Pažangai reikalingos mokslo žinios

Vienas iš efektyviausių nuotekų dumblo tvarkymo metodų šiandien yra jo anaerobinis pūdymas. Tokiu būdu atliekas (dumblą) galima paversti energija ir skatinti energijos tvarumą.

„Nuotekų dumblas yra nuotekų valyklose susidarančios atliekos. Ši likutinė, pusiau kieta medžiaga susidaro kaip šalutinis produktas, valant pramonines ar komunalines nuotekas ir yra skirstomas į pirminį ir antrinį nuotekų dumblą. Pirminis nuotekų dumblas sukaupiamas mechaninio nuotekų valymo metu. Tai organinės medžiagos, kurios atsiskiria iš valomo vandens, veikiant gravitacijos jėgoms. Kartu su išvalytomis nuotekomis iš bioreaktoriaus išplaukę ir nusėdę mikroorganizmai sudaro antrinį dumblą, kuris nuo pirminio skiriasi tuo, kad yra sudarytas iš gyvų mikroorganizmų ląstelių“, – aiškino Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorė doc. dr. Aušra Mažeikienė.

Pasak jos, tam, kad antriniame nuotekų dumble esančių mikroorganizmų ląstelių pūdymo procesas vyktų efektyviau, pasitelkiamas ultragarsas, aukšta įtampa arba temperatūra. Šiomis technologijomis siekiama sumažinti dumblo sausų medžiagų kiekį ir išgauti kuo daugiau biodujų, kuriose būtų kuo didesnis metano kiekis, plačiai naudojamas, kaip kuras.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pastatyta apie dvylika nuotekų dumblo apdorojimo įrenginių, kuriuose vykdomas anaerobinis dumblo pūdymas ir džiovinimas.

A. Mažeikienės ir jos kolegų iš Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros tikslas – eksperimentiniais ir analitiniais metodais gauti naujų žinių apie efektyvesnį nuotekų dumblo tvarkymą. Tai, pasak docentės, padėtų optimizuoti technologinius procesus ir ateityje įdiegti naujoves gamyboje. Kitas, ne mažiau svarbus komandos darbas – rašyti mokslinius straipsnius, dalytis žiniomis su kitais mokslininkais, dirbti pedagoginį darbą.

„Manyčiau, siekiant tikslo – gauti mokslinių žinių – yra svarbu analizuoti, lyginti, daryti tinkamas išvadas, žinoti, kas jau atlikta kitų mokslininkų, o tam reikalinga gili mokslinės literatūros ir duomenų analizė. Ne mažiau svarbus komandinis darbas, idėja ir tiksliai atliktas eksperimentas. Moksliniuose straipsniuose yra toks skyrelis „Rezultatai ir diskusija“: pastarojoje autorių atlikto eksperimento rezultatai lyginami su kitų autorių gautais rezultatais ir taip gilinamos žinios apie tiriamą objektą“, – teigė docentė.

Svarbus kiekvieno planetos gyventojo indėlis

Nuotekų dumblas laikomas pavojinga atlieka dėl jo sudėtyje esančių sunkiųjų metalų ir patogeninių mikroorganizmų. Todėl, anot A. Mažeikienės, siekiant kovoti ne tik su pasekmėmis, būtinas ir galimas kiekvieno žemės gyventojo indėlis.

„Mūsų darbas susijęs su ilgalaikėmis pasekmėmis, tačiau tai nereiškia, kad žmonės šiuo klausimu neturi įtakos ateičiai. Kiekvienas, kaip sąmoningas pilietis, galime prisidėti mažinant žalingą nuotekų dumblo poveikį aplinkai. Jei pirktume aplinkai draugiškas buitines priemones su sumažinu fosfatų kiekiu, tai ir dumblo valymo įrenginių sumažėtų trečdaliu, ir susitrauktų pačių valymo įrenginių priežiūros kaštai“, – dėmesį atkreipė ekspertė.

Europos Parlamento posėdyje buvo nutarta: Europos rinkoje atsisakyti ploviklių su dideliu fosfatų kiekiu. Jau daugiau nei 30 m. rinkoje tiekiamos befosfatės plovimo priemonės. Skalbimo miltelius su sumažintu fosfatų kiekiu naudoja Didžioji Britanija, Belgija, Prancūzija, Čekija, Latvija ir kitos šalys. Lietuva irgi galėtų prisidėti prie jų”, – pabrėžė docentė.

„Iš viso esam numatę 50 įmonių, sąrašas nėra visiškai galutinis, reikalui esant jis gali būti papildytas. Pirmame etape numatyta nedelsiant pradėti 20 įmonių patikrinimus, o toliau žiūrėsime“, – BNS sakė I. Krištopaitytė.

Anot jos, patikrinimus numatoma pradėti šią savaitę. Kokios įmonės bus tikrinamos, ji neatskleidė.

„Negalime viešinti, nes tai bus neplaniniai patikrinimai, mūsų tikslas – patikrinti įmones, kad jos apie tai nežinotų“, – sakė I. Krištopaitytė.

Aplinkos viceministrės Justinos Grigaravičienės teigimu, iš viso sąraše yra 194 įmonės,  pačios valančios nuotekas ir turinčios leidimus jas išleisti į aplinką, tačiau pirmiausia bus tikrinamos rizikingiausios.

„Mes padarėme prioritetinį sąrašą, nes 194 vienu ypu patikrinti neįmanoma, ir Aplinkos apsaugos departamentas, įvertinęs rizikos faktorių, pirma planuoja patikrinti 20, paskui kitas 30“, – BNS sakė viceministrė.

Anot jos, bus tikrinama išleidžiamų nuotekų būklė, technologiniai brėžiniai.

„Bus pasižiūrėta situacija turint patirtį, kaip buvo „Grigeo“, ar kartais nėra kokių papildomų įrenginių, kurie galėtų būti traktuojami kaip netinkamas nuotekų valymas“, – sakė J. Grigaravičienė.

Portalas 15min.lt skelbė, jog sąraše yra 119 įmonių, savo įrenginiuose valančių gamybos nuotekas, tarp jų – tiek nedidelės žuvininkystės, maisto pramonės, kasybos įmonės, tiek didelės bendrovės, pavyzdžiui, „Orlen Lietuva“, „Achema“, „Neo Group“, „Norvelita“, „Dolomitas“, „Rokiškio sūris“ ar Vilkyškių pieninė.

Aplinkos apsaugos departamento vadovas Vaidas Laukys neseniai sakė, kad per metus atliekama maždaug po 7 tūkst. planinių ir neplaninių patikrinimų.

Praėjusią savaitę „Grigeo“ gamykloje Grigiškėse apsilankę Vilniaus valdžios, „Vilniaus vandenų“ atstovai ir aplinkosaugininkai teigė nesantys tikri, ar įmonė, turinti daugiau vamzdžių į Nerį nei deklaruoja, neišleidžia per juos nevalytų atliekų. Pati „Grigeo“ tvirtina, kad gamykla neteršia apllinkos.

Klaipėdos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų, kad „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas atliekas į Kuršių marias. Prokurorų teigimu, žala aplinkai gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“, nustačiusi galimą nuotekų sistemos taršą plastiko dalelėmis iš „Ecso“ įmonių grupės, pranešė neplanuotai patikrinsianti sostinės įmones, iš kurių atiteka padidintos taršos nuotekos. Iš viso tokių įmonių yra apie 500, nuotekų mėginius žadama imti iš anksto neįspėjus, savaitgaliais ir naktimis.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Miškų ir Saugomų teritorijų įstatymų pataisas.

„Kad žmonės neturėtų taip vadinamų lauko tualetų, o turėtų normaliai civilizuotus nuotekų įrenginius. (...) Tiesiog išgelbėtų nuo tų lauko tualetų, kur problemą tikrai turime ganėtinai didelę, ypač miškingose teritorijose“, – teigė pataisų rengėjas „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis.

Pakeitimai numato, kad prie statinių miško žemėje galėtų būti statomi ir nesudėtingi požeminiai inžineriniai statiniai: nuotekų valyklos, jų kaupimo rezervuarai ir šachtiniai šuliniai, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai bei vandens gavybos gręžiniai. 

„Nemaža dalis nekilnojamojo turto objektų, pastatų, statinių yra privatizuota ar per Turto banką dabar įtraukti į privatizavimo sąrašą, urėdijos, kitos įstaigos, valstybinės institucijos perleidžia poilsines, stovyklavietes, garažus, kitus ūkinius pastatus. Ir toje vietoje jie negali įsirengti inžinerinės infrastruktūros, tai yra negali įrengti naujų statinių, būtent nuotekų valyklos, vandens ir šachtinio šulinio“, – aiškino R. Žemaitaitis.

Konservatorius Edmundas Pupinis suabejojo, ar vėliau virš tokių renginių neatsiras naujų pastatų, o jam pritaręs Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma mano, kad pataisos paskatins statybas miškuose.