PAGD duomenimis, 15.13 val. gautas vyro pranešimas, kad Piliakalnių kaime, Piliakalnio gatvėje, jis susirakino antrankiais, neturi rakto atsirakinti.

Vyras teigė, kad antrankiai metaliniai, iš kur juos gavo – nenurodė. Antrankiai buvo nuimti vyrui nuo rankos.

„Atsiras naujas dalykas, tai yra reikalavimas, kad visuomeninės paskirties pastatuose statant naujus pastatus bus reikalavimas įdiegti ir atitinkamas patalpas, kurios būtų pritaikytos ekstremalioms ar kitoms situacijoms“, – žurnalistams sakė A. Bilotaitė, pristatydama kampaniją apie civilinę saugą.

Ankstesni tarnybų skaičiavimai, atlikti Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, parodė, jog šiuo metu vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų, o likusieji turėtų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse.

Pasak ministrės, šiuo metu su institucijomis dar diskutuojama dėl konkrečių reikalavimų tokioms patalpoms.

Ministerijos derinti pateiktos Civilinės saugos įstatymo pataisos numato, kad statant naują visuomenės poreikiams naudojamą pastatą, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių, arba aukštesnį nei 5 aukštų daugiabutį gyvenamąjį namą, jis ar jo priklausiniai turi būti suprojektuoti  ir pastatyti kaip kolektyvinės apsaugos statiniai.

Išimtys būtų taikomos religinės paskirties statiniams.

VRM atstovai BNS informavo, kad įstatymu nebūtų siekiama tiksliai apibrėžti, kokios tai patalpos, tačiau tai galėtų būti rūsys, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė ar kitos erdvės, kuriose būtų įrengiamos tam tikros sustiprintos konstrukcijos, galinčios apsaugoti gyventojus, pavyzdžiui, nuo sprogimo smūgio bangos.

A. Bilotaitė žada, kad ministerija „artimiausiu metu“ pateiks ir platesnes civilinės saugos stiprinimo gaires su konkrečiomis priemonėmis. Taip pat žadama pristatyti „naują standartą“ pareigūnų aprūpinimui specialiosiomis priemonėmis esant karo atveju, numatyti, kiek tam reikėtų lėšų.

„Situacija Ukrainoje parodė, kad pareigūnams reikia ir liemenių, ir šalmų, ir kitų priemonių, kad mūsų pareigūnai, kurie užtikrina viešąjį saugumą esant karo padėčiai, yra karinių pajėgų sudedamoji dalis, šiuo atveju, jie turi turėti ir atitinkamą aprūpinimą“, – kalbėjo ministrė.

Ankstesni tarnybų skaičiavimai, atlikti Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, parodė, jog šiuo metu vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų, o likusieji turėtų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse.

„Nustatyta, kad egzistuoja PAGD darbuotojų ir verslo subjektų, veikiančių gaisrinės saugos srityje, ryšiai, kurie kelia abejonių dėl vienodų sąlygų verslo subjektams taikymo, o kai kuriems verslo subjektams galėjo būti sudaromos išskirtinės sąlygos veikti šioje srityje“, – teigia STT.

Šias rizikas nustatė STT analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai, atlikę PAGD veiklos analizę. Tarnyba nenurodo konkrečių įmonių, PAGD pareigūnų.

STT tvirtina, kad taip pat nustatytos korupcijos rizikos, susijusios su paramos gavimu: nemažą dalį Lietuvos ugniagesių sporto federacijos ir kitų ugniagesių sporto klubų gautos paramos sudaro parama iš statybos ir kitų bendrovių, kurioms reikalingi gaisrinės saugos leidimai.

STT daro prielaidą, kad parama buvo teikiama siekiant daryti įtaką sprendimams, susijusiems su gaisrine sauga.

„Atlikdami analitinę antikorupcinę žvalgybą galime įžvelgti korupcijos rizikas, kol jos nevirto konkrečiomis nusikalstamomis veikomis ir neatsirado reikšmingų neigiamų pasekmių ar didelės žalos. Tai galimybė sprendimų priėmėjui pamatyti tam tikras grėsmes ir imtis veiksmų, kad korupcijos rizikos būtų pašalintos“, – sako STT direktorius Žydrūnas Bartkus.

Analitinės antikorupcinės žvalgybos informacija perduota vidaus reikalų ministrui.

Šios informacijos pagrindu STT nusprendė atlikti korupcijos rizikos analizę Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos srityse.