-
Jurbarkietės skriaudikas nepersistengia: į sąskaitą kas mėnesį perveda tik po 100 eurų 30
Nesutinka su skundu
Kovo 29-ąją uždarame posėdyje buvo nagrinėjami nukentėjusiųjų ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro pateikti kasaciniai skundai, kuriuose prašoma jurbarkietės skriaudėjui skirti ne lygtinę, o realią laisvės atėmimo bausmę.
Nukentėjusios merginos gynėjas Mindaugas Vasiliauskas portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė, kad per šį posėdį iš jo lūpų nuskambėjo tokie pat argumentai kaip ir anksčiau – jo nuomone, proceso metu buvo padaryti tiek baudžiamojo proceso, tiek baudžiamojo įstatymo pažeidimai, o tai sutrukdė teisingai išnagrinėti bylą.
Nuteistasis nesutiko su kasaciniu skundu, sakė, kad byla išnagrinėta tinkamai ir prašė palikti kasacinio teismo sprendimą nepakeistą.
„Nuteistasis nesutiko su kasaciniu skundu, sakė, kad byla išnagrinėta tinkamai ir prašė palikti kasacinio teismo sprendimą nepakeistą“, – paklaustas, koks buvo jurbarkietės skriaudėjo atsakas į pastaruosius argumentus, teigė pašnekovas.
Moka po 100 eurų
Pasak M. Vasiliausko, iš pradžių nuteistojo tėvai nukentėjusiajai sumokėjo didesnę neturtinės žalos sumą, o paskui skriaudėjas per mėnesį visuomet pervesdavo tik po 100 eurų likusiai neturtinės žalos daliai atlyginti.
Nukentėjusiosios advokatas akcentavo, kad nuo tada, kai išgirdo nuosprendį, jurbarkietės skriaudėjas niekur nedirbo, nors karantinas nebuvo paskelbtas visus metus. „Buvo laikotarpiai, kai karantino nebuvo ir jaunuoliai, norintys dirbti ir užsidirbti, puikiai galėjo vasarą pajūryje, kur reikėjo barmenų ir kitų darbuotojų, užsidirbti. Jei tik būtų noras, tai niekas netrukdė tą daryti ir atlyginti žalą ne šimtu eurų, o daug didesnėmis sumomis, mano nuomone“, – įsitikinęs jurbarkietės gynėjas.
Tačiau jis pridūrė, kad teismui buvo pateikta informacija, kad nuteistasis pradės dirbti nuo balandžio 1 dienos.
M. Vasiliausko teigimu, 5 tūkst. eurų neturtinė žala nukentėjusiajai jau atlyginta, tačiau apeliacine tvarka bylą anksčiau išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas neturtinės žalos sumą padidino iki 10 tūkst. eurų.
„Mes iš pat pradžių prašėme daugiau. Mūsų prašymai buvo tenkinti tik iš dalies“, – tarstelėjo jurbarkietės advokatas.
Nutartis – gegužę
LAT atstovės Rimantės Kraulišės pateiktais duomenimis, teismo nutarimas šioje byloje bus paselbtas gegužės 5 dieną. M. Vasiliauskas pridūrė besitikintis, kad LAT pakeis žemesnės instancijos teismų sprendimus ir nuteistajam skirs realią laisvės atėmimo bausmę.
„Taip, mes to tikimės. Prokuroras reikalavo, kad būtų ketveri metai, mes manome, kad teisinga bausmė būtų šešeri metai. Tačiau kiek paskirs teismas, ir ar išvis paskirs, mes negalime numanyti, galime tiktai nurodyti teismui, kokia ji turėtų būti“, – detalizavo merginos gynėjas.
Kovo mėnesio pradžioje portalo žurnalistų kalbintas nukentėjusiosios tėtis Dainius, sakė, kad jo dukros fizinė ir emocinė būklė nėra gera. Jis pridūrė, kad mergina iki šiol nenori kalbėti apie jos gyvenimą apvertusį žiaurų įvykį. „Ji išvis nenori apie tai kalbėti. Tik nori, kad greičiau viskas baigtųsi. Nelabai noriu kalbinti, nes labai greitai susinervina“, – atviravo vyras.
Paliko galioti paskirtą bausmę
Primename, kad praėjusių metų spalio 29 dieną Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs nukentėjusiųjų, prokuroro ir nuteistojo apeliacinius skundus paliko galioti Tauragės apylinkės teismo sprendimą – jurbarkietės skriaudėjui skirti trejų metų ir keturių mėnesių bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Tačiau vaikinui tada buvo skirtas papildomas įpareigojimas – vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje.
„Teismas pažymėjo, kad bausmės vykdymas buvo atidėtas pagrįstai, nes šiuo atveju merginai padaryti sužalojimai buvo svarbūs individualizuojant bausmę. Tačiau sprendžiant klausimą dėl bausmės atidėjimo, buvo svarbi nuteistojo resocializacija – kaip jis vėl integravosi į visuomenę, kaip jis keitėsi“, – nuosprendžio paskelbimo dieną sakė Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.
Pasak jos, Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikti duomenys, kad vaikinas yra charakterizuojamas teigiamai – neturi neigiamų elgesio įpročių, nėra įtrauktas į vaikų rizikos grupę, atlygino žalą ir pateikė įrodymus, kad siekia pasikeisti – dalyvauja terapijose. Kaip teigta, šis nuteistojo poelgis, kai buvo sumušta nepilnametė, esą buvo atsitiktinis, įvykęs dėl neatsakingo alkoholio vartojimo.
Po nelaimės – medikų rankose
Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną. Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką.
Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas. Įtariamasis buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas.
Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai.
Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų. Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.
-
Kauno valdžia: gatvių tvarkymui lėšos skirstomos neteisingai, o teismas politikuoja 4
Kauno valdžia nenuleidžia rankų – dėl to, kad Lietuvos kelių direkcija, miesto valdininkų teigimu, neteisingai skirsto lėšas gatvių tvarkymui, jie kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
Pirmasis Kauno valdžios skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas spalio pabaigoje, tačiau jis net nebuvo nagrinėtas. Teismas jį atmetė, aiškindamas, kad prašoma įvertinti Vyriausybės veiklą, tačiau tai nėra teismo kompetencija.
Anot savivaldybės, Vilniaus apygardos administracinis teismas apsiribojo formaliu Kauno savivaldybės skundo vertinimu, nepagrįstai sprendė dėl ginčo dalyko, ir, atsisakęs priimti skundą, neišaiškino, kokiu būdu ir kur kreipiantis savivaldybė gali įgyvendinti savo konstitucinę teisę į teisminę gynybą dėl administracinio akto apskundimo. Dėl šių aplinkybių savivaldybės teisė į teisminę gynybą esą buvo šiurkščiai pažeista.
Portalui kaunodiena.lt Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis teigė, kad lapkričio 14 d. teismo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis buvo apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
„Vilniaus teismas politikuoja. Mums nesuprantama teismo motyvacija nepriimti nagrinėti mūsų skundo, – supykęs sakė D. Ratkelis, beje, turintis teisininko išsilavinimą. – Savivaldybė nė neketina skųsti Vyriausybės nutarimų, mes nepritariame Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos įsakymui, kaip turėtų būti skirstomos lėšos kelių remontui “.
Taigi Kauno valdžia nusprendė siekti, kad teismas priimtų ir išnagrinėtų savivaldybės skundą.
Savivaldybė teismo prašė įpareigoti Lietuvos kelių direkciją pakeisti priimtą įsakymą dėl lėšų skirstymo bei skirti Kauno vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti ir taisyti lėšas vadovaujantis proporcingumo principu. Pagrindiniu kriterijumi, pasak savivaldybės, turėtų būti laikomas ne savivaldybės gyventojų skaičius, kaip yra šiuo metu, o bendras kelių ir gatvių ilgis, jų apkrovą bei savivaldybėje įregistruotų automobilių skaičius.
Kokiais tiksliais kriterijais remiantis Vyriausybė skirsto lėšas, anot savivaldybės, nėra aišku. Miesto gatvių taisymui skiriama iki 20 proc. Kelių fondo lėšų, iš kurių miestų gatvėms atitenka tik 35 proc., tuo tarpu rajonų savivaldybėms – net 65 proc., nors didžioji rajonų savivaldybių gyventojų dalis didžiąją laiko dalį praleidžia miestuose.
Skirstant lėšas savivaldybėms vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti bei taisyti Vilniui šiemet skirta net 59 proc. daugiau lėšų nei Kaunui, nors remiantis Statistikos departamento duomenimis gatvių tankis Kaune yra dvigubai didesnis nei Vilniuje. Pernai Kaune 1 tūkst. gyventojų tenkantis lengvųjų automobilių skaičius siekė 547, tuo metu Vilniuje – 474.
Kauno savivaldybė šiemet iš Kelių direkcijos gavo 10,5 mln. gatvių remontui, nors Kauno degalinės sumoka daugiau kaip 200 mln. litų kuro akcizo.