Pažymėtina, jog 1935 metų balandžio 15 dieną Vašingtone JAV prezidentas Franklin Roosevelt ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. Dabar ši diena paskelbta Pasaulio kultūros diena.

Šiuo metu daugiausia parodų, greta nuolatinių ekspozicijų, veikia Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje bei jo padaliniuose. Bent kelios šiame muziejuje surengtos užsienio autorių darbų parodos, apie kurias jau skelbė ELTA, yra susijusios su projekto „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa.

Tačiau 2022-ieji Lietuvoje paskelbti ir Gyvūnų gerovės metais, primena Maironio lietuvių literatūros muziejus, kviesdamas aplankyti unikalią parodą, kuria siekiama šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti jiems palankią aplinką.

„Nuo muziejaus fondų lentynų nukelti eksponatai, kurie liudija ypatingą rašytojų ir gyvūnijos pasaulio ryšį. Parodoje pristatomos nuotraukos, kuriose užfiksuoti rašytojai su jų mylimais augintiniais. Kai kurie buvo tokie svarbūs, kad tapo meno kūrinių įkvėpėjais ir personažais. Rašytoja Jurga Ivanauskaitė taip mylėjo kates ir angelus, kad jai skirtame skvere Vilniuje pastatytas ne įprastas paminklas, o katės skulptūra. Juozas Grušas savo namuose Žaliakalnyje sunkiais pokario metais augino ne tik vištas, bet ir karvutę. Jonas Avyžius savo apysakoje pasakoja apie ištikimą šeimos bičiulį Bardą, penkiolika metų savo buvimu šildžiusį širdis ir linksminusį nekaltomis išdaigomis. Romualdas Granauskas apysakoje „Kai reikės nebebūti“ taip pat prisimena savo ištikimąjį šunį, taikliai nusakydamas mūsų visų draugystės su gyvūnais esmę – tiesiog džiaugtis ir mėgautis vienas kito buvimu.

Šalia fotografijų eksponuojami ir meno kūriniai, suvenyrai, vaizduojantys gyvūnus, kurie puošė rašytojų namus, buvo dovanojami, teikė džiaugsmą ir nusiraminimą“, – pasakoja parodos rengėjos – jos kuratorė Audronė Meškauskaitė, dailininkė Inga Zamulskienė bei muziejininkė Virginija Paplauskienė.

Koncerto „Varpų muzika Ukrainai“ programa:

«Plyve Kacha» („Gydantys varpai“) – Pamela Ruiter-Feenstra ir Jet Schouten (pagal ukrainiečių liaudies raudą);

«Боже Великий Єдиний!» („Dievas, didysis, vienas!“) – Malda Ukrainai / dvasinis Ukrainos himnas;

«Маріґольдс» („Medetkos“) – V. Virmenych, aranžuotė karilionui: Iryna Riabchun (Kijevo karilionierė);

«Obijmy» („Laikyk mane“) – Svyatoslav Vakarchuk, aranžuotė karilionui: Iryna Riabchun (Kijevo karilionierė);

„Leidžiasi saulė“ – Ukrainiečių liaudies daina su variacijomis, aranžuotė karilionui: Iryna Riabchun (Kijevo karilionierė);

 „Ne tavo karas“ – Svyatoslav Vakarchuk, aranžuotė: John Gouwens;

„Akimirka“ – Svyatoslav Vakarchuk, aranžuotė karilionui: Iryna Riabchun (Kijevo karilionierė).

Balandžio 18 d. 16 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyks Kauno kariliono „Kovų varpų“ koncertas šv. Velykų proga.

Koncerto „Šv. Velykų varpų giesmės“ programa:

„Linksma diena mums nušvito“ – Juozas Naujalis, aranžuotė: Austėja Staniunaitytė-Proietta;

„Aleliuja, užgiedokim“ – Kristina Vasiliauskaitė, aranžuotė: Austėja Staniunaitytė-Proietta;

„Džiaugsmo šventė“ – Benediktas Adriuška, aranžuotė: Austėja Staniunaitytė-Proietta;

„Linksminkis žeme“ – Benediktas Adriuška, aranžuotė: Austėja Staniunaitytė-Proietta.

Taip pat skambės Lietuvių liaudies Velykų dainos ir sutartinės: „Supkit meskit, jūs sesulės“, „Išauš išauš pavasarėlis“, „Pavasaris, pavandenis“, „Tu Žilvitėli“, „Žydzi grušelė vidurin dvaro“, „Velykelas rauduolalas“.

„Miestas gyvas, kai jame šurmuliuoja žmonės, kai norisi laiką leisti mieste, aplankyti kuo daugiau pramogų. Kai yra, ką veikti ar į ką pažiūrėti – Vilnius gyvas visus metus. Kultūros diena – tinkamas metas pasikalbėti apie tai, ką dar galime padaryti geriau, išmaniau, rezultatyviau, kad kultūra Vilniaus mieste klestėtų. Džiaugiuosi, kad finansavome tokius projektus, kurie pritraukė vilniečius atvykti į atokiau nuo miesto centro atsiradusias erdves ieškoti kultūros ir aplankyti Viršuliškes, Naujininkus ir pan. Originaliausios idėjos ir toliau yra labai laukiamos ir virsta realiais projektais Vilniuje“, – susitikime su „Kuriu Vilnių“ komisijos nariais kalbėjo meras.

Vienas komisijos narių, menotyrininkas Ernestas Parulskis prie projekto komisijos prisijungęs prieš metus, sako dėl to besidžiaugiantis: „Tikiu, kad visiems kartu pavyko pasiekti tai, ko labiausiai siekėme – atrasti tokius meno projektus, kurie yra ne vien tik abstraktus miesto papuošalas, bet yra ir funkcionalus, patraukiantis akį kūrinys. Tai tikrai pavyko padaryti ir to paties sieksime ateityje“.

Jau antrajame „Kuriu Vilnių“ konkurse šiais metais panoro dalyvauti net 68 dalyviai.

Jau antrajame „Kuriu Vilnių“ konkurse šiais metais panoro dalyvauti net 68 dalyviai. Jie pateikė įdomių pasiūlymų, kaip siūlo atnaujinti ir pagyvinti stoties-oro uosto apylinkes, skverą nuo Rygos g. iki Sietuvos progimnazijos Taikos g., Čikagos alėją Pašilaičiuose, kitas toliau nuo centro įsikūrusiąsias miesto erdves. Šiemet komisijos nariai atrinko 13 projektų, kuriems įgyvendinti buvo skirta daugiau kaip 443 tūkst. eurų finansinė parama.

Unikalus projektas planuojamas Žvėryne – vilniečiai galės apsilankyti kultūros renginių cikle po Liubarto tiltu, pasiklausyti muzikos po atviru dangumi, pasižiūrėti filmų. Vienas didesnių šiemet įgyvendinamų projektų – Vido Simanavičiaus „Mano kiemas“. Justiniškėse esanti viešoji erdvė bus rekonstruota: vietoje senojo amfiteatro čia atsiras daugiafunkcė erdvė. Čikagos alėjoje bus galima išvysti skulptūrą – žaislą, o stoties-oro uosto apylinkes papildys net 6 išskirtiniai meno projektai, kurie sutiks visus į miestą atvykstančius ir palydės išvykstančius.

Programos „Kuriu Vilnių“ finansavimą gavo visų pamėgtas šiuolaikinio meno projektas atsinaujinančiame Naujamiestyje „Open Gallery“ – šio projekto metu viename iš Naujamiesčio kvartalų visi pastatai pavirsta tikrais gatvės meno kūriniais.

Kitas tęstinis meno projektas – įspūdingos Mykolo Saukos skulptūros Viršuliškių miško parke. Šios gigantiškos tarp medžių stovinčios skulptūros įprasmina žmones, kurie yra nematomi, bet svarbūs Viršuliškių gyventojams ir vilniečiams. Šie du projektai greitai tapo vienais populiariausių ir labiausiai miestiečių lankomų meno objektų, taip pat prisidėję ir prie miesto rajonų populiarinimo, meno artumo toliau nuo centro gyvenantiems vilniečiams.

Judantis meno projektas, kurį galima ne tik apžiūrėti, bet ir jame pabūti – taip pat antrus metus gyvuojantys „Tapybos maršrutizatoriai“. Tai – Lietuvos ir Estijos jaunųjų menininkų projektas, kuris papuošia miestą ir 5 po sostinę kursuojančius troleibusus tapybos darbais.

Pernai belaukiant atvažiuojant paveikslais ištapytų troleibusų, laiką galėjote leisti tikrose ramybės stotelėse – tai Loretos Vaskovos projektas „1, 2, 3“: įgarsinti pratimai stresui mažinti, kuriuos buvo galima išgirsti nuskenavus QR kodą autobusų stotelėse pernai metų rugsėjo-spalio mėnesiais.

Praėjusiais metais taip pat buvo įgyvendintas projektas „Vilniaus langeliai“ – Dovilės Bagdonaitės sukurtas piešinys-žodžių dėlionė ant pastato Vilniaus g. 22. Taip pat „Antakalnio sienos“ – Lietuvos dailininkų sąjungos freskos ant Vilniaus Antakalnio progimnazijos ir apleisto pastato P. Vileišio g. 14A.

Vilniuje įsikūrė ir „Baubas“ – Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos edukatorių, menininkų ir dizainerių piešiniai ant apleistų pastatų įvairiose sostinės vietose: Pylimo g. 21A, Vilniaus g. 37, M. K. Čiurlionio g. 114, 112A, Stepono g. 28, 32, Polocko g. 2A, J. Basanavičiaus g. 38.

Važiuojant link Šeškinės sunku nepastebėti Simono Šerkšno „Šeškinės arkos“ – miesto ritmą ir augimą išryškinančios sieninės tapybos ant viaduko Šeškinėje. O Naujininkuose, žalioje erdvėje Dariaus ir Girėno gatvėje, šalia K. Simonavičiaus vardo universiteto apsilankykite prie Vlado Urbonavičiaus skulptūros-raketos, skirtos žymiam Lietuvos inžinieriui ir raketų išradėjui Kazimierui Simonavičiui.

Sostinė kasmet skiria vis daugiau dėmesio kultūrai – be programos „Kuriu Vilnių“, savivaldybė keleri metai iš eilės vykdo kelis projektų rėmimo konkursus: kultūros projektų rėmimo (šiemet jam skirta 290 tūkst. Eur), Bendruomenių rėmimo (skiriama 25 tūkst. Eur), taip pat konkursą Vilniaus miesto trupės vardui gauti, kuriame gali dalyvauti profesionalūs įvairių meno sričių kolektyvai, trupės – konkurso būdu išrinktoms trupėms suteikiamas Vilniaus miesto trupės vardas, šiais metais konkursui skiriama 120 tūkst. Eur.

Savivaldybė aktyviai remia ir Mėgėjų meną, šių kolektyvų poreikiams vien šiemet bus išdalinta 54 tūkst. Eur. Vykdomas ir Erdvių nuomos konkursas: konkurse gali dalyvauti visos kultūrinėje Vilniaus erdvėje veikiančios organizacijos, kurios savo vykdomam projektui (renginiui, koncertui, paskaitų ciklams ir t.t.) nori išsinuomoti tam tikras erdves/patalpas – šiam tikslui įgyvendinti šiemet skirta 100 tūkst. Eur.

Sostinėje sėkmingai vyksta tradiciniai ir vilniečių bei miesto svečių pamilti didieji kultūriniai projektai – „Kalėdos sostinėje“, Sostinės dienos, Gatvės muzikos diena, Kultūros naktis, kino projektai – „Kino pavasaris“ ir „Scanorama“, Kaziuko mugė, muzikos festivalis „Vilniaus festivalis“, teatro festivalis „Sirenos“. Šiemet savivaldybė pradėjo remti keletą naujų projektų, kurie, tikimasi taps tradiciniais: Atviros architektūros savaitgalis „Open house“ ir Vilniaus šviesų festivalis.

2019 m. kultūros puoselėjimui Vilniaus mieste skirta beveik 10 mln. Eur.

Sveikinimo kalboje Seimo vicepirmininkė rėmėsi mūsų tautos istoriosofo Vilhelmo Storostos Vydūno prieš šimtmetį pasakytais svarstymais: „Ką žmonės daro, yra labai įvairios svarbos. Jeigu jų veiksmu reiškiasi žmoniškumas, tenka kalbėti apie kultūrą.„

Iš tiesų žmoguje slypi neišsemiamos kūrybinės versmės. Nepaisant skirtingų epochų, palikdami po savęs tai, kuo džiaugiasi dvasia, mes puoselėjame mūsų prigimtyje glūdintį kultūros pradą. Skiriasi žmonių pasaulėžiūra, skonio ir grožio suvokimas, nulemtas aplinkos ir skirtingų laikmečių, bet esmė išlieka. „Kad įvertintume kultūrą, būtinai reikia atsižvelgti į tai, kiek žmoniškumas, kaip veiksnys, reiškia viskam, kas žmonėms rūpi. Kultūros kūrimu žmoniškumo veiksnys nori būti didybė pasaulyje“, – rašė Vydūnas.

Turime garbingus tūkstantmetės Lietuvos istorijos ir kultūros raidos puslapius: mįslingą pagonybės palikimą, šimtmečius trukusią kovą su kryžiuočiais, kurios, minėdami Žemaitijos 800-ąsias metines, negalime neprisiminti, Abiejų Tautų Respublikos – Lietuvos ir Lenkijos jungtinės valstybės – praeitį, kultūros, mokslo pasiekimus Renesanse, Baroko, Apšvietos laikotarpį, tautinį Atgimimą, sukilimus prieš pavergėjus ir pasipriešinimo kovą, pakantumo ir tolerancijos dvasią, kuria ilgus amžius pasižymėjo ir pasižymi Lietuva“, – kalbėjo Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.

M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

Pasak parlamentarės, Lietuvos politinė, geografinė ir geopolitinė būtinybė Lietuvoje pagimdė sambūvio su kitais laikymąsi. Tai atėjo iš pagonybės, iš kunigaikščio Gedimino laikų, kuris savo laiškuose į Europą kvietė ir leido krikščionims savo valstybėje garbinti Dievą pagal savo papročius, lenkams ir rusams pagal savo apeigas, bet pareiškęs, kad lietuviai garbins savo dievus, kaip jų protėviai darė. Kunigaikštis Gediminas stengėsi išlaikyti politinę pusiausvyrą krašte, tai būtų galima pavadinti darnos politika, o darna yra pagrindinis senosios baltų pasaulėžiūros principas.

Šios mūsų vertybės, anot Seimo Pirmininko pavaduotojos, yra žinomos, jos skamba mūsų Tautinėje giesmėje, valstybės himne – Dorybė, Saulė, Meilė, Vienybė. Tai mūsų pasaulėžiūros vertybės, kurias gerbė mūsų didieji kunigaikščiai, mūsų tautinio Atgimimo žiedas, jos akcentuojamos ir skamba šiandien.

„Bėda ta, kad dvasios didybei, minties jėgai ir kūrybingumui vis mažiau lieka vietos. Tai jau Vydūnas pastebėjo, kad „mūsų laikus užvaldė jėga, kuri vadinama būtinybe“, jog greta kuriančiosios jėgos, yra ir visa naikinančioji.

Kad sugebėtume išsaugoti tai, ką žmogus sukūrė, didingi XX amžiaus kultūros žmonės pasitelkė garsaus Nikolajaus Rericho paktą – saugoti viso pasaulio kultūrinį, istorinį, dvasinį paveldą, stiprinti taiką ir tarptautinį bendradarbiavimą. Šio pirmo tarptautinio pakto, skirto kultūros vertybių apsaugai, pagrindais sukurta ir funkcionuoja mūsų dienomis UNESCO. „...“ Šiandien būti lietuviu, būti negausios tautos žmogumi, reiškia trigubai intensyviau dirbti ir gyventi. Tokia išlikimo garantija. Tik intensyvi kultūros kūryba, išlaikant kultūros atmintį, semiantis išminties iš mūsų istorinės praeities ir užtikrinant tęstinumą, sugebant atrasti būdų semtis ir prisidėti prie pasaulinių kultūros vertybių išsaugojimo, kultūros puoselėjimo bendrąja prasme. Šiam tikslui dirba gausios kultūrininkų pajėgos – mokslininkai, įvairių kultūrinių organizacijų atstovai, tiesiog kuriantys žmonės – menininkai. Esame jiems dėkingi“, – kalbėjo I. Šiaulienė.

Pasaulinės Kultūros dienos tradicija užgimė dar 1935 metų balandžio 15 dieną Vašingtone, kur dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis ratifikavo Rericho Paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu naudojant Taikos vėliavą. Jos simboliu pasirinktas rubino spalvos žiedas, juosiantis tris skritulius baltame fone. Rericho Paktą palaikė žymūs to meto žmonės – JAV prezidentas F. D. Ruzveltas, Čekoslovakijos prezidentas T. Masarikas, Romos popiežius Pijus XI, mokslininkai, rašytojai R. Rolanas, R. Tagorė, T. Manas, B. Šou, A. Einšteinas, daug kitų visuomenės veikėjų. Sutartį dėl kultūros vertybių išsaugojimo inicijavo Nikolajus Rerichas, suvokęs, kad nesaugomos jos gali pražūti. Ši sutartis vėliau tapo kitų tarptautinių kultūros paveldo vertybių išsaugojimo sutarčių pagrindu. 2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo balandžio 15-oji – Kultūros diena – įteisinta kaip atmintina diena.

Balandžio 15 d. 9 val. Taikos vėliava suplazdės Klaipėdos piliavietėje – istorinėje miesto vietoje, tampančioje svarbiu kultūros židiniu. Vėliavą kels Klaipėdos kultūros magistrai, o Socialinių mokslų kolegijos studentai, vadovaujami renginio iniciatoriaus ir režisieriaus Mariaus Tumšio, padės miestui padovanoti  penkiasdešimt Taikos vėliavų kultūrinių organizacijų atstovams. Renginio metu muzikuos Klaipėdos džiazo orkestras.

Į atvirų durų dienas kviečia:

1. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus atvers savo fondus ir lankytojų saugyklose lauks nuo 10 iki 16 val. Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda.

2. Imanuelio Kanto bibliotekos filialai (išskyrus Girulių) bus atviri visą dieną. Bibliotekininkai laukia norinčių susipažinti su bibliotekos veikla ir siūlomais užsiėmimais bei edukacinėmis programomis.

3. Tautinių kultūrų centras kviečia į O. Kasabovos ir S. Kancevyčiaus parodą „Karpatų portretai“ nuo 8 iki 17 val. K. Donelaičio g. 6B, Klaipėda (Skulptūrų parke).

4. Kultūros centras Žvejų rūmai visus norinčius susipažinti su kultūros centro veikla ir tuos, kurie norėtų savanoriauti, kviečia į susitikimą nuo 13 val. iki 15 val. 212 kab. Taikos pr. 70, Klaipėda.

5. Kultūrų komunikacijų centras kviečia pasinaudoti unikalia galimybe nuo 10 iki 12 val. dalyvauti ekspozicijos nuėmimo procesuose. Ekskursiją po rūmų užkulisius ves KKKC vadovas Ignas Kazakevičius ir Inga Norkūnienė su šuniuku Kuršiu.

6. Si:said galerija kviečia susipažinti su galerijos veikla ir aplankyti Ai Sugiura (Japonija) parodą „Keletas pastebimų pavasario atėjimo ženklų“ nuo 14 iki 17 val. Daržų g. 18, Klaipėda.

7. Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ nuo 17.00 val. iki 18.00 val. organizuos atvirų durų dieną savo buveinėje kviesdami ir į atvirą Klaipėdos universiteto mišraus choro „Pajūrio aidos“ repeticiją. S. Nėries g. 5, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas, 312 ir 313 auditorijos.

8. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Klaipėdos viltis“ kviečia 10.00 val. į muzikines dirbtuves (muzikos vadovas Paulius Barzinskis), o nuo 10.00 iki 13.00 val. į meno dirbtuves (piešimas, kiaušinių dažymas ir kt.). Debreceno g. 48, Klaipėda. Ketinančius užsukti, bendrija prašo iš anksto pranešti el. paštu klaipviltis@gmail.com

9. Šokių mokykla CODA – atviros šokių pamokos Kultūros fabriko 5 aukšte ir PC „Mega Plaza“ 3 aukšte nuo 17 iki 19 val.

10. Džiazo orkestras laukia naujose patalpose Klaipėdos universiteto Jūrų technologijų fakulteto salėje ir studijoje nuo 10 iki 13 val. Bijūnų g. 17, Klaipėda.

11. Klaipėdos lėlių teatras nuo 10 iki 14 val. lauks norinčių susipažinti su teatro dirbtuvėmis ir spektakliais. Turgaus g. 9, Klaipėda.

12. VšĮ „Edukateka“ kviečia susipažinti su liaudies kolektyvų „Aušrinė“, „Spacierius“ bei „Samborinis“ veikla nuo 12 iki 15 val. Minijos g. 45, Klaipėda.

13. Maltos ordino pagalbos tarnyba laukia svečiuose Smiltelės g. 22 (Litorinos mokykla), nuo 13 iki 16 val.

14. Asociacija „Klaipėdos krašto auksakalių cechas“ kviečia apsilankyti nuo 10 iki 18 val. Tomo g. 13, Klaipėda. Atėjusieji sužinos apie Klaipėdos krašto auksakalių cechą, jo veiklą ir apžiūrės jo narių sukurtų papuošalų ir objektų ekspoziciją.

15. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka. Bibliotekos darbuotojai papasakos apie senojo pastato istoriją, pristatys bibliotekos naujas paslaugas bei kvies padiskutuoti apie bibliotekininko darbo specifiką. Visi dalyviai turės galimybę įsigyti nemokamą skaitytojo bilietą (reikia turėti su savimi asmens dokumentą). Kultūros dienos proga biblioteka dovanos ir edukaciją „Popieriaus dirbtuvės su velykinėmis aplikacijomis“. Išankstinė registracija: 11 val. ekskursija vaikams, trukmė 1 val. Registracija tel. (8 46) 34 17 26 arba el. p. vaikams@klavb.lt. 16 val. ekskursija suaugusiems, trukmė 1 val. Registracija tel. (8 46) 41 25 29 arba el. p. daiva.n@klavb.lt. 10 val. edukacija „Popieriaus dirbtuvės su velykinėmis aplikacijomis“ Edukacinėje Erdvėje (H. Manto g. 9A). Trukmė 1 val. Registracija tel. (8 46) 41 25 32 arba el. p. erdve@klavb.lt

16. Socialinių mokslų kolegija 14 val. kviečia į kultūrinį eksperimentą – diskusiją „Ar kultūra turi etiketę?“ Nemuno g. 2, Klaipėda.

Į Kultūros dienos minėjimą įsitrauks ir tokios organizacijos kaip Etnokultūros centras, Klaipėdos koncertų salė, Klaipėdos dramos teatras, Žvejų rūmų „Bendruomenės namai“, Tautinių kultūrų centras, Kultūros fabrikas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, Klaipėdos dailininkų sąjunga, Apeirono teatras, asociacija „Menų zona“. Tikimasi, kad jų bus dar daugiau.

Organizatoriai pasilieka teisę keisti ir pildyti programą.

Prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje, bus iškelta Taikos vėliava. Ceremonijoje kalbės Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, Taikos vėliavos komiteto pirmininkė, Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie Jungtinių Tautų koordinatorė Lietuvoje Auksė Narvilienė, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

2006 metais Lietuvos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo balandžio 15-oji paskelbta Kultūros diena. Ši diena pasirinkta todėl, kad 1935-ųjų balandžio 15-ąją Vašingtone 21 Amerikos žemyno šalis ratifikavo Rericho Paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu. Jos simboliu pasirinkta Taikos vėliava – rubino spalvos žiedas, juosiantis tris rubino spalvos skritulius baltame fone. Tai meno, mokslo ir religijos simbolis.

2015 metų rugsėjo 10 dieną Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto NVO prie Jungtinių Tautų prezidentė Alisija Rodriges Fernandes (Alicija Rodriguez Fernandez) įteikė Lietuvos Seimui Taikos vėliavą ir paskelbė Lietuvą Taikos Respublika. Šiuo apdovanojimu Lietuva, pirmoji pasaulyje valstybė, buvo pagerbta įvertinus nuoseklų taikos per kultūrą siekimą, Pasaulinės kultūros dienos įteisinimą įstatymu, kasmetį Taikos vėliavos iškėlimą, Taikos miestų, miestelių, mokyklų skelbimą, kitas taikdariškas iniciatyvas.

Šį penktadienį, balandžio 15 d., minima jau devintą dešimtmetį skaičiuojanti Pasaulinė kultūros diena. Šiemet vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami į Užupį, kur Azijos menų centro ir Užupio meno inkubatoriaus iniciatyva rengiamas mandalos pylimo vakaras su poetiniais prozininkės Vidmantės Jasukaitytės skaitymais ir kamerinėmis Dominyko Vyšniausko melodijomis.

„Tokiai dienai paminėti mandalos pylimo ritualas pasirinktas neatsitiktinai. Sanskritu reiškianti „ratą, diską, sferą“, mandala išreiškia tam tikrą harmoningą schemą, dvasinę, kosminę arba psichologinę tvarką“, – pasakoja viena iš renginio organizatorių, Azijos menų centro projektų koordinatorė Evelina Vilčinskaitė. Nors įprasta manyti, kad mandalos pirmiausia yra piešiamos, visi besidomintieji kviečiami stebėti ir patys sudalyvauti mandalos pylimo procese.

Penktadienio vakarą, nuo 18 val., legendinėje Užupio „Galeroje“ (Užupio g. 2A) VDA atstovai pradės pilti pagrindinę mandalos formą ir kontūrus, o visi neabejingi harmonijai ir tvarkai kviečiami kartu dalyvauti kūrybiniame darbe. Tuo pat metu renginio atmosferą šildys Dominykas Vyšniauskas, kultūros dienos vakarui paruošęs muzikinę programą.

Dar vienas ypatingas renginio svečias – poetė, prozininkė Vidmantė Jasukaitytė. Lietuvos rašytojų sąjungos narė, dramaturgė, visuomenės veikėja neabejingus kūrybiškam žodžiui ir poetiniams skaitymams pradžiugins savo kūrybos eilėmis.

„Šis laikas prasideda kaip muzika, kaip apeigų šokis… Šis laikas – derliaus laikas, ir pavasaris kvepia obuoliais, o pokalbiai prie laužo – vyšniomis…“, – prabyla V. Jasukaitytė eilėmis. Prieš keletą metų poetė, prozininkė išleido didelio dėmesio sulaukusį autobiografinį romaną „Kaip mes mokėmės mirti“ bei poezijos tomelį „Ambra“.

„Mandala Užupio meno inkubatoriuje pilama jau ne pirmą kartą – praėjusiais metais šis ritualas taip pat sulaukė nemenko susidomėjimo. Neabejojame, kad galimybė įsitraukti į kūrybos procesą atskleidžia pačią kultūros dienos esmę – tuo šiuo renginiu ir norėtume pradžiuginti jo lankytojus“, – atsisveikindama kviečia „Galeros“ kultūrinių veiklų vadovė Indrė Mickaitė.