Stipendijos skiriamos Vilniaus miesto istorijos tyrimams humanitarinių ir socialinių mokslų pakraipos mokslininkams ir (ar) tyrėjams. Šiemet, kaip skelbiama savivaldybės pranešime, buvo išskirtos keturios prioritetinės temos: Vilniaus parkų – želdynų raida (tyrimas ir leidyba), Vilniaus didikų rezidencijos, Vilniaus vietovardžiai, Vilniaus gatvės ir aikštės (tyrimai ir aprašai) bei Totalitarizmo ženklų identifikavimas.

Ekspertų komisija geriausiai įvertino VšĮ „Nulinis laipsnis“ (tyrėjai dr. T. Grunskis, dr. M. Mankus ir dr. M. Nekrošius) paraišką – tyrimas orientuotas į savivaldybės patvirtintą temą „Totalitarizmo ženklų identifikavimas“. Tyrėjų komandai skirta 12 000 eurų Vilniaus miesto socialistinio realizmo laikotarpio (1944–1953 m.) pastatų, jų kompleksų ir viešųjų erdvių sukūrimo istorijos ir šiandieninės kultūrinės vertės tyrimams, galimų jų šiuolaikinės interpretacijos krypčių apsvarstymui. Anot tyrėjų, būtent šis tyrimas leistų pamatyti Vilnių kaip daugiasluoksnį miestą.

VšĮ „Nulinis laipsnis“ tyrėjai stengsis aprėpti Vilniaus miesto planavimo principus, architektūrą ir viešąsias erdves, kurių sukūrimo laikas sietinas su 1944–1953 metų periodu. Mokslininkai laikosi nuostatos, kad tiriant konkretų laikmetį svarbu analizuoti ne tik tai, kas pastatyta (išlikę architektūros objektai ir planavimo sprendiniai), bet ir tai, kas sunaikinta (miesto urbanistinės struktūros transformacijos nugriaunant pastatus ar ištisus kvartalus). Planuojami tirti ir nerealizuoti projektai (generaliniai planai, vystymo vizijos, konkursai ir pan.), atskleidžiantys miesto plėtros perspektyvas bei liudijantys politinės valdžios intencijas.

Stipendija taip pat skirta architektei doc. G. I. Laukaitytei-Malžinskienei už Vilniaus senojo miesto branduolio su istoriniais priemiesčiais želdynų tipologinės ir urbanistinės raidos charakteringų bruožams ištirti. Tyrimas orientuotas į savivaldybės patvirtintą temą „Vilniaus parkų – želdynų raida (tyrimas ir leidyba)“. Tyrime bus analizuojami organiškai susiformavę, tikslingai suplanuoti ar suprojektuoti (su pastatais sudarantys uždarus kompleksus ir atskiri), projektiniai ir realizuoti želdynai. Mokslininkei skirta 4 500 eurų.

3500 eurų stipendija skirta ir istorikei, muziejininkei, heraldikos specialistei dr. G. Jasiūnienei už tyrimą „Kilmingųjų herbai Vilniaus senamiesčio gatvėse: atraskime, pažinkime, parodykime“. Šis tyrimas taip pat orientuotas į šiųmetę savivaldybės patvirtintą temą – „Vilniaus vietovardžiai, Vilniaus gatvės ir aikštės (tyrimai ir aprašai)“. Tyrimo metu, kaip nurodoma savivaldybė pranešime, bus analizuojamas Vilniaus senamiestis, turtingas heraldikos šaltinių prasme – herbai yra tarsi atminties simboliai, kurie byloja apie šiose vietose gyvenusius, pastatų atsiradimą rėmusius, bažnyčių statybą ir įrengimą fundavusius bei kitas veiklas vykdžiusius asmenis.

2020 m. stipendijų skyrimui buvo pateiktos 6 paraiškos. Kiekvienais metais paraiškas stipendijai gauti gali teikti Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, mokslinių tyrimų centrų, mokslo ir studijų institucijų bei kitų istorijos tyrimų srityje veikiančių organizacijų mokslininkai ir (ar) tyrėjai bei tyrėjų organizacijos.

2019 m. stipendijos buvo skirtos istorikei ir paveldosaugininkei Donatai Armakauskaitei ir paveldosaugininkui Mariui Skerniškiui, istorikei dr. Vitalijai Stravinskienei ir Literatūriniam A. Puškino muziejui. 2018 m. stipendija buvo skirta istorikei Vidai Girininkienei, primena sostinės savivaldybė.

Pagal priimtus teisės akto pakeitimus, už kito asmens parengto mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) projekto pateikimą mokslo ir studijų institucijai kaip savo mokslo ir studijų darbą (ar jo dalį) numatyta bauda asmenims nuo 200 iki 500 eurų.

Už mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) projekto, kuris kito asmens buvo pateiktas mokslo ir studijų institucijai kaip jo paties mokslo ar studijų darbas (ar jo dalis), parengimą ir (ar) perdavimą numatyta bauda asmenims nuo 200 iki 500 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 800 iki 1800 eurų.

Už informacijos, kuria siūlomos mokslo ar studijų darbo (ar jo dalies) projekto rengimo paslaugos, viešą paskelbimą numatytas įspėjimas arba bauda asmenims nuo 100 iki 200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 300 iki 600 eurų.

Priimti pakeitimai nustato, kad už šiuos administracinius nusižengimus, padarytus pakartotinai, numatyta bauda asmenims nuo 500 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 1 700 iki 3 000 eurų.

Už naujas kodekso nuostatas balsavo 83 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikė 2 parlamentarai.

Studentams artėja egzaminų sesija. Iki jos pradžios pristatomi mokslo darbai, kuriuos dažnas daugiau ar mažiau „paįvairina“ svetimomis mintimis. Tačiau jau nuo 2012 metų Lietuvoje veikia plagiato aptikimo sistema plag.lt. Gali kilti klausimas – ar žmogus geba apgauti kompiuterį, ar pastarasis efektyvus aptinkant plagiatą?

Sistemos kūrėjai atsako, kad žmogus, be abejonės, yra gudresnis, bet be plagiato sistemų plagiatas iki tol buvo nesustabdomas.

Naujausios technologijos

Pasaulyje plagiato aptikimo sistemos veikia jau 10 metų, tačiau per šį laiką smarkiai pažengė į priekį. Tekstinių sutapimų aptikimas atliekamas „fingerprints“ technologijos pagrindu, skiriasi tik algoritmo kalibravimo parametrai bei lyginamosios bazės formos. Tačiau būtent smulkmeniški skirtumai neleidžia dėti lygybės ženklo tarp visų sistemų.

Baziniams algoritmams visiškai nesudėtinga aptikti copy-paste plagiatą, todėl praktiškai galite būti tikri, jog tiesiog nukopijuotą tekstą lietuviška sistema aptiks be didesnių keblumų. Tačiau plag.lt atstovai tvirtina, kad jų sistema nėra tik bazinių funkcijų rinkinys – ji taip pat „paįvairinta“ pačių sukurtomis išmaniosiomis technologijomis, kurios, pavyzdžiui, leidžia aptikti net ir perfrazuotą tekstą. „Galite keisti žodžius, sakinius vietomis – sistema vis vien atliks savo darbą“, teigė vienas sistemos kūrėjų Chorstas Klausas.

Plagiavimo sistemos Lietuvoje

C. Klaus pažymi, kad Lietuvoje be plag.lt veikia ir kitos – mažesnės – plagiato aptikimo sistemos. Anglų kalbos darbai tikrinami privačia užsieniečių kurta sistema. Savo sistemą turi ir Vilniaus universitetas. Plagiato aptikimo sistema naudojasi ir M. Romerio universitetas.

Plag.lt gali susitvarkyti su dideliais dokumentų kėlimo pikais per atsiskaitymus. Paradoksalu, tačiau kai kurių prestižinių universitetų plagijavimo sistemos šiuo laikotarpiu yra išjungiamos, nes paprasčiausiai užlūžta nuo dokumentų kiekio.

Plagiavimo sistemos užsienyje

Nors plagiato sistemų pasaulyje sukurta apie 20, daugelis jų orientuojasi į dideles kalbines rinkas – anglų, prancūzų, ispanų, o mažesnės kalbinės grupės dažnai lieka be dėmesio. Tad lietuviška sistema yra išimtis netgi pasauliniu mastu – mažoms tautoms sukurtų sistemų galima priskaičiuoti ant pirštų.

Plagiato aptikimo sistemas savo reikmėms kuria ir aukštosios mokyklos. Tačiau tokių sistemų yra labai mažai dėl jų riboto pritaikomumo. Taip yra todėl, kad tokios sistemos naudojasi žymiai mažesne duomenų baze, negu gali pasiūlyti privačios sistemos. Todėl pasaulyje vyrauja tendencija palikti plagiato sistemų kūrimą privačiam kapitalui – būtent privačios sistemos yra populiariausios visame pasaulyje.

Dar viena priežastis – aukštųjų mokyklų sistemos labai greitai atsilieka nuo gyvenimo realijų. Pavyzdžiui, Vengrijos Sztaki aukštosios mokyklos plagijavimo sistema „Kopi“ atsiliko technologiškai jau po metų nuo savo starto ir šiandien jau beveik nieko neaptinka.

Nacionalinė sistema

Nacionalinių plagiavimo sistemų neturi nei latviai, nei estai. Plag.lt sistemos kūrėjai sako, kad lietuviška sistema nė kuo nenusileidžia pasaulinėms. „Lietuvoje aptinkamo plagiato vidurkis – 22%. Tai daugmaž atitinka Europos vidurkį. Vadinasi, aptinkame tiek, kiek Europoje. Ir nemanykime, kad esame didesni plagiatoriai už vakariečius– tyrimai rodo, kad plagiavimo mastai ne ką mažesni net Skandinavijos šalyse.“ - teigia lietuviškos sistemos kūrėjai.

Tiesa, kai kuriems matyt atrodo normalu 10 ar 30 procentų plagijuotas darbas.

Pasirodo, kad studentai neša dėstytojams tokius darbus ir labai stebisi, kai jie nepriimami. Visgi plagiato mokslo darbe neturi būti iš viso – tokia nuostata vyrauja tarp daugumos dėstytojų.

„Kitas dalykas – žmonėms rūpi jų intelektinės nuosavybės apsauga, jie kelia klausimus, ar jų darbai saugūs, nenutekės. Džiugu, kad su laiku užsitikriname vartotojų pasitikėjimą, nes tokių klausimų iškeliama vis mažiau“ – sakė C. Klausas.

Tad, ar informacinės sistemos nugalės svetimų minčių vagysčių madą? Neabejotinai jos pajėgios tokį darbą atlikti jau dabar, o dar rimtesnis proveržis tikėtinas 2-3 metų perspektyvoje, kai ištobulės vertimų aptikimo technologijos. O šiuo metu bent jau Lietuvoje plagiatą tikrinasi apie 15% Lietuvos studentų ir tuo yra pranašesni prieš kaimynines šalis, kurios tokių sistemų neturi.

Vilnietis Andžejus Radivonikas, kuris kaltinamas aštuonerius metus neteisėtai vertęsis rašto darbų rašymu ir iš to uždirbęs daugiau nei pusę milijono litų, bando nušalinti jo bylą nagrinėti paskirtą teisėją ir valstybinį kaltinimą palaikančią prokurorę.

Vilniaus apygardos teismo posėdyje trečiadienį kaltinamasis pareiškė, kad teisėjas Artūras Pažarskis nėra išsprendęs anksčiau pateiktų jo prašymų.

Teisiamasis pareiškė, kad savo pareiškimą dėstys rusų kalba, nes jam taip patogiau. Teismui į posėdį teko kviesti rusų kalbos vertėją. Tačiau teisėjas A.Radivoniką įspėjo, kad jo parašyto pareiškimo rusų kalba nepriims, nes įstatymas nenumato, kad dokumentai būtų pateikiami ne valstybine kalba, kaltinamasis nėra suimtas, jis gali išversti tekstą į lietuvių kalbą.

A.Radivonikas teisėją kaltino neobjektyvumu, esą per du su puse mėnesio neišnagrinėjo nė vieno gynybos prašymo. A.Radivoninkas taip pat prašė grąžinti bylą prokurorui, teigė, kad nėra nurodyti veikos padarymo būdai, nenurodyta įtariamųjų pozicija, prašė išskirti bylas pagal nusikalstamas veikas.

Po šio pareiškimo kaltinamojo gynėjas advokatas Stasys Karvelis teigė, kad jam reikėtų įsigilinti į kaltinamojo pareiškimą, nes jis su gynėju jo nederino.

Teisėjas A.Pažarskis sakė, kad kaip teisėjas, kuriam pareikštas nušalinimas, gali padaryti viešą pareiškimą. Jis nurodė, jog dalis A.Radivoniko prašymų jau yra išspręsta.

"Mes nutarties nesugebėjome įteikti. Toje vietoje, kur tariamai gyvena, kaltinamojo neradome, yra grįžę vokai su neįteiktais dokumentais," - sakė teisėjas.

Jis taip pat tvirtino, kad nėra pagrindo išskirti bylų, o esminių baudžiamojo akto trūkumų nėra, kliūčių nagrinėti bylą taip pat nėra.

"Kiti prašymai dėl įrodymų rinkimo, dėl prokurorės nušalinimo turi būti nagrinėjami posėdyje", - sakė A.Pažarskis.

Vėliau jis paskelbė, kad kaltinamojo pateiktais argumentais nemato pagrindo nusišalinti nuo bylos, o dėl nušalinimo prokurorei nutartį skelbs kitame posėdyje, kuris vyks kitą savaitę - spalio 17 dieną.

A.Radivoniko ir Jelenos Tarasovos bylą Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai teismui perdavė gegužę. Ji nepradėta nagrinėti iki šiol.

A.Radivonikui pateikti įtarimai dėl neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla, neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimu ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, dokumento klastojimo. 

Pasak prokuratūros, Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo padalinių pareigūnams atlikus išsamias internetinių tinklalapių analizes, buvo nustatyta, jog didžioji skelbimų dalis, kuriuose nurodyta referatų, baigiamųjų, magistrinių, bakalaurinių, kursinių bei kitų darbų rašymo veikla, vertėsi skirtingais anketiniais duomenimis prisistatantys asmenys, tačiau nurodytais kontaktiniais duomenimis naudojosi ir šią veiklą vykdė vienas ir tas pats asmuo.

Nustatyta, kad 2003-2011 metais A.Radivonikas gavo užsakymus už atlygį parašyti daugiau kaip 1400 rašto darbų įvairiomis temomis. Iš šios nusikalstamos veikos vyras gavo daugiau kaip 555 tūkst. 450 litų pajamų. 

Įtariama, kad nusikalstamą veiką jis vykdė su valstybės tarnautoja J.Tarasova, kuri padėjo įteisinti iš šios veiklos gaunamas lėšas, nuslepiant jų kilmę. A.Radivonikas, siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai įgijo svetimais vardais bankų išduotas elektronines mokėjimo priemones, prisijungimo prie sąskaitos per internetinės bankininkystės sistemą kodus, slaptažodžius, jas laikė ir neteisėtai naudojosi atlikdamas finansines operacijas. 

Tiriant šią didelės apimties baudžiamąją bylą, bendradarbiauta su apskričių policijos komisariatais, apklausta, daugiau kaip 1,4 tūkst. asmenų, nuo 2003 spalio 2 iki 2011 metų balandžio 12 dienos pirkusių iš A.Radivonikas rašto darbus ir mokėjusių jam piniginį atlygį.

Griežčiausia įstatymų numatyta bausmė už šias nusikalstamas veikas - laisvės atėmimas iki septynerių metų. 

J.Tarasova teismui sakė šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose, ji dirba Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Moteris nušalinimų nei teismui, nei prokurorei nereiškė.

Generalinė prokuratūra teigia, kad ši baudžiamoji byla yra pirmoji tokio pobūdžio byla perduodama teismui, tikimasi, kad jos nagrinėjimas padės suformuoti tokių bylų tyrimo praktiką.