali smarkiai prisidėti net ir nekandidatuodamas.

"Kita vertus, man nepatinka nusigręžti nuo iššūkių", - sakė 76 metų M. Bloombergas.

Manoma, jog tai yra didžiausia istorijoje piniginė auka, skirta aukštajai ar profesinei mokyklai. 

M. Bloombergas sakė, jog šia dovana siekia padėti įgyti aukštąjį išsilavinimą gabiems studentams iš mažas ir vidutines pajamas gaunančių šeimų. Daugeliui tokių šeimų elitinėse aukštosiose mokyklose taikomas mokestis už mokslą, neretai viršijantis 50 tūkst. JAV dolerių per metus, tampa neįveikiama kliūtimi.

„Man pasisekė. Mano tėvas buvo buhalteris, per metus neuždirbdavęs daugiau nei 6 tūkst. JAV dolerių. Tačiau aš galėjau studijuoti Johnso Hopkinso universitete, nes buvau gavęs Nacionalinės gynybos paskolą studijoms ir dirbau studentų miestelyje“, – rašė M. Bloombergas komentare dienraštyje „New York Times“. 

„Man Johnso Hopkinso (universiteto) diplomas atvėrė duris, kurios priešingu atveju būtų uždarytos, ir tai leido man siekti savo amerikietiškosios svajonės“, – pridūrė jis.

M. Bloombergas savo pirmąją piniginę auką Johnso Hopkinso universitetui skyrė vos baigęs studijas. Tiesa, tąsyk ji sudarė vos 5 JAV dolerius. Nuo tada buvęs Niujorko meras moksliniams tyrimams ir švietimui jau paaukojo 1,5 mlrd. JAV dolerių (1,3 mlrd. eurų).

Nauja piniginė auka bus panaudota remti gabius studentus iš mažiausias pajamas gaunančių šeimų.

„Noriu būti tikras, kad mokykla, suteikusi galimybę man, galės atverti tas pačias galimybių duris ir kitiems“, – rašė M. Bloombergas.

„Tai leis užtikrinti, kad nuo šiol studentai į Johnso Hopkinso universitetą bus priimami ne pagal jų finansines galimybes; finansai nebebus veiksnys priimant sprendimus. Mokykla galės pasiūlyti dosnesnę finansinę pagalbą, daugeliui studentų paskolas pakeičiant stipendijomis“, – rašė buvęs Niujorko meras.   

„Tai palengvins skolų naštą daugeliui absolventų ir užtikrins didesnę socialinę ir ekonominę įvairovę studentų miestelyje“, – pažymėjo jis.  

Vis dėlto M. Bloombergas pripažino, kad jo auka padės tik vienai mokyklų šalyje, kur elitiniuose koledžuose mokosi daugiau studentų iš šeimų, priklausančių 1 proc. turtingiausių amerikiečių, o ne iš 60 proc. šeimų, priklausančių skurdžiausiai gyvenančiam visuomenė sluoksniui. 

Ir tokia padėtis yra nepaisant fakto, kad daugelis jaunuolių iš skurstančių šeimų turi reikiamų žinių, reikalingų studijoms aukštojoje mokykloje, pabrėžė buvęs meras.

„Vien šių žingsnių nepakanka. Federalinės stipendijos nedidėja taip greitai, kaip auga kainos, o valstijos apkarpė pagalbą studentams. Privačios aukos negali ir neturėtų atstoti vyriausybės paramos“, – pridūrė jis.

„Federalinė ir valstijų vyriausybės turtų drauge prisiimti naują įsipareigojimą užtikrinti daugiau galimybių įgyti aukštąjį išsilavinimą ir mažinti neretai tas galimybes varžančią įsiskolinimo naštą, tenkančią daugeliui studentų ir šeimų“, – pažymėjo M. Bloombergas.    

„Negali būti geresnės investicijos už mūsų investavimą į amerikietiškosios svajonės ateitį ir lygių galimybių visiems žmonėms pažadą“, – rašė jis.

JAV milijardierius Michaelas Bloombergas (Maiklas Blumbergas) pirmadienį paskelbė nekandidatuosiantis į prezidento postą, baimindamasis, kad jo įsitraukimas į rinkimų kampaniją būtų parankus Baltuosius rūmus siekiantiems užimti respublikonams Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) arba Tedui Cruzui (Tedui Krusui).

74 metų buvęs Niujorko meras kelis pastaruosius mėnesius rimtai svarstė galimybę balotiruotis kaip nepriklausomas kandidatas, reikšdamas nusiminimą dėl 2016-ųjų prezidento rinkimų kampanijos, kurioje dominuoja įžeidžia retorika išsiskiriantis D.Trumpas – ryškus respublikonų stovyklos favoritas.

M.Bloombergas sakė, kad kai kurie veikėjai, nepatenkinti dabartiniais kandidatais, ragino jį įsitraukti į šias lenktynes ir atlikti „patriotinę pareigą“.

„Tačiau kai pažvelgiu į duomenis, man aišku, kad įsitraukęs į šias lenktynes, laimėti negalėčiau“, – sakoma M.Bloombergo pareiškime, kurį paskelbė jo paties valdoma naujienų agentūra „Bloomberg“.

„Labai tikėtina, kad mano kandidatavimas galėtų atvesti prie Donaldo Trumpo arba senatoriaus Tedo Cruzo išrinkimo. Tokios rizikos negaliu prisiimti ramia sąžine“, – pridūrė jis.

Dienraštis „The New York Times“ sausį pranešė, kad M.Bloombergas nurodė savo patarėjams parengti planus jo potencialiam nepriklausomam kandidatavimui, kuriam magnatas, kurio turtas vertinamas 40 mlrd. dolerių, buvo pasiruošęs išleisti bent 1 mlrd. dolerių.

M.Bloombergui artimi šaltiniai laikraščiui sakė, kad jis yra sunerimęs dėl D.Trumpo iškilimo Respublikonų partijos kraštutinėje dešiniojoje stovykloje, taip pat susirūpinęs dėl demokratės Hillary Clinton (Hilari Klinton) retorikos poslinkio į kairę, jai varžantis su socialistu save vadinančiu Vermonto senatoriumi Bernie Sandersu (Berniu Sandersu).

Buvęs Niujorko meras ir milijardierius žiniasklaidos magnatas Michaelas Bloombergas (Maiklas Blumbergas) pirmąkart viešai pareiškė svarstantis galimybę šįmet kandidatuoti į JAV prezidento postą.

Toks žingsnis smarkiai sumaišytų kortas jau senokai įsibėgėjusioje prezidento rinkimų kampanijoje, kurioje antradienį respublikonų ir demokratų pretendentai susigrums dėl rinkėjų balsų per labai svarbius pirminius rinkimus Naujajame Hampšyre.

M.Bloombergas, kuris svarstė galimybę kandidatuoti ankstesniuose rinkimuose ir griežtai kritikavo 2016 metų kampanijos debatus dėl esą pernelyg žemo lygio, dienraščiui „Financial Times“ sakė, kad „svarsto visas galimybes“, kai jo buvo paklausta, ar ketina prisidėti prie šių lenktynių.

„Man diskurso ir diskusijų lygis atrodo sielvartingai banalus, piktinantis ir įžeidžiantis rinkėjus“, – sakė žiniasklaidos magnatas, pridūręs kad amerikiečiai nusipelnė „kur kas geresnių“ kandidatų.

Šie jo komentarai nuskambėjo po to, kai dienraštis „The New York Times“ praėjusį mėnesį pranešė, jog M.Bloombergas nurodė savo patarėjams parengti planus jo potencialiam nepriklausomam kandidatavimui. Tokia kampanija verslo magnatui, kurio kapitalas vertinamas 40 mlrd. dolerių, turėtų atsieiti mažiausiai 1 mln. dolerių.

Jam artimi šaltiniai praėjusio mėnesio pabaigoje „The New York Times“ sakė, jog M.Bloombergas sunerimęs dėl Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), siejamo su kraštutiniu dešiniuoju Respublikonų partijos sparnu, iškilimo, taip pat dėl nerimą keliančio demokratų favoritės Hillary Clinton (Hilari Klinton) posūkio į kairę, mėginant atremti save demokratu socialistu vadinančio Vermonto senatoriaus Bernie Sanderso (Bernio Sanderso) iššūkį.

73 metų M.Bloombergas yra finansų naujienų agentūros „Bloomberg“ įkūrėjas. Jo turtas yra gerokai didesnis negu ekscentriškojo D.Trumpo, kurio kapitalą žurnalas „Forbes“ vertina 4,5 mlrd. dolerių.

M.Bloombergas laikomas veikiau pragmatiku, o ne ideologu, kuris labiau orientuojasi į rezultatus ir vadovaujasi statistika. Anksčiau jis buvo demokratų šalininkas, 2001 metais tapo respublikonu, o 2007-aisiais vėl pakeitė nuomonę ir tapo nepriklausomu veikėju.

Jo įsitraukimas į lenktynes gali iš esmės pakeisti situaciją ir ypač paveikti demokratų pastangas išlaikyti Baltuosius rūmus savo rankose. Ekspertai sako, kad jis susirinktų daugiau demokratų, o ne respublikonų šalininkų balsų dėl savo liberalaus požiūrio į šaunamųjų ginklų kontrolę, abortus ir aplinkos apsaugą.

D.Trumpas ir B.Sandersas yra sakę, kad džiaugtųsi galimybe varžytis su M.Bloombergu.

„Manau, kad Amerikos žmonės nenori pamatyti, kaip mūsų šalis juda link oligarchijos, kur milijardieriai kontroliuoja politinį procesą“, – praėjusį mėnesį sakė B.Sandersas.

H.Clinton neseniai pavadino M.Bloombergą „geru draugu“ ir sakė, kad yra pasirengusi „išvaduoti jį“ nuo būtinybės įsitraukti į rinkimų kampaniją, pati tapdama savo partijos kandidate.

Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) patenkinta „sumurkė“, kai jai buvo pranešta, jog Škotija nubalsavo prieš savo nepriklausomybę, antradienį prasitarė premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas).

Televizijos kamera užfiksavo D.Camerono pokalbį su buvusiu Niujorko meru Michaelu Bloombergu (Maiklu Blumbergu) Jungtinėse Valstijose, kur jis atvyko į Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje.

„Štai apibrėžimas, ką galima laikyti palengvėjimu: būti Jungtinės Karalystės ministru pirmininku, paskambinti karalienei ir ištarti: „Viskas gerai, viskas tvarkoj“, – D.Cameronas sakė vaizdo reportaže, kurį parodė Britanijos televizja „Sky News“.

„Ji sumurkė į ragelį“, – pridūrė jis.

Škotija praeitą ketvirtadienį nubalsavo prieš atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės po įtemptos kampanijos, per kurią vienu metu atrodė, kad nepriklausomybės šalininkų stovykla gali išplėšti netikėtą pergalę.

„Niekada nebuvo galima šitiek priartėti“, – tęsė D.Cameronas.

Kalbėdamas apie apklausų rezultatus, rodžiusius nykstantį populiarumo skirtumą tarp „Taip“ ir „Ne“ stovyklų, premjeras pridūrė: „Noriu susirasti tas apklausų kompanijas ir paduoti jas į teismą dėl savo skrandžio opų.“

Britanijos lyderis 88 metų monarchei paskambino penktadienį paryčiais, informuodamas apie balsavimo rezultatus.

Bakingamo rūmai atsisakė komentuoti pareiškimą, kad karalienė „sumurkė“.

„Mes niekuomet nekomentuotume privataus pokalbio“, – pažymima jų atsakyme, atsiųstame naujienų agentūrai AFP.

Per kampaniją prieš referendumą rūmai tvirtino, kad karalienė liks nešališka.

Tačiau likus kelioms dienoms iki balsavimo, išėjusi iš vienos Škotijos bažnyčios po pamaldų, Elizabeth II pareiškė vienam žmogui: „Tikiuosi, kad žmonės labai kruopščiai apgalvos savo ateitį.“

Po referendumo karalienė ragino škotus susivienyti „abipusės pagarbos dvasia“.