Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM), gegužės 20-ąją Kruizinių laivų terminale vyksiančiame renginyje numatomas NATO naikintuvų sveikinimo skrydis, karinės operacijos inscenizacija.

Be kita ko, visi apsilankiusieji turės galimybę susipažinti su Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų padalinių ginkluote, technika, kita įranga.

Taip pat bus tęsiama tradicija Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną vainikuoti sekmadieniniu žygiu partizanams atminti. Gegužės 21-ąją organizuojamas 10 kilometrų pėsčiųjų žygis Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų kovos keliais Kretingos rajono Darbėnų seniūnijoje.

Šis tradicinis KAM ir Lietuvos kariuomenės organizuojamas renginys kasmet vyksta trečią gegužės savaitgalį vis kitame mieste ir regione.

Minėjimas vyks prie Dzūkų rinktinės Margio grupės partizanų bunkerio.

Ceremonija rengiama partizanų Vytauto Subačiaus-Klevo, Jono Juso-Pokšto, Juozo Šarkaus-Vaitkaus 75-ųjų žūties metinių proga.

Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimo, renginio  metu skambės partizanų dainos, bus pasakojamos jų kovos istorijos, bus padėtą gėlių, iššautos pagarbos salves.

Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

„Pokario partizanų kovos yra vienas dramatiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių, kuomet mūsų maža Tauta organizuotai priešinosi okupacijai. Bet galiausiai laimėjome, atkūrę nepriklausomą Lietuvos valstybę, kurią šiandien turime saugoti. Puoselėkime savo istoriją, deramai pagerbkime ir įvertinkime didvyrius,“ – kreipdamasis į žygeivius sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Žygio metu aplankytos vietos, kur gyveno, kovojo ir žuvo Šarūno rinktinės štabo nariai Algimantas, Žygimantas ir Daukantas, Vytauto apygardos Liūto rinktinės Deimanto rajono partizanai Audra, Debesis, Dūmas, Jūreivis ir Šerkšnas bei seserys, ryšininkės Emilija ir Ona Mieliauskaitės.

Šalia žygio pradžios taško – Palatavio piliakalnio – anuomet susirinkę partizanai įkūrė LLA Šarūno rinktinę ir vadu išsirinko Antaną Slučką-Šarūną. A. Slučka-Šarūnas Andrioniškio apylinkėse turėjo kelias slėptuves, bet patikimiausia, kurioje ir užgeso jo gyvybė, buvo Jovaišų sodyboje Butkiškio kaime, partizanų dokumentuose vadinta „Voruta“.

Žygio pabaigoje Niūronių kaime, kuriame susikūrė pirmasis visame Anykščių krašte partizanų būrys, vadovaujamas rašytojo J. Biliūno brolio Mykolo sūnaus Jono Biliūno, dalyviai dainavo partizanų dainas ir vaišinosi kareiviškomis vaišėmis.       

Gegužės 15 d. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas drauge su Lietuvos kariuomenės Sausumo pajėgų vadu brigados generolu Raimundu Vaikšnoru atidavė pagarbą partizanų generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui. Prie paminklo aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos jie padėjo gėlių.

KAM nuotr.

S. Daukanto aikštėje prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros surengta Lietuvos valstybės, istorinės, Europos Sąjungos ir NATO vėliavų keitimo ceremonija.

Gėlės partizanams pagerbti šią dieną taip pat padėtos Lietuvos partizanų memorialuose Minaičiuose, Radviliškio rajone, ir Kryžkalnyje, Raseinių rajone.

Sekmadienį, gegužės 17 d., 12.00 val., į Lietuvos kariuomenės socialinio tinklo feisbuko paskyrą bus įkelta iš anksto nufilmuota „nuotolinė“ Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė.

Jau penktadienį krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys pagerbs partizanų atminimą. 11.00 val., lydimi Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos karių, aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos jie padės gėlių vainikus prie Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pirmininko, 1949 metų vasario 16-osios deklaracijos signataro, ketvirtojo Lietuvos prezidento, partizanų generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklo.

Vėliau Antakalnio kapinėse ministras ir kariuomenės vadas pagerbs Adolfą Ramanauską-Vanagą, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarą, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadą, Lietuvos valstybės vadovą, kovojusį su sovietų okupaciją, ir paskutinįjį Aukštaitijos partizaną, Vyčio kryžiaus ordino kavalierių, karį savanorį Antaną Kraujelį-Siaubūną.

Virtualaus renginio metus žiūrovus pasveikins Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys, bus pademonstruoti specialiai šiai dienai nufilmuoti reportažai, pristatantys skirtingas šiuolaikinės Lietuvos kariuomenės pajėgas, o minint Krašto apsaugos departamento įkūrimo 30 metį, bus prisiminti krašto apsaugos sistemos kūrėjai. Žiūrovai taip pat išvys ir meninę programą. Laidą vėliau bus galima pamatyti ir oficialioje Lietuvos kariuomenės socialinio tinklo YouTube paskyroje.

Šiais metais šventė bus kitokia, transliuojama nuotoliniu būdu, tačiau visuomenei bus parodyta net kiek daugiau nei įprastame renginyje – žiūrovai galės susipažinti su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų pėstininkų kovos mašina „Vilkas“ ir išvysti jos kovinius šūvius šaudykloje. Jie taip pat galės pamatyti, kaip atrodo Karinių oro pajėgų sraigtasparnis iš vidaus skrydžio metu ir virtualiai išlaukti į jūrą Karinių jūrų pajėgų laivu „Jotvingis“. Taip pat bus parengtas specialus reportažas apie Specialiųjų operacijų pajėgų karių rengimą ir jų vykdomas užduotis. O mūsų oro erdvę saugoję Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų pilotai pasidalins išskirtiniais naikintuvo skrydžio vaizdais.

Tradiciškai trečiąjį gegužės savaitgalį minima Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena susijusi su tarpukariu gyvavusia Kariuomenės ir visuomenės susiartinimo diena. Grupelės karių ir visuomeninių organizacijų atstovų iniciatyva pirmą kartą ši šventė buvo surengta 1935 metais. Atgavus Nepriklausomybę tradiciją buvo išlaikyta ir šventė toliau buvo rengiama trečiąjį gegužės savaitgalį skirtinguose šalies miestuose.

12 km žygio dalyviai aplankė Dainavos apygardos partizanų vadavietes bei bunkerius Varėnos ir Merkinės miškuose.

Žygeiviams pristatytas naujas pažintinis maršrutas „Partizanų keliais“, supažindinantis su Lietuvos laisvės kovų istorija.

Partizanų pagerbimo ceremonija sekmadienį taip pat vyksta Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio memoriale Minaičiuose.

Prie Baltojo tilto visų Lietuvos kariuomenės pajėgų kariai pristatys naudojamą ginkluotę, techniką ir ekipuotę, papasakos apie tarnybą. Šventės dalyvių lauks įvairios karinės užduotys, estafetės.

„Turime du gerus savanorystės pavyzdžius: savanoriai šauktiniai, kurių praeitais metais susirinko daugiau, nei mums reikėjo - turiu pasakyti, kad šiais metais artėjame prie skaičių, kurie reikalingi. Taip pat mūsų Krašto apsaugos savanorių pajėgos, kurios pildosi naujais kariais, kurie ateina tarnauti laisvu nuo darbo laiku. Todėl šių metų Kariuomenės ir visuomenės diena ir skirta savanorystės idėjos pagerbimui, puoselėjimui ir parodymui“, - LRT radijui sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Bus pristatytos XIII amžiaus baltų kovų ir XX amžiaus pokario rezistencinių kovų rekonstrukcijos, taip pat vyks 1236 metais vykusio Saulės mūšio inscenizacija.

Vėliau prie Baltojo tilto pasirodys Lietuvos kariuomenės parašiutininkai, šventės dalyvius skrydžiu pasveikins NATO oro policiją Baltijos šalyse vykdantys Portugalijos naikintuvai „F-16“.

Taip pat suplanuota jungtinė Lietuvos kariuomenės parodomoji karinė operacija. Šventę vainikuos Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo koncertas.

Sekmadienį minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną organizuojamas Lietuvos partizanų pagerbimo žygis Varėnos–Merkinės miškais ir naujo maršruto „Dainavos apygardos partizanų takais“ atidarymas. Keliolikos kilometrų ilgio takai driekiasi per vietoves, kuriose kovojo, buvo įsirengę bunkerius ir žuvo Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanai.

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena tradiciškai minima trečiąjį gegužės sekmadienį.