Įkaitų perdavimas vyko vienoje ligoninėje Chan Junyje Gazos Ruožo pietuose. Įkaitai esą dabar vyksta į Rafos pasienio perėją prie sienos su Egiptu.

Anot duomenų, Tarptautinis Raudonasis Kryžius palydės įkaitus per sieną į Egiptą ir perduos juos Izraelio ginkluotosioms pajėgoms.

Tūkstančiams entuziastų plojant ir džiūgaujant, raketa su erdvėlaiviu „Chandrayaan-3“ pakilo iš Šryharikotos pietinėje Andhra Pradešo valstijoje.

Daugiausiai gyventojų pasaulyje turinti valstybė vykdo ekonomišką kosminės erdvės programą ir sparčiai artėja prie pasaulinių kosmoso galingųjų nustatytų orientyrų.

Tik Rusijai, Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai anksčiau yra pavykę nuleisti Mėnulyje tyrimų aparatą.

Prieš ketverius metus pirmasis Indijos bandymas tai padaryti baigėsi nesėkme, kai likus kelioms akimirkoms iki nusileidimo ryšys su aparatu nutrūko.

Jei likusi Indijos misijos dalis vyks pagal planą, rugpjūčio 23–24 dienomis „Chandrayaan-3“, kurio pavadinimas sanskrito kalba reiškia Mėnulio vežimą, saugiai nusileis netoli mažai tyrinėto Mėnulio pietinio ašigalio.

Šiuo metu Prancūzijoje viešintis Indijos premjeras Narendra Modi (Narendra Modis) tviteryje parašė, kad misija neša „mūsų tautos viltis ir svajones“.

Indijos kosmoso tyrimų organizacijos (ISRO) sukurtas „Chandrayaan-3“ apima nusileidimo modulį „Vikram“, kurio pavadinimas sanskrito kalba reiškia drąsą, ir mėnuleigį „Pragyan“, pavadintą išmintį reiškiančiu sanskrito žodžiu.

Po nusileidimo mėnuleigis nuvažiuos nuo „Vikram“ ir tyrinės netoliese esančią teritoriją, rinkdamas ir siųsdamas į Žemę vaizdus.

Mėnuleigio misijos trukmė – viena Mėnulio diena arba 14 Žemės dienų.

Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra pranešė, kad A. Lukašenka pasirašė dekretą dėl malonės suteikimo S. Sapegai, kuris buvo perduotas Primorės krašto delegacijai. Šiame Rusijos Tolimųjų Rytų regione mergina gyveno iki po tėvų skyrybų kartu su motina persikraustė į jos gimtinę Baltarusiją. Primorėje gyvena S. Sapegos tėvas.

„Mūsų tautietė Sofija Sapega gavo unikalią galimybę pradėti gyvenimą iš naujo. Po mano kreipimosi ji yra laisvėje“, – platformoje „Telegram“ nurodė Primorės gubernatorius Olegas Kožemiakas. Jis išplatino pirmadienį darytą vaizdo įrašą, kuriame sveikina iš neįvardyto pastato Baltarusijoje išeinančią S. Sapegą.

S. Sapegai buvo pareikšti kaltinimai pagal virtinę Baudžiamojo kodekso straipsnių, tarp jų – dėl socialinės nesantaikos kurstymo ir grasinimo teisėsaugos pareigūnams. Pernai gegužę Baltarusijos teismas jai skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Po R. Pratasevičiaus ir S. Sapegos arešto pasirodė nufilmuoti jų abiejų „prisipažinimai“. Opozicijos šalininkai sakė, kad šiuos įrašus jie padarė verčiami ir kad tai įprasta režimo taktika kritikams spausti. Tačiau vėliau radosi ženklų, pasėjusių įtarimų dėl R. Pratasevičiaus tikrųjų darbo su opozicija motyvų. Praėjus kelioms savaitėms po teismo verdikto, kai buvo nuteistas kalėti aštuonerius metus, jam buvo suteikta malonė. Kol buvo kalinamas, R. Pratasevičius vedė ir net susilaukė vaiko.

Rusijos propagandiniam laikraščiui „Komsomolskaja pravda“ duotame trumpame interviu S. Sapega nepanoro kalbėti apie buvusį draugą, kuris tyrimo metu liudijo prieš ją. „Tiesiog palinkėsiu jam gyventi oriai“, – sakė mergina. Ji pati norinti praleisti šiek tiek laiko su šeima, su kuria jai nebuvo leista pasimatyti nuo pat suėmimo.

„Noriu atkurti save. Paskui iš tikrųjų pagalvoti, kaip kurti savo gyvenimą“, – laikraštis citavo S. Sapegą. Tik Primorės gubernatoriaus aktyvumas kelia abejonių, ar mainais už laisvę mergina nebus įtraukta į pastarojo politinius žaidimus. Nors Baltarusijos kalėjimuose net ir prieš 2020 m. įvykius buvo kalinami Rusijos piliečiai, ne vienas jų siaubingomis sąlygomis laikomas ir dabar, A. Lukašenka neskubėjo suteikti jiems malonės. Šiuo atveju O. Kožemiakas prikišamai akcentuoja savo asmeninį sandorį su Minsko diktatoriumi.

Noriu atkurti save. Paskui iš tikrųjų pagalvoti, kaip kurti savo gyvenimą

 

„Jis tėviškai suprato Sofijos tėvų prašymus sušvelninti bausmę. Jie paprašė jo perduoti juos asmeniškai broliškos valstybės vadovui. Dekretas dėl malonės suteikimo buvo pasirašytas iš karto po mūsų susitikimo. Tokį žingsnį gali žengti tik tikrai išmintingas valstybės vadovas ir stiprus žmogus“, – rašė O. Kožemiakas, kurio motina kilusi iš Baltarusijos, socialiniuose tinkluose.

Primorės gubernatorius, dėl savo įtakos regiono žuvininkystei vadinamas žuvų karaliumi, vadovavo delegacijai, kuri šiomis dienomis lankėsi Baltarusijoje ir dar prieš S. Sapegos išlaisvinimą skelbė, kad sutarta dėl prekybos mainų: baltarusiai Primorės krašte pirks jūrų gėrybių, boro rūgšties, sunkiosios technikos, o mainais keliaus pieno produktai.

S. Sapegos tėvas tuoj po dukters sulaikymo viešai išplatintu vaizdo įrašu kreipėsi į A. Lukašenką, prašydamas paleisti dukrą. Pernai liepą jis sumokėjo merginai paskirtą baudą, kuri užkirto kelią galimam jos ekstradicijos į Rusiją ar malonės suteikimui. Bauda siekė 175 tūkst. baltarusiškų rublių (apie 67 tūkst. eurų). Sausio mėnesį tapo žinoma, kad A. Lukašenka nepatenkino S. Sapegos malonės prašymo. Teigiamai buvo atsakyta tik po Primorės krašto vadovo kreipimosi.

Tai rekordinis skaičius nuteistųjų, tą pačią dieną sulaukusių bausmės sutrumpinimo. B. Obama jiems bausmes sušvelnino naujo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) inauguracijos išvakarėse.

Tai buvo jau antra nuteistųjų grupė, šią savaitę sulaukusi prezidento malonės. Antradienį B. Obama suteikė malonę 64 asmenims, o dar 209 sušvelnino bausmes.

Daug kam netikėtas buvo prezidento antradienį paskelbtas sprendimas sutrumpinti bausmę buvusiam armijos analitikui Bradley Manningui (Bredliui Maningui).

Šis translytis asmuo, dabar žinomas kaip Chelsea Manning (Čelsi Manning), buvo nuteistas kalėti 35-erių metus už daugiau nei 700 tūkst. slaptų dokumentų nutekinimą tinklapiui „WikiLeaks“.

Turėjęs į laisvę išeiti tik 2045-aisiais, dabar jis iš kalėjimo bus paleistas jau gegužę.

Antradienį B. Obama taip pat suteikė malonę keturių žvaigždučių dimisijos generolui Jamesui Cartwrightui (Džeimsui Kartraitui), kuris buvo svarbus jo pirmos kadencijos nacionalinio saugumo komandos narys. Jis buvo nuteistas už tai, kad melavo Federaliniam tyrimui biurui (FTB) apie savo pokalbius su žurnalistais apie Irano branduolinę programą.

Per aštuonerius darbo prezidento poste metus B. Obama bausmę sušvelnino 1 tūkst. 715 asmenų. Šis patenkintų malonės prašymų skaičius yra didesnis negu bet kurio ankstesnio JAV prezidento. Jis paleido į laisvę 568 asmenis, nuteistus kalėti iki gyvos galvos.

Atsisakyti „sistemingo neteisingumo“

Dauguma B. Obamos malonės sulaukusių asmenų atliko ilgas laisvės atėmimo bausmes, skirtas už smulkius nusikaltimus, susijusius su narkotikais. Nemaža dalis jų buvo nuteisti pirmą kartą.

B. Obama seniai ragino taisyti „sistemingą neteisingumą“, kurį kuria dabartinė bausmių sistema, daugelio kritikuojama dėl pernelyg ilgų privalomų minimalių laisvės atėmimo bausmių.

Prezidentas, pasisakantis už alternatyvias bausmes tokiems pažeidėjams, ne kartą nesėkmingai ragino Kongresą uždegti žalią šviesą didelio masto baudžiamosios teisenos reformai.

Šiuo metu Jungtinėse Valstijose už grotų kali daugiau nei 2,2 mln. žmonių, tarp jų daugybė protinę negalią turinčių asmenų ir narkomanų, nemaža dalis kurių yra iš labiausiai socialiai nuskriaustų mažumų grupių.

Ekspertai tvirtina, kad dėl galiojančios bausmių sistemos drastiškai išaugo recidyvizmas.

Teisingumo departamentas pastarosiomis savaitėmis intensyviai dirbo, peržiūrinėdamas visus prašymus sutrumpinti bausmę. Nuo 2014 metų balandžio buvo peržiūrėta daugiau nei 16 tūkst. bylų, nurodė žinyba.

B. Obamos įpėdinis D. Trumpas bus prisaikdintas penktadienį.

Pasak jos, Molenbeko rajone buvo surengtos keturios operacijos, tačiau nerasta nei ginklų, nei sprogmenų.

„Trys vyrai buvo areštuoti ir apklausti per naktį, o paskui jie buvo paleisti“, – nurodoma prokuratūros pranešime.

Žiniasklaidos pranešimuose minėta, kad vėlyvą vakarą ginkluota policija buvo apsupusi visą rajoną.

Molenbeko vietovėje gyveno keletas asmenų, surengusių mirtinų „Islamo valstybės“ išpuolių 2015 metais Paryžiuje ir savižudžių sprogdinimų Briuselio oro uoste ir metro 2016 metų kovą.

Po šių žudynių vietos valdžia sustiprino saugumą, policija tęsia tyrimą, reguliariai vykdo operacijas ir sulaiko įtariamus asmenis.

Vienintelis žinomas žudynes Paryžiuje išgyvenęs džihadistas Belgijoje gimęs Prancūzijos pilietis Salahas Abdeslamas (Salahas Abdislamas) sulaikytas po keturių mėnesių 2016 metų kovo 18 dieną, po atakų Belgijos sostinėje prabėgus keturioms dienoms.

Dėl Paryžiaus teroristinio išpuolio Belgijoje apkaltinta 20 žmonių. Tyrėjų teigimu, atakas Paryžiuje ir Briuselyje įvykdė ta pati grupuotė.

Pchenjanas sausį įvykdė ketvirtojo savo branduolinio užtaiso bandymą, o vėliau išbandė virtinę balistinių raketų. Šie veiksmai kelia didelį nerimą regiono šalims ir daugeliui tarptautinės bendruomenės narių.

Pasak ekspertų, Šiaurės Korėja jau veikiausiai sugebėjo pasigaminti pakankamai mažų branduolinių karinių galvučių, kad jas būtų galima pritvirtinti ant mažo nuotolio taktinių balistinių raketų, bet neaišku, ar tokį užtaisą galėtų pritvirtinti prie didesnės raketos, galinčios nuskrieti toliau, bet išlekiančios už Žemės atmosferos ribų.

„Iš tikrųjų jie dabar turi galimybę paleisti branduolinį ginklą, tik dar nėra tikri dėl sugrąžinimo (į atmosferą) – štai kodėl jie vis dar bando savo sistemas“, – aiškino minėtas pareigūnas.

Jis sakė manantis, kad šiaurės korėjiečiai jau gali „suporuoti“ didelę raketą ir branduolinę kovinę galvutę.

Tačiau „jie nėra tikri dėl sugrąžinimo galimybių strateginiam smūgiui, todėl deda pastangas, kad tai išspręstų“.

Suintensyvėjus Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) režimo vykdomiems ginkluotės bandymams, Jungtinės Valstijose ir Seulas susitarė, kad Pietų Korėjoje bus dislokuota moderni priešraketinės gynybos sistema.

Neleidžia miegoti naktimis

Nors Kinija ir Rusija griežtai protestavo prieš šį sprendimą, sistema THAAD bus parengta dislokuoti per maždaug 10 mėnesių, nurodė Pentagonas.

Šiaurės Korėjos tęsiami branduoliniai bandymai didina susirūpinimą JAV kariškiams, o Pentagonas yra parengęs ne vieną atsarginį planą, kuris gali būti pritaikytas ryžtingiau mėginant pažaboti Pchenjano branduolinius pajėgumus.

Minėtas pareigūnas sakė, kad Jungtinės Valstijos „labai trokšta būti labiau pasiruošusios ateičiai Šiaurės Korėjos atžvilgiu“.

„Ši grėsmė naktimis man neleidžia miegoti. Esat girdėję, kad kiti aukšto rango lyderiai sako tą patį – visų pirma todėl, kad nežinome, ką iš tikrųjų rezga „mielasis lyderis“ Šiaurės Korėjoje“, – pridūrė jis.

Pareigūnas pabrėžė, kad JAV ir jų sąjungininkai turi mažai svertų, kuriais būtų galima spausti uždarą Šiaurės Korėją.

„Mūsų padėtis labai silpna: nėra daug svertų, nėra daug iniciatyvų derybų srityje, – sakė jis. – Taigi, kaip galit įsivaizduoti, ruošiamės nenumatytos padėties suvaldymo operacijos tokiu lygmeniu, kokio mums reikia.“

Pareigūnas pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos atsarginių karinių planų turi dar nuo 1953 metų, kai buvo sudarytos Seulo ir Pchenjano paliaubos, užbaigusios Korėjos karą.

Policija šeštadienio vakarą surengė reidus rytiniame Strasbūro mieste ir pietiniame Marselio uostamiestyje po ilgiau negu aštuonis mėnesius trukusio saugumo tarnybų tyrimo.

Pareigūnai suėmė septynis įtariamus teroristus – Prancūzijos, Maroko ir Afganistano piliečius. Pasak vidaus reikalų ministro Bernard'o Cazeneuve'o (Bernaro Kazenevo), tarnyboms pavyko sužlugdyti „ilgai planuotą teroro ataką mūsų teritorijoje“.

Antradienį buvo paleisti du Marselyje sulaikyti asmenys. Buvo įtariama, kad jie padėjo apsigyventi marokiečiui Hichamui E. (Hišamui E.), kuris vis dar laikomas arešte. Manoma, kad jis buvo šios kuopelės finansininkas.

Šalyje vis dar galioja nepaprastoji padėtis, paskelbta pernai po „Islamo valstybės“ džihadistų išpuolių Paryžiuje, nusinešusių 130 žmonių gyvybių.

Strasbūro meras citavo Vidaus reikalų ministerijos informaciją, kad numanomos planuotos atakos taikiniai buvo Paryžiaus apylinkėse o ne pačioje sostinėje, kur penktadienį atsidarys didelė kalėdinė mugė.

Prancūzijoje nuo 2015 metų sausio buvo įvykdytos trys didelės atakos. Ši virtinė prasidėjo nuo išpuolio prieš satyrinį leidinį „Charlie Hebdo“ ir vieną žydų maisto krautuvę, o praeitų metų lapkričio 13-ąją sostinę supurti virtinė sprogdinimų ir šaudynių.

Liepą pietiniame Nicos kurorte vienas radikalizavęsis ekstremistas nukreipė sunkvežimį į fejerverkų pasižiūrėti susirinkusią minią. Tąsyk žuvo 86 žmonės.

Per naujausius reidus Strasbūre buvo suimti keturi įtariamieji prancūzai – 35–37 metų asmenys, anksčiau nepatekę į žvalgybos tarnybų akiratį. Antradienį vis dar vyko jų apklausos.

Įtariama, kad du iš jų 2015 metais buvo išvykę į Siriją kautis džihadistų pusėje, bet vėliau grįžo į Europą.

Per reidus rasti du šaunamieji ginklai, įskaitant pistoletą kulkosvaidį, taip pat džihadistų propagandos.

Dviem su šia grupuote siejamiems prancūzams, esą palaikiusiems ryšius su vienu džihadistų vadu Sirijoje, po apklausų buvo skirtas ikiteisminis kalinimas, nurodė vienas tyrimui artimas šaltinis.