Balandžio 1 dieną šalyje darbo ieškojo 166 tūkst. asmenų – 0,2 proc. daugiau nei prieš mėnesį. Nedarbo rodikliai mažėjo 35 iš 60 savivaldybių.

Labiausiai registruotas nedarbas didėjo Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybėse (po 0,6 proc. punkto), mažėjo – Birštono savivaldybėje (0,9 proc. punkto).

Šalyje bendras dirbančiųjų skaičius išlieka stabilus. Balandžio 1 dienos duomenimis, Lietuvoje dirbo 1,45 mln. asmenų – 1,5 tūkst. (0,1 proc.) daugiau nei prieš mėnesį.

Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo, viešojo valdymo, žemės ūkio sektoriuose. Mažėjo – apdirbamosios gamybos, informacijos ir ryšių, nekilnojamo turto operacijų sektoriuose. Apdirbamosios gamybos sektoriuje labiausiai dirbančiųjų sumažėjo drabužių siuvime.

Kovą tarnyboje įsiregistravo 19,8 tūkst. naujų klientų – 5,3 proc. mažiau nei vasarį ir 8,9 proc. mažiau nei praėjusių metų kovą. 

Dirbti praėjusį mėnesį pradėjo 19,2 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – penktadaliu daugiau nei vasarį bei 2,1 proc. daugiau nei pernai kovą.

Kovą 4,2 tūkst. darbdavių įregistravo 14,7 tūkst. laisvų darbo vietų. Palyginti su vasariu, darbdavių skaičius išaugo 13,8 proc., darbo pasiūlymų – 12,7 proc.

Laisvų darbo vietų skaičius augo 44 savivaldybėse ir didesnėje dalyje sektorių. Labiausiai – 2,3 karto – darbo pasiūlymų skaičius didėjo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje.

Kovo 1 d. šalyje darbo ieškojo 165,7 tūkst. asmenų. Nedarbo rodikliai mažėjo arba liko tokie pat 39 iš 60 savivaldybių. Biržuose mažėjo labiausiai – 0,4 proc. punkto, o Neringoje didėjo 0,4 proc. punkto, skelbia Užimtumo tarnyba.

„Darbo ieškančių žmonių skaičiaus stabilumas rodo išliekančią gerą darbo rinkos situaciją. Teigiama tendencija – naujų bedarbių vasarį įregistruota penktadaliu mažiau nei sausį“, – pranešime sakė tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Jos teigimu, nepaisant darbo rinkos stabilumo, svarbu atidžiai stebėti ir įvertinti signalus apie galimus asmenų darbo paieškos sunkumus. Fiksuoti didesni nei praėjusių metų vyrų (0,4 proc. punkto), jaunimo iki 29 metų (0,6 punkto) ir  vyresnių nei 50 metų (0,2 punkto) nedarbo rodikliai bei ilgalaikių bedarbių skaičius.

Šalyje bendras dirbančiųjų skaičius išlieka stabilus ir aukštas. Kovo 1 dienos duomenimis, Lietuvoje dirba 1,45 mln. asmenų – 2,5 tūkst. (0,17 proc.) daugiau nei prieš mėnesį.

Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo žmonių sveikatos priežiūros, švietimo, profesinės, mokslinės ir techninės, informacijos ir ryšių veiklose. Mažėjo transporto ir saugojimo, statybos, viešojo valdymo, apdirbamosios gamybos sektoriuose.  

Vasarį tarnyboje įsiregistravo 20,9 tūkst. naujų klientų, tačiau jų skaičius buvo 21,4 proc. (5,7 tūkst.) mažesnis nei 2023-ųjų sausį ir 0,1 proc. mažesnis nei prieš mėnesį.

Darbdaviai abu šių metų mėnesius pateikė po 13 tūkst. laisvų darbo vietų, tačiau vasarį įregistruota 900 daugiau nei prieš metus. Augimą lėmė didesnė darbo jėgos paklausa prekybos (300 daugiau laisvų darbo vietų), apdirbamosios gamybos (200), transporto ir saugojimo (100) įmonėse ir žmonių sveikatos priežiūros įstaigose (200).   

Aktyviau ieškota statybos darbininkų, žemės darbų mašinų ir judamųjų žemės ir miškų ūkio operatorių.

Pernai buvo 1,441 mln. užimtų gyventojų – 20,3 tūkst., arba 1,4 proc. daugiau nei 2022 metais. Šalyje buvo 105,5 tūkst. bedarbių – 16,2 tūkst., arba 18,1 proc. daugiau, o  ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų skaičius siekė 904,3 tūkst. – 12,1 tūkst., arba 1,4 proc. daugiau, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Ilgalaikio nedarbo lygis per metus išliko toks pat ir siekė 2,3 procento.

Įdomu tai, kad prieš pusantrų metų buvo registruota rekordiškai daug laisvų darbo vietų – per 30 tūkst. Tuo pat metu Užimtumo tarnyboje buvo užregistruota daugiau nei 150 tūkst. bedarbių, kurie niekaip negalėjo arba nenorėjo užimti tų laisvų darbo vietų.

Kodėl net tuomet, kai rekordiškai didelė dalis įmonių negalėjo surasti darbuotojų, nedarbo lygis vis tiek siekė apie 6 proc.? Daugelyje pažangių Vakarų valstybių nedarbo lygis taip pat buvo panašus ar net didesnis nei Lietuvoje, tačiau yra ir siektinų pavyzdžių. Šiuo metu Norvegijoje nedarbo lygis siekia 3,6 proc., Čekijoje – 2,6 proc., o Šveicarijoje tik 2 proc.

Dar viena aukšto struktūrinio nedarbo priežastis yra darbas šešėlyje (dažniausiai savarankiškas, o ne samdomas), tuo pat metu naudojantis ir socialinėmis išmokomis bei lengvatomis.

 

Deja, Lietuvoje turime ryškią taip vadinamą struktūrinio nedarbo problemą – atotrūkį tarp rinkos poreikių ir bedarbių galimybių. Dėl to vienu metu daugeliui įmonių trūksta darbuotojų, bet tūkstančiai bedarbių negali susirasti darbo.

Kartais taip atsitinka dėl geografinės atskirties – bedarbiai gyvena ne ten, kur įmonėms labiausiai trūksta darbuotojų ir neturi galimybių arba noro keisti gyvenimo vietą ar kasdien keliauti didelius atstumus.

Dar viena aukšto struktūrinio nedarbo priežastis yra darbas šešėlyje (dažniausiai savarankiškas, o ne samdomas), tuo pat metu naudojantis ir socialinėmis išmokomis bei lengvatomis. Šį polinkį iš dalies atskleidžia faktas, kad Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių yra keliasdešimčia tūkstančių daugiau nei jų randa Valstybės duomenų tarnybos atliekami darbo rinkos tyrimai.

Vis tik svarbiausia priežastis yra tinkamų įgūdžių, žinių ir gebėjimų trūkumas. Lietuva yra viena pirmųjų Europos Sąjungoje pagal tai, kokia dalis gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą. Deja, aukštasis išsilavinimas, ypač prastos kokybės, neužtikrina užimtumo. Daugelis pakankamų bazinių gebėjimų mokykloje neįgijusių abiturientų save darbo rinkoje realizuotų daug geriau tapdami šaltkalviais, slaugytojais, elektrikais ar tinkuotojais, nei bet kokia kaina siekdami aukštojo mokslo diplomo. Deja, neretai aukštojo mokslo institucijos įteikia diplomą, nesuteikdamos adekvataus išsilavinimo ir kvalifikacijos.

Tačiau net ir nepasisekus su formaliuoju išsilavinimu, šiandien kaip niekad yra daug galimybių gilinti žinias ir įgyti naujų kompetencijų. Vien Užimtumo tarnyba siūlo šimtus nemokamų formalių ir neformalių ugdymo programų, padedančių įgyti įvairiausias kompetencijas – nuo betonuotojo iki programuotojo.

Vis tik svarbiausia priežastis yra tinkamų įgūdžių, žinių ir gebėjimų trūkumas. Lietuva yra viena pirmųjų Europos Sąjungoje pagal tai, kokia dalis gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą.

 

Valstybės duomenų tarnyba skelbia, kad trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis padidėjo iki 6,2 proc. ir buvo puse procentinio punkto didesnis nei prieš metus. Nors užimtų gyventojų skaičius vis dar augo, laisvų darbo vietų skaičius nukrito į žemiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį. Ši tendencija nėra labai netikėta – kas antra įmonė dabar jau skundžiasi ne darbuotojų trūkumo, o nepakankamos paklausos problema. Todėl tikėtina, kad šiemet ir kitais metais stebėsime ir toliau didėjantį nedarbo lygį.

Tačiau senėjančioje ir mažėjančioje Lietuvoje nuolat bus opi kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problema. Iš dalies šią problemą spręs įsibėgėjanti automatizacija, robotizacija ir dirbtinio intelekto įdarbinimas. Tai matome jau dabar – per dešimtmetį Lietuvos pramonėje dirbančiųjų skaičius sumažėjo, tačiau gamybos ir eksporto apimtys padvigubėjo.

Dar vienas demografinių ir darbuotojų trūkumo problemų sprendimo būdų, kuriuo naudojasi daugelis pažangių valstybių, yra imigracija. Lietuvoje pastaruosius kelerius metus grynoji imigracija jau buvo teigiama. Deja, dažniausiai tai buvo žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, rečiau padėję įmonėms, kurioms trūksta programuotojų ir inžinierių.

Kai kurių Europos Sąjungos šalių patirtis rodo, kad be tinkamos atrankos, kvalifikacijos tobulinimo ir integracijos politikos, vietoje abipusės ekonominės naudos atsiranda nepageidaujami šalutiniai efektai. Pavyzdžiui, Švedijoje gimusių gyventojų nedarbo lygis siekia apie 3,5 proc., o ten gyvenančių, bet gimusių užsienyje – per 15 proc.

Taigi, ateityje darbuotojų trūkumo problemą teks spręsti įvairiomis priemonėmis, bet pirmiausia teks tobulinti švietimo ir perkvalifikavimo programas, skatinti ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų nuolatinį mokymąsi.

Per metus ir per mėnesį nedarbas Lietuvoje augo 0,1 punkto ir rugsėjį siekė 6,1 procento. Darbo neturėjo 95 tūkst. žmonių, iš jų 7 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 2,9 punkto iki 8,6 procento.

Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,5 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 7,4 proc., arba 2,1 punkto daugiau prieš metus ir 0,1 punkto daugiau nei prieš mėnesį.

ES nedarbas vidutiniškai siekė 6 proc. – 0,1 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Euro zonoje jis siekė 6,5 proc., arba 0,2 proc. mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto daugiau nei prieš mėnesį.

Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 13 mln. žmonių.

Palyginti tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo lygis padidėjo 0,5 punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, penktadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.

Vyrų nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį buvo 7 proc., moterų – 5,4 proc. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 11,9 proc., per ketvirtį jis padidėjo 3,4 punkto, per metus – 1,4 punkto.

Ilgalaikio nedarbo lygis per ketvirtį sumažėjo iki 1,8 proc., o per metus jis mažėjo 0,4 punkto.

Trečiąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 97,5 tūkst. bedarbių, iš jų 15–24 metų – 12,7 tūkstančio. Per ketvirtį bedarbių skaičius padidėjo 6,2 tūkst. Ilgalaikių bedarbių buvo 28,3 tūkst., arba 29 proc. visų bedarbių. Per ketvirtį jų sumažėjo 2,6 tūkst., per metus – 5,1 tūkstančio.

Gyventojų užimtumo lygis buvo 74,3 proc., per ketvirtį jis padidėjo 0,5 punkto, per metus – sumažėjo 0,9 punkto. Moterų užimtumo lygis buvo 0,7 punkto žemesnis už vyrų (atitinkamai 73,9 ir 74,6 proc.).

Jaunimo (15–24 metų) užimtumo lygis siekė 34,4 proc., per ketvirtį padidėjo 4,5 punkto, per metus – 0,5 punkto. 55–64 metų gyventojų užimtumo lygis per ketvirtį nepasikeitė ir siekė 69,8 procento.

Darbo jėgai priskiriamų asmenų buvo 1,57 mln., dirbo ar turėjo darbą 1,47 mln. gyventojų, 892 tūkst. buvo ekonomiškai neaktyvūs, iš jų 60,1 proc. – senatvės pensijos gavėjai, 15,6 proc. – besimokantis jaunimas.

Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,1 punkto, o per mėnesį – sumenko 0,3 punkto ir rugpjūtį siekė 6,1 procento.

Rugpjūtį darbo neturėjo 94 tūkst. žmonių, iš jų 7 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 2,8 punkto iki 8,6 procento.

Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 7,6 proc., arba 2 punkto daugiau prieš metus ir 0,1 punkto daugiau nei prieš mėnesį.

ES nedarbas vidutiniškai siekė 5,9 proc. – 0,2 punkto mažiau nei prieš metus, ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį. Euro zonoje jis siekė 6,4 proc., arba 0,3 proc. mažiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį.

Preliminariais duomenimis, visoje ES darbo neturėjo 12,8 mln. žmonių.

Tuo metu kitais metais šalies ekonomika turėtų augti 1,5 proc. – 0,3 proc. punkto mažiau nei prognozuota sausį ir balandį, teigiama trečiadienį išplatintame „Swedbank“ pranešime.

„Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP ženkliai kilstelėjo valstybės investicijos į inžinerinius tinklus – kelius, tiltus, energijos infrastruktūrą – kurios buvo net 45 procentais didesnės nei prieš metus. Vis tik kol kas eksporto užsakymai išlieka žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio, pagrindinės eksporto rinkos recesijoje, tad artimiausiais ketvirčiais labiausiai tikėtina stagnacija, nenustebintų ir pakartotinas ekonomikos susitraukimas“, − pranešime teigė „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Banko teigimu, tvaresnis ir spartesnis ekonomikos atsigavimas prognozuojamas tik 2025 metais, kuomet BVP turėtų padidėti 2,3 proc.

Kaip ir balandį, „Swedbank“ prognozuoja, kad nedarbo lygis šiemet padidės iki 7,3 proc.

„Silpnos išorinės paklausos kontekste gera naujiena yra tai, kad atlyginimai Lietuvoje vėl auga sparčiau nei kainos. Tiesa, prognozuojame, kad nedarbo lygis Lietuvoje gali padidėti net dviem procentiniais punktais, tad gyventojų vartojimo augimas turėtų išlikti kuklus“ – teigė N. Mačiulis.

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje šiemet turėtų padidėti 12,2 proc. iki 1276 eurų (atskaičius mokesčius), o kitais metais jo augimas sulėtės iki 8,6 proc. – 1392 eurų.

Pasak N. Mačiulio, vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų siekti 9,4 proc., 2024 metais – 1,8 proc.

Anot „Swedbank“, Europos Centrinis Bankas (ECB) rugsėjį palūkanų normas padidins paskutinį kartą iki 4 proc., o kitų metų balandžio mėnesį jas pradės mažinti. Banko teigimu, pagrindinė to priežastis – sparčiai mažėjanti infliacija ir stojantis ekonomikos augimas.

N. Mačiulis prognozuoja, kad „Euribor“ palūkanų norma 2025 metų pradžioje galėtų nukristi iki 2 proc.

Remiantis „Swedbank“ ekonomistų prognozėmis, šiemet Estijos BVP sumažės 2 proc., o Latvijos ekonomikai numatomas 0,3 proc. augimas.

Raseinių rajono savivaldybės atvejo vadybininkė Iveta Ivanauskienė sako, kad didžiausia kliūtis tokiems žmonėms – motyvacijos stoka.

„Pagrindinės problemos – priklausomybė nuo alkoholio, įsiskolinimai, sveikatos sutrikimai. Visa tai padedame spręsti. Visgi blogiausia, kad daug žmonių yra įpratę su tuo gyventi, net nesusimąsto apie pokyčio galimybę“, – pranešime sakė I. Ivanauskienė.

Tarnybos duomenimis, dauguma darbo rinkai nepasirengusių žmonių (55,3 proc.) stokoja socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti, beveik 26 proc. neturi galimybių atvykti į darbo vietą, po 2,7 tūkst. turi skolų ar slaugo artimuosius, 1,2 tūkst. pripažįsta, jog turi žalingų įpročių.

Daugiausiai besirengiančių darbo rinkai žmonių yra Lazdijų (44 proc.), Molėtų (32,9 proc.), Zarasų (30,6 proc.) Pasvalio (30,1 proc.) ir Joniškio (29,6 proc.) rajonuose, mažiausiai – Kauno rajono (3,4 proc.), Vilniaus (4,6 proc.), Kauno (4,9 proc.), Švenčionių (6,4 proc.) ir Panevėžio (6,5 proc.) savivaldybėse.

Per mažiau nei metus užimtumo didinimo programose dalyvavo 5 proc. (1,6 tūkst.) darbo rinkai besirengiančių asmenų. Daugiausiai dalyvių – Klaipėdos (25,7 proc.) ir Kelmės (20,9 proc.) rajonuose.

Užimtumo tarnyba pabrėžė, kad ypač geri rezultatai pasiekti Joniškio rajone, kur registruotas nedarbas prieš dvejus metus siekė 17 proc., o dabar – 6,3 proc.

Darbo rinkai besirengiantiems žmonėms darbo pasiūlymai neteikiami – pirmiau siekiama pašalinti kliūtis, trukdančias įsidarbinti. Jiems teikiama psichologinė, teisinė, medicininė, finansinė, mobilumo, slaugos ir kitokia pagalba.

2022 metų liepą įgyvendinta užimtumo sistemos reforma – tie, kurie negali, nenori ar neturi kompetencijų dirbti, priskiriami prie besirengiančiųjų darbui. Su jais dirbama individualiai, padedama sustiprinti kompetencijas, jei reikia – sprendžiamos socialinės problemos.

Jo vertinimu, sumažėjusias galimybes įpirkti būstą lėmė nuo 2020 metų smarkiai išaugusios kainos. Visgi tikimasi, kad šis rodiklis pradės gerėti.

„Įperkamumas didės dėl visų trijų priežasčių, kurios lemia įperkamumą – palūkanų normų pikas jau visai netoliese, tikėtina, kad vasarą „Euribor“ pasieks piką ir pradės mažėti kitų metų pradžioje, tai didins būsto įperkamumą ir mažins naštą visiems, turintiems būsto paskolas. Kitas veiksnys – vidutinis darbo užmokestis toliau didėja, pirmą šių metų ketvirtį beveik 15 proc. didesnis nei prieš metus“, – žurnalistams antradienį sakė „Swedbank“ ekonomistas.

„Kainos – kol kas veikia gravitacija ir prieštarauja visiems ekonomikos ir fizikos dėsniams, matome, beveik visose valstybėse vyko vienokia ar kitokia kainų korekcija: Estijoje šiemet 6 proc. sumažėjo kainos, Švedijoje nuo piko iki dabar 15 procentų. Kaune toliau didėja kainos, kituose miestuose išliko stabilios ir pastaruosius šešis mėnesius nesikeitė“, – kalbėjo jis.

Anot N. Mačiulio, prognozuojama, kad nedarbo lygis Lietuvoje šiek tiek augs, o ekonomikos nuosmukis taip pat turėtų kiek užsitęsti, gyventojų lūkesčiai turėtų suprastėti, tad prie tokių aplinkybių kainos galėtų šiek tiek sumažėti, tačiau didelei kainų korekcijai kol kas priežasčių nėra.

„Kainų kritimui kelią užkerta kelios priežastys – nėra didelio inventoriaus, pertekliaus būsto, nebuvo per daug pastatyta pastaraisiais metais, kaip tik iki praėjusių metų matėme didelį trūkumą“, – sakė N. Mačiulis.

„Antra priežastis – demografijos tendencijos didžiuosiuose Lietuvos miestuose, priešingai nei Rygoje, gyventojų skaičius didėja. Ypač jis padidėjo praėjusiais metais. Tai irgi nesukuria perteklinės pasiūlos ir ta pasiūla net ir prie tokių kainų buvo absorbuota. Nereikėtų nustebti, jei 5 proc. kainų korekcija įvyks šiemet“, – sakė jis.

Ekonomisto teigimu, Taline būsto įperkamumas šiuo metu yra toks pat prastas, kaip ir Vilniuje, kur vidutines pajamas gaunanti šeima vos gali įpirkti vidutinį būstą.

Tuo metu Rygoje šis rodiklis yra gerokai aukštesnis, nes didelė dalis būstų yra pigesni, senos statybos.

„Pigesnis vidutinis būstas yra dėl to, kad daug didesnė dalis jų yra senos statybos būstai, paveldas iš sovietų laikų arba pastatytas iki 2008 metų krizės. Pastarąjį dešimtmetį Latvijoje nekilnojamojo turto rinka buvo stagnacijoje, naujų statybų, naujų vystymų buvo labai mažai, dėl to ten yra daug pigaus būsto, bet nedaug tų, kurie nori jį įsigyti“, – sakė N. Mačiulis.