-
Keli šimtai žmonių žygiavo tautininkų eitynėse: reikalavo apriboti KT galias 16
„Lietuvių tauta įsteigė ir atkūrė savo valstybę, pirmiausiai lietuviai ir yra atsakingi už savo šalį, už savo tėvynę, todėl sakome ir nuolat kartojame: Lietuva nepriklauso nei Maskvai, nei Briuseliui, nei jokiems kitiems viršininkams, nei Rytams, nei Vakarams, nei globalistams, nei visokiems atkakėliams. Čia mūsų, lietuviško, pasaulio širdis. Kaip pranešė Vincas Kudirka: Lietuva – lietuviams“, – po eitynių per mitingą Lukiškių aikštėje sakė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys tautininkas Gintaras Songaila.
„Ši tiesa nėra skirta tam, kad kas nors neteisingai įsižeistų arba kaip nors neteisingai būtų nuskriaustas. Jei pritariate man, pakartokite visi: Lietuva – lietuviams“, – ragino jis.
G. Songaila tvirtino, kad vienas svarbiausių šių laikų uždavinių – atšaukti KT nutarimą dėl Europos Sąjungos sutarčių viršenybės prieš nacionalinę teisę.
„Pastaruosius keliolika metų mums visiems į akis pučia miglas, siekiant nustumti į savosios valstybės išsižadėjimą ir tautos susinaikinimą, o prieš šešerius metus Konstitucinis Teismas, siekdamas užkirsti kelią referendumui dėl lito išsaugojimo, priėmė tautos suverenumą paminantį nutarimą – neva viskas, kas išplaukia iš Europos Sąjungos sutarčių, yra aukščiau net už mūsų valstybės konstitucinius pamatus. Gėda“, – sakė jis.
„Stojimas į ES negali pakeisti mūsų Konstitucijos viršenybės Lietuvos teritorijoje“, – pabrėžė G. Songaila.
Jis ragino įstatymu apriboti KT galias.
„Nuo šiol mums visiems, kurie pasiryžę ginti savo valstybę, tikrąją valstybę, kurioje suverenios galios priklauso tautai, o ne keliems teisėjams, iškyla esminis uždavinys atšaukti šį neteisėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, įstatymu apriboti šio teismo įgaliojimus. Šis uždavinys yra svarbesnis už kokius nors grupinius skirtumus“, – sakė tautininkas.
Eitynių dalyviai dainavo liaudies dainas, nešė plakatus „Už Lietuvą – didžią“, „Išsaugosim šeimą – išsaugosim Lietuvą“, „Didžiuojuosi, kad esu lietuvis“, Kazio Škirpos, Jono Noreikos, Antano Smetonos portretus, skandavo: „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai“, „Viens, du, trys su puse, graži Lietuva be rusų!“.
Nuo Katedros iki Lukiškių aikštės rengiamas eitynes lydėjo tautine simbolika papuoštų visureigių kolona.
Eitynių dalyviai buvo pasipuošę tautine atributika, nešėsi trispalves, istorines vėliavas.
Tautininkų eitynių gretose – N. Puteikis ir R. Janutienė
Prie vykusių eitynių šį kartą prisijungė ir Centro partijos „Gerovės Lietuva“ nariai. Jų gretose žygiavo šios partijos pirmininkas Naglis Puteikis, į politiką pasukusi buvusi žurnalistė Rūta Janutienė bei į policijos akiratį patekusi mokytoja Astra Genovaitė Astrauskienė.
Eisenoje žygiavęs parlamentaras N. Puteikis Eltai teigė nieko kontraversiško šiame renginyje nematąs.
„Nematau jokios problemos. Lietuva lietuviams... visi suprantame, kad šis šūkis (skirtas. – ELTA) tiems, kurie gyvena Lietuvoje. Čia ne tautybė, nėra jokių nacionalistinių šūkių“, – kalbėjo N. Puteikis.
Oficialios eitynės sutraukė keliskart daugiau piliečių
Kiek anksčiau, iš karto po vidudienio, kur kas gausesnė minia dalyvavo oficialiose eitynėse „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“. Ši eisena prasidėjo po Nepriklausomybės aikštėje vykusios Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijos. Eitynių metu šalies vadovas Gitanas Nausėda, kariai, signatarai ir kiti gyventojai Gedimino prospektu nešė 400 metrų ilgio trispalvę.
1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba paskelbė atstatanti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Už tokį nutarimą balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.
-
V. Landsbergis: padarėme – atsiėmėme pasirinkimo laisvę ne tik sau, bet ir kitiems 37
„Padarėm. Prieš 30 metų kažkas atsitiko. Pasaulio užkampy Lietuvoj gimė ir veikė gyvenimo, padoresnio gyvenimo troškimo Sąjūdis. Pražydo mažytė laisvės gėlė. Ji paskelbė laisvę visiems“, – Lietuvai švenčiant nepriklausomybės atkūrimą sako V. Landsbergis.
V. Landsbergis turėjo sakyti kalbą iškilmingoje vėliavų pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, tačiau nedalyvavo dėl netekties šeimoje. Kovo 11-osios išvakarėse eidama 91-uosius metus mirė jo žmona Gražina Ručytė-Landsbergienė. V. Landsbergio kalba ceremonijoje buvo perskaityta.
„Tikriausiai tuose kolūkiniuose palankiuose palankiai susiklostė aplinkybės, o mes padėjom joms klostytis. Nejaugi nebuvo tarpusavio pavydų? Ir dar kiek. Nejau nebuvo senų ir naujų abydų (nuoskaudų – BNS)? Sočiai, sočiai... Nejau netūnojo po pernykščiais lapais revanšo žvėris? O, jis urzgia iki šiol“, – sako V. Landsbergis.
Jis retoriškai klausia, „kaip galėjo atsitikti, kad geležinės replės nesutraiškė riešutėlio, bet sulūžo replės?“. „Matyt, patardavo patarėja, Šventoji dvasia, padėjo palankiai sukritusios Panemunių palankių aplinkybės o gal buvom ir patys šio to verti, jutom brolybę, negailėjom jėgų ir gyvybės?“ – sako V. Landsbergis.
„Padarėm, atsiėmėm pasirinkimo laisvę ne tik sau, bet ir kitiems, kad ja nepasinaudojo kaip reikiant, tai juk ir mes nepasinaudojom. Gal nebuvo verti? Būtent gyventi padoriau. Tačiau šį be tai padarėm, atitaisėm dalį žemėlapio. Jei padoresnio gyvenimo troškimo sąjūdis išplistų po margą svietą, Lietuva savo tarptautine misiją būtų atlikusi, tą unikalią misiją, jos pastangą, vertą priminti“, – pažymi pirmasis šalies vadovas atkūrus nepriklausomybę.
„Taipgi, politiškai, geležinės uždangos korekcija po Berlyno sienos galėjo palikt Baltijos šalis Rusijai, Sovietų sąjungai, bet Lietuva to neleido. Laisvę visiems, tokia buvo ir liko Lietuvos istorinė apeliacija, aktualusis kvietimas. Kviečiame ir toliau, tokia mūsų žinia – laisvę visiems!“ – savo kalbą baigia V. Landsbergis.
V. Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba 1990 metais kovo 11 dieną priėmė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Aktą.