Šią savaitę dviem septintokėms gyvenimas pasirodė per sunkus. Viena mergaitė ryžosi šuoliui iš trečio aukšto mokykloje. Tai nutiko Alytuje. Kita pasirinko kilpą tėvų namuose Klaipėdos rajone.
Šiandien galime tik spėlioti, kokios priežastys jas vertė griebtis kraštutinumų. Akivaizdu viena – paauglėms jų problemos tapo nebepakeliamos.
Alytiškės šuolis viduryje dienos daugybės žmonių akivaizdoje – pragaištingas pagalbos šauksmas, vis dėlto viliantis, kad kažkas paskutiniu metu sugriebs už peties, apsikabins, stipriai suspaus glėbyje ir pažadės, kad viskas bus gerai, kad išsispręs visos problemos. Tačiau to "kažko" nebuvo. Kaip paaiškėjo, mergaitės tėvai uždirba pinigus užsienyje ir jie neturėjo nei laiko, nei galimybių pastebėti, kaip iš gyvenimo slysta jų vaikas.
Gerojo angelo nesulaukė ir kita keturiolikmetė. Ji augo su tėvais, bet pasirinko mirtį. Kažkodėl norėtųsi tikėti, jog ji irgi laukė, kad ją kas nors sustabdytų nuo savižudybės. Nesulaukė. Dabar jos bendraklasiams prireiks psichologo pagalbos, pedagogai dievagosis, kad nieko blogo neįtarė ir nepastebėjo, tačiau blogiausia – siaubo ir nevilties ašaromis springstantiems tėvams, kurie laiku nesuskubo padėti savo mergaitei. Jų skausmas – sunkiai suvokiamas nepatyrusiems panašios nelaimės.
Mokyklos fojė šalia septintokės portreto kurį laiką degs žvakutės, o visi aplinkui žinančiųjų bandys iškvosti – kodėl? Gal patyčios? Juk be kosminės paauglių vienatvės tai – didžiausia lemiamo žingsnio priežastis. Juk ne paslaptis, kad pagal patyčių skaičių mokyklose Lietuva pirmauja Europoje. Skaičiai sukrečiantys – jas patiria net 60 proc. vaikų, tai yra daugiau nei kas antras moksleivis.
O tyrimais dėl neigiamos vaikystės patirties įrodyta, jog keturis ar daugiau kartų patyčias patyręs vaikas vėliau keliolika kartų daugiau yra linkęs į savižudybę.
Organizacijos "Gelbėkit vaikus" vadovė retoriškai klausė: "Galbūt dėl patyčių gausos mokykloje pasaulyje pirmaujame ir savižudybių skaičiumi?" Maža to, jau keletą metų iš eilės Lietuvos vaikai yra nelaimingiausi pasaulyje. Kodėl?
