Pietvakarinio Tryro miesto regioninis teismas nustatė, kad kaltinamajam, 52 metų Berndui Weimannui (Berndui Veimanui), tenka „ypač didelė kaltė“ dėl aukų pareikalavusios atakos, per kurią jis nukreipė visureigį į judrią pėsčiųjų gatvę.

Teisėjai nustatė, kad B. Weimannas būdamas už savo automobilio vairo beatodairiškai taikėsi į praeivius. Paskui jis išlipo iš transporto priemonės ir buvo sulaikytas.

Vyras buvo pripažintas kaltu pagal penkis kaltinimus nužudymu ir 18 kaltinimų pasikėsinimu nužudyti. Šeštoji auka mirė praėjus beveik metams po išpuolio.

B. Weimannas turėjo psichikos sutrikimų ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai įsirėžė į minią prie parduotuvių ir pražudė mažą mergaitę, jos tėvą ir dar keturis žmones.

Per metus trukusį bylos nagrinėjimą prokurorai įrodinėjo, kad B. Weimannas išpuolį suplanavo norėdamas „nužudyti arba sužeisti kuo daugiau žmonių“.

Prieš teismo procesą parengtoje ekspertizėje nustatyta, kad kaltinamasis serga paranoidine šizofrenija. Jis policijai galėjo tik aptakiai papasakoti apie įvykius, o kartais jo parodymai prieštaravo vieni kitiems.

Tyrėjai tuomet atmetė bet kokius politinius, teroristinius ar religinius motyvus, jų nenustatyta ir nagrinėjant bylą.

Prokurorų nuomone, B. Weimannas buvo nusivylęs savo asmeniniu gyvenimu. Prieš išpuolį jis neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos ir gyveno visureigyje.

Dėl to, kad su juo šiurkščiai elgėsi pareigūnai, B. Weimannui atsirado „bendra neapykanta žmonijai“, teigė prokurorai.

Pastaraisiais metais Vokietijoje buvo įvykdyta virtinė atakų panaudojant transporto priemonę. Daugiausiai aukų pareikalavo 2016-ųjų gruodį surengtas toks išpuolis, per kurį islamistas užpuolikas nukreipė pagrobtą sunkvežimį į kalėdinę mugę Berlyne ir mirtinai sužalojo 12 žmonių.

„Kas yra valstybė? Konstitucija, sienos, veikiančios institucijos, teisės viršenybės principas. Galėtume kiekvienas pridėti ir nuo savęs, kas dar. Šią vasarą valstybės pamatus mėginama pajudinti.

Ar galima susirinkti be leidimo ar nepaisant atstumų nuo valstybės įstaigos? Ar galima užblokuoti Seimo narius Seime, reikalaujant, kad išeitų tie keli, kurie nepatinka labiausiai ir patirtų, ką reiškia minios pyktis?“, – klausia G.Landsbergis.

Anot jo, šiandien patikrinta, ar laikomės taisyklių ir ar jos galioja visiems.

„Patikriname, ar išrinkti Seimo nariai gali dirbti savo darbą ir būti apginti nuo grasinimų ir persekiojimų. Vis dar esame tikrinami, ar galime apsaugoti savo valstybės sieną. Kinija nusprendė patikrinti, ar galime turėti nepriklausomą užsienio politiką, ar tik tokią, kurią mums leistų turėti.

Patikriname, ar išrinkti Seimo nariai gali dirbti savo darbą ir būti apginti nuo grasinimų ir persekiojimų.

Manau, kad mes ne tik kuriame valstybę, bet ir užtvirtiname tai, ką iškovojome.

Seimo 1990 nesustabdė „Jedinstvo“, nesustabdys ir šiandien agresyvi minia. Kad įstatymai galioja visiems, primins policija, turėdama visus įstatymų numatytus instrumentus.

Sieną nuo agresyvaus kaimyno irgi apsaugosime.

Užsienio politiką plėtosime puoselėdami gerus, abipuse pagarba grindžiamus santykius.

Orūs ir tvirti, kaip ir tris dešimtmečius“, – rašo ministras.

Dabar jie ieško sprendimų, padėsiančių užtikrinti, kad ateityje kruvinų incidentų būtų išvengta, straipsnį BBC portalo rubrikoje „Future“ pradeda socialinių temų apžvalgininkė Christine Ro.

Kartais buvimas didelėje minioje gali turėti blogesnių padarinių, negu būtų galima įsivaizduoti: minia gali pražudyti. 2017 m. užfiksuoti net keli atvejai, kai minioje dėl panikos susidarius spūsčiai nukentėjo nemažai žmonių: keliolika žmonių žuvo per vietos futbolo rungtynes stadione Angoloje, Italijos Turino miesto aikštėje pusantro tūkstančio sužeista po futbolo rungtynių, pagalbos maistu centre Maroke kilus spūsčiai žuvo keliolika moterų. Visų šių įvykių padariniai – tragiški ir praktiškai neišvengiami. Mokslininkai visame pasaulyje suka galvas, kokios priemonės padėtų užtikrinti, kad tokie incidentai nebesikartotų.

Minios sąmoningumas

„Žmogaus elgesį nėra sudėtinga prognozuoti, kadangi esame racionaliai mąstančios būtybės“, – teigia Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios inžinerijos paslaugas teikiančios bendrovės „BuroHappold“ padalinio „Smart Space“ direktorius Shrikantas Sharma. Galėdami nuspėti žmogaus veiksmus, duomenų analitikai prognozuoja, kaip jie judės erdvėje – ir kaip tam galima daryti įtaką, konkrečioje aplinkoje atlikus tam tikrų pokyčių.

Kaip rodo psichologų ir nelaimių analitikų atlikti tyrimai, kolektyvinė tapatybė dažnai pasireiškia įvykus incidentui. Būtent kolektyvinė tapatybė nulemia, kiek vieninga ir atspari poveikiui bus minia konkrečioje situacijoje. Pavyzdžiui, per pokalbius su 2005 m. liepos 7-osios sprogdinimų Londone liudininkais išsiaiškinta, kad tąkart minia elgėsi labai pavyzdingai: žmonės vieni kitiems padėjo, dalijosi vandeniu, skubėjo suteikti pirmąją pagalbą ir pan.

„Svarbu nedaryti to, kas trukdytų formuotis tokiai į bendradarbiavimą linkusiai socialinei tapatybei“, – aiškina Sasekso universiteto (JK) socialinės psichologijos ekspertas Johnas Drury. Pasak jo, minios tapatybė yra aukščiau prielankumo kitiems dalykams, todėl būtų netikslinga minią padalyti į religines ar etnines grupes, manant, kad tai galėtų padėti ją lengviau suvaldyti. Šios išvados, be kita ko, įtrauktos į JK nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) reagavimo į nelaimes gaires, rašoma straipsnyje.

Norint minią apsaugoti, reikia išmanyti jos psichologiją

Taip pat labai svarbu suprasti vadinamąsias taisykles, pagal kurias veikia vienokio ar kitokio tipo minios. Pavyzdžiui, įsivaizduokime minią priešais sceną pankroko arba metalo muzikos koncerte. Nors žiūrint iš šono gali atrodyti kitaip, šioje šėlstančioje minioje veikia tam tikra tvarka. Ir būtent ji apsaugo muzikos gerbėjus nuo pavojaus būti sutryptiems. Įdomu tai, kad, kaip įprasta, rato formos minioje netvarkingai judantys žmonės paprastai savo šėlsmą baigia ten, kur pradėjo. „Minios saugumu besirūpinantys pareigūnai žino, kad ir minia priešais sceną, ir tie, kurie šokinėja nuo scenos į minią, veikia pagal taisykles“, – teigia J. Drury.

Tačiau jei minios elgesio koncertuose neišmanantys pareigūnai nuspręstų, kad toks elgesys pavojingas, ir pamėgintų šėlstančiuosius sutramdyti jėga, padėtis iš tiesų galėtų tapti pavojinga. Būtent taip atsitiko 1989 m. Šefilde (JK), kai po futbolo rungtynių Hilsboro stadione žuvo 96 žmonės. Policijos ir apsaugos pareigūnai tąkart baiminosi galimų chuliganizmo protrūkių, tačiau jų pritaikytos priemonės padėtį tik pablogino (siekiant užkirsti kelią nelaimei, futbolo sirgaliai buvo suvaryti į ankštus aptvarus).

Žvelgiant iš psichologijos perspektyvos, svarbu nepervertinti su minia sietinų grėsmių. J. Drury teigimu, nežiūrint į tai, kad tokių nelaimių pasitaiko retai, žiniasklaidoje ir populiariojoje kultūroje šie pavojai neretai vaizduojami perdėtai. Tokie žodžiai kaip „panika“ vartojami siekiant pasakojimui suteikti daugiau dramatizmo, nors dažniausiai tokioje situacijoje tiksliau būtų sakyti „skubi evakuacija“. Masinė panika, pasak psichologo, – retas reiškinys.

Problema ta, rašo apžvalgininkė, kad jei žmonėms bus kalama į galvą, jog kažkas minioje būtinai turi sukelti paniką, jie gali pradėti panikuoti patys, net jei jokios priežasties kilti panikai nėra.

Svarbiausia – ne ištekliai, o gera situacijos analizė

Kai kalbama apie konkrečius renginius ar erdves, kuriose vyks tie renginiai, siekiant suprasti, kokios priemonės padėtų veiksmingiausiai užtikrinti minios saugumą, pravartu šį bei tą išsiaiškinti iš anksto. Dažnai geriausios priemonės yra ganėtinai netikėtos.

Sh. Sharmos vadovaujama „Smart Space“ komanda renka įvairius duomenis, susijusius su daugybe minios elgesį nulemiančių veiksnių: nuo vėjuotumo iki kultūrinių preferencijų. Naudodamiesi specialia minios elgesio simuliacijos programa, jie šiuos veiksnius išbando įvairiuose scenarijuose. Tai padeda parodyti, kad ir menkiausi žingsniai, kaip antai išėjimo vietos perkėlimas daugiabutyje, gali padėti išvengti spūsčių.

AFP/Scanpix nuotr.

„Duomenys dažnai prieštarauja įsitikinimams“, – teigia Sh. Sharma. Pavyzdžiui, ligoninės kolektyvas teigs, kad didžiausias intensyvumas jų aukšte yra vienoje vietoje, o atlikus tyrimą paaiškės, kad tikrasis aktyvumo centras – visai kitoje. Tai nustačius, erdvė turėtų būti organizuojama visai kitaip.

Kartais pakanka ir gerokai paprastesnių rekomendacijų. Antai viena Niukaslo (JK) mokykla skundėsi, kad kaskart suskambus skambučiui mokiniai koridoriuje patenka į spūstį. Sh. Sharmos vadovaujama komanda kurį laiką stebėjo mokinius, kaip jie, judėdami įvairiomis kryptimis, bando prasibrauti koridoriumi. Įvertinę padėtį jie priėjo prie išvados, kad mokyklos sumanymas platinti koridorių būtų ir pernelyg brangus, ir nereikalingas.

Vietoj to specialistai pasiūlė kur kas paprastesnę išeitį – nebenaudoti skambučio. Nustačius taisyklę, kad pamoką mokytojas gali baigti bet kada kelių minučių laikotarpiu, mokiniai iš klasių nebeišvirsdavo vienu metu. Judėti koridoriumi iškart pasidarė gerokai lengviau.

Sh. Sharmos įsitikinimu, net ir tada, kai ištekliai riboti, atkreipus dėmesį į reikiamus dalykus, minios susidarymo galima sėkmingai išvengti.

Fizinė minia ir psichologinė minia

Vis dėlto, nors minios valdymo srityje mokslininkai jau yra pasiekę nemažų rezultatų, tobulėti dar tikrai yra kur, teigia rašinio autorė Ch. Ro.

Kento universiteto (JK) psichologės Anne Templeton atlikti tyrimai rodo, kad daugelis minios elgesio simuliacijos priemonių, deja, neatskleidžia žmonių tarpusavio santykių minioje. Vadinamoji fizinė minia (toje pačioje erdvėje esančių žmonių grupė) ir psichologinė minia (bendrą tapatybės jausmą turinčių žmonių grupė) turėtų būti modeliuojamos skirtingai. Pavyzdžiui, pasak jos, „elementaraus judėjimo lygmenyje psichologinei miniai priklausantys bendražygiai judės lėčiau ir ilgiau, kad išlaikytų vientisą darinį.“

Dabar, veriantis vis platesnėms duomenų modeliavimo galimybėms, vis dažniau į scenarijų kūrimo procesą gali būti įtraukiami ir mažiau akivaizdūs veiksniai, rašo Ch. Ro. Pavyzdžiui, siekiant geriau perprasti žmogaus elgesį ir poreikius, galima ne tik su jais kalbėtis, bet ir panaudoti jutiklius.

Minios – itin sudėtingi ir įmantrūs dariniai. Tačiau metodai, padedantys suprasti, kaip jos veikia, pamažu irgi darosi vis sudėtingesni ir įmantresni.

Per programą „Stunt riding“, kuri vyko prekybos miestelio „Urmas“ teritorijoje, vienas motociklininkas nukrito nuo motociklo ir jį paleido. Nevaldoma transporto priemonė pradėjo riedėti į susirinkusių žmonių minią.

Laimei, žmonės laiku spėjo pabėgti ir niekas nenukentėjo. Skaitytojo Edgaro Žilinsko nuotraukose užfiksuota, kaip į minią riedantį motociklą gaudo jo savininkas.

Greitai transporto priemonę sugavęs motociklininkas tęsė pasirodymą.

Rugpjūtį Akihito pareiškė, kad jis dėl garbaus amžiaus ir prastėjančios sveikatos galbūt nebegalės vykdyti savo pareigų. Šis pareiškimas sudarė sąlygas Japonijai rengtis istoriniam atsistatydinimui.

Imperatoriškieji rūmai paskelbė, kad maždaug 58 tūkst. 600 žmonių klausėsi monarcho kalbos. Oras buvo malonus, daug žmonių mojavo Japonijos vėliavėlėmis ir šaukė „Banzai“ („Tegyvuoja“).

„Prasidedant šiems metams linkiu laimės ir ramybės žmonėms pasaulyje ir mūsų šalyje“, – iš stiklu dengto rūmų balkono, kur jį supo kiti imperatoriškosios šeimos nariai, pasakė Akihito. Imperatoriaus kalbą tiesiogiai transliavo televizija.

Pasitraukimui pritaria

Svarstymai dėl jo išėjimo į pensiją jau vyksta – patariamojoje taryboje, kurią rugsėjo mėnesį įsteigė premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė). Taryba aiškinasi galimą teisinį imperatoriaus pasitraukimo mechanizmą, kurio šiuo metu nėra.

Akihito pasitraukimui visuomenė pritaria, rodo neseniai atliktos apklausos. Monarchui atsistatydinus sostą perims jo vyriausiasis sūnus – princas Naruhito (Naruhitas).

Akihito yra atlikta operacija dėl prostatos vėžio; imperatorius taip pat skundėsi širdies veiklos sutrikimais. Apie abi šias ligas jis užsiminė rugpjūčio pareiškime, nors ir pabrėžė, kad šiuo metu jo sveikata gera.

Pirmas atsistatydinimas

Spėlionės dėl Akihito ateities prasidėjo pernai, pasirodžius pranešimams, jog jis patikėtiniams pasakė, kad norėtų per kelerius artimiausius metus atsistatydinti. Tai būtų pirmas Chrizantemų sosto atsisakymas per pastaruosius du šimtmečius.

Akihito noriai priėmė paprasto valstybės simbolio vaidmenį, primestą Japonijos imperatoriams po Antrojo pasaulinio karo. Ankstesni monarchai tarp jų Akihito tėvas Hirohito (Hirohitas), buvo laikomi dieviškais asmenimis.

Akihito siekė susitaikymo savo šalyje ir užsienyje dėl karo, kuris vyko jo tėvo vardu, palikimo. Jis aplankė virtinę vietų, kur vyko įnirtingos Ramiojo vandenyno kovos veiksmų teatro kautynės, įskaitant Okinavą Japonijoje ir Saipaną, Palau bei Filipinus. Imperatorius ten meldėsi už visų žuvusiųjų sielas.

Vyras peiliu švaistėsi pradinėje mokykloje Savu salelėje Rytų Nusa Tengaros provincijoje.

32 metų užpuolikas bandė pabėgti, bet moksleiviams nubėgus į kariškių postą, esantį netoli mokyklos, kariai jį sulaikė . Įtariamasis buvo nuvežtas į policijos nuovadą, sakė pareigūnas Silfestonas, kuris, kaip ir daugelis indoneziečių, turi tik vieną vardą.

Šimtai žmonių išgirdę apie užpuolimą atskubėjo prie nuovados, įsiveržė į ją ir areštinę, kur buvo laikomas įtariamasis.

„Minia kankino įtariamąjį ir jis mirė“, – sakė Silfestonas.

Vietos televizijų reportažuose buvo matyti dešimtys vyrų, kurie šaukdami brovėsi pro policininkus ir lipo per sienas.

Sužeisti vaikai, nuo aštuonerių iki 11 metų amžiaus, buvo nuvežti į ligoninę gydyti, sakė Silfestonas.

Policija tiria įtariamojo nulinčiavimą ir aiškinasi išpuolio mokykloje motyvus.

Savu gyvena maždaug 100 tūkst. žmonių.

Taivane vienas vyras, įtariamas nupjovęs galvą keturmetei, buvo sumuštas įtūžusios minios, o šis incidentas antradienį iš naujo įžiebė debatus, ar vaikžudžiams turėtų būti skiriama mirties bausmė.

Tas vyras sugriebė mergytę, kai ji dviratuku važiavo kartu su savo motina į vieną Taibėjaus metropoliteno stotį, ir nurėžė jai galvą virtuviniu peiliu, nurodė policija.

Įtariamasis nustūmė mergaitės motiną, kai ji mėgino išgelbėti dukrą. Septyni šalimais buvę žmonės taip pat nesugebėjo jo sulaikyti, pridūrė policija.

Mergaitė buvo įvardyta pavarde Liu, o vietos žiniasklaidos pranešimuose minima, kad šeima ją vadino „mažyte lempute“.

Policija nurodė, kad 33 metų įtariamasis, pavarde Wang (Vang), anksčiau buvo suimtas dėl narkotikų ir buvo gydomas dėl sutrikusios psichikos.

Tai buvo jau antrasis vaiko nužudymo incidentas Taibėjuje per trumpesnį negu metų laikotarpį. Jis išprovokavo didelės visuomenės dalies įtūžį ir kritiką prieš siūlančius atsisakyti mirties bausmės.

Taivane mirties bausmė buvo sugrąžinta 2010-aisiais po penkerių metų pertraukos. Egzekucijos šioje šalyje gali būti skiriamos tik už pačius sunkiausius nusikaltimus, tokius kaip žmogžudystė sunkinančiomis aplinkybėmis ir pagrobimai, bet politikos elitas nesutaria, ar turėtų būti baudžiama gyvybės atėmimu.

Parlamentas nurodė ketvirtadienį iš naujo svarstysiantis teisės aktą, kad asmenims, nužudžiusiems iki 12 metų vaiką, būtų skiriama mirties bausmė arba bent jau laisvės atėmimas iki gyvos galvos, kai nusikaltėlio psichika yra smarkiai sutrikusi.

Austrijos antrajame pagal dydį Graco mieste šeštadienį vyriškio vairuojamam visureigiui įsirėžus į minią, žuvo trys žmonės, sužeisti 34, pranešė aukšto rango pareigūnas.

Policija nurodė, kad vairuotojas sulaikytas ir kad policija užtvėrė įvykio vietą miesto centre. Kol kas nėra jokio paaiškinimo, kodėl buvo rėžtasi į minią.

Minėtus nukentėjusiųjų skaičius pateikęs provincijos valdytojas Hermannas Schuetzenhoeferis (Hermanas Šutzenhioferis) įtariamąjį vairuotoją apibūdino, kaip 26-erių austrą. Žiniasklaidoje minėta, kad šis austras yra kilęs iš Bosnijos.

Į nelaimės vietą pasiųsta 60 greitosios medicinos pagalbos automobilių. Austrijos automobilininkų klubas pasiūlė savo sraigtasparnius sužeistiesiems gabenti į ligonines.

Anot visuomeninio transliuotojo ORF, liudininkai sakę, kad vyras į minią įvažiavo atsitiktinai, ir kad kai kurie žmonės smarkiai trenkėsi į priekinį langą ir skriejo per visureigio viršų.

Austrijos naujienų agentūra APA pranešė, kad du antklodėmis uždengti kūnai buvo paguldyti netoli nelaimės vietos.

Pasakojama, kad visureigis skriejęs per miesto centrą 100-150 km per valandą greičiu judria gatve „Herrengasse“, kurioje yra daug parduotuvių, miesto įžymybių, rotušė.

Kai kurie liudininkai, tarp kurių buvo ir Graco meras, važiavęs motoroleriu „Vespa“ ir spėjęs pasitraukti ant šaligatvio, kai veidrodyje pamatė atlekiantį visureigį, sakė, kad dideliu greičiu visureigiu važiavęs vyras tyčia rėžėsi į dešimtis žmonių.

Pasak mačiusiųjų, kai kaltininko automobilis buvo sustabdytas priešais nuovadą, iš jo išlipęs žmogus peiliu puolė žmones, bet buvo sulaikytas ir nuvestas į nuovadą.

Anot laikraščio „Kleine Zeitung“, tarp žuvusiųjų yra septynerių berniukas ir moteris.

Ukrainos opozicija kuria naują nepartinį Maidano nacionalinį susivienijimą ir nuo pirmadienio planuoja blokuoti visus valdžios administracinius pastatus bei žada, kad iki pavasario mitinguose dalyvaus ne mažiau nei 10 milijonų ukrainiečių, kol nebus įvykdyti protestuotojų reikalavimai.

Susivienijimo Tarybos pirmininkais tapo kalėjime bausmę atliekanti buvusi premjerė Julija Tymošenko, Tėvynės partijos lyderis Arsenijus Jeceniukas, Laisvės ir Smūgio partijų lyderiai Olegas Tiagnibokas ir Vitalijus Klyčko, Trečiosios Ukrainos respublikos judėjimo lyderis Jurijus Lucenko. Į susivienijimą kviečiami paprasti ukrainiečiai, partijos, visuomeniniai ir pilietiniai judėjimai.

Reikalavimai valdžiai – tie patys kaip ir prieš mėnesį – atstatydinti vyriausybę, priimti naują konstituciją, leisiančią anksčiau surengti naujus prezidento rinkimus ir išplėsti protestus iki Ukrainos pakraščių.

„Čia mūsų, dvasininkų, daug – kas tik galėjome, tas ir atvykome. Mes reikalingi maidaniečiams, meldžiamės drauge, kad apsaugotume juos nuo Berkuto pareigūnų. Dieve, kaip jie mušė jaunus žmones. Mes čia, kad nebūtų dar vieno tokio jėgos panaudojimo, kad sustabdytume prezidento siunčiamus piktavalius pareigūnus“, – sako Ukrainos graikų katalikų bažnyčios dvasininkas tėvas Ivaško.

Į akcijas Maidane aktyviai įsitraukė ir menininkai, čia atidarę parodą. Pirmuosius darbus ant drobės nutapė Lvovo ir Charkovo menų akademijų studentai, o vėliau prie jų prisijungė žinomi Ukrainos dailininkai. Menininkų darbų vis daugėja, juose – protestuotojų kasdienybė, šalies simboliai ir viltys susietos su ES. 

„Dailininkai spontaniškai  susirinko Maidane, nutapė revoliucinius darbus ir štai – rezultatas ant sienų“, – pasakoja Ukrainos dailininkų sąjungos vadybininkė Julia Ostrovska.
LRT televizijos kalbintas Borisas Egiazarianas, dailininkas iš Kijevo, teigia, kad jis nėra iš tų, kurie gali ramiai dirbti savo dorbtuvėse, kai šalyje vyksta svarbūs įvykiai, žmonėms gresia pavojus ir naudojama jėga.

„Mes privalome būti čia ir ginti protestuotojus. Labai svarbu, kad  aikštėje su mumis nemažai įvairių konfesijų dvasininkų, kurie kas valandą nuo scenos melžiasi drauge su visais. Ir tuomet, kai puolė Berkutas ir buvo baisu, jų maldos mums teikė jėgų“, – tvirtina B. Egiazarianas.

Euromaidane profesionalūs fotografai surengė savo  parodą. Fotografijose – įspūdingiausi Euromaidano kadrai.