Ketvirtadienį iš Lietuvos kaip nevyriausybinės organizacijos „Stiprūs kartu“ ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus iniciatyva „Sušildyk Ukrainą“ į Rusijos sukelto karo niokojamą šalį išvežami pirmi generatoriai ir dyzeliniai šildytuvai.

„Iniciatyvos esmė yra raginti visuomenę telkti, aukoti pinigus ir pirkti generatorius, šildytuvus ir kitą įrangą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė vienas iš „Stiprūs kartu“ iniciatorių Edmundas Jakilaitis.

Pirmąją generatorių ir dyzelinių šildytuvų partiją „Stiprūs kartu“ nupirko už anksčiau gyventojų ir verslo suaukotas lėšas. Pasak akcijos organizatorių, pirmoje siuntoje yra 15 šildytuvų, 20 generatorių ir 55 universalūs šviestuvai, taip pat kuras, bakai ir tepalai.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

E. Jakilaitis nurodė, kad pirmos siuntos vertė – apie 65 tūkst. eurų, ji keliaus į vakarų Ukrainą.

Jo teigimu, vežami dyzeliniai šildytuvai gali apšildyti nuo keliasdešimties iki 100 kvadratinių metrų patalpą.

Iniciatyvos esmė yra raginti visuomenę telkti, aukoti pinigus ir pirkti generatorius, šildytuvus ir kitą įrangą.

„Mes orientuojamės į generatoriaus galią. Nuo penkių iki šešių kilovatų yra optimali galia, nes tu gali aprūpinti elektros energija ir administracines patalpas, ir gyvenamąsias patalpas, kur santykinai yra nedaug žmonių ir jį lengva transportuoti, jam nereikia daug kuro“, –  sakė E. Jakilaitis.

Jis pažymėjo, kad tokių generatorių vidutinė kaina siekia apie 1 tūkst. eurų. Jau sumokėta ir už antrą generatorių siuntą, ji iš Lietuvos išvykti turėtų gruodžio 17–18 dienomis.

„Esame sumokėję 50 tūkst. eurų į priekį už generatorius, kuriuos gausime“, – teigė E. Jakilaitis.

Akcijos organizatoriai iki žiemos pabaigos tikisi nupirkti ir ukrainiečiams perduoti 2 tūkst. generatorių. Tam jie planuoja surinkti apie 2 mln. eurų.

Teigiama, jog visa surinkta ir įsigyta įranga bus gabenama į Ukrainos pabėgėlių ir reabilitacijos centrus, kultūros įstaigas, muziejus, kurie yra virtę daugiafunkciais objektais.

„Mes norėjome paramos Ukrainai su paprasta žinute. Žinutė šiandien yra aiškų aiškiausia: artėja žiema, jau atėjo žiema, ji darosi vis šaltesnė. Mes manome, kad šiandien šiluma, generatoriai yra tas ginklas, reikalingas apsiginti nuo agresoriaus“, – sakė Dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas.

Trečiadienį Ukrainos institucijos pranešė, kad šalyje per pastarąją parą per gaisrus žuvo devyni žmonės. Rusijai taikantis į šalies energetikos infrastruktūrą, ukrainiečiai  priversti ieškoti alternatyvių šildymo šaltinių.

Per kelias pastarąsias savaites Maskvos surengti oro smūgiai sutrikdė elektros energijos ir vandens tiekimą milijonams žmonių, todėl didelė dalis jų buvo priversti naudoti avarinius generatorius ir dujų balionus.

Anot Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų padaugėjo nelaimingų atsitikimų dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų.

Pasak organizacijos, šį kartą akcijos tikslas – surinkti reikalingas lėšas, už kurias būtų perkami konkretūs daiktai ir priemonės žmonėms, jau šešis mėnesius kenčiantiems nuo karo Ukrainoje.

Akcijos metu surinkta parama bus skirta iš okupuotos Luhansko teritorijos pabėgusiems ir šiuo metu Dnipre besiglaudžiantiems ukrainiečiams. Akcija organizuojama bendradarbiaujant su Lietuvos garbės konsulu Ukrainos Luhansko srityje Robertu Gabulu.

„Noriu atkreipti jūsų dėmesį į svarbią, trumpalaikę akciją – ji tęsis tik dvi savaites, bet ji yra nepaprastai svarbi, mums reikia operatyviai susivienyti ir pasiekti labai konkrečius tikslus siekiant Ukrainai pagelbėti“, – spaudos konferencijoje Ukrainos centre sakė akciją globojanti pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

Parama bus renkama tol, kol pavyks sukaupti reikalingą paramos sumą, t.y. 50 tūkst. eurų. Iš viso „Lietuvos caritas“ skelbia suteikęs apie 1 mln. eurų vertės paramą.

D. Nausėdienė pabrėžė, jog Luhansko srities įstaigos išsikraustė į agresoriaus neužimtas teritorijas, apskrities žmonės ir visa socialinė sistema susiduria su paramos poreikiu, kartu institucijos – neįgaliųjų paramos centrai, ligoninės – bando atstatyti savo veiklą.

„Kiekvienas jūsų paaukotas euras nuims spaudimą nuo Ukrainos socialinės paramos sistemos (...), ir tai nepaprastai svarbu“, – kalbėjo ji.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

D. Nausėdienė dėkojo visiems Lietuvos žmonėms už jų aukas padedant Ukrainai, sakė, kad net ir mažiausias paramos žingsnis yra „milžiniškas indėlis į pergalę“.

Kiekvienas jūsų paaukotas euras nuims spaudimą nuo Ukrainos socialinės paramos sistemos (...), ir tai nepaprastai svarbu.

„Lietuvos Caritas“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė sakė, kad už savo laisvę ir nepriklausomybę jau šešis mėnesius kovojantiems ukrainiečiams Lietuvos pagalba vis dar išlieka itin reikalinga.

„Susiduriama su milžiniškais bėgančių asmenų iš okupuotų teritorijų poreikiais, apgyvendinimo iššūkiais sąlyginai saugesnėse teritorijose. Šiandien turime prašymą padėti Dnipre besiglaudžiantiems ukrainiečiams, todėl kviečiame visus žmones, kurie turi galimybes, paaukoti“, – sakė ji.

Anot D. Bukeikaitės, už paaukotas lėšas bus perkami įvairūs reikalingi daiktai ir priemonės humanitariniams centrams Dnipre – skalbimo mašinos, viryklės ir kita buitinė technika, įvairios apgyvendinimui reikalingos prekės, asmeninės higienos priemonių rinkiniai, sauskelnės vaikams ir suaugusiems, nuotoliniam mokymuisi reikalingos priemonės.

„Žmonės gali prisidėti aukodami lėšas į „Lietuvos Carito“ atidaryta specialią sąskaitą, ji skelbiama „Lietuvos Caritas“ svetainėje. Bet auka kokia yra svarbi ir reikalinga (...), tikimės, kad parama bus surinkta per dvi savaites“, – kalbėjo ji.

Organizacijos vadovė pabrėžė, kad šįkart renkama finansinė parama, tačiau kvietė prisidėti ir įmones, kurios galėtų paaukoti, pavyzdžiui, buitinės technikos.

Pasak Lietuvos konsulo Luhansko srityje R. Gabulo, įvairiuose Ukrainos miestuose šiuo metu kuriami humanitariniai centrai, skirti padėti pasitraukusiems Luhansko srities gyventojams, vienas didžiausių tokių centrų – Dnipre.

Luhansko apskrities administracijos iniciatyva čia taip pat atidaryta medicinos įstaiga, skirta aptarnauti Dnipro naujakurius iš Luhansko apskrities.

„Įkuriant žmonių apgyvendinimo vietas, taip pat įstaigas, teiksiančios psichologinę bei socialinę pagalbą suaugusiems ir vaikams, trūksta elementarių, kasdieniam gyvenimui reikalingų daiktų ir priemonių. Taip pat trūksta priemonių vaikų nuotoliniam mokymuisi“, – apie iššūkius ir paramos poreikius pasakojo R. Gabulas.

„Prašau visų padėti, kadangi Luhanskas šiandien tikriausiai labiausiai nukentėjo. Šiandien iš savo teritorijos pasitraukė 350 tūkst., jie galbūt pasidalino, bet dauguma pasiliko Ukrainoje. Pasilikusiems Ukrainoje reikalinga didžiulė pagalba, kadangi žmonės – be namų, be medicininės pagalbos, be mokyklų, be darželių ir jie bijo, tikriausiai, antro karo“, – sakė jis.

„Lietuvos Carito“ duomenimis, iki šios dienos, iš okupuotos Luhansko teritorijos, įskaitant ir Sjevjerodonecką, pasitraukė apie 350 tūkst. gyventojų, iš jų apie 70 tūkst. yra vaikai.

Atsiliepė į charkiviečių prašymą

„Šimtams sužeistųjų ligoninėse, slėptuvėse nuo bombardavimo besiglaudžiantiems civiliams reikia gydymo ir pragyvenimo priemonių. Prašome humanitarinės pagalbos Charkivui, kad galėtume stabilizuoti padėtį ir išgyventi. Iš anksto dėkoju už jūsų palaikymą šiuo sunkiu metu, kuomet visi mes kovojame už savo laisvę ir gyvybes“, – rašė Charkivo meras Ihor O. Terekhov Kauno miesto vadovams adresuotame laiške.

Balandžio 23–24 dienomis nuo 10 iki 20 val. greta prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ (Islandijos pl. 32) rengiama paramos akcija. Automobilių stovėjimo aikštelėje, ties „Rimi“ įėjimu, geradarių lauks autobusai ir savanoriai. Visa pagalba renkama vadovaujantis pateiktu sąrašu.

Čia iš kauniečių bus priimamos sauskelnės vaikams ir suaugusiems, intymios higienos priemonės, asmeninės švaros bei tualetiniai reikmenys, taip pat valikliai, plovikliai, skalbikliai.

Maistą ir medikamentus pirks urmu

Savivaldybė savo ruožtu vykdo centralizuotus stambesnius pirkimus: vilkikai bus užpildyti tvarsliava, vaistais ir kitais medikamentais, konservais bei kitokiais ilgo galiojimo produktais, taip pat gyvūnų maisto atsargomis.

Siekiant veikti kuo operatyviau, šios prekės bus įsigyjamos iš karto dideliais kiekiais – paletėmis. Parama maistu ir vaistais nebus renkama, tačiau galintys prisidėti kauniečiai kviečiami pervesti piniginę paramą į specialiąją sąskaitą: LT594010042500388593 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius). Gavėjas – Kauno miesto savivaldybės administracija; mokėjimo paskirtis: PARAMA UKRAINAI.

Humanitarinė siunta artimiausiu metu bus pristatyta į paramos paskirstymo punktus Ukrainoje. Iš ten saugiais logistiniais kanalais visa perduota siunta pasieks Charkivo žmones.

Nenutrūkstamos siuntos į karo zoną

„Nuolat palaikome ryšį su giminingų Ukrainos miestų savivaldomis. Lucke ir Lvivo srityje kol kas sąlyginai ramu, tačiau mūsų skubi pagalba itin reikalinga charkiviečiams. Jei jie turi stiprybės nenuleisti rankų, mes privalome žengti drauge, užtikrindami nenutrūkstamą būtiniausių priemonių tiekimą. Tikimės, kad galėsime išsiųsti bent po vieną vilkiką per savaitę“, – teigė Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų ir operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Įmonės gali prisidėti didesniais kiekiais ilgai negendančio maisto, o farmacijos kompanijos – prie paramos vaistais ir medikamentais. Verslo atstovai kviečiami susisiekti el. paštu Ukraina@kaunas.lt.

Nuo pat pirmųjų Rusijos karinės invazijos dienų Kauno miestas į Ukrainą pristatė porą greitosios pagalbos automobilių, 10 autobusų ir vilkiką. Visos transporto priemonės, užpildytos humanitarine siunta, paskirstytos trims miestams-partneriams – Luckui, Lvivo sričiai bei Charkivui. Dar šį mėnesį planuojama išsiųsti daugiau transporto priemonių ir paramos.

„Karantinas tapo iššūkiu daugeliui, todėl mes turėjome dar stipriau suremti pečius norėdami padėti tiems, kam buvo ar yra ypač sunku. Per kelias dienas nuo karantino pradžios kartu su „Maisto banku“ sugalvojome ir pasirengėme organizuoti specialią paramos akciją, skirtą surinkti maisto produktų. Vienas pagrindinių uždavinių buvo, kad produktų aukojimo būdas būtų kuo saugesnis. Taip mūsų parduotuvėse atsirado specialios paramos dėžės, į kurias klientai galėjo įdėti aukojamus produktus, išvengdami žmogiškojo kontakto“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė,

Skaičiuojama, kad akcijos laikotarpiu, nuo kovo 27 d. iki gegužės 31 d., „Maximos“ klientai į paramos akcijos dėžes įdėjo net 8,6 tonos maisto produktų, kurių vertė siekia daugiau nei 17 tūkst. eurų. Kaip ir buvo rekomenduota, dažniausiai klientai aukojo ilgo galiojimo maisto produktus: aliejų, miltus, įvairiais kruopas, cukrų, konservus.

„Esame ypač dėkingi visiems savo klientams, kurie aukojo. Nepaisant to, kad nuo pat karantino pradžios klientus skatinome savo apsipirkimus kruopščiai planuoti, visgi net ir apsipirkdami pastebimai rečiau, mūsų klientai pademonstravo išskirtinį sąmoningumą. Sudėtingu laikotarpiu jie nenusisuko nuo tų, kuriems buvo tikrai labai sunku ir dalį įsigyjamų maisto produktų aukojo“, – dalijasi E. Dapkienė.

„Maxima“ kartu su „Maisto banku“ – 17-tus metus iš eilės. Kiekvieną mėnesį „Maisto banko“ globojamiems žmonėms prekybos tinklas skiria maisto produktų už daugiau nei 40 tūkst. eurų. Taip sunkiai gyvenančius žmones kelis kartus per savaitę pasiekia įvairūs maisto produktai: duonos gaminiai, bakalėjos prekės. Šios paramos skyrimas „Maisto bankui“ nenutrūko ir per karantiną.

Akcijos „Išpildyk vaikų svajonę Lietuvoje“ esmė – rinkti aukas, o už pinigus bus perkamos dovanos mažiesiems iš vargingai gyvenančių šeimų Vilkaviškyje, Utenoje, Šakiuose ir Širvintose.

Vaikai specialiuose laiškuose rašys, kokias dovanas jie svajoja gauti per Kalėdas, o už JK lietuvių paaukotus pinigus bus bandoma išpildyti kaip įmanoma daugiau šių svajonių.

Su minėtų Lietuvos miestų merais jau sutarta dėl bendradarbiavimo.

JKLB išplatintame skelbime teigiama, kad lėšos bus renkamos tik lapkritį, dovanėlėms prašoma skirti po 30 svarų sterlingų: arba skirti šią sumą, arba nupirkti vaiko svajonėse nurodytą dovaną.

Taip pat kviečiami atsiliepti savanoriai, kurie padėtų susitvarkyti su organizaciniais darbais bei keliauti į Lietuvą atiduoti dovanėlių – jų įteikimų šventės vyks gruodžio 7-8 dienomis.

Norintys prisidėti prie akcijos turėtų kreiptis į artimiausią JK lietuvių bendruomenę arba tiesiogiai į JKLB.

Praėjusiais metais surengtos akcijos metu JK lietuvių paaukotos lėšos ir dovanos pradžiugino Alytaus, Marijampolės ir Tauragės vaikus.

Trečius metus „Solidarumo bėgimo“ iniciatyvą globojančios prezidentės teigimu, nuo pat mažų dienų esame mokomi būti draugiški, dėmesingi ir atjaučiantys. Štai kodėl ir šiemet net 65 tūkstančiai šalies vaikų pasiryžo dalyvauti paramos bėgime ir taip ištiesti pagalbos ranką gyvenantiems sunkiau. Pasak prezidentės D. Grybauskaitės, visą šalį suvienijusi iniciatyva yra geriausias įrodymas, kad padėti gali kiekvienas – nesvarbu nei amžius, nei socialinė padėtis.

Pirmajam bėgimui prie starto linijos stojo beveik 100 Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro, kuriame mokosi girdėjimo negalią turintys vaikai bei kaimyninės Filaretų pradinės mokyklos moksleivių. Iš viso dėl bendro tikslo susivienijo ir šiemet „Solidarumo bėgime“ dalyvaus 395 arba trečdalis Lietuvos mokyklų.

Prezidentė dalyviams įteikė diplomus ir palinkėjo, kad šis bėgimas taptų geriausia atsakomybės ir rūpesčio kitais pamoka visiems. Paskui, kaip nurodoma pranešime, kartu su moksleiviais pasodino simbolinį Solidarumo ąžuoliuką mokyklos kieme.

Šeštą kartą nevyriausybinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ organizuojamo „Solidarumo bėgimo“ metu surinktos lėšos bus skirtos šios organizacijos vaikų dienos centrams paremti bei Rusijos okupuotose teritorijose gyvenantiems, negalią turintiems Ukrainos vaikams.

Seimo nario Manto Adomėno organizuotame mitinge iš pradžių susirinko kiek daugiau nei pusšimtis protestuotojų, bet Katedros aikštėje nuskambėjus paraginimui žmonėms jungtis į gyvą grandinę kelioms minutėms rankomis iš viso susikibo apie 200 žmonių.

Taip pareikšta parama honkongiečiams, kurie minėdami Baltijos kelio trisdešimtmetį savo šalyje susikibo protestuoti prieš ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymą ir policijos smurtą.

Mitingą centrinėje Vilniaus aikštėje Pekino rėmėjai su Kinijos vėliavomis iš pradžių stebėjo aikštės prieigose, tačiau pradėjus skirstytis demonstracijos dalyviams jie įsimaišė tarp protesto iniciatorių. Daugiausia tai buvo Lietuvoje gyvenantys kinai.

Įsiplieskus ginčams, tarp Honkongo ir Kinijos rėmėjų kilo susistumdymas, o M. Adomėnas iškvietė policiją. Jis pavadino kontrprotestuotojus „komunistų prostitutėmis“ ir skandavo „žudikai, eikite namo“.

Atvykę pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes ir užsirašė kai kurių asmenų vardus, pavardes, o po keliasdešimties minučių išsivežė du Kinijos rėmėjų pusėje buvusius asmenis, BNS patvirtino policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

„Du asmenys pristatyti į policiją pateikti detalesniems paaiškinimams“, – teigė R. Matonis.

M. Adomėnas BNS pranešė, kad pirmadienį ketina parašyti policijai pareiškimą.

„Jie yra matomi, jie yra nepamiršti“

Honkongiečius parėmę protestuotojai Katedros aikštėje laikė Honkongo vėliavas ir Kiniją smerkiančius plakatus.

„Jie remiasi Baltijos šalių pavyzdžiu, siekia laisves ir mes turime juos paremti. Lietuva, Latvija ir Estija tokios mažos, o Rusija tokia didelė, galinga. Lygiai taip pat Kinija puola Honkongą“, – sakė akcijos dalyvė pensininkė Rūta Svilienė.

Vienas iš akcijos organizatorių parlamentaras M. Adomėnas sakė šiuo renginiu norėjęs „parodyti honkongiečiams, kad yra matomi, jie yra nepamiršti“.

„Jeigu mes į Baltijos kelią žiūrime kaip į gražų, nostalgišką prisiminimą, tai Honkongui šiandien tai yra situacija, kur jie dabar kovoja. Jiems tai nėra praeitis“, – BNS sakė politikas.

Jis pabrėžė, kad lietuviams prieš 30 metų „kiekvienas paramos gestas iš laisvojo pasaulio buvo nepaprastai svarbus“.

Akcijos surengtos minint Baltijos kelio 30-metį. 1989 metų rugpjūčio 23-iąją daugiau kaip milijonas lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis 600 kilometrų grandinėje reikalaudami nutraukti sovietų okupaciją ir atkurti nepriklausomybę.

Kontrprotestuotojų stovykloje buvęs Kinijos prekybos rūmų Lietuvoje pirmininkas Haonanas Wangas (Haonanas Vangas) tvirtino, kad palaikantieji honkongiečius buvo suklaidinti melagingą informaciją teikiančios žiniasklaidos.

„Pabandykite paklausti, ar jie buvo Honkonge, ar jie buvo Kinijoje, kokia esmė, kad jie pakėlė tas vėliavas, už ką jie?“ – žurnalistams sakė kinas.

„Ten jau vyksta vos ne terorizmas“, – pridūrė jis.

Pagal 1997-aisiais pasirašytą Honkongo perdavimo Kinijai susitarimą miestui buvo suteikta teisių ir laisvių, kurios negalioja žemyninėje Kinijoje, įskaitant nepriklausomą teismų sistemą ir žodžio laisvę.

Protestuotojai tvirtina, kad šios teisės yra vis labiau varžomos, nuolat didėjant Pekino centrinės valdžios kišimuisi.