-
Premjerė apie tyrimą: Seimas negali atlikti Generalinės prokuratūros darbo 9
„Šiaip tiems klausimams, kurie buvo keliami, išskyrus klausimus, kurie jau yra už gėrio ir blogio ribų ir susiję su kažkieno galvos problemomis, yra institucijos. Jei Generalinė prokuratūra mano, kad nutekėjo kažkokia informacija, ir reikia tai tirti, Generalinė prokuratūra tirs. Seimas negali atlikti Generalinės prokuratūros darbo“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjerė.
Seimas ketvirtadienį atmetė opozicijos siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, skirtą aiškintis, kas galėjo nutekinti informaciją Kristijonui Bartoševičiui apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo. Šią iniciatyvą opozicija pateikė per jos siūlymu sušauktą neeilinę sesiją.
Premjerė kalbėdama apie iniciatyvą ironizavo, kad kai kuriems kolegoms iš opozicijos „viso gyvenimo prasmė ką nors aiškintis, kai ir taip viskas aišku, arba aiškintis turi ne jie“.
„Čia turbūt koks penktas bandymas sudaryti komisiją Seime kokiais nors klausimais, jau praėjusį rudenį aš suskaičiavau turbūt ketvirtą, nes turėjo būt komisija dėl to, kodėl atleido poną Pocių iš VST, iš kurios jis atsileido pats, paskui turėjo būti komisija dėl Taivano investicijų, kokiu būdu, leidžiu sau ironizuoti, Šimonytė geba paveikti Taivano institucijas, kad jos skitų paramą vienom ar kitom įmonėm, tikrai labai juokinga“, – sakė I. Šimonytė.
„Dar viena komisija buvo grasinama, kai vienas tūlas ponas, buvęs kriminalinės policijos darbuotojas išėjo ir šiek tiek pasklaidė savo marškinių viešai, bandydamas kompromituoti policiją ir kriminalinės policijos biurą, ir čia jau ketvirta per kokius keturis mėnesius – nieko naujo“, – kalbėjo premjerė.
Pavadino sapalionėmis
Ji taip pat „sapalionėmis“ pavadino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovo, ekspremjero Sauliaus Skvernelio viešai išsakytą versiją, esą savo kanalais išsiaiškinti, kurio parlamentaro atžvilgiu atliekamas tyrimas, galėjo jos patarėjas Kęstutis Lančinskas.
„Visos tos sapalionės apie mano patarėjo teisės ir teisėtvarkos klausimais, kurias taip gausiai iš rankovės laisto vienas buvęs ministras pirmininkas, pasakysiu taip – aš nežinau, kokio lygio crush (įsimylėjimą) turi premjeras S. Skvernelis K. Lančinskui, bet čia ne pirmas kartas, kai K. Lančinskas padarė tą, aną – jis berods parašė „15min“ straipsnį apie kanclerį Stončaitį, jis atleido poną Pocių iš VST, dar ten kažkokių dalykų yra padaręs, ir dabar, aišku, „atnešė man informaciją iš policijos“, čia ironizuoju. Su K. Lančinsku apie šią situaciją aš pasikalbėjau pirmą kartą pirmadienį po pietų, kai jau viskas viešai buvo žinoma“, – sakė I. Šimonytė.
Seimo opozicija siūlė pradėti tyrimą, kokiomis aplinkybėmis Čilėje komandiruotėje buvęs K. Bartoševičius netikėtai atsisakė mandato, prieš Generalinei prokuratūrai kreipiantis į Seimą dėl jo neliečiamybės.
Komisija turėjo išsiaiškinti, ar „nebuvo sudarytos prielaidos atskleisti duomenis apie K. Bartoševičiaus atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą anksčiau, nei apie šį ikiteisminį tyrimą viešai paskelbė Generalinė prokuratūra“.
P. Peleckio / BNS nuotr.
Per neeilinę sesiją iš pradžių buvo išklausyti Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės atsakymai į klausimus dėl sausio 20 dienos susitikimo, per kurį parlamento vadovei buvo pranešta apie ketinimus kreiptis dėl Seimo nario imuniteto panaikinimo.
Tiek Seimo pirmininkė, tiek generalinė prokurorė tvirtino, kad K. Bartoševičiaus pavardė susitikime nebuvo įvardinta, nors Seimo pirmininkė teigė, kad generalinė prokurorė jai patvirtino, kad tai ne jos vadovaujamo Liberalų sąjūdžio atstovas. Tuo metu N. Grunskienė neigė atskleidusi tokią informaciją.
Jei Generalinė prokuratūra mano, kad nutekėjo kažkokia informacija, ir reikia tai tirti, Generalinė prokuratūra tirs. Seimas negali atlikti Generalinės prokuratūros darbo.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė yra patvirtinusi, jog tą penktadienį apie 14 val. skambino K. Bartoševičiui, nes gavo jo žinutę apie sprendimą palikti Seimą, bet teigia apie kolegos atžvilgiu pradėtą tyrimą nežinojusi ir jo perspėti negalėjusi.
Vėliau, tos pačios dienos vakare, komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė prašymą panaikinti jo mandatą. Opozicijos atstovai kelia versiją, kad K. Bartoševičius informuotas skubiai trauktis iš Seimo, kad jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.
Sausio 23 dieną, pirmadienį, kai K. Bartoševičius patvirtino žurnalistams atsisakantis mandato, Generalinė prokuratūra paskelbė, jog generalinė prokurorė N. Grunskienė prašo panaikinti K. Bartoševičiaus imunitetą tyrime dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus.
Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.
-
Seimas atmetė opozicijos siūlymą imtis tyrimo dėl informacijos nutekinimo 25
Už nutarimo projektą dėl laikinosios komisijos sudarymo ketvirtadienį balsavo 52 Seimo nariai, prieš buvo 44 ir susilaikė 16 parlamentarų.
Šią iniciatyvą opozicija pateikė per jos siūlymu sušauktą neeilinę sesiją.
Siūlymą pristatęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis teigė, jog laikinosios komisijos formatas būtų tinkamiausias išsiaiškinti aplinkybėms, kaip Čilėje esantį K. Bartoševičių pasiekė žinia apie tyrimą.
„Siūlau pritarti laikinosios komisijos sudarymui, nes į tą klausimą reikės atsakyti, geriau tai padaryti parlamente, nepolitikuojant, oriai, o ne paleisti tas diskusijas į gatves. Įstatymas garantuoja visišką konfidencialumą, jei mes šito atsakymo nesuteiksime, kažkas lips ant bačkų gatvėse ir kurs sąmokslo teorijas“ – kalbėjo S. Skvernelis.
Komisija turi teisę pasikviesti visus tarnautojus, pareigūnus, įmonių vadovus, jie turi atvykti ir atsakyti, o už melagingų parodymų teikimą kyla atsakomybė.
Jis teigė, jog Seimo tyrimas neleistų politikavimo šia tema, nes įstatymu nustatyta griežta tvarka dėl komisijos darbo specifikos – nustatyta, kad tyrimo metu negalima viešinti jo duomenų, teikti informaciją žiniasklaidai po posėdžių pristatyti gali tik pirmininkas ir pan.
„Komisija turi teisę pasikviesti visus tarnautojus, pareigūnus, įmonių vadovus, jie turi atvykti ir atsakyti, o už melagingų parodymų teikimą kyla atsakomybė. Ar yra grėsmė, kad komisijos nariai imtų politikuoti – ne, įstatymas numato, kad komisijos nariai turi laikyti paslaptyje žinias, kurias sužinojo tyrime, ir nenaudoti tų žinių asmeninei ar kitai naudai“, – kalbėjo S. Skvernelis.
P. Peleckio / BNS nuotr.
Prieš tyrimą pasisakęs konservatorius Mindaugas Lingė teigė, kad „galima suprasti opozicijos norą tirti kažką, ypač prieš rinkimus“, o pasirinkta tema, kuri labiausia pritraukia kameras ir objektyvus.
Parlamentiniu tyrimu buvo siūloma atsakyti į klausimus, kokiomis aplinkybėmis Čilėje komandiruotėje buvęs K. Bartoševičius netikėtai atsisakė mandato, prieš Generalinei prokuratūrai kreipiantis į Seimą dėl jo neliečiamybės.
Komisija turėjo išsiaiškinti, ar „nebuvo sudarytos prielaidos atskleisti duomenis apie K. Bartoševičiaus atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą anksčiau, nei apie šį ikiteisminį tyrimą viešai paskelbė Generalinė prokuratūra“.
Per neeilinę sesiją iš pradžių buvo išklausyti Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės atsakymai į klausimus dėl sausio 20 dienos susitikimo, per kurį parlamento vadovei buvo pranešta apie ketinimus kreiptis dėl Seimo nario imuniteto panaikinimo.
Tiek Seimo pirmininkė, tiek generalinė prokurorė tvirtino, kad K. Bartoševičiaus pavardė susitikime nebuvo įvardinta, nors Seimo pirmininkė teigė, kad generalinė prokurorė jai patvirtino, kad tai ne jos vadovaujamo Liberalų sąjūdžio atstovas. Tuo metu N. Grunskienė neigė atskleidusi tokią informaciją.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė yra patvirtinusi, jog tą penktadienį apie 14 val. skambino K. Bartoševičiui, nes gavo jo žinutę apie sprendimą palikti Seimą, bet teigia apie kolegos atžvilgiu pradėtą tyrimą nežinojusi ir jo perspėti negalėjusi.
Vėliau, tos pačios dienos vakare, komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė prašymą panaikinti jo mandatą. Opozicijos atstovai kelia versiją, kad K. Bartoševičius informuotas skubiai trauktis iš Seimo, kad jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.
Sausio 23 dieną, pirmadienį, kai K. Bartoševičius patvirtino žurnalistams atsisakantis mandato, Generalinė prokuratūra paskelbė, jog generalinė prokurorė N. Grunskienė prašo panaikinti K. Bartoševičiaus imunitetą tyrime dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus.
Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.
Eilinė Seimo sesija prasidės kovo 10 dieną.
-
Seimo valdyba sušaukė neeilinę sesiją: bus narstoma K. Bartoševičiaus istorija 10
„Tiesiog fiksuojame, kad neeilinė sesija ir posėdis šaukiami ketvirtadienį 12 valandą“, – per Seimo valdybos posėdį antradienį pranešė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Į šios sesijos darbotvarkę yra įtraukti klausimai Seimo pirmininkei dėl aplinkybių, kuriomis generalinė prokurorė Nida Grunskienė jai pranešė apie planuojamą kreipimąsi dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo, jie užduoti ir prokurorei.
„Aš manau, kad iš dalies ir gerai, kad dabar sušaukta ta neeilinė sesija, su visais klausimais. Klausimai yra suformuluoti ir man, ir generalinei prokurorei, yra nemažai pasiūlymų dėl įstatyminių iniciatyvų, svarstysime“, – anksčiau žurnalistams antradienį apie opozicijos iniciatyvą dėl sesijos sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Neeilinės Seimo sesijos iniciatyvą parėmė visi opozicijos atstovai, išskyrus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narius, ir pora Seimo narių mišrios grupės narių.
Tiesiog fiksuojame, kad neeilinė sesija ir posėdis šaukiami ketvirtadienį 12 valandą.
Į sesijos darbotvarkę įtraukti Seimo pirmininkės ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės atsakymai į Seimo narių klausimus, taip pat iniciatyva sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševičiaus atžvilgiu atliekamą tyrimą.
Seimo pirmininkės ir generalinės prokurorės prašoma pateikti detales apie jų susitikimą dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo, kokia informacija pasidalyta, kada įvardyta K. Bartoševičiaus pavardė ir kt. Parlamento vadovės klausiama, su kokiais Seimo darbuotojais ar politikais ji pasidalijo informacija apie N. Grunskienės vizitą, ar buvo susisiekusi su K. Bartoševičiumi.
Taip pat planuojama pateikti Vaiko teisių apsaugos pagrindų bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymų, Baudžiamojo proceso kodekso pataisas dėl aukų apsaugos, didesnio valstybės apmokamų teisinės pagalbos paslaugų tarifo seksualinės prievartos prieš vaikus bylose.
Didžiausia opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) paskelbė neprisidėsianti prie iniciatyvos šaukti neeilinę sesiją, nors pritaria parlamentiniam tyrimui dėl galimai nutekintos informacijos apie K. Bartoševičių. Jį „valstiečiai“ siūlo pradėti eilinę pavasario sesiją kovo 10 dieną.
„Valstiečiai“ skelbia pasisakantys už parlamentinį tyrimą, bet prasidėjus eilinei sesijai, nes „neeilinė sesija gali pakenkti teisėsaugos darbui ir visam galimos pedofilijos bylos tyrimui bei sukurti pagrindą Europos Žmogaus Teisių Teisme apskųsti bet kokį Lietuvos teismų sprendimą dėl politinio spaudimo“.
Generalinė prokuratūra sausio 23 dieną, pirmadienį, pranešė, jog generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen, kad būtina spręsti leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti Seimo nario K. Bartoševičiaus teises klausimą.
Prokuratūros pranešimas paskelbtas porą valandų po to, kai K. Bartoševičius patvirtino atsisakantis Seimo nario mandato, bet šį žingsnį aiškino asmeninėmis priežastimis.
Vėliau paaiškėjo, kad sausio 20 dieną, penktadienį, generalinė prokurorė buvo susitikusi su Seimo pirmininke informuoti apie planuojamą pateikti prašymą dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo ir galimybių tam sušaukti neeilinę sesiją. Parlamento vadovė tvirtina, kad nei Seimo nario pavardė, nei frakcija per penktadienio susitikimą nebuvo įvardyta.
Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.
Eilinė Seimo sesija prasidės kovo 10 dieną.
-
Opozicija neeilinę sesiją inicijuoja be „valstiečių“, siūlo ją rengti kitą ketvirtadienį 13
„Valstiečiai“ nemano, kad tikslinga sušaukti neeilinę sesiją, tačiau visų kitų opozicinių frakcijų atstovai sutarė, kad prasminga būtų sušaukti neeilinę sesiją kitą savaitę ketvirtadienį“, – BNS po opozicinių frakcijų vadovų pasitarimo penktadienį sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas.
Pasak jo, darbotvarkėje būtų numatyti klausimai generalinei prokurorei Nidai Grunskienei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, sprendimas dėl laikinosios tyrimo grupės sudarymo, aukų apsaugos pataisų paketas.
Didžiausia opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį paskelbė neprisidėsianti prie iniciatyvos šaukti neeilinę sesiją, nors pritaria parlamentiniam tyrimui dėl galimai nutekintos informacijos K. Bartoševičiui, bet jį siūlo pradėti eilinę pavasario sesiją kovo 10 dieną.
„Nenorime, kad galimos pedofilijos tyrimas virstų tik politikavimu prieš rinkimus. Šiuo metu labiausiai reikėtų nepakenkti tyrimui ir kiek įmanoma padėti teisėsaugai išaiškinti visas aplinkybes,“ – penktadienį paskelbtame pranešime cituojama LVŽS seniūnė Aušrinė Norkienė.
Norint inicijuoti neeilinę sesiją reikia surinkti ne mažiau kaip 47 Seimo narių parašus. Be 20 narių frakciją turinčių „valstiečių“ opozicija turi 45 atstovus, dar trys Seimo nariai priklauso Mišriai grupei.
Opozicinės socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė sako, kad iniciatyva dėl neeilinės sesijos elektroniniu būdu bus pateikta pasirašyti visiems parlamentarams, tad tikisi, kad ją gali paremti ir atskiri „valstiečių“ ar valdančiųjų frakcijų atstovai.
Tą pačią dieną, kuomet generalinė prokurorė informavo tik Seimo pirmininkę, K. Bartoševičius staiga atsisakė Seimo nario mandato.
„Opozicinės frakcijos inicijuoja, tame nedalyvauja „valstiečių“ frakcija, bet mes kviečiame Seimo narius pasirašyti, kiekvienas Seimo narys laisvas parodyti požiūrį į šį kausimą“, – BNS sakė O. Leiputė.
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija taip pat penktadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą siekiant išsiaiškinti, kas galėjo nutekinti K. Bartoševičiui informaciją apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą.
Socialdemokratai pareiškime prokuratūrai remiasi Baudžiamojo kodekso 247 straipsniu: „Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo“. Už tokį nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, pranešė partija.
Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir konservatorių partijos vadovybė neišsklaidė abejonių dėl galimo slaptos informacijos nutekinimo.
„Klausimas, kaip K. Bartoševičius sužinojo apie vykdomą ikiteisminį tyrimą, lig šiol lieka neatsakytas. Tą pačią dieną, kuomet generalinė prokurorė informavo tik Seimo pirmininkę, K. Bartoševičius staiga atsisakė Seimo nario mandato – kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją būdamas komandiruotėje Čilėje. Taip jis išvengė Seimo Statute numatytos teisinės neliečiamybės panaikinimo procedūros. Matyt, buvo siekiama, kad informacija apie skandalingą tyrimą dėl galimo vaikų prievartavimo išvis nepasiektų nei Seimo, nei visuomenės“, – pranešime cituojama V. Blinkevičiūtė.
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pranešė, jog generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen, kad būtina spręsti leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti Seimo nario K. Bartoševičiaus teises klausimą.
Prokuratūros pranešimas paskelbtas porą valandų po to, kai K. Bartoševičius patvirtino atsisakantis Seimo nario mandato, bet šį žingsnį aiškino asmeninėmis priežastimis.
Prokuratūra trečiadienį paskelbė apklaususi K. Bartoševičių ir pareiškusi jam įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.
-
Seimo opozicijoje – ginčai dėl siūlymo šaukti neeilinę sesiją 15
„Didžioji dauguma opozicinių frakcijų pasisako už, darom pertrauką, formuluojam klausimus ir vėl jungiamės 12.30, galutiniams taškams, nes vienai frakcijai dar prireikė padiskutuot šiek tiek tarpusavy. Mes dėliojame darbotvarkę, vis tiek ketiname inicijuoti neeilinę sesiją. Ar mums tai pavyks, matysime, „valstiečiai“ dar svarsto, diskutuoja“, – BNS penktadienį po opozicinių frakcijų atstovų pasitarimo sakė socialdemokratų seniūnė Orinta Leiputė.
LVŽS anksčiau penktadienį išplatino pranešimą, kad neketina kreiptis į parlamento vadovybę dėl neeilinės Seimo sesijos sušaukimo, bet pritaria parlamentiniam tyrimui dėl galimai nutekintos informacijos K. Bartoševičiui – juo siūlo pradėti pavasario sesiją.
„Nenorime, kad galimos pedofilijos tyrimas virstų tik politikavimu prieš rinkimus. Šiuo metu labiausiai reikėtų nepakenkti tyrimui ir kiek įmanoma padėti teisėsaugai išaiškinti visas aplinkybes,“ – sako LVŽS seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Valstiečiai“ tvirtina, kad aiškintis aplinkybių, kuriomis K. Bartoševičius galėjo sužioti apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą, parlamentas turi imtis, bet frakcija nori „neskubėti, nepolitikuoti bei kruopščiai ir atsakingai pasiruošti komisijos darbui“.
„Seimo pavasario sesija turėtų prasidėti nuo specialiosios komisijos sukūrimo. Nutarta, kad šioje komisijoje dalyvaus Seimo nariai, turintys teisininko išsilavinimą, ir kiti į aplinkybes labiau įsigilinę frakcijos nariai. Jau dabar LVŽS pradeda ruošti planą, kokia apimtimi specialioji komisija turės dirbti“, – sakoma „valstiečių“ pranešime.
Nenorime, kad galimos pedofilijos tyrimas virstų tik politikavimu prieš rinkimus.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas skaičiuoja, kad opozicinėms frakcijoms ir be „valstiečių“ gali pavykti sušaukti neeilinę sesiją, bet norėtųsi bendro opozicijos sprendimo.
„Nustebino kolegos, bet mes išdėstėme argumentus ir didelį nusistebėjimą, ir laukim jų galutinio sprendimo, kol kas („valstiečiai“ – BNS) pasakė, kad išgirdo, ir planuoja iki 12 valandos dar kartelį apsvarstyti“, – BNS sakė L. Savickas.
Sprendimą, ar inicijuoti neeilinę sesiją, opozicijos atstovai planuoja priimti penktadienį. Tam reikia surinkti ne mažiau kaip 47 Seimo narių parašus. Be 20 narių frakciją turinčių „valstiečių“ opozicija turi 45 atstovus, dar trys Seimo nariai priklauso Mišriai grupei.
Dar kartą susitikti nuotoliu priimti galutiniam sprendimui dėl neeilinės sesijos iniciatyvos opozicijos atstovai planuoja po vidurdienio.
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija taip pat penktadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą siekiant išsiaiškinti, kas galėjo nutekinti K. Bartoševičiui informaciją apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą.
Socialdemokratai pareiškime prokuratūrai remiasi Baudžiamojo kodekso 247 straipsniu: „Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas be leidimo“. Už tokį nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, pranešė partija.
Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir konservatorių partijos vadovybė neišsklaidė abejonių dėl galimo slaptos informacijos nutekinimo.
„Klausimas, kaip K. Bartoševičius sužinojo apie vykdomą ikiteisminį tyrimą, lig šiol lieka neatsakytas. Tą pačią dieną, kuomet generalinė prokurorė informavo tik Seimo pirmininkę, K. Bartoševičius staiga atsisakė Seimo nario mandato – kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją būdamas komandiruotėje Čilėje. Taip jis išvengė Seimo Statute numatytos teisinės neliečiamybės panaikinimo procedūros. Matyt, buvo siekiama, kad informacija apie skandalingą tyrimą dėl galimo vaikų prievartavimo išvis nepasiektų nei Seimo, nei visuomenės“, – pranešime cituojama V. Blinkevičiūtė.
Klausimas, kaip K. Bartoševičius sužinojo apie vykdomą ikiteisminį tyrimą, lig šiol lieka neatsakytas.
Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pranešė, jog generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen, kad būtina spręsti leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti Seimo nario K. Bartoševičiaus teises klausimą.
Prokuratūros pranešimas paskelbtas porą valandų po to, kai K. Bartoševičius patvirtino atsisakantis Seimo nario mandato, bet šį žingsnį aiškino asmeninėmis priežastimis.
Prokuratūra trečiadienį paskelbė apklaususi K. Bartoševičių ir pareiškusi jam įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.
-
Seimo opozicija svarsto šaukti neeilinę sesiją: tarp klausimų – įtarimai K. Bartoševičiui 34
„Opozicinių frakcijų atstovai, reaguodami į vakar pareikštus labai sunkius įtarimus K. Bartoševičiui ir besiklostančią sudėtingą situaciją Seime, aptarė, kad būtų prasminga artimiausiu metu sutarti dėl neeilinės sesijos sušaukimo, kurioje galėtų būti svarstomi klausimai dėl galimai iš anksto perduotos informacijos apie planuojamus pareikšti įtarimus“, – ketvirtadienį po opozicinių frakcijų seniūnų nuotolinio pasitarimo BNS sakė Lukas Savickas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas L. Savickas teigė, jog į klausimus, ar informacija apie planuojamus įtarimus nebuvo nutekinta mandato netikėtai atsisakiusiam K. Bartoševičiui, galėtų atsakyti generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Sprendimą, ar inicijuoti neeilinę sesiją, opozicijos atstovai planuoja priimti penktadienį.
Pasak L. Savicko, darbotvarkėje taip pat svarstoma įtraukti laikinosios tyrimo komisijos dėl galbūt neteisėtų kriminalinės žvalgybos veiksmų iniciatyvą pagal buvusio Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) vyriausiojo tyrėjo Algimanto Martinkaus prašymą.
A. Martinkus antradienį apkaltino buvusius aukštus pareigūnus, kad šie kovoje dėl įtakos jam nurodė be pagrindo sekti tuometinį Valstybės apsaugos sienos tarnybos vadą, dabartinį policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą, tuometinį Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, tuometinį Kauno apskrities policijos viršininką Darių Žukauską, Seimo narį ir vėliau aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, parlamentarą Artūrą Skardžių ir kitus.
Opoziciniai socialdemokratai ketvirtadienį paskelbė pasigendantys valdančiųjų konservatorių iniciatyvos ištirti, ar buvo nutekinta informacija buvusiam Seimo nariui K. Bartoševičiui, įtariamam sunkiais nusikaltimais, ir šiam klausimui aiškintis siūloma šaukti neeilinę sesiją.
„Neatrodo, kad valdantieji konservatoriai ką nors darytų siekdami atsikratyti įtarimų, jog kažkuris iš jų įspėjo K. Bartoševičių apie tai, kas jam gresia, tam, kad būtų išvengta viešumo arba kad reputacinė žala konservatoriams būtų mažesnė. K. Bartoševičius staiga atsisakė Seimo nario mandato. Kas jį įspėjo, jei įspėjo, ir ko siekta taip elgiantis? Akivaizdu, kad valdantieji konservatoriai nesuinteresuoti tai išsiaiškinti“, – sako socialdemokratų seniūnė Orinta Leiputė.
Socialdemokratai pranešė siūlantys Seimo posėdyje išklausyti valdančiųjų poziciją, svarstyti vaiko teisių apsaugos klausimus.
Socialdemokratai taip pat kreipiasi į Generalinę prokuratūrą su prašymu ištirti, kas K. Bartoševičiui galėjo atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis be leidimo – tai padariusiam asmeniui grėstų atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 247 straipsnį.
„Jeigu Generalinė prokuratūra nebūtų kreipusis į Seimą po to, kai K. Bartoševičius skubiai įteikė prašymą atsisakyti Seimo nario mandato, visuomenė apie tokį tyrimą galėjo išvis nesužinoti. Kalbama apie ypatingai sunkius nusikaltimus, dėl kurių galimai nukentėjo vaikai“, – sako socialdemokratų vadovė Vilija Blinkevičiūtė.
„Sprendžiant iš viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, panašu, kad K. Bartoševičius galėjo iš kažko sužinoti apie prokuratūros veiksmus ir, norėdamas užbėgti įvykiams už akių, staiga nusprendė iš Seimo pasitraukti, kad išvengtų Seimo Statute numatytos neliečiamybės panaikinimo procedūros“, – teigė ji.
Generalinė prokuratūra prieš savaitę pranešė, jog generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen, kad būtina spręsti leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti Seimo nario K. Bartoševičiaus teises klausimą.
Prokuratūros pranešimas paskelbtas porą valandų po to, kai K. Bartoševičius patvirtino atsisakantis Seimo nario mandato, bet šį žingsnį aiškino asmeninėmis priežastimis.
Prokuratūra trečiadienį paskelbė apklaususi K. Bartoševičių ir pareiškusi jam įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.
