„SB modernizavimo fondą 2“ įsteigė ir renovacijos paskolas teiks bei administruos Šiaulių bankas. Fondą finansuos pats Šiaulių bankas, valstybė, pasitelkdama EIB, kaip lėšų valdytoją, o taip pat „Swedbank“, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) bei pensijų fondai.

Valstybė fondui suteikia 40 mln. EUR paskolą. „Swedbank“ – 95 mln. eurų paskolą, ERPB – 25 mln. eurų, o Šiaulių bankas – 32,5 mln. eurų, o 7,5 mln. eurų investuos „SB Asset Management“ valdomi pensijų fondai.

„Į tvarias investicijas nukreiptas finansavimas leis užtikrinti spartesnę, į pažangą ir tvarią urbanistinę aplinką orientuotą visame pasaulyje skatinamą renovacijos bangą, leis įgyvendinti įsipareigojimus, skatinančius tvarias statybos praktikas, prisidės prie atsinaujinančios energetikos plėtros ir klimato tikslų, siekiant žalesnės ateities“, – pranešime sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Visoje Lietuvoje fondo lėšomis renovavus iki 300 pastatų, pokyčius pajus apie 10 tūkstančių šeimų. Vien Vilniuje šis fondas planuoja finansuoti iki 40 daugiabučių namų renovaciją.

„SB modernizavimo fondas unikalus tuo, kad savo resursus sutelkė tiek tarptautinės institucijos, tiek Lietuvos finansų įstaigos, o naudą pajus visi – pagerės tūkstančių gyventojų gyvenimo kokybė, sumažės šildymo išlaidos, į aplinką bus išskiriama mažiau CO2, sustiprės verslas, kuris dalyvauja daugiabučių namų modernizavimo procese. Taip visi prisidėsime prie tvaresnės, gražesnės Lietuvos kūrimo. Lietuvos renovacijos finansavimo modelis yra pavyzdys ir kitoms šalims, kurios sprendžia panašias problemas“, – sakė Šiaulių banko Administracijos vadovas Vytautas Sinius.

Į tvarias investicijas nukreiptas finansavimas leis užtikrinti spartesnę, į pažangą ir tvarią urbanistinę aplinką orientuotą visame pasaulyje skatinamą renovacijos bangą.

 

„SB modernizavimo fondas 2“ yra jau antrasis Šiaulių banko kartu su EIB įsteigtas fondas. 2022 m. įsteigtas pirmasis 275 mln. eurų „SB modernizavimo fondas“ buvo sėkmingai paskirstytas ir jo lėšomis yra finansuojama 395 daugiabučių pastatų renovacija.

„Esame vienas didžiausių finansuotojų šalyje ir turime tikslą skatinti tvarumo transformaciją, aktyviai prisidėti prie emisijų mažinimo, tvaresnės aplinkos kūrimo. Tvariosios energetikos ir energinio efektyvumo projektai sudaro reikšmingą „Swedbank“ verslo paskolų portfelio dalį.

Daugiabučių modernizacijos programoms per pastaruosius 14 metų skyrėme daugiau kaip 260 mln. eurų. Pagal šį rodiklį esame tarp finansavimo lyderių šioje srityje ir matome joje daug potencialo“, – sakė „Swedbank“ Lietuvoje Valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas Ignas Mačeika.

„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie Šiaulių banko pastangų prisidėti prie gyvenamųjų namų modernizavimo Lietuvoje. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra labai svarbus ne tik siekiant paspartinti būsto fondo dekarbonizaciją Lietuvoje, bet ir nuolatinių aukštų energijos kainų laikotarpiu padėti sumažinti gyventojų ir būsto savininkų sąskaitas už energiją“, – teigė ERPB infrastruktūros Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje direktorė Sue Barrett.

Šiaulių bankas užima 65 proc. Lietuvos daugiabučių namų modernizavimo finansavimo rinkos ir daugiabučių namų modernizavimo programose, bendradarbiaudamas su EIB, dalyvauja jau daugiau nei 12 metų. Per šį laikotarpį pasirašyta modernizavimo paskolų už daugiau kaip 1 mlrd. eurų ir finansuota daugiau kaip 2800 daugiabučių namų modernizavimo projektų.

Lietuvoje siekiama iki 2050 m. renovuoti didžiąją dalį senų daugiabučių. Du trečdaliai tokių namų šiuo metu yra D ir žemesnės energinės klasės. Modernizuoti daugiabučiai taupo energiją ir kartu pagerina gyvenimo sąlygas bei kilsteli būsto vertę.

Įdarbinta saulės energija

Jūros g. 2 daugiabutis po renovacijos – sunkiai atpažįstamas ir praeinančių klaipėdiečių dėmesį traukia net iš tolo. Malonus estetinis pokytis – tik maža dalis renovacijos privalumų, kuriuos šio ir kitų atnaujintų namų gyventojai jau spėjo pajusti palygindami gyvenimo kokybę ir gautas sąskaitas už šildymą bei kitas paslaugas.

„Galime kartu pasidžiaugti per dešimt metų įgyvendintų šimtų renovacijos projektų sėkme. Daugybė daugiabučių tapo jaukesni, komfortiškesni, o atnaujindami jų sistemas prisidėjome ir prie energijos taupymo sprendimų, mažesnio gamtos teršimo“, – sakė UAB „Civinity LT“, direktorius Giedrius Eidimtas, raginantis gyventojus, dar nepasinaudojusius daugiabučių renovacijos teikiamomis naudomis, jomis būtinai pasidomėti.

Prieš renovaciją namo Jūros g. 2 energinio naudingumo klasė buvo nurodyta E, o po atliktų atnaujinimo darbų ji pakilo iki B klasės. Energetiniam naudingumui didžiausią įtaką turi sienų, langų, stogo, durų ir kitų atitvarų šilumos pralaidumas. Didžiausi energijos nuostoliai atsiranda tada, kai šiluma išeina per atitvaras.

Jūros g. 2 daugiabutis po renovacijos traukia praeivių akis. („Civinity“ nuotr.)

B klasės pastatai suvartoja gana mažai energijos, o ant stogų įrengti saulės kolektoriai karšto vandens ruošimui gyventojų sąskaitas už komunalines paslaugas dar labiau sumažins.

Name numatoma įrengti įrangą, leisiančią vasaros mėnesiais paruošti iki 4,2 kūb.m karšto vandens per parą. Šis kiekis sudaro apie 87 proc. vidutinio vasaros mėnesiais suvartojimo karšto vandens.

Saulės kolektorių pagalba pašildomas termofikacinis vanduo kaupiamas akumuliacinėse talpose, kurios sumontuotos rūsyje šilumos mazgo patalpoje. Saulės kolektorių darbo valdymui

naudojamas elektroninis valdiklis kuriame įdiegtos apsaugos nuo užšalimo ir saulės kolektorių perkaitinimo funkcijos.

Didesniuose kaip 1,5 tūkst. ploto daugiabučiuose bus įrengtos saulės jėgainės, gaminančios elektrą namo bendrojo naudojimo patalpoms apšviesti.

Būdas išvengti avarijų

Klaipėda iš bendro šalies konteksto, kalbant apie pastatų būklę, gyventojų požiūrį į renovaciją, išsiskiria neįprastais spalviniais sprendimais, dideliu dėmesiu balkonų stiklinimui. Klaipėdiečiams apsispręsti dėl renovacijos, kaip ir kitų miestų atstovams, labiausiai padeda kaimynystėje matomi pavyzdžiai. Atnaujintų namų vaizdas, renovacijos darbų kokybę, gyventojų pasidalinta patirtis dažnai lemia, kad ir aplinkinių namų savininkai apsisprendžia dalyvauti daugiabučių atnaujinimo programoje.

Vien pernai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje „Civinity“ įmonių grupė renovavo 68 daugiabučius namus (106 tūkst. kv.m). Klaipėdoje įmonių grupė pernai įgyvendino aštuonis daugiabučių namų renovacijos projektus. Šiemet – jau du ir dar planuojama užbaigti tris.

2020 m. pagal daugiabučių namų modernizavimo programą Klaipėdoje dalyvavo 18 daugiabučių namų, kuriems baigiami rengti techniniai darbo projektai ir prasidės statybos rangos darbai. Šiemet pagal programą taip pat jau pradėta ar bus pradėta atnaujinti tiek pat daugiabučių namų.

Daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimas ir modernizavimas, prailginantis jų eksploatavimo laiką ir užkertantis kelią galimoms avarinėms situacijoms, – viena iš pagrindinių „Civinity“ veiklos sričių.

Daugybė sėkmingai įgyvendintų renovacijos projektų leidžia pelnytai vadintis šios srities profesionalais. Sukaupta patirtis, investicijos į technologijas, suburta profesionali komanda leidžia pasiekti, kad renovacijos procesas būtų greitas ir gyventojams suteiktų maksimalią naudą. Kai darbų imasi savo srities profesionalai, darbai yra atliekami greitai ir kokybiškai.

Informacija iš specialistų

„Didžiuosiuose Lietuvos miestuose aktyviai atliekame renovacijos darbus ir nuolat konsultuojame gyventojus renovacijos tema. Dedame pastangas, kad gyventojai apie renovacijos naudą gautų išsamią informaciją iš kompetentingų specialistų ir priimtų sprendimus vadovaudamiesi tikslia informacija, o ne iš visuomenėje susiformavusių stereotipų. Gyventojams trūksta žinių apie daugiabučių modernizavimą, todėl nuolat juos konsultuojame, organizuojame susirinkimus, kurie karantino metu vyksta nuotoliniu būdu“ – kalbėjo G.Eidimtas, pridūręs, kad renovacijos procesas yra sudėtingas ir ne visoms pastatus administruojančioms įmonėms pavyksta jį suvaldyti.

Modernizacija ne tik suteikia naują gyvenimo kokybę, bet ir apčiuopiamai kilsteli turimo turto vertę – net iki 20-30 proc.

Tačiau labai svarbus ir pačių gyventojų pasirengimas renovacijai ir žinojimas, ko gali tikėtis, kaip viskas vyks. Dažniausiai gyventojai baiminamasi ar renovacija bus atlikta kokybiškai ar patenkins jų lūkesčius. Kai kurie mano, kad atlikus namo renovacijos darbus privalės atlikti kapitalinį buto remontą, tačiau tai yra nepagrįsta baimė.

Vienas iš svarbiausių žingsnių – kokybiškai ir tinkamai parengtas investicinis planas, kuris rengiamas pagal energinio naudingumo sertifikatą bei daugiabučio namo techninių apžiūrų išvadas. Nuo šio plano priklauso tolimesnė techninio darbo projektavimo užduotis.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad didžioji dalis senų namų yra tipiniai, tačiau kiekvienas namas yra skirtingas, todėl prieš atliekant renovacijos darbus būtina atlikti išsamią pastato analizę. Vertėtų paminėti, kad renovuoto daugiabučio namo matomų darbų garantija – penkeri metai, paslėptų statinio elementų (pvz., vamzdynai) – dešimt metų.

Valstybės parama

Atnaujinimo, jeigu tuo dar nepasirūpinta, reikia didelei daliai šalies daugiabučių, statytų iki 1993 m. Jų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios, dažnai per sienas švilpia vėjas, stogas praleidžia ne tik orą, bet ir vandenį, o pasenusi šildymo sistema netoliai paskirsto šilumą į pastato butus.

Pastatų modernizacijos privalumai – didžiuliai, tačiau ir darbų kaina nemenka. Trečdalį renovacijos darbų išlaidų kompensuoja valstybė, jei yra pasirenkamos energinį efektyvumą didinančios priemonės, tokios kaip rekuperacijos, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas, fasadų šiltinimas, balkonų įstiklinimas, laiptinės lauko durų ir tambūro durų keitimas, butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus ir kt.,

Jei butų savininkai nusprendžia modernizuoti seną ar naujai įrengti automatizuotą šilumos punktą, pertvarkyti ar pakeisti šildymo sistemą, butuose ir kitose patalpose įrengus individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių, valstybė papildomai kompensuoja 10 proc. investicijų.

Vykdantiems projektams 100 proc. kompensuojamas projekto parengimo, projekto ekspertizės, projekto įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidos. Nepasiturintiems gyventojams (socialiai remtiniems – kuriems yra kompensuojamos šildymo išlaidos) kompensuojamos visos išlaidos.

Anot tarnybos, Ignalinoje registruotos, tačiau sostinėje veikusios bendrovės direktorius yra kaltinamas apgaulingu apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas teikimu bei didelės vertės turto pasisavinimu.

Manoma, kad vyras, siekdamas išvengti privalomo mokėti PVM, galėjo sukurti net keletą mokesčių slėpimo schemų ir jas įtraukti į įmonės apskaitą bei deklaracijas.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įmonė renovacijos darbams buvo įsigijusi statybinių medžiagų, kurios, pareigūnų duomenimis, renovacijos įgyvendinimo projektuose panaudotos nebuvo.

Įtariama, kad direktorius statybines medžiagas pardavinėjo įvairiems fiziniams asmenims, o gautą pelną pasilikdavo sau bei nemokėdavo mokesčių valstybei.

Teisėsaugos manymu, dalis medžiagų buvo panaudota vadovo asmeninėms reikmėms, galbūt savo būstui įsirengti, nors oficialiai buvo deklaruojama, kad medžiagos naudojamos statybos objektuose.

Taip pat nustatyta, kad įmonės vadovas galėjo į apskaitą įtraukti realiai nevykusius statybinių medžiagų pirkimo pardavimo sandorius.

„Įtariama, kad tokie sandoriai iš tiesų niekada nevyko, prekės nebuvo pirktos, o sąskaitos faktūros – galimai suklastotos. Dalis sąskaitų faktūrų buvo net nesusijusios su vykdomu verslu“, – rašoma FNTT pranešime.

Tarnybos duomenimis, į įmonės apskaitą taip pat buvo traukiamos statybos darbų atlikimo išlaidos tuose objektuose, kurių darbų vykdymo sutartys jau buvo nutrauktos, o patys darbai nebevyko.

„Skaičiuojama, kad per dvejus metus, vykdant tokias mokesčių slėpimo schemas, valstybei galimai nesumokėta beveik 91 tūkst. eurų PVM ir per 6,2 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio“, – teigia tarnyba.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė siekia beveik 194 tūkst. eurų.

Civilinį ieškinį byloje yra pateikusi Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, jo suma siekia daugiau kaip 97 tūkst. eurų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Bylą nagrinės Vilniaus apygardos teismas.

Be to, K. Mažeikos teigimu, bus siūloma bankams neskaičiuoti delspinigių ar atidėti mokėjimus gyventojams, dabar negalintiems mokėti įmokų.

„Siūloma rekomenduoti finansų įstaigoms per karantino laikotarpį neskaičiuoti delspinigių už suteiktus lengvatinius kreditus, numatyti kredito gražinimo atidėjimo galimybę kredito įmokas vėluojantiems mokėti butų savininkams“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministras.

Pasak K. Mažeikos, jei Vyriausybė pritars, bus siūloma bankams pagreitinti lengvatinių paskolų išmokėjimo terminus – tai leistų greičiau atsiskaityti su rangovais.

Ministro teigimu, siūloma, kad statybos rangos darbus būtų galima pirkti kartu su techninio projekto parengimu.

„Tai palengvintų ir pagreitintų sąlyginai nedidelių, iki 1,5 tūkst. kv. metrų daugiabučių namų projektų įgyvendinimą, kurių šiuo metu turime apie 450“, – teigė ministras.

Anot jo, taip pat atsisakoma fizinio valstybės paramos sutarčių pasirašymo – užtektų, kad projektas būtų įtrauktas į finansuojamųjų sąrašą einamaisiais metais.

Pasak jo, pakeitimus planuojama priimti Vyriausybės posėdyje kitą savaitę.

Princo Harry (Hario) ir jo sutuoktinės Meghan (Megan) Frogmoro rezidencija, esanti Vindzoro pilies teritorijoje, buvo iš pagrindų renovuota. Penkių būstų pastatas buvo vėl paverstas vienai šeimai skirta rezidencija, kurioje apsigyveno pora su savo naujagimiu sūnumi Archie (Arčiu). Viktorijos laikų pastato įrangos, elektros ir šildymo sistemos renovacijos ir apstatymo išlaidas padengė karališkoji pora. 

Šios išlaidos atsispindi karališkosios šeimos išlaidų ataskaitose. Iš jų matyti, kad britų mokesčių mokėtojams  karališkosios šeimos išlaikymas 2018-2019 metais kainavo 67 mln. svarų (95,41 mln. eurų) – 41 proc. daugiau nei praėjusiais finansiniais metais.

„Šiame dvare kurį laiką nieko nebuvo daroma, tačiau jau buvo numatyta jo renovacija, nes esame atsakingi už užimamos karališkųjų rūmų nuosavybės priežiūrą“, – sakė karališkosios šeimos išlaidų tvarkytojas Michaelas Stevensas (Maiklas Stivensas).

„Darbai, atlikti paverčiant pastatą į vieną oficialią rezidenciją ir Sasekso kunigaikščio, kunigaikštienės ir jų naujos šeimos namus, buvo apmokėti iš Monarcho dotacijos“, – nurodė jis.

Suma išaugo pirmiausia dėl didesnių išlaidų, skirtų Bakingamo rūmų Londone būtiniems renovacijos darbams. Karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) Londono rezidencijos 10 metų renovavimo projektas vyksta jau antrus metus. Jis buvo pradėtas Iždui paskelbus ataskaitą, kurioje sakoma, kad pasenusi pastato šildymo sistema, elektros instaliacija ir vamzdžiai yra pavojingos būklės.

Monarcho dotacija, padengianti karalienės Elizabeth II ir jos namų ūkio oficialias išlaidas, šiemet siekė 82,2 mln. svarų (92 mln. eurų). Vienam Jungtinės Karalystės gyventojui tai atsiėjo po 1,24 svaro per metus. Į šią sumą įskaičiuota 15,2 mln. svarų (17 mln. eurų), kurie bus skirti ir kitiems Bakingamo rūmų renovacijos etapams.

Remiantis karališkųjų rūmų pateiktais duomenimis, 2018–2019 metais karališkosios šeimos nariai dalyvavo 3 200 oficialių renginių, o karališkuose rūmuose ir jų organizuojamuose renginiuose sulaukė 160 tūkst. svečių.

Statybininkų asociacijos prezidentas sako, kad tai jau ilgaamžė problema: nekokybiškai parengiami investiciniai planai, juos tikrinantys ekspertai savo darbą atlieka atmestinai, o dėl taupymo vėliau kenčia gyventojai.

Aplinkos ministras tikina, kad problema yra žinoma.

„Labai laukiau daugiabučių kvartalo rekonstrukcijos pabaigos. Gruodžio mėnesį šiame kvartale buvo atnaujinti paskutiniai du namai  iš vienuolikos esančių – devintas ir vienuoliktas. Renovuoti namai atrodo labai gražiai. Tačiau pykdo tai, kad liko neišasfaltuota šalia namų ir baro esanti ypač duobėta aikštelė.  Ji – matomoje vietoje, šalia pagrindinės M.Riomerio gatvės. Palijus aikštelė pasidaro tiesiog baisi, sunku pro ją praeiti neišsitepus ir nesušlapus batų“, - portalui kauno.diena.lt pasakojo M.Riomerio gatvės gyventoja Dalia. 

Taip atrodo netvarkoma aikštelė palijus

Pasak jos, nepatogumai prasideda keliuku priėjus prie 5-uoju numeriu pažymėto namo. „Toje vietoje plytelėmis išklotas takas baigiasi, tenka žingsniuoti duobėtu keliu. Kai sausa, dar nieko tokio. Tačiau lyjant lietui čia nelinkėčiau vaikščioti ir priešui. Apie susidariusią situaciją tenka pasikalbėti su kitais šios gatvės gyventojais. Jie taip pat yra nepatenkinti“, - sakė moteris.

Palijus aikštelė pasidaro tiesiog baisi, sunku pro ją praeiti neišsitepus ir nesušlapus batų.

M.Riomerio gatvės gyventojai duobėta aikštele skundėsi dar 2017 metų rudenį. Tada portalas kauno.diena.lt Kauno miesto savivaldybės teiravosi, ar ji žada išasfaltuoti duobėtą aikštelę.

Atsakymas buvo trumpas, bet aiškus: „Dalis sklypo, kuriame yra aikštelė, priklauso privatiems asmenims, todėl savivaldybė tikrai neasfaltuos privačios aikštelės“, - taip tada situaciją pakomentavo Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Dalia mano, kad miesto savivaldybė turėtų imtis priemonių, kad asmenys, kuriems priklauso dalis sklypo, paklustų bendrai tvarkai ir sutvarkytų aplinką.

M.Riomerio gatvė ėmė sparčiai gražėti nuo 2016 metų rudens. Buvo naujai išasfaltuoti keliai, trinkelėmis iškloti šaligatviai, prie kiekvieno namo įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, pastatyti suoleliai, modernūs požeminiai atliekų konteineriai, atsirado krepšinio aikštelė, vaikų žaidimo aikštelės. Ar gražų bendrą vaizdą ir toliau gadins niekieno netvarkoma duobėta aikštelė?

Pionierės – trys savivaldybės

Lietuvoje modernizuota apie 2 tūkst. daugiabučių namų. Susidomėjimas renovacija auga toliau. Specialistai tikina, kad atnaujinti pavienius pastatus nebėra prasminga.

Dėl to, anot viešosios įstaigos "Būsto energijos taupymo agentūra" (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos, savivaldybės raginamos rengti atskirų kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas ir siekti kompleksinio energinio efektyvumo priemonių įgyvendinimo.

V.Serbentos teigimu, kartu su ilgamečiais partneriais iš Vokietijos trijose šalies savivaldybėse – Šiaulių miesto, Birštono ir Utenos rajono – prieš dvejus metus inicijuotas demonstracinis kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų rengimas.

BETA Projektų įgyvendinimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Smaidžiūnas informavo, kad savivaldybių pasirinktoms teritorijoms buvo kuriamos galimybių studijos – integruotos koncepcijos.

Jomis remiantis buvo parengtos ir tarybų patvirtintos kvartalo energinio efektyvumo programos, paskirti administratoriai, atsakingi už programų įgyvendinimą, numatytos priemonės.

"Rengiant koncepcijas buvo remiamasi bendrųjų planų sprendiniais, tam tikromis analizėmis. Mėginta pritaikyti pačius geriausius, optimalius sprendinius pasirinktiems kvartalams, kad tai nebūtų tiesiog pavienių daugiabučių atnaujinimas, o įgyvendintos kompleksinės priemonės – būtų suremontuotos gatvės, modernizuoti inžineriniai tinklai, viešieji pastatai, sutvarkyti žalieji plotai, įrengti dviračių takai. Turint atnaujintus pastatus, bet nesutvarkius socialinės infrastruktūros, renovacija yra šluba koja", – aiškino pavaduotojas.

Pateikia vis daugiau

Lietuvos savivaldybės kviečiamos pasinaudoti trijų savivaldybių patirtimi ir rengti savo kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Kai kurios jau pasekė tokiu pavyzdžiu.

Vasario 1 d. baigėsi naujasis Aplinkos ministerijos šaukimas daugiabučių namų renovacijai. Gautos 577 paraiškos pastatams atnaujinti. V.Serbenta pažymėjo, kad apie pusė šių namų yra teritorijose, kurioms savivaldybės jau parengė kvartalų energinio efektyvumo programas.

"Prieš paskelbiant naująjį šaukimą renovacijai, programas buvo pasirengusios penkios savivaldybės – be minėtų trijų Kauno miesto ir Anykščių. Aplinkos ministerijai įvardijus, kad ateityje didesnis dėmesys bus skiriamas kvartalinei renovacijai, savivaldybės tokias programas pradėjo rengti aktyviau. Skaičiuojama, kad jų gausime per 20", – teigė vadovas.

Kvartalų energinio efektyvumo programose BETA specialistai įžvelgia tam tikrų trūkumų. M.Smaidžiūnas nurodė, kad dalį programų rengia konsultacinės bendrovės, kurios nelabai įsigilina į konkrečią situaciją.

"Galbūt kai kurioms savivaldybėms net neverta rengti tokių programų, nes gairės numatytos bendruosiuose planuose. Konsultacinės bendrovės jais pasinaudoja. Nukopijuoja bendrojo plano sprendinius ir pateikia. Kai kurios savivaldybės kopijuoja nuo kitų savivaldybių programas, neatsižvelgdamos, ar joms reikia tokių sprendinių", – pasakojo pavaduotojas.

Pabrėžta, kad kvartalų energinio efektyvumo programas pasirengusios savivaldybės turi numatyti ir lėšų joms įgyvendinti. Priešingu atveju negalima imtis veiksmų.

Toliau dalysis patirtimi

BETA kartu su partneriais iš Vokietijos organizuoja mokymus savivaldybių specialistams ir kviečia gilinti žinias, kaip parengti kvartalų energinio efektyvumo programas.

"Šio projekto tikslas – prisidėti prie savivaldybės darbuotojų mokymo apie kvartalinės renovacijos projektų rengimą. Norime, kad dalyvautų 20 Lietuvos savivaldybių atstovų iš 60. Kartu bus teikiamos ir konsultacijos kuriant koncepcijas. Pastarosios yra pagrindas finansavimui", – tvirtino Vokietijos nevyriausybinės organizacijos "Būsto iniciatyva Rytų Europoje" direktorius Knutas Hoelleris.

Atkreiptas dėmesys, kad mokymai organizuojami nemokamai. Mokymų dalyviai ne tik klausys seminarų, dalyvaus praktiniuose užsiėmimuose, bet ir vyks į Vokietiją pasisemti gerosios patirties.

Miesto statybų ir planavimo srityse dirbančios organizacijos atstovas Christophas Wesslingas pabrėžė, kad norima kartu su Lietuvos savivaldybėmis kurti programas, kaip sutaupyti energiją. Tačiau jis pabrėžė, kad programos turi tapti bendros miesto strategijos dalimi.

"Į kvartalą reikia žiūrėti kaip į visumą, o ne išskirti atskirus objektus. Tai siekiame parodyti savo mokymuose", – komentavo Ch.Wesslingas.

Būtina valdyti procesus

Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo skyriaus vedėja Algė Staniūnaitė-Tonkich pabrėžė, kad pavienė daugiabučių namų modernizacija nesukuria patogaus produkto.

"Renovacija urbanisto akimis – ne pavienis pasikeitęs pastatas, bet kompleksiškai suplanuota teritorija, tenkinanti gyventojų poreikius, gerinanti estetinį miesto vaizdą. Kvartaluose galėtų būti sutvarkyta aplinka, inžineriniai tinklai, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, atnaujinti viešieji pastatai. Dalis teritorijų planavimo ir renovacijos analizuojamų rodiklių sutampa", – tvirtino A.Staniūnaitė-Tonkich.

Anot V.Serbentos, patirtis rodo, kad savivaldybės turėtų aktyviai dalyvauti renovacijos procese. Tik taip galima išvengti potencialių problemų. Vadovas pasakojo, kad Ignalinoje jau modernizuota pusė visų daugiabučių namų, perpus sumažėjo ir energijos suvartojimas.

"Pastebimas šilumos suvartojimo sumažėjimas gali turėti ir neigiamų socialinių pasekmių. Nors Ignalinoje energijos suvartojimas sumažėjo 50 proc., katilinės pajėgumai išliko tie patys. Tad svarstoma 50 proc. didinti šilumos kainą. Taip nutiko, nes miestas įsijungė į šį procesą per vėlai. Jis turi būti aktyvus, stebėti procesus, galvoti apie energijos gamybos ir tiekimo optimizavimą", – dėstė vadovas.

V.Serbentos teigimu, miestai turėtų rengti kvartalų energinio efektyvumo programas, ilgalaikį miesto energinio efektyvumo planą. Jis galėtų būti iki 2050 m.

"Tada procesai mieste būtų valdomi ir neatsitiktų taip, kaip Ignalinoje. Dabar kartu su partneriais iš Vokietijos ieškome būdų, kaip išspręsti problemą šiame mieste. Perėjimas nuo pavienių daugiabučių namų renovacijos prie kvartalų turi didesnę naudą. Vakarų šalyse nerasime nė vieno pavyzdžio, kad būtų atnaujinami pavieniai pastatai. Visur viskas tvarkoma kvartalais", – teigė vadovas.

 Klaipėdoje įvykęs renovadienis sulaukė ne tik didelio gyventojų susidomėjimo, bet ir aktyvaus Klaipėdos savivaldybės atstovų, tarp jų ir miesto mero Vytauto Grubliausko dėmesio.

„Renovadienis Klaipėdoje parodė, kad ir gyvenant technologijų amžiuje, tiesioginis kontaktas išlieka labai svarbus – žmonėms aktualu pasidalinti patirtimi, pasikeisti informacija, išgirsti atsakymus į jiems rūpimus klausimus iš pirmų lūpų. Manau, kad tokio tipo renginiai galėtų būti organizuojami dažniau“, - po renovadienio teigė Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas.

Klaipėdoje vykusiame renovadienyje dalyvavo Būsto energijos taupymo agentūros (BETA), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Klaipėdos savivaldybės atstovai, taip pat renovuojamų namų administratoriai, techniniai prižiūrėtojai, rangovai.

Į renovadienį gausiai susirinkę gyventojai buvo aktyvūs – daugiausiai domėtąsi renovuojamų namų techniniais sprendimais, renovacijai naudojamų medžiagų kokybe.

Taip pat ne vienas gyventojas kėlė klausimą apie tolimesnį Daugiabučių atnaujinimo programos įgyvendinimą – kokia valstybės parama renovacijai planuojama ateityje, kas laukia tų namų, kurie nespės užbaigti rangos darbų iki 2015 m. spalio mėn.

„Renovadienis Klaipėdoje tik dar kartą patvirtino, jog siekiant užtikrinti tinkamą renovacijos proceso eigą, svarbiausia – nuolatinis bendradarbiavimas ir dialogas tarp visų proceso dalyvių. Mums, kaip daugiabučių atnaujinimo programą administruojančiai institucijai, tokio pobūdžio renginiai – tai puiki galimybė atlikti esamos situacijos analizę – įvertinti stipriąsias dabartinio renovacijos proceso puses, konstatuoti silpnąsias, įsivardyti grėsmes ir apsibrėžti galimybes, siekiant užtikrinti tinkamą tolimesnę renovacijos eigą“, - tvirtina BETA direktorius Valius Serbenta.

Po renovadienio Klaipėdos meras, paprašytas įvardyti lėtesnės renovacijos eigos didžiuosiuose šalies miestuose priežastis, nedvejodamas atsakė, kad tai tik laikinas reiškinys.

„Esu įsitikinęs, kad daugiabučių renovacija – vienintelis realus ir patikimas kelias, didinant šalies energinį efektyvumą. Žinoma, tiek dėl renovuotinų daugiabučių kiekio, tiek dėl sudėtingesnės komunikacijos su didele gyventojų bendruomene, išjudinti renovaciją didžiuosiuose miestuose yra sunkiau ir tam reikia ilgesnio laiko tarpo. Tačiau anaiptol tai nereiškia, kad didieji miestai mažiau įsitraukę į daugiabučių atnaujinimo procesus,“ – tęsė mintį V. Grubliauskas.