„Turėtumėte rezervuoti apie 50 tūkstančių eurų“, – sakė Žilvinas Grigaitis, ką tik grįžęs po septynis mėnesius trukusios kelionės po pasaulį. Žinomas verslininkas mėgsta prabangą, todėl skrido su vienų geriausių avialinijų verslo klase ir gyveno prašmatniuose viešbučiuose. Ir nors atrodo, kad tokia išskirtine patirtimi galėtų pasimėgauti tik vienetai, verslininkas atkerta – lietuviai turi kur kas daugiau pinigų, nei galėtume pagalvoti.

LNK nuotr. 

„Pasižiūrėjus, kiek lietuviai keliauja, kiek jie turi pinigų, visi avialinijų bilietai pirmiausia pirmoje klasėje yra išparduoti, o tik vėliau lieka tos vietos už užuolaidos, susidaro vaizdas, kad Lietuvoje labai gerai gyvename ir mes turim kalbėti, kad rinkoje visgi dar yra labai nemažai „juodų“ pinigų“, – atviravo Ž. Grigaitis.

Tai, kad tautiečiai nestokoja pinigų, išduoda ir šluojamas nekilnojamas turtas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Štai kelis nekilnojamo turto objektyvus Lietuvoje turintis verslininkas išdavė, kaip žymiai pasikeitė jo namų kaina. Ž. Grigaitis atviras – taip pabrangus butui, jam lengviau ir dairytis į namus užsienyje. Jis jau turi planą, į kokios šalies NT norėtų investuoti.

LNK nuotr. 

Ingrida Martinkėnaitė išdavė, kodėl iškeitė savo apartamentus Palangoje į butą Gran Kanarijoje. „Kai pirkom, ten net pamatų nebuvo, mokėjom gal 50 tūkstančių eurų, pabrango beveik 3 kartus. Tenerifės iš karto atsisakiau, ten labai daug žmonių, daug lietuvių“, – kalbėjo „69 Danguje“ narė.

Ispanijoje įsikūrė mitybos specialistas Artūras Lebedenko-Swan, namus įsigijęs prieš pat karantiną. Į apartamentus investavęs šešiaženklę sumą, dar keliasdešimt tūkstančių remontui, dabar lektorius džiaugiasi kelis kartus išaugusia kaina.

LNK nuotr. 

„Kai vaikai užauginti, anūkai paaugę, kodėl mums neleisti sau gyventi per porą valstybių. Ypač, kad čia viskas žymiai pigiau nei Lietuvoje. Ir turiu omeny, kad tikrai žymiai. Kelis kartus. Grįžus į Lietuvą mane tikrai buvo ištikęs šokas“, – sakė Graikijoje gyvenanti astrologė Vaiva Budraitytė.

LNK nuotr. 

Tai, kad lietuviai nori turėti planą B, sakė ir nekilnojamo turto agentė, žinoma verslininkė Natalija Martinavičienė. Ji sakė, kad prieš šventes lietuviai puolė pirkti namus Ispanijoje. Ir pripažino – tautiečiai domisi net 3,5 milijonų eurų vertės vilomis. Šios atrodo išties amą atimančiai.

Nuomonės formuotoja Sotera Šveikauskaitė su šeima kelis metus žiemodavo Ispanijoje. Tačiau pagyvenę ten ilgiau pamatė kitokią realybę. „Ispanija tai ne tik palmės ir šilta jūra, čia apstu problemų“, – sakė ji. Šiemet Sotera Ispaniją iškeitė į Dubajų ir net svarsto čia įsigyti nekilnojamojo turto. Ir nors daugeliui šis miestas atrodytų labai prabangus, nuomonės formuotoja sako – čia jai gyventi pigiau nei Lietuvoje.

Garsus choreografas Jurijus Smoriginas jau mėnesį deginasi po šilta Kipro saule ir negali atsidžiaugti – jis jau daug metų žiemą išvyksta iš Lietuvos.

Unikalūs vaizdai iš žvaigždžių apartamentų –  laidoje „Bučiuoju. Rūta“ šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., tik per LNK.

Ilgas sąrašas

Apleistų ir neprižiūrimų pastatų sąraše kasmet būna apie kelis šimtus objektų. Tokiam nekilnojamajam turtui (NT) miestas taiko didesnius mokesčius, tačiau tai neskatina tvarkytis.

„Sąrašas sudaromas kiekvienais metais. Pernai į Apleisto, neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą buvo įtraukti 192 NT objektai. Nė vienas objektas iš sąrašo nebuvo išbrauktas. Dar ankstesniais metais į šį sąrašą buvo įtraukta 213 NT objektų. Į praėjusių metų sąrašą naujai buvo įtraukti 39 objektai. Iš 2022 m. sąrašo nepateko 65 objektai“, – detalizavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Jis nurodė, kad daugiausia apleistų, neprižiūrimų objektų įtraukta Centro seniūnijoje. Be to, čia gausu objektų, kurių vertybes saugo paveldas, tad tokių pastatų remontas paprastai reikalauja didesnių investicijų.

„Gyvenamosios paskirties pastatai yra ne NT mokesčio objektai, todėl jie ir butai negali būti traukiami į apleisto ir nenaudojamo turto sąrašus, taikant jiems bet kokio dydžio NT mokestį. Todėl sąraše vyrauja komercinės paskirties objektai“, – apie tai, kad didesni mokesčiai taikomi tik apleistiems komerciniams pastatams, aiškino P. Keras.

Darbai: kol kas didelių pokyčių A. Jakšto gatvėje nevyksta, pastatas tvarkomas tik minimaliai, kad nekeltų pavojaus praeiviams. / A. Barkausko nuotr.

Miesto skauduliai

Administracijos direktoriaus pavaduotojas „Kauno dienai“ vardijo pastatus, kuriuos miestas norėtų kuo greičiau matyti sutvarkytus. Deja, ledai dažnai net nepajudėję iš mirties taško, tad ir toliau tenka savininkus bausti didesniais mokesčiais.

„Vienas pagrindinių, galinčių reprezentuoti miestą, – Centrinio pašto pastatas. Valstybei priklausantys pastatai šiuo metu yra blogiausios būklės. Didžioji dalis jų pagal paskirtį atleisti nuo NT mokesčio ir taip pat negali būti įtraukti į apleisto ir nenaudojamo turto sąrašus, tačiau kelia pavojų aplinkiniams ir kuria vizualinę taršą“, – teigė P. Keras.

192 – tiek objektų pernai buvo įtraukti į Apleisto, neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

Pasak jo, Kauno miesto savivaldybei priklausantys pastatai nuolat tvarkomi.

„Kauno miesto savivaldybės administracija nupirko apleistą pastatą Vytauto parke, Perkūno al. 4B, kurį sutvarkius, ketinama pritaikyti Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklos poreikiams. Miesto skauduliais taip pat yra tapę privatūs pastatai: Šv. Gertrūdos gatvėje esanti sinagoga, V. Putvinskio gatvėje stovintys buvę bankininkų rūmai, taip pat A. Jakšto gatvėje esanti žydų ligoninė“, – apie pastatus, kurie sutvarkyti galėtų tapti tikromis miesto pažibomis, kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Jis nurodė, kad apleistam NT taikomas 3 proc. objekto vertės mokesčio tarifas. Šį mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija.

„NT mokesčio už 2023 m. sumokėjimo terminas yra iki 2024 m. vasario 15 d.

Įtrauktų į sąrašą objektų, kuriems taikomas didesnis mokesčio tarifas, preliminari NT mokesčio suma 2022 m. sudarė 485 tūkst., o pernai – 611 tūkst. eurų“, – informavo P. Keras.

Prisikėlimas: naujieji savininkai nori sugrąžinti „Versalio“ didybę. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kelia pavojų

Neprižiūrimi pastatai – ne tik miesto vizualinė tarša, bet ir dažnai kelia pavojų aplinkiniams, nes nuo jų krinta plytos, stogo ar sienų dalys, stiklų duženos.

„Apleistas NT gali kelti pavojų arti jo būnantiems asmenims ar kitų žmonių turtui. Trupantys pastatų fasadai, fiziškai pažeisti balkonai, dekoro detalės, šaltuoju metų laiku nesandari lietaus surinkimo ir nuvedimo sistema, o kartu prie jos besiformuojantys varvekliai gali padaryti didelės žalos tiek visiems mums, tiek mūsų turtui.

Apleisti pastatai, ypač miesto Centre ir Senamiestyje, kenkia miesto įvaizdžiui“, – apie tai, kodėl miestas suinteresuotas, kad apleistų pastatų būtų kuo mažiau, kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Ligoninės konversija

Vienas ryškiausių Senamiesčio skaudulių – kelis dešimtmečius stovinti apleista buvusi žydų ligoninė. Ji daug metų įrašyta į apleisto NT sąrašus. A. Jakšto gatvės vaiduoklis jau kurį laiką aptrauktas tentu, tačiau pro jo plyšius kartais matyti byrančios sienos.

„Kauno diena“ dar prieš pusantrų metų rašė, kad pasikeitė pastato šeimininkai. Tąkart naujųjų savininkų atstovai tikino, kad planai nepasikeitę ir šioje vietoje norima atstatyti gydymo paskirties pastatą, įrengti grožio centrą, tačiau iki šiol jokie darbai nevyksta. Dienraštis pasiteiravo, ar planai sutvarkyti šį objektą vis dar gyvi, ar jau palaidoti, ir kauniečiai nesulauks pokyčių?

„Kelios kompanijos yra pateikusios techninius projektus, tad vyks jų vertinimas. Manau, juos peržiūrėję, viską susidėlioję, jei tiks, gal po kelių mėnesių ieškosime rangovo“, – kalbėjo buvusią žydų ligoninę valdančios bendrovės TSMA-T atstovas.

„Šiuo metu lokalizavome byrančias vietas, aprinkome plytas, viską šiek tiek aptvarkėme. Sklype pjauname žolę, užkalėme langus, bet, aišku, kol kas bendras vaizdas nemalonus“, – kad pastatas nuolat kažkiek aptvarkomas, kad nekeltų pavojaus praeiviams, nurodė pašnekovas.

Paskirtis: buvusios žydų ligoninės savininkai tikina, kad po rekonstrukcijos čia ir toliau bus gydymo įstaiga, gal įsikurs ir grožio centras. / A. Barkausko nuotr.

Žada atgimimą

Dar vienas pastatas, laukiantis atgimimo, stovi Laisvės alėjos ir Vasario 16-osios gatvės kampe. Buvęs „Versalio“ pastatas šiuo metu, kaip ir žydų ligoninė, paslėptas po tentu.

Šis pastatas Kaune skaičiuoja jau daugiau kaip 100 metų. 1897–1898 m. pagal architekto Nikolajaus Andrejevo projektą miesto centre buvo pastatyti mūriniai dviejų aukštų pastatai. Antrame aukšte buvo įrengtas „Versalio“ viešbutis, o pirmame duris atvėrė restoranas, kelios parduotuvės, knygynas, kirpykla. Funkcijų ir paslaugų gausa lėmė, kad pastatas ne tik atliko apgyvendinimo, maitinimo funkcijas, bet ir tapo kvartalo kultūros centru.

1920 m. „Versalyje“ būrėsi užsienio svečių klubas. Pastato kaimynystėje, Vasario 16-osios gatvėje, kurį laiką gyveno ir Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Tarpukariu „Versalyje“ rinkdavosi laikinosios sostinės menininkai, teatralai, literatai, elito atstovai. Deja, dabar pastate trūksta gyvybės, tačiau naujieji savininkai žadėjo pastatą prikelti antram gyvenimui.

Prieš keletą metų skelbta, kad architektai parengė viešbučių paskirties pastatų Laisvės al. 88 / Vasario 16-osios g. 3, Kaune, rekonstravimo į viešbučių paskirties pastatą su gyvenamosios, maitinimo ir prekybos paskirties patalpomis projektą.

Apleisti pastatai, ypač miesto Centre ir Senamiestyje, kenkia miesto įvaizdžiui.

Autoriai nurodė, kad norima, jog kultūriškai reikšmingiausia ir žymiausia komplekso erdvė – restoranas – ne tik išlaikytų originalų „Versalio“ pavadinimą, bet ir išsaugotų daugumą unikalių bruožų. Projekte bus siekiama išlaikyti originalaus dydžio „Versalio“ restorano salės erdvę.

Greta atkuriamų sprendinių pastato kompleksą numatoma praplėsti įrengiant požeminę automobilių saugyklą po visu sklypu, o šiaurinėje sklypo dalyje, pratęsiant perimetrinio užstatymo tipologiją, numatoma statyti naują – šešių aukštų gyvenamosios paskirties pastato dalį. Vidinėje kiemo dalyje atkuriamas istoriškai buvęs, tačiau neišlikęs dviejų aukštų užstatymas.

Atsiras darželis

Praėjusiais metais Kauno miesto taryba pritarė, kad Šiaulių gatvėje stovintis nebaigtas statyti „Stoties“ turgaus pastatas bus perimtas visuomenės poreikiams. Miesto savivaldybė skelbė, kad objektas bus pritaikytas švietimo įstaigos ir socialinių paslaugų darbui.

Siekiant užtikrinti tinkamą ikimokyklinio ugdymo organizavimą, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė Centro seniūnijoje nevaldo laisvų žemės sklypų ir nenaudojamo savivaldybės reikmėms nuosavybės teise priklausančio NT, kuris būtų tinkamas minėtoms veiklos vykdyti, savivaldybės administracijos iniciatyva 2021 m. atlikta „Švietimo paslaugų plėtros galimybių ir šioms paslaugoms reikalingos infrastruktūros poreikio Centro seniūnijoje galimybių studija“.

Joje nurodyta, kad, atlikus detalią, nenaudojamų žemės sklypų analizę Centro seniūnijoje, teigtina, kad laisvų sklypų, kuriuose būtų galima vykdyti statybos darbus ir įrengti tikslinių grupių poreikius tenkinančias patalpas ir lauko infrastruktūrą, nėra. Žemės sklypai, vertinant pagal sklypų plotą, yra per maži, taip pat sklypuose esantys pastatai, vertinant jų užstatytą plotą, yra per maži. Atlikus studiją, minėtam tikslui siūloma vienintelė tinkama teritorija, esanti Šiaulių g. 30“, – būtinybę perimti šį turtą į miesto rankas aiškino tokio projekto rengėjai.

Skelbta, kad bendrovė „Kelprojektas“ praėjusių metų spalį parengė sąnaudų ir naudos analizę, kuria pagrįstas Šiaulių g. 30 žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams būtinumas. Šiuo sprendimu siekiama tenkinti viešąjį interesą, numatant įgyvendinti minėto žemės sklypo pertvarkymą ir pastatant visuomeninės paskirties objektą – darželį, lygiagrečiai įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles ir nutiesiant Apynių ir I. B. Volfo ir F. Engelmano gatves.

Minėtu adresu šiuo metu stovi nebaigtas statyti turgaus pastatas, užimantis apie 23 tūkst. kv. m plotą. Pats sklypas taip pat didelis, užimantis daugiau nei 1,43 ha plotą. Tačiau dar neaiški vizija, kaip šis vaiduoklis atrodys po pertvarkų.

„Vizijos, kaip objektas atrodys, dar nėra. Kol kas yra atlikti tik skaičiavimai, kiek ko reikia, kad tokioje vietoje atsirastų ugdymo įstaiga ar jos kompleksas. Sutikime, dabartinis pastatas yra visai kitokios paskirties ir jam pritaikyti reikėtų didelių sumų, tad bus ieškoma geriausių sprendimų, kaip perstatyti ar ką griauti. Tai bus daroma gerokai vėliau“, – „Kauno dienai“ yra komentavęs Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Pokyčiai: savivaldybė užsimojo nebaigtą statyti turgaus pastatą paversti ugdymo įstaiga. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Miesto parama

Miestas siūlo net kelias programas, pagal kurias galima gauti dalinį fasado ar stogo remonto darbų finansavimą. Pasak P. Kero, pagal paveldotvarkos programą nuo šiol pretenduoti į savivaldybės finansinę paramą gali ir UNESCO teritorijos apsaugos zonoje esantys objektai. Paraiškų laukiama iki vasario 2 d.

Savivaldybės atstovas nurodė, kad praėjusiais metais sudaryti susitarimai pratęsti sutartis šiems pastatams: Vytauto pr. 41, P. Višinskio g. 15, Vilniaus g. 30, Vaižganto g. 25, Sporto g. 6, Raguvos g. 11, E. Ožeškienės g. 5 ir 33, Nemuno g. 2 (gaisrinė), Naujalio muzikos gimnazija (projektavimo darbų), Lelijų g. 4, Laisvės al. 41, Laisvės al. 55 (Pienocentro rūmai), Karaliaus Mindaugo pr. 33, J. Jablonskio g. 17, K. Donelaičio g. 6 ir 71, M. Daukšos g. 44, S. Daukanto g. 14, D. Poškos g. 7 ir A. Mickevičiaus g. 17.

P. Keras vardijo, kad iš paveldotvarkos lėšų jau sutvarkyti: E. Ožeškienės g. 5, Eglių g. 5, Aukštaičių g. 41, M. Valančiaus g. 19, Trakų g. 1, Laisvės al. 30A, Vilniaus g. 31 (Šv. Sakramento bažnyčia), Žemaičių g. 27, kino teatras „Daina“, V. Putvinskio g. 72, M. Daukšos g. 8.

„Dėl nekilnojamo turto mokesčio žvelgdama į tą diskusiją, kuri vyko rudenį, galima konstatuoti, kad nebuvo tinkamai pristatyta, paaiškinta visuomenei šio mokesčio svarba ir jo tam tikras neišvengiamumas, kad anksčiau ar vėliau tokį sprendimą teks priimti. Geriau būtų, kad tai padarytume tuomet, kai tai nereikš kažkokių prarastų lėšų Lietuvai“, – antradienį LRT televizijai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tokio paaiškinimo nebuvo ir nauji mokesčiai, natūralu, jie labai sunkiai skinasi kelią. Aš nedėčiau didelių vilčių į nekilnojamo turto mokesčio grįžimą į darbotvarkę paskutiniais metais, rinkiminiu periodu, nes prezidento rinkimų jau prasidėjo kampanija“, – akcentavo ji.

ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma – paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.

Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.

Spalio mėnesį buvo grįžta prie NT mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.

Galiausiai paaiškėjus, kad NT mokesčio įstatymo neberems nei vienas opozicijos atstovas bei „laisviečiai“, projektas buvo „padėtas į stalčių“ ir šiuo metu vis garsiau kalbama, kad mokesčių reformoje kiti žingsniai nebėra galimi, nes 2024 metai – rinkiminiai.

Vis tik Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad sprendimų dar galima ieškoti, o tuo tarpu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tvirtina, jog reikia teigiamai vertinti įstatymų nepriėmimą.

Sprendimas užtruko

Sovietų valdžia iš daugelio religinių bendruomenių buvo atėmusi nekilnojamąjį turtą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėta atkūrimo į nuosavybės teisę procedūra. Pagal ją kone prieš 30 metų nuosavybės teisės buvo atkurtos ir Skaisčiausios Mergelės Marijos Širdies Dukterų kongregacijos Lietuvos vikariatui.

Dar 1995 m. Kauno miesto tarybos sprendimu atkurtos nuosavybės teisės Skaisčiausios Mergelės Marijos Širdies Dukterų kongregacijos Lietuvos vikariatui į išlikusius pastatus M. Valančiaus g. 10 ir 10A, Kaune. Pagal šį sprendimą vienuolėms grąžinti keturi butai, esantys minėtuose pastatuose. Tačiau tai buvo tik dalis turto, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės.

2001 m. Skaisčiausios Mergelės Marijos Širdies Dukterų kongregacijos Lietuvos vikariatui buvo natūra grąžintos M. Valančiaus g. 10A pusrūsyje esančios patalpos. 2003-iaisiais už negrąžintą turtą išmokėta kompensacija, tačiau vis tiek dar liko du butai, už kurį nebuvo nei atsiskaityta, nei jis grąžintas vienuolėms. Tik šią savaitę vykusiame tarybos posėdyje nuspręsta už šį turtą kompensuoti pinigais.

„Priežastys įvairios: teisminiai ginčai, kompensacijos formos pasirinkimas, galbūt didelis specialistų darbo krūvis. Konkrečias priežastis nurodyti sudėtinga, kadangi kalbame apie beveik 30 metų laikotarpį“, – kodėl tik dabar nuspręsta vienuolėms atlyginti už sovietų nusavintą turtą, „Kauno dienai“ komentavo Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Už M. Valančiaus g. 10A name esančius, bet negrąžintus butus Skaisčiausios Mergelės Marijos Širdies Dukterų kongregacijos Lietuvos vikariatui numatyta išmokėti daugiau nei 251 tūkst. eurų kompensaciją. Ji apskaičiuota įvertinus turtą. Ši suma bus išmokėta iš valstybės biudžeto.

Gyventojai dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipiasi retai, kadangi šios procedūros ir procesas praktiškai yra baigtas.

Pavieniai atvejai

Pasak miesto savivaldybės specialisto, didžioji nuosavybės teisės atkūrimo banga jau praėjo, tačiau kartais vis dar atsiranda objektų, kurie nebuvo grąžinti ir buvusiems savininkams dar neišmokėtos kompensacijos.

„Tokio turto – labai nedaug. Likę pavieniai atvejai, kurie dar neįgyvendinti. Iš tiesų gyventojai dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipiasi retai, kadangi šios procedūros ir procesas praktiškai yra baigtas“, – kalbėjo D. Valiukas.

„Be abejo, teismui priėmus sprendimą atnaujinti nuosavybės grąžinimo procedūrą ir paaiškėjus, kad kompensacija nebuvo išmokėta, o ji priklausė pretendentams, ją tektų sumokėti“, – pridūrė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas.

Negrąžinamas turtas

Sovietų valdžiai nusavinus turtą, neretai pastatuose įsikūrė nauji šeimininkai, pradėtos teikti viešosios paslaugos, todėl senieji savininkai ne visada galėjo sugrįžti į buvusius namus.

Būtent tokiais atvejais, atkūrus nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, išmokėtos kompensacijos.

„Paprastai natūra nebuvo grąžinami pastatai, kuriuose veikdavo įvairios švietimo, kultūros ar panašios viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos. Taip pat, jei turtas žymiai rekonstruotas ar perstatytas“, – pažymėjo D. Valiukas.

Rakto nuo naujų namų tenka laukti ir pusdienį, o ką gausi – nežinia.

„Pasirinkimo, aišku, čia didelio nėra, niekas čia neleidžia rinktis, jau ką duoda, tą duoda. Bet pavyko įrodyti ir kad kambaryje pelėsis gyvena, ir kad labai nešvaru. Žodžiu, tokio kapitalinio remonto reikalaujantis kambarys, tai sutiko pakeisti į šiek tiek geresnį“, – teigė Vilniaus gyventoja.

Kol vieni svajoja apie didesnę lovą ar naujus baldus, iš Kauno psichologijos studijuoti atvykusi Kamilė jau žvalgosi vietos automobiliui, mat, naujų namų duris pravėrė viena pirmųjų.

„Dažų galbūt šį kartą ir neprireiks, bet baldų ir įvairių čiužinukų bei galų gale studentiško maisto įvairaus tai tikrai reikės. Bet, na, turbūt taip ir gyvename visi studentišką gyvenimą“, – pasakojo Kamilė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau pasijausti lyg studentams teks ir studijas baigusiems prieš kelis dešimtmečius. Tiems, kurie į sostinę atsikraustys nuo rudens, teks gyventi kompaktiškai, mat, į 33 m² butą teks sutalpinti nemažai: ir virtuvę, ir darbo kambarį, ir miegamąjį. O už tai teks pakloti beveik 700 eurų.

Kam svarbu ne kvadratūra, bet kambarių skaičius, o piniginė jau dabar per plona, brokeriai siūlo kitą išeitį – naujo plano butus.

„Jeigu išplanavimas leidžia, tai dažnu atveju tiesiog virtuvė yra iškeliama į didesnį svetainės kambarį ir iš virtuvės kambario yra daromas vienas iš miegamųjų“, – aiškino brokeris Mantas Mikočiūnas.

Nors vietos tiek pat, kambariai – du. Nuomos kaina pakyla, tad iš to išlošia ne būsimi nuomininkai, o būsto savininkas – vietoje 400 eurų po pertvarkymo toks butas mėnesiui galėtų kainuoti ir pusę tūkstančio. Nors nuomos kainos sostinėje dar vasaros pabaigoje ir taip šoktelėjo bene 10 proc.

„Nuomotojas, būsto savininkas, stengiasi irgi dažniausiai pataikyti į tą laikotarpį t. y. į tą sezoniškumą, kuris yra palankiausias jam kaip nuomotojui“, – sakė M. Mikočiūnas.

„Nekilnojamo turto rinkoje toks reiškinys kaip sezoniškumas nelabai egzistuoja, nors yra populiaru apie tai kalbėti, kad va, ruduo ateis ir galbūt rinka atsigaus arba kas nors įvyks ir pasikeis“, – teigė „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Arnoldas Antanavičius.

Mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad prieš rudenį sparčiai išaugo ne tik nuomininkų, bet ir būsto nuomotojų skaičius.

„Gyventojų, kurie išsiėmė verslo liudijimus turime apie 20 tūkst. Jie atitinkamai deklaravo apie 150 mln. eurų pajamų“, – informavo VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Prieš kelis metus pajamos nesiekė net 100 mln. eurų, o būstą išnuomoti galinčių gyventojų buvo kiek daugiau nei 12 tūkst. Viena iš versijų, kodėl jų padaugėjo, kad gyventojai, kuriems nelabai pavyksta parduoti būsto, o kainos sumažinti jie nenori, kaip išeitį pasirenka nuomą.

Išaugus butų skaičiui, nekilnojamojo turto analitikai mato artėjančius kainų pokyčius. Ekspertai tikisi, kad sparčiau nuomos kainos kristi galėtų žiemos pradžioje, nors Lietuvoje vos dešimtadalis gyventojų neturi nuosavo būsto

Tapo nebereikalingos

Viešajame aukcione parduodamo NT sąraše įrašytos net kelios buvusios švietimo įstaigos. Tikimasi, kad šie pastatai atras naujus šeimininkus, nes Kauno miesto savivaldybė nemato galimybių objektų panaudoti visuomenės poreikiams.

Viena tokių parduodamų mokyklų yra Pramonės pr. 35. Čia seniau veikė Tito Masiulio jaunimo mokykla. Už šį keturių aukštų pastatą viešajame aukcione nustatyta daugiau nei 441 tūkst. eurų pradinė suma.

Sausio 13-osios aukos – Tito Masiulio – vardu pavadintos mokyklos istorija prasidėjo 1994-asiais ir tęsėsi iki 2018 m., kai jaunimo mokykla buvo prijungta prie Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro. Po reorganizacijos Pramonės prospekte esantis pastatas tapo nebereikalingas. Į aukcione parduodamų pastatų sąrašą buvusi mokykla įtraukta 2021-aisiais, tačiau naujo šeimininko dar nerado.

Kita miestui nebereikalinga mokykla – Verkių g. 30. Čia seniau veikė Kauno „Žiburio“ pradinė mokykla. Nurodoma, kad likutinė pastato vertė – beveik 428 tūkst. eurų.

Nebereikia: keturių aukštų buvęs T. Masiulio jaunimo mokyklos pastatas – ant aukciono prekystalio. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nereikia ir medinuko

Dar viena švietimo įstaiga, įtraukta į viešai parduodamų objektų sąrašą, – buvusi Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla. Savanorių pr. 91-uoju numeriu pažymėto medinuko pardavimą kauniečiai vertina nevienareikšmiškai.

Beveik prieš dešimtmetį buvo skelbiama, kad mokykla bus išsaugota, čia pradinukai toliau galės mokytis, tačiau po kelerių metų savivaldybės planai pasikeitė, nes specialistai konstatavo, kad patalpos neatitinka tokioms įstaigoms keliamų reikalavimų.  Mokiniai iškelti į Žaliakalnio progimnaziją, o pastatas liko tuščias, kurį laiką naudotas pagal panaudos sutartį su viešosiomis įstaigomis.

Dabar nurodoma, kad dviejų aukštų rąstinio pastato, kuriame ir buvo mokykla, taip pat ūkinio pastato ir kieme esančių statinių likutinė vertė nesiekia nė 42 tūkst. eurų.

Kauno miesto savivaldybė prieš kelerius metus skelbė, kad pastatas – avarinės būklės. Todėl 2021-aisiais pastatas įtrauktas į savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą, parduodamą viešajame aukcione. Kaip buvo teigiama miesto atstovų pranešime, 2018 m. Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentas, atsakydamas į mokinių tėvų skundus, konstatavo, kad netoleruotina reikalauti, jog pastatas būtų išsaugotas, kai jam reikalingas kapitalinis remontas.

Dokumente esą pabrėžta, kad Kauno V. Bacevičiaus pradinėje mokykloje mokiniai neturi tinkamų edukacinių erdvių ugdymo procesui įgyvendinti – nėra aikštyno, stadiono, skaityklos, sporto salės ir kitų reikalingų erdvių. Auklėtiniai buvo mokomi neužpildytose klasėse, nors pagal teisės aktų reikalavimus kiekvienoje jų turi būti po 24 mokinius. „Tai rodė neracionalų lėšų panaudojimą“, – tąkart komentavo savivaldybės atstovai.

Paskirtis: nauji šeimininkai turės pasitelkti fantaziją, ką galima padaryti iš buvusios pragarinimo kameros. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kaip tada buvo cituojamas Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, miestas ilgą laiką ieškojo įvairių įmanomų būdų, kaip pastatą įgalinti, tačiau visi bandymai buvo nesėkmingi dėl avarinės objekto būklės.

„Analizavome nemažai skirtingų alternatyvų, kurios leistų efektyviai prikelti pastatą naujam gyvenimui, tačiau jis yra visiškai nusidėvėjęs ir netinkamas naudoti. Muzikos, dailės ir kitos neformaliojo ugdymo įstaigos, kurių vadovams siūlyta apsvarstyti galimybę įsikurti šiose patalpose, to atsisakė dėl nederamų sąlygų.

Taigi dėl šių objektyvių priežasčių čia jokių funkcijų ar veiklų nenumatyta. Atnaujinti statinių kompleksą kainuotų pernelyg brangiai.  Žaliakalnis kartu su aplinkiniais mikrorajonais sparčiai auga ir keičiasi, todėl nėra prasmės delsti ir stabdyti miesto plėtros“, – tuomet teigė D. Valiukas.

2020 m. kovą buvusi mokykla buvo išbraukta iš kultūros vertybių registro, teisinė apsauga panaikinta.

„Mokyklos, esančios Pramonės pr. 35 ir Savanorių pr. 91, yra prastos būklės, nepatogaus suplanavimo ir dydžio. Mokykla, adresu Verkių g. 30, lieka įtraukta į Privatizuojamų objektų sąrašą, ketinama ją panaudoti švietimo veiklai, tačiau konkrečių sprendimų dar nepriimta“, – apie visų trijų mokyklų pardavimą dabar „Kauno dienai“ komentavo D. Valiukas ir pridūrė, kad, nors į viešajame aukcione parduodamų NT objektų sąrašą pastatai įtraukti ne vienus metus, tačiau šios mokyklos esą anksčiau nebuvo parduodamos aukcionuose.

Likimas: nors Chemijos g. 4C esanti automobilių stovėjimo aikštelė įtraukta į sąrašus, dėl jos pardavimo specialistai dar nesutarė. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Ką dar parduoda?

Dabartiniame viešajame aukcione parduodamų NT objektų sąraše galima aptikti kelias dešimtis nugyventų butų, kambarių ar namų. Dalis į miesto rankas buvo patekę mirus šeimininkams, kiti per ilgą laiką ypač nusidėvėjo, tad remontuoti tokio turto miestui neapsimoka.

Tačiau savivaldybė siekia parduoti ir kitokį turtą, kuris negali būti panaudotas miesto poreikiams. Štai yra keletas sandėlių, kurių kaina svyruoja nuo tūkstančio iki keliolikos tūkstančių eurų. Į sąrašą įtrauktos ir buvusios bibliotekos patalpos, esančios P. Baršausko g. 92, tačiau specialistai „Kauno dienai“ teigė, kad kol kas patalpos naudojamos, tad aukcionas šiam objektui šiuo metu neorganizuojamas.

„Bibliotekos veiklai šios patalpos nebenaudojamos, o šiuo metu jomis naudojasi Kauno bendruomenės centras „Girsta“, kuris erdves pritaiko visuomenės poreikiams“, – pažymėjo D. Valiukas.

Chemijos g. 4C esanti automobilių stovėjimo aikštelė – taip pat sąraše, bet ir jos likimas dar ne iki galo aiškus. „Šiuo metu aikštelė neparduodama, kadangi numatyta ją skirti Kauno ledo arenos naudotojų poreikiams. Kol neaiškus šio objekto ilgalaikis valdytojas ir nežinomi poreikiai, aikštelės aukcionas neskelbiamas. Ji šiuo metu išnuomota, tad konkretus vietų skaičius ir jo naudojimas priklauso nuo nuomininko sprendimo“, – komentavo Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas.

Žvalgantis po aukcione ruošiamų parduoti NT objektų sąrašą, akys užkliūva už kelių objektų, kurių paskirtis, matyt, žinoma tik tam tikrų sričių specialistams. Štai T. Masiulio g. 18 miestui priklauso pragarinimo kamera. Nurodoma, kad šio inžinerinio statinio plotas 262,71 kv. m, o jo likutinė vertė lygi nuliui eurų.

„Tai inžinerinis statinys iš betono ir metalo elementų, panašus į pamatus. Savivaldybei šis objektas atitekęs kaip bešeimininkis turtas. Jis gali būti naudojimas pagal poreikius“, – apie tai, kad nauji šeimininkai galės pasitelkti fantaziją ir pragarinimo kamerą pritaikyti saviems tikslams, kalbėjo D. Valiukas.

Savivaldybė siekia atsikratyti ir kiemo rūsio, esančio A. Juozapavičiaus pr. 21E. Už pirmo aukšto mūrinio pastato pusrūsyje esantį ir fiziškai pažeistą objektą tikimasi gauti ne mažiau kaip 908 eurų.

„Šis kiemo rūsys nėra kareivinių pastate ir nepatenka į kareivinių teritoriją. Parduoti turtą gyventojams nebuvo bandyta“, – pridūrė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Vyksta nuolat

Savivaldybė nuolat aukcionuose parduoda nereikalingą turtą. Jei neatsiranda pirkėjų, aukcionai kartojami, tik tuomet jau mažinama pradinė kaina.

„Šiais metais įvyko 33 pirminiai aukcionai, 41 aukcionas buvo skelbtas pakartotinai“, – įvardijo D. Valiukas.

Pasak specialisto, šiais metais už aukcione parduotą turtą miesto biudžetas papildytas daugiau nei 800 tūkst. eurų. „Aukcione parduotas ne itin brangus, savivaldybės funkcijoms nenaudojamas ir niekuo neišskirtinis turtas. Buvo parduoti nenaudojami būstai, palėpės ir ūkiniai pastatai“, – pridūrė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas.

Pašnekovas aiškino, kad aukcionuose populiariausi nebrangūs objektai ir nedideli, patraukliose miesto vietose esantys butai. „Gana greitai parduodami bendrabučių kambariai. Dažniausiai pirkėjų netenkina aukšta pradinė kaina, kitais atvejais objektai parduodami pagal klientų poreikį konkrečiam objektui“, – teigė D. Valiukas.

EBPO skelbia, kad devynios iš dešimties Lietuvos šeimų gyvena nuosavame būste. Tokia statistika pasigirti negali jokia kita šalis. Tačiau, kad šiuo metu įsigyti kokybišką būstą už įkandamą kainą Lietuvoje yra iššūkis, o ne galimybė, mato ir Vilniuje viešintis ekspertas. Jo akimis, būsto kainos Lietuvoje dvigubai didesnės nei kitur.

„Būsto kainos kyla visur. Euro zonoje būsto kainos išaugo 16 proc., o Lietuvoje – 33 proc. Tai tikrai didžiulis augimas“, – sakė Lietuvoje viešinti EBPO Užimtumo, darbo ir socialinių reikalų direktorato narys Markas Pearsonas.

„Šiandien naujas butas su daline apdaila Vilniuje vidutiniškai kainuoja 170 tūkst. eurų. Tam reikia bent 25 tūkst. eurų savo įnašo. Parodykite man jauną šeimą, kuri, be tėvų pagalbos, tiek pinigų turi kišenėje“, – situaciją apžvelgė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

EBPO mano, kad problemą iš dalies išspręstų nuoma – daugiau nuomotis, o ne pirkti būstą, kaip tą jau seniai daro vakarų šalys.

„Negerai, jei žmogus visą gyvenimą gyveną vienoje vietoje nepaisydamas savo poreikių ir galimybių. Mes ir kalbame apie lankstesnį nuomos sektorių, kad šeimos turėtų daugiau galimybių rinktis“, –  teigė M. Pearsonas.

Tas „tango dviem“ nuomos rinkoje turi užsimegzti.

„Tas „tango dviem“ nuomos rinkoje turi užsimegzti“, – idėjai skatinti nuomą pritarė S. Gentvilas.

Populiarinti nuomą tarptautiniai ekspertai siūlo per mokesčių lengvatas investuotojams, kad šie daugiau statytų ne pardavimui, o nuomai skirtus būstus, o žmones skatinti registruoti nuomos sutartis.

„Nuomos rinka šiuo metu yra santykinai dideliame šešėlyje. Valstybė nelabai daug ką yra padariusi, kad ją iš to šešėlio ištrauktų. Verslui yra sunku konkuruoti“, – teigė Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.

Lietuvos politikai jau ruošia įstatymų pakeitimus dėl nuomos plėtros.

„Šiandien įstatymai negina nuomininko ir neskatina vystytojų ar savivaldybės siūlyti būsto nuomą“, – apie spragas įstatymuose pasakojo aplinkos ministras. Jis žada daugiau nuomos būstų regionuose, tačiau investuotojų tokie projektai nevilioja.

„Nedidelės įmonės dažnu atveju neturi pakankamai pinigų, kad galėtų tuos projektus vystyti ir įgyvendinti. Čia daugiau būtų klausimas kaip finansuoti tokius projektus“, – sakė bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.

Gyventojų nuoma irgi nevilioja. Jie ragina valdžią ieškoti priemonių, kad nuosavas būstas taptų prieinamesnis, mažinti būsto paskolų palūkanas.

Lietuvos būsto paskolų palūkanos jau perlipo 5 proc. ribą, bet aplinkos ministras to nesureikšmina. „Neįsivarykime savęs į kampą. Lenkijoje palūkanos yra 7 proc.“, – sakė jis.

Socialinės aplinkos ir darbo ministerija puse lūpų kalba, kad galbūt metas grąžinti būsto paskolos draudimą, kad būtų kompensuojama dalis pradinio įnašo. Tai Lietuvoje veikė iki praėjusios krizės. EBPO pabrėžė, kad reikia peržiūrėti ir paramą jaunoms šeimoms, perkančioms pirmąjį būstą.

Gamta ir istorija

„Pamiškė“ – namai gamtos apsuptyje, nenutolus nuo aktyvaus gyvenimo ritmo. Užliedžiuose, prie pat Kauno, įgyvendinamą projektą sudaro 30 individualių namų. Kviečiame jus atvykti.

Vakariniu Užliedžių pakraščiu teka Nevėžis, jo šlaitas patenka į  Nevėžio kraštovaizdžio draustinio teritoriją. Draustinyje ant upės kranto netoli Užliedžių įrengta pažintinė poilsio aikštelė.

Nevėžio vingiai itin vaizdingi bet kuriuo metų laiku. Tai vieta, idealiai tinkanti tiek aktyvaus, tiek ramaus poilsio mėgėjams. Gausu takų, takelių maloniai ir svajingai pasivaikščioti, energingai bėgti kilometrus ar  pasivažinėti dviračiais vaizdingomis apylinkėmis.

Užliedžiai įdomūs ir savo gamta, ir istorija. Minimi nuo XVII a. Vėliau čia veikė Užliedžių dvaras. Lietuviškos spaudos draudimo metu veikė slapta lietuviška mokykla.

Kvartalas statomas sklype, nuo kurio iki parduotuvės – 2 km, o 3 km iki viešojo transporto stotelės, darželio, kavinės, sporto klubo, mokyklos, grožio salono. Užliedžiuose veikia bendruomenės centras, kultūros centras su aktyviais meno kolektyvais, biblioteka, Užliedžių mokykla-daugiafunkcis centras.

Užliedžiuose, Pienių gatvėje, šiemet atidarytas naujas modernus aštuonių grupių darželis, kurį lankyti gali 118 mažylių. Šiame darželyje įrengtas sensorinis kambarys ypač naudingas specialiųjų poreikių vaikams.

Mūsų statomi nauji butai, kotedžai ir namai pasižymi nepriekaištinga kokybe ir pritaikyti žmonėms, turintiems skirtingų gyvenimo prioritetų.

Stato vystytojas

„Pamiškės“ projektą inicijavo, vysto ir jį įgyvendina didelę patirtį nekilnojamojo turto srityje turinti Lietuvos bendrovė „Norvegijos kontaktai“.

Stabilumas, kokybė ir atsakomybė už savo darbus lėmė klientų ir verslo partnerių pasitikėjimą. Projektai atitinka naujausius būstui keliamus reikalavimus ir dažnai viršija klientų lūkesčius.

„Mūsų statomi nauji butai, kotedžai ir namai pasižymi nepriekaištinga kokybe ir pritaikyti žmonėms, turintiems skirtingų gyvenimo prioritetų“, – teigia „Norvegijos kontaktų“ atstovai.

Ši bendrovė sėkmingai įgyvendino daugybę NT projektų ir turi septyniolikos metų patirtį.

Modernūs ir patvarūs pastatai

30 individualių namų kvartalui „Pamiškė“ parinkta rami, jauki ir saugi kaimynystė, jums nereikės sukti galvos dėl kokybės, komforto namuose ir kvartalo infrastruktūros.

Namai statomi iš itin kokybiškų ir patvarių medžiagų. A++ energinio naudingumo klasės kartelė leis pajusti namų ekonomiškumą – džiaugsitės mažomis eksploatavimo išlaidomis visais metų laikais. Lanksčiųjų plytelių fasadas suteiks solidumo ir užtikrins unikalų ir dinamišką vaizdą kasdien.

Nepamirštas ir tvarumas. Egzistuoja itin daug mažų detalių, kurias pakeitus kasdienybėje galime prisidėti prie aplinkos tausojimo. Šiame projekte rasite energiją taupantį apšvietimą – LED šviestuvai ir judesio davikliai leis sumažinti elektros suvartojimą.

Projektui parinktas aeroterminis šildymas oras–vanduo. Šią sistemą patogu valdyti, ji užtikrina komfortą, tyliai veikia, be to, žemos energijos sąnaudos.

Terasos ir kiemas

„Norvegijos kontaktų“ atstovai atkreipia dėmesį, kad didžios idėjos gimsta atvirose erdvėse, kuriose atsiveria nepakartojamas kintančių metų laikų vaizdas. Jūsų ir šeimos svajonės pradeda pildytis!

Naujojo projekto „Pamiškė“ naujakurių poreikiams skirta po privatų kiemą ir terasą. Sutvarkyta viso kvartalo aplinka, pasirūpinta ir tvarka. Apželdinta teritorija, asfaltuotos gatvės, trinkelėmis iškloti šaligatviai, įrengtas lauko apšvietimas, erdvios automobilių aikštelės.

„Šalia žaliuojančio Nevėžio kraštovaizdžio draustinio atrasite naujus namus ir naują komfortišką kasdienybę“, – kviečia „Norvegijos kontaktai“.

Apie projektą „Pamiškė“ trumpai ir aiškiai:

Vieta, adresas: Aitvarų g. 1, Užliedžiai, LT-54303, Kauno r. sav.;

Kvartale – 30 dviaukščių individualių namų, kurių kiekvienas – 134 kv. m ir su 26 kv. m garažu;

Pastatų energetinė klasė – A++ ;

Pamatai – gręžtiniai, klojiniai, apšiltinti iš išorės 15 cm, iš vidaus 10 cm ir taip pat iš apačios 10 cm;

Stogas – skardinis pagal A++ klasės reikalavimus;

Lauko durys – šarvuotos;

Langai – „Veka softline 82“,septynių kamerų;

Šildymas – aeroterminis oras-vanduo;

Fasadas – klinkeris.

Daugiau informacijos rasite www.pamiske.lt arba susisiekite su „Norvegijos Kontaktų atstovėmis“:

Lina Maliauskienė, tel. nr. +370 699 20002, el. p. lina.m@norvegijoskontaktai.lt;

Simona Cvetkovaitė, tel. nr. +370 660 33222, el. p. simona.c@norvegijoskontaktai.lt.

„Paskutinio pavasario mėnesio pardavimų rezultatas yra daug pasakantis Lietuvos NT rinkos lakmuso popierėlis. Bendros šalies ekonominiai rodikliai triumfuoti pagrindo nesuteikia, todėl būsto pardavimų skaičius visiškai atitinka aplinkybes. Praėjusiais metais paklausai atslūgus šiemet ji stabilizavosi ir sudaro apie 220 sandorių per mėnesį. Aš tai priskirčiau akivaizdžiai „naujajai normalybei“, kuri artimiausiu metu išliks ir prie kurios plėtotojai sėkmingai prisitaikė, todėl stabilizaciją matome visose srityse – taip pat ir kainų bei pasiūlos“, – teigia „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Grafikas nr. 1: Vilniaus būsto rinkos dinamika 2020–2023 m. („Citus“ duom.)

Ekspertas padėtį vertina kaip pozityvią, nes pirkėjų susidomėjimas išlieka aukštame lygyje, lyginant su ankstesniais rinkos sulėtėjimais. Taip pat auga darbo užmokestis, mažėja infliacija, todėl šiais metais galime matyti ir aktyvesnių laikotarpių, o didesnis rinkos sujudimas projektuotinas kitų metų pradžiai, kada, tikėtina, mažėjantis EURIBOR ims didinti konkurenciją tarp pirkėjų.

„Augantis EURIBOR prisideda prie NT rinkos atvėsimo ir įperkamumo trumpuoju laikotarpiu suprastėjimo, nors bankų maržos leidžiasi žemyn. Tačiau ilguoju laikotarpiu, esant stabilioms būsto kainoms ir augant darbo užmokesčiui, įperkamumo tendencija turėtų būti pozityvi, o aukštesnės būsto paskolų įmokos bus tik trumpalaikiu reiškiniu. Todėl būsto rezervavimui šiuo metu yra geros sąlygos. Pavyzdžiui, rezervuojant būstą, kurio pirkimo–pardavimo (notarinis) sandoris bus sudaromas vėliau, fiksuojama kaina bus šiandienė, o palūkanos, tikėtina, mažesnės“, – pažymi Šarūnas Tarutis.

Paskutinį pavasario mėnesį „Citus“ valdomuose projektuose Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose fiksuota 20 rezervacinių ir preliminariųjų sandorių. Vilniuje gegužę susitarta dėl 11 (naujajame projekte „Kaip Niujorke by CITUS“, taip pat „Miško arduose by CITUS“, „Visi savi by CITUS“, „PaJustyje by CITUS“ ir „Link Ten by CITUS“, kur paskutinę gegužės dieną parduotas paskutinis butas), Kaune – dėl 5 (projekte „Radio City by CITUS“), o Druskininkuose – 4 (projekte „Nemunas by CITUS“).

Grafikas nr. 2: Kauno būsto rinkos dinamika 2020–2023 m. („Citus“ duom.)

Gegužę organizuotame Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) Būsto forume akcentuota, jog NT pasiūlos lankstumas padidėtų, jei biurokratija statybų leidimų išdavimo srityje mažėtų. Tai ne tik padidintų naujų projektų skaičių, bet ir užtikrintų konkurencines sąlygas pirkėjų atžvilgiu, o tai – dar vienas galimas katalizatorius paklausos didėjimui.

Praėjusį mėnesį Vilniaus naujų būstų „sandėlyje“ buvo 4 214 butų ir kotedžų, o Kaune – 1 079.

Kalbant apie skirtingas būsto klases, tiek Vilniuje, tiek Kaune ekonominio segmento būstų dalis kryptingai mažėja: Vilniuje jų priskaičiuojama 1 732, Kaune – 338. Sostinėje vidutinio segmento būstų pasiūla yra 1 890 vnt.; prestižinių ir liukso klasės būstų beveik po lygiai, atitinkamai, 306 ir 282. Laikinojoje sostinėje vidutinio segmento būstų sandėlį sudaro 503, prestižinio – 153; liukso klasės projektų Kaune šiuo metu nesiūloma.

Grafikas nr. 3: Pasiūlos dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2023 m. („Citus“ duom.)

Sostinėje vidutinė, orientacinė pasiūloje esančių naujų butų kaina fiksavo stabilius rezultatus: gegužę skaičiuojama 40 Eur arba 1,22 proc. korekcija (nuo 3 283 iki 3 243 Eur už kv. m). Kaune situacija labai panaši: butų kainų pokytis siekė 20 Eur arba –0,74 proc. (nuo 2 711 iki 2 691 Eur/kv. m) – taigi, išliko stabili, o pokyčius, tikėtina, nulėmė pasiūlos pasikeitimai.

Nuo metų pradžios vidutinės pirminės rinkos pasiūlos kainos Vilniuje nusileido 1,52 proc., o Kaune – išaugo 6,7 proc. Todėl belieka išskirti tendenciją, prasidėjusią praeitų metų pabaigoje – dviejų didžiausių Lietuvos miestų kainos NT rinkoje neišvengiamai panašėja, Kaunas sparčiais žingsniais vejasi Vilnių.

Grafikas nr. 4: Pasiūlos kainų dinamika Vilniaus ir Kauno būsto rinkose 2020–2023 m. („Citus“ duom.)

Tikslas – modernizacija

Kauno mieste TB šiuo metu valdo 160 objektų, 79 iš jų – bešeimininkis parduotinas turtas.

Pasak TB direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus, vienas pagrindinių TB uždavinių – siekti, kad valstybės institucijos turėtų tiek ploto, kiek joms reikia ir jis būtų energiškai efektyvus.

„Mūsų planas – užtikrinti, kad iki 2030 m. 70 proc. Turto banko portfelio sudarytų C ir aukštesnės energinės klasės biurai. Tam kasmet planuojamos investicijos pastatams modernizuoti. Tokios investicijos Kauno mieste šiemet ir kitąmet sieks beveik 9 mln. eurų“, – „Kauno dieną“ informavo M.Sinkevičius.

Ji pabrėžė, kad TB siekia atsisakyti patalpų pastatuose, bet pasilikti didelius biurų pastatus.

„Taip paprasčiau turtą prižiūrėti, jį atnaujinti, o gyventojams fizinės paslaugos teikiamos vienoje, koncentruotoje, vietoje“, – atkreipė dėmesį specialistas.

Į modernizuotus pastatus įsikėlusios institucijos taupo valstybės lėšas – sunaudojama mažiau elektros, šilumos energijos.

Sinergijos galimybės

M.Sinkevičius sakė, kad TB aktyviai siekia, kad įstaigos dažniau taikytų hibridinį darbo organizavimo metodą, kai dalį laiko darbuotojai dirba biure, kitą dalį – iš namų.

„Taip dirbant organizacijoms nereikia turėtų 100 proc. reikalingų fiksuotų darbo vietų. TB atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad dauguma viešojo sektoriaus darbuotojų pritaria tokiam darbo būdui, o beveik pusė apklaustųjų nurodė, kad, renkantis darbą, galimybė dirbti lanksčiai yra labai patraukli“, – sakė M.Sinkevičius.

Siekiama, kad miestuose ir miesteliuose valstybės institucijos būtų kompaktiškai sukoncentruotos vienoje ar keliose konkrečiose vietose.

„Dirbdamos viename pastate institucijos neretai atranda ir sinergijos galimybių, atsiranda daugiau bendradarbiavimo. Gyventojams taip pat patogiau, nes visos paslaugos teikiamos tokiuose klasteriuose ir nereikia važinėti po visą miestą, po skirtingas institucijas. Tokius pastatus prižiūrėti taip pat pigiau – dalimi paslaugų institucijos gali naudotis bendrai. Geras pavyzdys yra Marijampolėje. Čia į pastato modernizaciją ketinama investuoti 2,7 mln. eurų, o jame įsikurs net  vienuolika valstybės institucijų“, – pabrėžė M.Sinkevičius.

Erdvės: M. Sinkevičius pabrėžė, kad svarbi Turto banko užduotis – aprūpinti valstybės institucijas joms reikalingomis patalpomis. Justinos Lasauskaitės ir Laimučio Brundzos nuotr.

Prireikia aukcionų

Visi miestai stengiasi turėti kuo mažiau bešeimininkio turto – neintegruotų, apleistų, nesaugių pastatų ir teritorijų.

Dažniausiai prastos būklės turtas TB tenka kaip paveldėjimas, kai, mirus pastato šeimininkui, neatsiranda velionio artimųjų.

„Bešeimininkis turtas dažnai yra butai, jų dalys, garažai, įvairūs sandėliukai. Toks turtas valstybės funkcijoms nereikalingas, todėl jis parduodamas viešuosiuose elektroniniuose aukcionuose. Jei objektai  didesni, jie yra užsandarinami, techniškai sutvarkomi, kol bus parduoti aukcione“, – sakė vadovas.

Investicijos į pažangą

M.Sinkevičius pabrėžė, kad svarbi TB užduotis – aprūpinti valstybės institucijas joms reikalingomis patalpomis.

„Tuo tikslu TB parduoda energiškai neefektyvų, institucijoms nereikalingą nekilnojamąjį turtą, o už gautas lėšas modernizuoja senus, stato naujus pastatus“, – sakė vadovas.

Modernizuojant pastatus, jie net tik apšiltinami, sutvarkomos sistemos, bet, kur galima, įrengiamos saulės elektrinės ant stogų, šiuolaikiškai suprojektuojamos darbo erdvės.

„Į modernizuotus pastatus įsikėlusios institucijos taupo valstybės lėšas – sunaudojama mažiau elektros, šilumos energijos. Pavyzdžiui, skaičiuojame, kad, įgyvendinus Vilniuje, Goštauto gatvėje, ministerijų miestelio projektą, čia įkėlus devynias ministerijas, valstybė kasmet sutaupytų po 3 mln. eurų vien komunalinių išlaidų“, – tvirtino M.Sinkevičius.

Planai Kaune

TB „Kauno dienos“ redakciją informavo, kad Kauno mieste įgyvendinami arba artimiausiu metu bus pradėti įgyvendinti trys projektai, kurių bendrą investicijų vertė sieks beveik 9 mln. eurų.

Jovarų g. 3 modernizuojamas pastatas (iš viso 1 900 kv. m). Investicijų vertė – 4 mln. eurų. Darbų pabaiga – 2023 m. rugsėjis.

A. Juozapavičiaus pr. 57 modernizuojamas pastatas (iš viso 3 900 kv. m). Investicijų vertė – 3,15 mln. eurų. Darbų pabaiga – 2023 m. spalis. Čia įsikels šešios institucijos. Gyventojams tai bus patogu, nes daug paslaugų bus teikiamos vienoje vietoje.

Šv. Gertrūdos g. 4 modernizuojamas pastatas (iš viso 2 100 kv. m). Investicijos sieks 1,7 mln. eurų. Projektas šiuo metu – planavimo stadijoje.