Visgi bėgantis laikas daro savo – V. Juodienė pasidalijo sukaupta patirtimi prieš pat jai paliekant darbovietę dėl seniai brandintos minties tapti daug laisvalaikio turinčia senjore.

Traumų ir ydų nepagausėjo

Be įvairiausių vaikų traumų gydymo ortopedė traumatologė V. Juodienė daug laiko skirdavo mažiesiems pacientams, kurie atvykdavo su šleivapėdystės, pilnapadystės, kelių bei klubų deformacijomis. Ir ne tik su įgimtomis, bet ir įgytomis. „Tiek vienu, tiek kitu atveju medicina gali pagelbėti netgi be chirurginės invazijos“, – teigia medikė.

V. Juodienė pastebi, kad per ilgametę jos praktiką vaikų kojų ydos ir traumos iš esmės yra tokios pačios. „Iš praktikos galiu pasakyti, kad daugiausiai traumų patiriama ne kovinėse sporto šakose, o komandinėse – tinklinyje, krepšinyje, futbole“, – dalijosi patirtimi ji.

Tačiau medikė nemano, kad apskritai traumų, taip pat įgytų ar įgimtų deformacijų per jos ilgametę darbo praktiką padaugėję ar sumažėję. „Gal tik tėvai dabar labiau išprusę, aktyviai reiškia savo nuomonę, užduoda klausimus. Iš vienos pusės tai gerai, iš kitos – kartais perlenkiama lazda, kai pradedama aiškinti medikui, ką reikia daryti. Bet aš laikausi kietos pozicijos: sakau, kad privalote pasitikėti manimi arba turite ieškoti kito gydytojo“, – kalba V. Juodienė.

Klaidos lemia dideles problemas

Pasak traumatologės ortopedės, taikant įvairias procedūras, specialią pratimų programą galima išgydyti įvairias susiformavusias ar įgimtas kūno dalių deformacijas. „Tačiau tam reikia ir tėvelių pastangų, kantrybės. Tai ilgai trunkantys procesai. Deja, pasitaiko, kad suaugusieji sustoja viduryje sėkmingai nueito kelio ir nutraukia paskirtą vaikui programą“, – apgailestauja medikė.

Kartais nusivylę tėvai skundžiasi, jog jų plokščiapadystę turintis vaikas pusmetį nešioja ortopedinius batukus, o pažangos nematyti. „Kaulinis skliautas vaikams formuojasi iki septynerių metų, o deformacija neatsiranda per dieną ar dvi. Todėl ir korekcija negali duoti rezultatų vos po pusmečio. Pasitaiko, kad lieka tik vienas, chirurginis, gydymas“, – aiškina V. Juodienė.

Neretai tėvai padaro lemtingų klaidų pirmaisiais atžalos gyvenimo mėnesiais. „Septynių–devynių mėnesių vaikas pats bando stotis įsitvėręs rankytėmis, bet namiškiams nereikėtų padėti, vedžioti mažylio. Taip tik žalojamos vaiko pėdos dėl per didelio krūvio. Atsargiai žiūriu ir į vaikštynes, kurios skatina vaikus anksti stovėti ant dar nesutvirtėjusių kojyčių“, – tvirtina V. Juodienė.

Ortopedė traumatologė primygtinai ragina tėvus visada apauti savo atžalas kietapadžiais batukais, kai tik šie pradeda vaikščioti. „Mūsų vaikai vaikšto ant kietų grindų. Jeigu pėda apauta minkštu bateliu su plonais padukais ar tik kojinaitėmis, pėdutės plokštėja“, – perspėja ji.

Pas vaikus atvedė chirurgija

V. Juodienė pasakojo, kad studijuodama mediciną visada norėjo tapti chirurge. „Ši sritis žavėjo tuo, kad labai aiškiai matai savo darbo rezultatą“ – aiškina medikė.

Po studijų ji įsidarbino dabartinės LSMU Kauno ligoninės centro padalinyje (tada 1–oji tarybinė ligoninė) budinčiąja traumatologe, kur galėjo realizuoti savo svajonę padėti žmonėms operacinėje. 1979 m. žymus traumatologas prof. Petras Baubinas pakvietė vadovauti vaikų traumatologijos padaliniui. „Nuo tada nesiskiriu su vaikais. Su jais likau dirbti ir tada, kai centre buvo uždarytas vaikų stacionaras, – pasakoja V. Juodienė. – Pasiūlymų turėjau ne vieną, galėjau pereiti į suaugusiųjų traumatologiją ortopediją, bet likau čia. Man čia ir kolektyvas mielas, ir mažieji pacientai patinka.“

V. Juodienė yra Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos, Lietuvos vaikų traumatologų ir ortopedų draugijos, Europos ortopedijos ir traumatologijos asociacijų federacijos narė. Ji parašiusi daug mokslinių straipsnių, pateikusi 12 pažangių gydymo pasiūlymų.

Augo daugiavaikėje šeimoje

V. Juodienė gimė valstiečių šeimoje, augo Anykščių kaime, Gojaus kaime. „Esu šeštas vaikas iš septynių ir vienintelė pasirinkusi mediciną“, – sako ji. Pati medikė užaugino sūnų, sulaukė trijų vaikaičių ir keturių provaikaičių.

V. Juodienė džiaugiasi, kad išėjusi į pensiją turės daug laiko bendrauti su gausia šeimyną, keliauti. „Kai buvo gyvas vyras, su juo kiekvienais metais automobiliu keliaudavome į kurią nors šalį. Manau, atnaujinsiu šį pomėgį. Anksčiau svajojau aplankyti Paryžių, bet bėgant metams pradėjo traukti Vatikanas“, – nusijuokė gydytoja.

Kitas V. Juodienės pomėgis – knygos. „Skaitau įvairiausią literatūrą: lietuvių klasikus, detektyvus, turiu sukaupusi įvairių enciklopedijų kolekcija. Be abejo, skaitymui irgi bus daugiau laiko ir, tikiuosi, tai man padės priprasti prie naujo gyvenimo ritmo“, – šypsosi daug metų medicinai atidavusi ortopedė traumatologė.

Nuo 1945 m. savo veiklos metus skaičiuojanti „Ortopedijos technika“ iš pradžių užsiėmė tik ortopedinių priemonių gamyba, o nuo 1975 m. pradėjo teikti ir medicinos paslaugas. Kurį laiką sudariusi tik nedidelę dalį, klinikoje teikiamų medicinos paslaugų įvairovė pastaraisiais metais ženkliai išaugo ir padiktavo prekės ženklo pokyčius.

„Ilgą laiką mūsų klinika neturėjo atskiro pavadinimo, bet prieš kelerius metus ėmėme jausti, kad išaugome savo senus marškinėlius – vis aiškiau suvokdami, kad esamas prekės ženklas neatspindi mūsų siūlomų paslaugų spektro.

Klinikoje šiuo metu konsultuoja gydytojai specialistai, atliekama diagnostika ir tyrimai, teikiamos chirurgijos paslaugos, ambulatorinė bei stacionarinė reabilitacija, o dabartinis pavadinimas labiau asocijuojasi su pačia pirmąja įmonės darbo sritimi – ortopedijos priemonių gamyba, – kuri šiuo metu sudaro 55 proc. mūsų veiklos pajamų“, – sako R. Petrikienė ir pažymi, kad, gimstant naujam klinikos pavadinimui, bendras visos įmonės pavadinimas išlieka tas pats – AB „Ortopedijos technika“.

Augantys pacientų poreikiai ir pasitikėjimas paskatino kliniką tobulinti klientų aptarnavimą, diegiant naujus standartus.

Paprastai prekės ženklus keičia įmonės, įgyvendinusios savo senuosius tikslus ir žvelgiančios į ateitį su naujais užmojais. Augantys pacientų poreikiai ir pasitikėjimas paskatino kliniką tobulinti klientų aptarnavimą, diegiant naujus standartus, didinti investicijas į medicininę įrangą ir plėsti teikiamų medicinos paslaugų asortimentą. Modernizuojant kliniką, įkurtas vaikų ortopedijos centras, įrengtas baseinas. Per paskutinius metus klinikoje pradėtos teikti plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo, logopedo, dermatologo, vaikų ligų gydytojo konsultacijos, estetinės medicinos procedūros ir injekcijos, sąnarių endoprotezavimo operacijos, sėkmingai atliekamos unikalios chirurginės operacijos.  

„Per daugiau nei keturis veiklos dešimtmečius „Ortopedijos technika“ stipriai pasikeitė, augimas juntamas kasmet. Šių metų pirmąjį pusmetį, lyginant su tuo pačiu periodu 2017 m., augo visos įmonės veiklos: gamyba, pardavimai, eksportas, bet didžiausias pokytis juntamas medicinos paslaugų srityje. Subūrėme daugiau kaip 200 geriausių savo srities medikų komandą, gerokai praplėtėme teikiamų paslaugų sąrašą ir ypač išvystėme chirurgijos veiklą“, – apie pasiektą rezultatą kalba medicinos direktorė Rasa Petrikienė.

Artimiausiu metu planuojama dar labiau didinti medicinos paslaugų įvairovę, į komandą kviečiant naujų specializacijų gydytojus. Taip pat ketinama pradėti teikti kardiologijos ir ginekologijos paslaugas, papildomai įrengti modernų chirurgijos centrą su naujomis operacinėmis, toliau plėtoti  medicinos turizmą.

Pasak generalinio direktoriaus Žygimanto Tamulaičio, šalia medicinos plėtros AB „Ortopedijos technika“ ir toliau išlieka didžiausia ortopedijos techninių priemonių gamintoja Baltijos šalyse, individualiai gaminanti įtvarus, protezus, ortopedinę avalynę ir įdėklus. Įmonė sudariusi sutartis su ligonių kasomis, todėl didelė dalis medicinos paslaugų ir ortopedijos techninių priemonių pacientams iš dalies arba visiškai kompensuojama. Ortopedijos prekėmis sėkmingai prekiaujama didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusiose specializuotose parduotuvėse „Sveikatinė“.

Įmonės potencialą ir augimą rodo ir eksporto plėtra. Produkcija eksportuojama į 16 užsienio šalių, kurių pagrindinės – Vakarų Europos valstybės. Neseniai pradėtas eksportas ir į Australiją. 

62 proc. eksportuojamų gaminių sudaro individuali ortopedinė avalynė, 28 proc. – įvairūs avalynės įdėklai, 3 D technologija megzti bei elastiniai įtvarai, sparčiai auga ir anglies pluošto ortezų gaminių grupės eksportas. 

Įmonės siekis – ir toliau išlikti įvairiapusiška bei aukščiausios kokybės paslaugas teikiančia lydere ortopedijos priemonių gamybos, prekybos ir medicinos paslaugų srityse.

Naujos kartos protezus, kuriems įsigyti šiemet Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete (PSDF) papildomai numatyta beveik 600 tūkst. eurų, savo pacientams skirs šios srities gydytojai specialistai.

"Šie modernūs ir aukščiausius kokybės reikalavimus atitinkantys kompensuojamieji blauzdos ir šlaunies protezai yra ypač reikalingi aktyviems, judriems žmonėms. Protezai palengvins gyvenimą, suteiks galimybių lengviau judėti", – pakomentavo Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė.

Naujos kartos blauzdos ir šlaunies protezus gali skirti tik tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos gydytojų konsiliumas, kurio sudėtyje turi būti ir bent vienas fizinės medicinos, ir reabilitacijos gydytojas, ir gydytojas ortopedas traumatologas. Toks konsiliumas turi įvertinti, ar pacientui galima skirti naująsias ortopedijos priemones.

Pavyzdžiui, gydytojai specialistai turi įsitikinti ir nustatyti pacientui IV mobilumo lygį. Pacientas turi būti savarankiškas, kad protezas leistų jam nevaržomai judėti, sportuoti ir dirbti, o darbinė arba profesinė veikla būtų susijusi su aktyviu judėjimu. Medikai turi atsižvelgti į paciento darbingumą, taip pat į jo svorį (paciento kūno masės indeksas turi būti iki 30), įsitikinti, kad kliūtimi naudotis protezu netaptų suvokimo sutrikimai.

Dėl naujųjų ortopedijos techninių priemonių, kaip ir įprastinių, pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą gydytojo reabilitologo konsultacijai. Tuomet reikia kreiptis į tretinio lygio gydymo įstaigą, kurios gydytojų konsiliumas sprendžia, ar skirti kompensuojamą ortopedijos techninę priemonę. Su gydytojų konsiliumo dokumentu reikia kreiptis į įmonę, sudariusią sutartį su VLK, kurioje bus pagamintas ir pritaikytas pacientui reikalingas modernusis protezas.

Šiuo metu sudaromos sutartys dėl pacientų aprūpinimo blauzdos protezais su vakuuminio tvirtinimo sistema ir šlaunies protezais su hidrauliniu kelio sąnariu bei aktyvia pėda. Įmonių, į kurias bus galima kreiptis dėl šių protezų, sąrašas bus skelbiamas VLK interneto svetainės skyriuje "Ortopedijos technikos priemonės".

Pirmiausia – išsitirti

Pėda – žmogaus kūno pagrindas. Ją sudaro net 26 kaulai. Jie kartu su raumenimis, sausgyslėmis, nervais ir kraujagyslėmis leidžia žmogui judėti. Deja, net 80 proc. gyventojų turi įvairių nusiskundimų dėl pėdų.

"Pėdų ligų yra labai daug, todėl labai svarbu jas tiksliai diagnozuoti ir gydyti", – pabrėžia gydytojas ortopedas traumatologas Paulius Šližinskas.

Jis sako, kad vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų įvertinti pėdų būklę yra kompiuterinis tyrimas. Užlipus ant specialaus takelio, pėdos nuskenuojamos, o trimatis atvaizdas kompiuterio ekrane parodo anatominę pėdų struktūrą, ašis, tikslias apkrovas atskiroms pėdos zonoms einant.

"Šis tyrimas rekomenduojamas besiskundžiantiesiems pėdų, kulnų ir blauzdų nuovargiu ar skausmais, taip pat žmonėms, kuriems sunku prisitaikyti įprastą avalynę, turintiems įgimtų ar įgytų pėdos deformacijų, taipogi sportininkams", – pataria P.Šližinskas

Jis pabrėžia, kad, nekreipiant dėmesio į pirmuosius simptomus, progresuojančios pėdų ligos gali nulemti ir stuburo problemas bei kitus sveikatai pavojingus susirgimus ateityje.

Priežastys ir padariniai

Pėdų ligas – deformaciją, kai iššoka kauliukai, plokščiapėdystę, kulnų skausmus bei kitas sukelia daugybė priežasčių. Tai netinkama avalynė, patirtos traumos, paveldimumas, darbo sąlygos.

"Devyni iš dešimties pacientų, turinčių kokią nors pėdos deformaciją, skundžiasi kulnų skausmais, – atkreipia dėmesį  gydytojas P.Šližinskas. – Pėdų negalavimai dažniau vargina moteris. Įvairioms deformacijoms atsirasti įtakos turi silpnesnė moterų raiščių sistema, ankštos, aukštakulnės, smailiais galais avalynės nešiojimas."

Plantarinio fascito simptomas – rytais vos atsikėlus ir žengus pirmuosius žingsnius ima skaudėti kulnus. Ligos pradžioje skausmas gali būti maudžiantis, nestiprus, tačiau negydomas stiprėja, uždegimas pereina į chroninį, pakinta eisena, atsiranda problemų kituose sąnariuose bei stubure.

"Kulnų skausmus daugiausiai patiria vidutinio amžiaus žmonės, dažniau moterys, turinčios antsvorį, daug laiko per dieną vaikštančios ar stovinčios ant kieto pagrindo. Plantarinis fascitas gali dažniau išsivystyti žmonėms, turintiems plokščią pėdą ar aukštą keltį", – paaiškina P.Šližinskas.

Dažniausiai kankinanti liga

Tačiau viena dažniausių pėdų problemų, gydytojų teigimu, yra išsišokę pėdų kauliukai. Tai sukelia ne tik skausmą.

"Nekoreguojant pėdų deformacijų, sutrinka kojos ašis, dėl to gali atsirasti aukščiau esančių sąnarių – čiurnos, kelio, klubo ir stuburo deformacijos bei skausmai", – perspėja gydytojas ortopedas traumatologas.

Iššokęs pėdos kauliukas – tai deformacija, kai pėdos didysis pirštas ima krypti kitų pirštų link, o pirmasis padikaulis pasislenka priešinga kryptimi. Pėda ima platėti, formuojasi nuolatinės skausmingos nuospaudos. Viena pagrindinių iššokusių pėdos kauliukų priežasčių yra paveldimumas: jeigu močiutė ar mama turėjo tokių problemų, labai tikėtina – turės ir dukra. Genetiškai paveldimi yra ne patys iššokę kauliukai, bet pėdos tipas, kuris linkęs deformuotis.

Kita itin dažna priežastis – netinkamos avalynės dėvėjimas.

"Prisimenu, kai man buvo keturiolika metų, tėvai leido pačiai nusipirkti batelius. Išsirinkau pačius gražiausius, bet, deja, per mažus. Man labai spaudė kojas, bet kentėjau. Po savaitės iššoko kauliukai", – pamena dabar jau susugusi moteris, kenčianti dėl šios problemos visą gyvenimą.

Gydytojai traumatologai priduria, kad kauliukų išsišokimą provokuoja ir aukštakulniai, siaura nosimi bateliai bei kai kurios ligos – įvairių formų artritai.

Norint išvengti šios pėdų deformacijos progresavimo, pas gydytoją ortopedą reikia skubėti vos tik pajutus pirmuosius pokyčius ir skausmą. Gydant taikoma speciali mankšta, masažai, vandens procedūros. Skiriami ir vaistai nuo uždegimo bei pritaikomos pagalbinės ortopedinės priemonės: batų įdėklai, tarpupirščių plėtikliai, gelinės pagalvėlės.

"Šios priemonės tinka ne tik gydant, bet ir profilaktiškai, nes sustabdo tolesnius pėdų pokyčius", – patikina gydytojas ortopedas traumatologas ir priduria, kad šios priemonės padeda išvengti chirurginio gydymo. Jis taikomas, kai pėdų deformacija yra vidutinio ar sunkaus laipsnio. Vis dėlto kasmet visoje Lietuvoje yra atliekama apie 2,5–3 tūkst. operacijų ir tai yra gana daug.

Bėdos dėl plokščiapėdystės

Daugiau kaip 20 proc. žmonių yra nustatoma plokščiapėdystė.

"Ši patologija dažniausiai būna paveldėta ir atsiranda dar vaikystėje, tačiau gali išsivystyti ir suaugusiesiems, – teigia gydytojas P.Šližinskas. – Plokščia pėda moteris vargina dažniau nei vyrus. Ji gali išryškėti ir menopauzės laikotarpiu, kai organizme keičiasi hormoninė pusiausvyra, silpnėja raiščių sistema, pėdos raiščiai, sausgyslės nebelaiko pėdos skliauto ir pėda pradeda plokštėti."

Plokščiapėdystė gali išsivystyti po kai kurių persirgtų ligų – rachito, poliomielito, taip pat žmonėms, kurie ilgai dirba stovėdami, turi antsvorio, patyrė pėdų traumų.

Plokščiapėdystę lydi pėdos, čiurnos sąnario skausmai. Po padikauliais esančioje pėdos dalyje skausmas kyla dėl pėdos skliautų pakitimų, kai beveik visu padu liečiama žemė. Tokia pėdos problema lemia netaisyklingą krūvių pasiskirstymą, sausgyslių ar raiščių tempimus, todėl daugiau judant gali jaustis deginantis pėdų skausmas. Gydytojai perspėja, kad ir plokščiapėdystė gali lemti daug rimtų kelio, klubo sąnarių ir stuburo sutrikimų, todėl būtina gydytis, o diagnostikai siūlo paprastą testą. Jei, pastačius šlapią koją ant sausų grindų, atsispaudžia pilna pėda, vadinasi, ji yra plokščia. Sveikos pėdos vidinė pusė turi nesiekti žemės.

Vaikų ir suaugusiųjų plokščiapėdystės profilaktikai rekomenduojami pėdos ir blauzdos raumenis stiprinantys pratimai: vaikščiojimas basomis per žolę, spyglius, smėlį, akmenėlius, žvyrą, taip pat vaikščiojimas ant pirštų, ant kulnų.

Pėdų sveikatai

Mankštinkite kojų pirštus: pabandykite suimti ir pakelti nedidelius objektus, pavyzdžiui, pieštuką, akmenukus su kojų pirštais, pėdomis, kojų pirštais ridenkite kamuoliukus.

Šiltuoju metų laiku stenkitės kuo daugiau vaikščioti basomis.

Kasdien pamasažuokite pėdas.

Dėvėkite tik patogią avalynę.

Sportuokite avėdami tinkamą tam skirtą avalynę.

Anksčiau galiojusi tvarka sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo pakeista siekiant pagerinti paslaugų prieinamumą ir aprūpinti daugiau žmonių jiems reikiamomis priemonėmis, pavyzdžiui, įtvarais.

Valstybinė ligonių kasa jau pasirašo sutartis su gamintojais – planuojama, kad bus pasirašytos sutartys su daugiau nei 20 įmonių, kurios aprūpins žmones reikiamomis ortopedijos techninėmis priemonėmis ir klausos aparatais.

"Kai žmogui skauda, reikia, kad  pagalba būtų suteikta kuo greičiau. Individualiai pagaminti ortopedijos priemones ilgai užtrunka, o serijinės gamybos priemones galima pritaikyti iš karto", – aiškina Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė.

Pasak jos, serijiniu būdu gaminamoms ortopedijos techninėms priemonėms yra nustatytos žemesnės bazinės kainos, nei gaminamoms pagal užsakymą. Vadinasi, bus galima sutrumpinti laukimo eiles. Taip pat sumokant mažiau už paprastus įtvarus, kurie iki šiol valstybei kainuodavo labai brangiai, atsiras galimybė pradėti kompensuoti naujas, modernesnes ortopedijos technines priemones.

Nuo šių metų keičiasi ir klausos aparatų bei akių protezų kompensavimo tvarka.

"Iki šiol klausos aparatai buvo perkami centralizuotai, ir jų reikėdavo laukti eilėje, užsiregistravus gydymo įstaigoje. Nuo šiol klausos aparatą galima gauti sutartį su ligonių kasomis sudariusioje įmonėje. Be to, gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į kurtumo laipsnį, nurodys, kokios grupės aparato reikia: vaikams iš viso yra keturios, o suaugusiesiems – penkios klausos aparatų grupės", – teigia N.Bernotienė.

Gydantis gydytojas privalo suteikti pacientui visą reikiamą informaciją apie tai, kokios įmonės gali išduoti klausos aparatą. Tai pasitikrinti galima ir ligonių kasų interneto svetainėje.

Iš viso 2017 m. ortopedijos techninėms priemonėms kompensuoti Privalomojo sveikatos draudimo fonde yra numatyta 13,3 mln. eurų, iš jų 725 tūkst. eurų – klausos aparatams. Ligonių kasos apmokės bazinę klausos aparatų kainą, o žmogui, norinčiam įsigyti brangesnį aparatą, reikės primokėti kainų skirtumą.

Skausmo kaina

Baigiu 90-uosius metus. Sunkiai vaikštau. Dėl blogos arterinės kraujotakos kojose susidarė trofinės opos. Tenka vartoti analgetikus.

Pavasarį buvo išsivystęs trišakio nervo uždegimas. Skausmas buvo labai stiprus. Smarkiai skaudėjo strėnos. Per tuos du mėnesius suvartojau daugybę vaistų nuo skausmo "Ibuprom" ir "Diclac". Jų informaciniame lapelyje nurodyta daugybė pašalinių reiškinių, ypač odos pakenkimų. Po gausaus pastarųjų vaistų vartojimo blauzdų oda iš pradžių buvo šiurkštoka, o dabar ėmė šlapiuoti, atsirado opų opelių. Susidarę šašai trūkinėja. Blauzdos peršti kaip nuluptos, vėl reikia analgetikų.

Prašiau šeimos gydytojos skirti opioidų, pavyzdžiui, "Tramadol". Šio vaisto aprašyme galimas poveikis odai vos paminėtas, o "Diclac" kenkia viskam. Man sako, kad "Tramadol" gali išrašyti tik neurochirurgas ir tik ligoninėje pagulėjus.

Man tai keblu ir nepriimtina: skauda kojos, prasta pusiausvyra – negaliu lipti laiptais neįsitvėręs, ir iš viso prastai jaučiuosi ligoninėje. Ir ką tas neurochirurgas nustatys? O jei skausmas nesiekia dešimt balų, ko gero, dar ir neišrašys "Tramadol" po visų vargų? Kartais dieną ir nelabai skauda, labai – vakare, kai kojos patinsta, o rytą – dėl blogos kraujo cirkuliacijos. Ne apie nuolatinį nepakeliamą skausmą kalbu, o apie tai, kad be analgetikų nepavyks užmigti. Juk nesąmonė: yra tinkamas veiksmingas vaistas, kuris menkai pavojingas, o esu priverstas gerti beveik viskam kenksmingą. Tai, kad priklausomybė vaistui "Tramadol" išsivystys, tikimybė minimali: turiu atostūmį narkotikams – niekada nerūkiau, neturėjau problemų dėl alkoholio.

Chirurgas gali apžiūrėti kojas namuose. Jis pamatytų ir gal suprastų, koks reikalas. Gal reikia pripažinti man nedarbingumo kažkiek procentų? Tuos dalykus sutvarkyti – šeimos gydytojo kompetencija. Bet gydytoja neskuba, žinoma, užimta, o pats nelabai galiu ir žinau, ko reikia imtis.

Opų tvarsčius keisti tenka kasdien arba kas antrą parą. Nekeitus tris dienas, nors skiria juos nemokamai naudoti tokiu periodiškumu, pradeda dvokti. Šiuo metu vartoju tvarsčius "Aquacel Extra" arba "Ag Foam", nepagrįstai brangius. Kai nepakanka, tenka nusipirkti pačiam. Mėnesiui reikėtų gal pusantros pakuotės. Nepirksiu – neturiu už ką, nes "Aquacel Ag+ Extra" tvarstis 20cm x 30 cm N5 kainuoja 112,34 euro.  Manau, kad jų gamyba nebent 50-ąją dalį tos sumos kainuoja. Mokėčiau ir dar brangiau, jei būtų panacėja: nupirkai, pridėjai – išgijo. Bet vartoju senus trikotažinius skalbinius su "Sulfargin", "Betadin" kremais – gyja, tiksliau negyja taip pat, užtat apie šimtą kartų pigiau. Žinoma, specialius tvarsčius kiek patogiau naudoti. Įdomu, kiek tenka tvarsčiams kompensuoti per metus – už tiek ministerija galėtų organizuoti panašaus daikto gamybą. Jei mylėtų tėvynę ir pacientus.

Algis Jočys

Pusę metų – be kojų

Mano neįgalumas – pirmo lygio. Ortopediniai batai – mano antros kojos, be kurių negaliu žengti nė žingsnio.

Ryte, tik atsikėlus, pirmas veiksmas – apsiauti batus, kad galėčiau nueiti iki vonios apsiprausti, iki virtuvės. Šiuo metu kompensuojama viena batų pora per metus, o jie jau suplyšo! Esu privestas laukti, kol vėl galėsiu užsisakyti ortopedinius batus. Norėtųsi susitikti su draugais, pažįstamais, bet turiu sėdėti namie. O antra batų pora kainuoja visą mano neįgalumo pensiją ir daugiau, tai kaip man tada pragyventi?

Ar sveikas žmogus gali apsieiti su viena batų pora metams? Tikrai ne. Tiesiog noriu paprašyti, kad per metus būtų kompensuojamos dvi ortopedinių batų poros, nes be jų negaliu žengti nė vieno žingsnio.

Kęstutis Kasperavičius

Kovoti yra dėl ko

"Tai dokumentas, turintis korupcijos ir kartelinio susitarimo požymių", – tvirtai rėžė bendrovės "Pirmas žingsnis" direktorius Algimantas Astrauskas.

Taip įmonės, jau 30 metų gaminančios ortopedijos techniką ir priemones, įkūrėjas įvardijo Ortopedijos techninių priemonių rinkos dalyvių etikos ir elgesio kodeksą, kuriam nepritaria ir po juo nepasirašo. Šis dokumentas sukėlė nemažai aistrų ir apnuogino problemas, su kuriomis susiduria ligoniai, neįgalieji ir jiems skirtų ortopedijos priemonių gamintojai. Pastarųjų mūsų šalyje – apstu. Žinant, kad viena įmonė per vieną mėnesį pagamina ir parduoda protezų, įtvarų ir kitų priemonių už kone trečdalį milijono eurų, galima daryti išvadą, kad verslo mašina sukasi visu tempu.

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ortopedijos priemonėms kompensuoti per metus skiriama apie 10 mln. eurų. Nemažai primoka ir patys ligoniai. Nepaisant, kad valstybė nėra dosni, įmonės steigiasi ir tarp jų plieskiasi vis įnirtingesnė kova. Juk finansavimas vis dėlto valstybinis, užsakovai – vargšai žmonės, netekę rankos, kojos ar net kelių galūnių, iškrypusiais sąnariais, suriesti ligų. Jiems reikia protezų, įtvarų, ortopedinės avalynės ar bent įdėklų į batus. O kur dar sportininkai, nėščiosios ir visi kiti, besinaudojantys traumų ir kitomis profilaktikos priemonėmis, ortopediniais čiužiniais ir pagalvėmis patogiam miegui bei kt.

Gražių norų deklaracija

Natūralu, kad ši niša perpildyta, o pastaruoju metu tiesiog sproginėja. Ar ne dėl to stambiausių gamintojų atstovai sugalvojo Ortopedijos techninių priemonių rinkos dalyvių etikos ir elgesio kodeksą?

"Norime veikti sąžiningai ir etiškai, siekiame bendradarbiauti su valstybės institucijomis, pacientų ir verslo asociacijomis, tinkamai informuoti pacientus apie mūsų paslaugas, gaminamas ir platinamas priemones ir užtikrinti aukščiausio lygio pacientų teisių apsaugą", – rašoma dokumento įžangoje.

Tai neabejotinai intriguoja: gamybininkai kupini gerų norų, dėl kurių įgyvendinimo turi susivieniję kovoti?

Kodeksą birželio pradžioje priėmė ir patvirtino Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija. Jos vadovė Rūta Garšvienė, buvusi "Ortopedijos technikos" akcinės bendrovės generalinė direktorė, dabar įmonėje dirbanti gydytoja konsultante, paaiškino, kad asociacijos nariais gali būti ne tik ortopedijos priemones gaminančios įmonės, bet ir gydymo bei medicinos specialistus, ortopedijos technikus rengiančios įstaigos ir fiziniai asmenys.

"Esame ne įmonių, o paslaugų teikėjų asociacija. Jos steigėja – bendrovė "Ortopedijos technika". Prie mūsų prisijungė ir specialistų draugijų vadovai. Norime apimti plačiau, veiklą viešinti ir gerinti plačiąja prasme", – pakomentavo asociacijos vadovė R.Garšvienė.

Dabar siūloma kodeksą pasirašyti ortopedijos priemones gaminančioms įmonėms. Kas nepasirašo, tas, vadinasi, dirba neskaidriai. Tai argumentas, pateikiamas medicinos įstaigoms, kurios savo pacientams rekomenduoja ortopedijos priemones ir siunčia juos pas gamintojus.

Teiginiai – dviprasmiški

"Aš savo darbe vadovaujuosi Lietuvos įstatymais ir ministro įsakymais. Man jokių kodeksų nereikia. Kaip galima teigti, kad kelių žmonių pasirašytas popierėlis būtų viršesnis už Lietuvos įstatymus? Nebent su galva būtų negerai", – piktinasi bendrovės "Pirmas žingsnis" vadovas A.Astrauskas.

Jam pritaria Šv.Luko medicinos centro, kurio viename iš padalinių gaminama ir pritaikoma ortopedinė avalynė, kolektyvas. Mokslų daktarė Viktorija Sliesoraitienė sako, kad Ortopedijos techninių priemonių rinkos dalyvių etikos ir elgesio kodeksas kelia didžiulį nerimą, nes jis nukreiptas prieš etiką ir skaidrumą veikloje.

"Kodeksas nėra teisės aktas, jame nustatomi elgesio ir etikos standartai viršija teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus. Rinkos dalyviai turi teisę savo veikloje vadovautis aukštesniais etikos standartais nei numatytieji kodekse ir teisės aktuose", – būtent taip rašoma dokumente.

Toks teiginys, anot V.Sliesoraitienės, nesuvokiamas sveiku protu. Kaip tai vertina ir komentuoja asociacijos vadovė R.Garšvienė?

"Čia kalbama apie tai, kas teisės aktuose nėra numatyta, tai  papildomi dalykai, neviršijantys jokio teisės akto. Jie reglamentuoja mūsų elgesį rinkoje", – paaiškino kodekso iniciatorė.

Nepritariantieji kodeksui kritikuoja ir kitus jo teiginius. Pavyzdžiui, tai, kad specialistais vadinami ne ortopedijos priemonių gamintojai, o sveikatos priežiūros atstovai. Neįvardijama, kuo remiantis: darbo ar autorine sutartimi, pagal individualią veiklą jiems bus atlyginama už paslaugas.

"Specialistams atlyginama už jų teikiamas paslaugas, profesinius patarimus ir rekomendacijas, taip pat gali būti kompensuojamos kelionės ir apgyvendinimo protingos išlaidos", – teigiama kodekse.

Anot Šv.Luko medicinos centro atstovės V.Sliesoraitienės, tai ne kas kita kaip medikų papirkinėjimas, kad jie proteguotų vieną ar kitą ortopedijos įmonę, kaip papirkinėja farmacininkai, kad gydytojai savo pacientams skirtų kuo daugiau jų gaminamų vaistų.

"Norėjome kodeksą priimti prieš kelerius metus, kaip priėmė farmacininkai, bet nesulaukėme pritarimo", – ir R.Garšvienė kalba apie farmacininkus.

Kas yra kas

Ortopedijos techninių priemonių rinkos dalyvių etikos ir elgesio kodekse kalbama apie produkcijos protegavimą ir platinimą.

"Parama įstaigoms, įskaitant, bet neapribojant tas, kuriose dirba priemones skiriantys specialistai, leidžiama, jeigu ji nėra teikiama kaip paskata vykdyti tam tikrų priemonių protegavimą", – tai tiksli, neredaguota citata iš kodekso.

Ko gero, kai kurias priemones proteguoti skatinama?

"Protegavimas – tai reiškinys, turintis šiek tiek negatyvų atspalvį, ne visiškai teisėtais būdais kažko prašant. Ką reiškia kodekso teiginys, kad protegavimas – kokybiniais parametrais ir paciento interesais neparemtas priemonių skyrimas ar išrašymas arba rekomendavimas pirkti, tiekti ar įsigyti priemones?" – piktinasi Vilniaus Gedimino technikos universitete daug metų docente dirbusi V.Sliesoraitienė.

Anot jos, labai klaidina ir kitas teiginys, kad gamintojas yra ortopedijos priemones gaminantis ir platinantis subjektas. A.Astrauskas juokiasi, kad gamintojai nešios skrajutes, reklamuojančias jų produkciją.

"Tai automatiškai užprogramuoja neteisėtiems veiksmams", – įžvelgia V.Sliesoraitienė ir primena faktą, kai prieš kelerius metus garsiai nuskambėjo karteliniai susitarimai tarp ortopedijos techniką gaminančių įmonių.

Korupcija nuo viršaus

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) beveik dvejus metus, nuo 2013-ųjų sausio iki 2014-ųjų lapkričio pabaigos, tyrė korupcijos riziką valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo srityje ir atliko analizę.

Išvados – pribloškiamos. Korupcijos rizika labai didelė, nes teisinis reglamentavimas jai vešėti labai palankus.

"Ribotas informacijos prieinamumas mažina vertinimo procedūros skaidrumą ir didina abejones dėl priimtų sprendimų sudaryti sutartis su ortopedijos įmonėmis dėl apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis pagrįstumo. Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo srityje veikiantys subjektai – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) – delsia priimti teisės aktus, kurie galėtų sudaryti prielaidas ortopedijos techninių priemonių kainų nustatymo procedūrą padaryti skaidresnę", – rašoma STT išvadose.

Ribotas informacijos prieinamumas didina tikimybę, kad paraiškas naujo laikotarpio sutartims sudaryti pateiks tik daugiamečiai šios rinkos dalyviai, o potencialūs naujieji, galintys padidinti konkurenciją, negaus informacijos apie tai, kad bus sudaromos sutartys su Valstybine ligonių kasa (VLK) naujam laikotarpiui dėl apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis. Negana to, STT išvadose teigiama: nepakankamai aiškus teisinis reglamentavimas didina tikimybę, kad, esant asmeniniam spendimus priimančių VLK darbuotojų suinteresuotumui, kvietimai teikti paraiškas bus pateikti tik toms ortopedijos įmonėms, kurias pasirinks VLK darbuotojai savo nuožiūra.

Konstatuota ir tai, kad SAM delsia priimti teisės aktus, kurie ortopedijos techninių priemonių kainų nustatymo procedūrą galėtų padaryti skaidresnę. Tebegalioja kainos, nustatytos iki 2004 m. O kur progresyvios gamybos technologijos?

"Nepakankamai aiškus teisinis reglamentavimas didina tikimybę, kad sprendimai dėl ortopedijos techninių priemonių bazinių kainų nustatymo bus priimami ne siekiant užtikrinti kaip galimą efektyvesnį PSDF biudžeto lėšų naudojimą organizuojant valstybės paramą ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti, bet siekiant patenkinti konkrečių ortopedijos įmonių atstovų ir kitų suinteresuotų asmenų interesus. Esant tokiai situacijai didėja tikimybė, kad apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu nebus sudarytos sąlygos gauti valstybės paramą įsigyjant technologiškai pažangias ortopedijos technines priemones, ortopedijos įmonėms nebus paskatos investuoti į įrangą ir medžiagas technologiškai naujoms ortopedijos techninėms priemonėms gaminti", – konstatuojama STT išvadose.

Nustatyta ir tai, kad iš PSDF biudžeto yra apmokamos paslaugos, kurios suteiktos nesant būtinybei, vadovaujantis principu, kad nepakenks, arba iš viso nebuvo suteiktos.

"Atliekant korupcijos rizikos analizę gauta informacija, kad kai kuriuose globos namuose visos išduotos pagal užsakymą pagamintos ortopedijos techninės priemonės buvo pagamintos vienoje ortopedijos įmonėje, o daugumai globos namų gyventojų buvo išduota analogiški ortopedijos technikos priemonių "rinkiniai", sudaryti net iš penkių ortopedijos techninių priemonių (du kelio įtvarai, krūtinės juosmens įtvaras, pora ortopedinės avalynės). Pažymėtina, kad VLK vykdytų kontrolės procedūrų metu buvo nustatyti ir tokie atvejai, kai globos namų administracija vietoje negalėjo parodyti nė vieno globos namų gyventojo, kuris turėtų jam išduotą ortopedijos techninę priemonę, nors, PSD kompiuterizuotos informacinės sistemos "Sveidra" duomenimis, ortopedijos techninės priemonės buvo išduotos daugumai globos namų gyventojų", – rašoma STT išvadose.

Svarbiausia – sąžiningumas

Ar reikia daugiau faktų? Nepaisant STT išvadų, buvusi tvarka nesikeičia. Medicinos darbuotojai, apie kurių įdarbinimo nepagrįstumą konstatuojama STT medžiagoje, bandomi įteisinti Ortopedijos techninių priemonių rinkos dalyvių etikos ir elgesio kodeksu. Juk jie – garantas, kad siųs savo pacientus į konkrečią ortopedijos įmonę.

Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos vadovė R.Garšvienė patvirtina, kad sudaromos sutartys su gydymo įstaigomis.

"Jei reikia, naudojamės medikų paslaugomis kuriant gaminį, o ne skiriant esamą. Pavyzdžiui, prašome, kad specialistai surašytų medicinines indikacijas, tai, kokia turi būti to gaminio funkcija", – aiškina R.Garšvienė.

Svarbiausia, pabrėžė ji, yra sąžiningumas ir skaidrumas gaminant ir paskirstant priemones.

"Dabar susidarė situacija, kai neįgalieji konkrečių individualių priemonių laukia eilėje, o kai kurie gamintojai lėšas išnaudoja serijinės gamybos priemonėms pritaikyti", – dar vieną klastą atskleidė bendrovės "Ortopedijos technika" atstovė.

Individualiai premonei pagaminti reikia daug daugiau sąnaudų ir lėšų. Brangiausi yra galūnių protezai, juos gaminti, anot R.Garšvienės, yra nuostolinga.

Masinė gamyba individualiai

Beje, asociacijos vadovė žino ir atskleidė, kad nuo kitų metų serijinius gaminius bus leidžiama pritaikyti konkretiems užsakovams. Tai, anot R.Garšvienės, ir paskatino priimti naująjį kodeksą.

Tačiau STT išvadose rašoma, kad dalis ortopedijos techninių priemonių, ypač siūtinių, galbūt nepagrįstai priskiriamos pagal užsakymą pagamintoms ortopedijos techninėms priemonėms, nes iš tikrųjų jos yra serijinės gamybos, pacientui tik individualiai pritaikomos. Serijiniu būdu pagamintų ortopedijos techninių priemonių pritaikymo išlaidos nekompensuojamos, todėl, atskleidė STT, rinkoje dalyvaujantys subjektai yra priversti imituoti, kad pacientui ortopedijos techninę priemonę gamina individualiai. Jiems tai sekasi – iš PSDF biudžeto apmokamos paslaugos, kurios nebuvo suteiktos.

"Valstybė turi kompensuoti tik tuos gaminius, kurie pagaminti individualiai. Kai gamintojai bus atskirti nuo spekuliantų, galėsiu kalbėti apie etiką", – tvirtai pasakė bendrovės "Pirmas žingsnis" vadovas A.Astrauskas.

Beje, bendrovės "Ortopedijos technika" atstovė Irina Sabaliauskienė patvirtino, kad įmonė yra gavusi netgi milijoninę ES paramą megztiems kelio, juosmens, čiurnos ir alkūnės įtvarams gaminti, kurių galima nusipirkti įmonės parduotuvėje.

Dar vienas paradoksas – Ortopedijos techninių priemonių rinkos dalyvių etikos ir elgesio kodeksą pasirengusi svarstyti Seimo Antikorupcijos komisija.

"Sunku suprasti, kaip tokiai komisijai gali rūpėti kelių įmonių pasirašytas popierėlis", – stebisi A.Astrauskas.

Seimo Antikorupcijos komisijos narys Rimantas Dagys patvirtino, kad kodeksas bus svarstomas, o jam dėmesio skiriama dėl problemų ortopedijos priemonių gamybos srityje.

"Su kodeksu dar nesu susipažinęs, neturėjau tam laiko", – R.Dagys negalėjo pasakyti, kaip vertins Kodekso teiginius.

To negalėjo pasakyti ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas Edmundas Jonyla, kuris patvirtino, kad dėmesio Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijai skirs.

Seimo nariai patvirtino, kad STT išvadas žino, tačiau kas nuo to pasikeitė, įvardyti negalėjo.

Komentaras

Vita Lyskoitienė, VLK atstovė

2016 m. iš PSDF biudžeto ortopedijos gaminių – įvairių protezų, įtvarų, ortopedinės avalynės ir kitų išlaidoms kompensuoti yra skiriama 10,14 mln. eurų. Lėšos paskirstytos pagal nustatytus šių priemonių poklasius. Daugiausia tenka apatinių galūnių įtvarams – per 4,1 mln. eurų, kojų protezams – apie 2,4 mln. eurų, stuburo įtvarams – apie 1,5 mln. eurų ir ortopedinei avalynei – apie 1,4 mln. eurų.

Teisę į ortopedijos technikos priemonių kompensavimą turi privalomuoju sveikatos draudimu drausti asmenys.

Metų pradžioje su įstaigomis, gaminančiomis ortopedijos gaminius, pasirašomos sutartys. 2016 m. VLK pasirašė sutartis su visomis ortopedijos įmonėmis, kurių su paraiška sudaryti sutartį pateikti dokumentai atitiko teisės aktų reikalavimus.

Pacientai turi galimybę pasirinkti bet kurią įmonę, sudariusią sutartį su VLK, ir joje užsisakyti reikiamą ortopedijos gaminį. Iš PSDF biudžeto sumokama tiems ortopedijos priemonių gamintojams, kuriuose, pacientų pasirinkimu, ji pagaminama. VLK apmoka tik už pagal užsakymą pagamintas ortopedijos technines priemones.

Nuo 2010 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo redakcijai, buvo įtvirtintas plaukiojančio balo principas. Už skirtas lėšas pagaminus daugiau gaminių, vieneto kaina mažėja.

Ortopedijos įmonė iki einamojo mėnesio 10 d. turi pateikti VLK išrašytą laisvos formos apskaitos dokumentą už praėjusį mėnesį pagamintus ir išduotus ortopedijos gaminius ir suformuotą kompensuotinų priemonių užsakymų ataskaitą. VLK yra įsipareigojusi sumokėti įmonei už šios sutarties numatyta tvarka apdraustiesiems pagamintas ir išduotas priemones ne vėliau kaip per 30 dienų nuo minėtų dokumentų gavimo dienos, neviršijant pagal atskirus priemonių poklasius skirtos iš PSDF biudžeto sumos.

Ortopedijos gaminiams kompensuoti tenka tik 1 proc. PSDF biudžeto.

Valstybės kontrolė abejoja ortopedijos priemonių įkainiais - mano, kad jie dar gali būti padidinti dėl ankstenių kartelinių susitarimų ir ragina Sveikatos apsaugos ministeriją ištirti galimą žalą bei ją išieškoti.

Valstybinė ligonių kasa, kuri Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmoka už kompensuojamas ortopedijos priemones, atmeta kritiką, kad kainos gali būti per didelės.

„Ortopedijos techninės priemonės jų gamintojams kompensuojamos PSDF lėšomis vadovaujantis karteliniu ortopedijos įmonių susitarimu nustatytais ir daug metų nekeičiamais įkainiais, netaikant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų“, - konstatavo Valstybės kontrolė, auditavusi praėjusių metų PSDF ataskaitas. Ataskaita praėjusią savaitę pristatyta Seime.

Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas trečiadienį BNS aiškino, kad žalos nustatymu ir išieškojimu turėtų užsiimti Sveikatos apsaugos ministerija.

„Kadangi kompensuojant už karteliniu susitarimu nustatytas kainas permokėta PSDF lėšų, mokėta užaukštintomis kainomis, turi būti galimybės išieškoti nustatytą žalą. Valstybės kontrolierius Seimo plenariniame posėdyje irgi tą patį yra pasakęs (...). Mūsų manymu, tai turėtų daryti Sveikatos apsaugos ministerija kartu galbūt su Valstybine ligonių kasa, nors problema yra ta, kad pati Ligonių kasa buvo pripažinta kartelinio susitarimo dalyve“, - dėstė L.Čiakas.

Valstybinė ligonių kasa su auditorių išvadomis nesutinka.

„Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į ortopedijos techninių priemonių kompensavimą, teigdama, kad šios priemonės kompensuojamos vadovaujantis karteliniu ortopedijos įmonių susitarimu nustatytais daug metų nekeičiamais įkainiais. Valstybinė ligonių kasa negali sutikti su šiuo pastebėjimu, kadangi 2014 metais Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta darbo grupė, atlikusi ortopedijos technikos priemonių kainų analizę, nustatė, kad Valstybinė ligonių kasa, perimdama šių priemonių kompensavimą iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, daugumos jų bazines kainas patvirtino tokias pačias, kokios buvo nustatytos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu“, - sakoma šią savaitę išplatintame Ligonių kasos pranešime.

Anot jo, vėlesniu laikotarpiu dalies ortopedijos techninių priemonių kainos ne tik nedidėjo, bet ir sumažėjo.

Ortopedijos priemonių gamintojais domisi ir teisėsauga. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis praėjusį mėnesį žurnalistams sakė, kad teisėsauga šiuo metu vykdo du ikiteisminius tyrimus dėl galimo ortopedijos priemonių gamintojų sukčiavimo tiekiant nekokybiškus gaminius ir Valstybinės ligonių kasos darbuotojų, kurie galėjo netinkamai vykdyti kontrolę. Anot I.Mikelionio, vieną tyrimą pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyba, kitą - Generalinė prokuratūra.

Pastaraisiais metais ortopedijos priemonėms kompensuoti Valstybinė ligonių kasa skiria maždaug 10 mln. eurų per metus.

Teisėsauga šiuo metu vykdo du ikiteisminius tyrimus dėl galimo ortopedijos priemonių gamintojų sukčiavimo tiekiant nekokybiškus gaminius ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) darbuotojų, kurie galėjo netinkamai vykdyti kontrolę.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis trečiadienį žurnalistams Seime sakė, kad vieną tyrimą pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyba, kitą - Generalinė prokuratūra.

„Kalba eitų apie VLK darbuotojus, kurie turėjo vykdyti tam tikrą priežiūrą tų sutartinių įsipareigojimų, ir taip pat kalba eitų apie tam tikrus ūkio subjektus, kurie galimai pasinaudodami apgaule gamino netinkamą produkciją ir tokiu būdu neteisėtai užvaldė valstybės lėšas“, - aiškino jis.

I.Mikelionio teigimu, tyrimai pradėti gavus parlamentarų ir Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją.

„Mes gavome kreipimąsi iš Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko, kuriame buvo išdėstyti tam tikri faktai, iš kurių padarėme prielaidą, jog galėjo būti daroma nusikalstama veika. Taip pat gavome kreipimąsi iš Sveikatos apsaugos ministerijos, kuriame taip pat prokurorai įžvelgė galimus nusikaltimo požymius ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiandien iš tikrųjų kalbėti, kad kažkurios įmonės kaltos ar kažkurie pareigūnai tikrai netinkamai vykdė savo pareigas ir turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, yra pakankamai ankstyvas. Tyrimas pradėtas, kad išsiaiškintume visas galimas aplinkybes“, - dėstė prokuroras.

Į prokurorus dėl pažeidimų gaminant ortopedijos priemones buvo kreiptasi ir anksčiau, tačiau teisėsauga tyrimų nepradėdavo.

„Daugeliu atveju mes kalbame apie tam tikrus sutartinius santykius tarp ortopedijos technikos priemonių gamintojų ir Valstybinės ligonių kasos, tai daugeliu atvejų ikiteisminio turimo pareigūnai darė tokią kaip ir prielaidą, kad iškilusias problemas reikėtų spręsti kitomis teisinėmis priemonėmis - civilinio proceso tvarka, drausminę atsakomybę taikyti ar panašiai“, - aiškino I.Mikelionis.

Pastaraisiais metais ortopedijos priemonėms kompensuoti VLK skiria maždaug 10 mln. eurų per metus. Kaip yra informavusi VLK, dėl nustatytų pažeidimų įsisavinant valstybės lėšas šiuo metu sustabdytas trijų gamintojų priemonių kompensavimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ir Valstybinei ligonių kasai (VLK) ėmusis griežtesnių priemonių, siekiant sumažinti piktnaudžiavimo atvejus išduodant ortopedijos technikos priemones, taip pat apeliuojama ir į Lietuvos žmonių sąmoningumą prašant jų netoleruoti piktnaudžiavimo šioje srityje.

VLK ragina žmones pranešti, jei jie mato tai, ko neturėtų būti išduodant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamas ortopedines priemones. Pavyzdžiui, jei ortopedijos įstaigų specialistai siūlo paimti nemokamas ir žmogui visiškai nereikalingas ortopedijos technines priemones arba jei primygtinai siūlo ortopedijos priemonių, kurių, gyventojo manymu, jam tikrai nereikia, nes jis yra sveikas. Susidūrus su tokiais atvejais VLK ragina neimti nereikalingų priemonių, o apie tai pranešti VLK arba teritorinėms ligonių kasoms.

Siekiant paskatinti mūsų kraštiečių sąmoningumą ir nepakantumą piktnaudžiavimo atvejams, VLK su Lietuvos samariečių bendrija dar rugpjūtį pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria pradėta įgyvendinti socialinė akcija „Neskriausk silpnesnio!“.

Akcijos metu žmonės, kurie gavo ortopedijos technines priemones, tačiau jos jiems yra nereikalingos ir žmogus jų neketina nešioti, gali anonimiškai jas pristatyti į teritorinių ligonių kasų (TLK) gyventojų aptarnavimo skyrius. Per beveik mėnesį, t. y. nuo socialinės akcijos paskelbimo dienos, visoje Lietuvoje į TLK buvo pristatytos tik 5 ortopedijos techninės priemonės. Tad iki šiol aktyviausi šios akcijos dalyviai yra panevėžiečiai.

Anot VLK Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vedėjo Giedriaus Baranausko, prieš imdami gydytojo pasiūlytą „nemokamą“ ortopedijos technikos priemonę, žmonės turėtų susimąstyti, ar ji tikrai yra reikalinga, nes netinkamai išleisti pinigai atims galimybę priemonei pasiekti tuos, kuriems ji tikrai reikalinga.

„Kreipiamės į žmones, prašome jų būti socialiai atsakingais, pilietiškais, netoleruoti neteisybės, piktnaudžiavimo, kai visa tai mato šalia. Svarbu suprasti, kad leisdami neteisėtiems dalykams klestėti, mes skriaudžiame tuos, kurie ir taip yra likimo nuskriausti. Tai yra tuos, kuriems iš tikrųjų reikia specialių ir sudėtingesnių judėjimą lengvinančių priemonių, bet jie negali jų gauti, nes kiti gauna pirmiau“, – sako G. Baranauskas.  

Lietuvos samariečių bendrijos viceprezidentas Mindaugas Vėlyvis džiaugiasi panevėžiečių aktyvumu, tačiau  ragina ir kitų miestų gyventojus būti sąmoningais, atnešti į TLK nereikalingas ortopedines technines priemones ir nesitaikstyti su piktnaudžiavimu.

„Jei namuose jau turite Jums netinkamą ir nenaudojamą ortopedijos techninę priemonę, ją galite atnešti į artimiausią TLK, o Lietuvos samariečių bendrija pasirūpins, kad atneštos priemonės pasiektų tuos, kuriems jų išties reikia“, –  ragina M. Vėlyvis.

Socialinė akcija „Neskriausk silpnesnio!“ vis dar tęsiasi, tad VLK ragina visus būti aktyviais, pilietiškais bei sąmoningais.