Kaip skelbia KUL, toks žygis organizuojamas jau 17 kartą.

Šiemet maršrutas ves per mišką iki Karklės, kur dalyvių lauks juoko terapijos praktikos ir sveikuoliška košė. Juoko terapijos užsiėmimus ves Klaipėdos universiteto ligoninės psichologė.

Organizatoriai kviečia prie medikų prisijungti ir visus norinčius. Numatytas žygio maršrutas nuo Jūrininkų ligoninės per Labrenciškes, Girulius iki Karklės. Numatyta, kad tokį atstumą galima įveikti maždaug per valandą.

Žygio metu privaloma vilkėti ryškiaspalves liemenes, organizatoriai jų neturintiems ketina paskolinti. Vaikai laukiami su šalmais.

Stresas – paplitęs reiškinys

Pasaulinė širdies diena kasmet minima rugsėjo 29-ąją. Šiemet medikai nutarė daugiau dėmesio skirti širdies ir kraujotakos sistemą niokojančiam stresui, kurio pastaruoju metu aplink mus yra itin daug.

Nuolatinė konkurencija darbe, visuomenėje, politinės ir ekonominės krizės bei šiuo metu šalia mūsų vykstantis karas – nuolatinis streso šaltinis.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės II kardiologijos skyriaus vedėja, biomedicinos mokslų daktarė, gydytoja kardiologė Rūta Raugelienė pastebi, kad stresu dažniausiai skundžiasi darbingo amžiaus žmonės nuo 30 iki 60 metų, dažniau – moterys. Neigiamas streso poveikis dažnai pasireiškia širdies ir kraujagyslių sistemai būdingais funkciniais arba vadinamaisiais psichosomatiniais sutrikimais, kai pacientas skundžiasi skausmais širdies plote, jaučia dusulį, permušimus, dažną pulsą, nuolatinį nuovargį. Kartais prireikia atlikti ne vieną tyrimą, norint paneigti, kad nėra somatinės ligos.

Po pandemijos pacientų su tokiais nusiskundimais ypač pagausėjo, kai kuriems persirgusiems COVID-19 infekcija pasireiškia ilgalaikis pokovidinis sindromas: nuovargis, dusulys, paūmėja lėtinės ligos, galvos svaigimas, širdies ploto skausmai. Nėra lengva atskirti, ar tai pokovodinis sindromas, ar streso sukelti funkciniai organizmo pokyčiai.

Pavyzdys: kardiologė Rūta Raugelienė gydytojos chalatą iškeitusi į sporto aprangą rodo pavyzdį, kad nuo širdies ligų gydo ne tik tabletės. Klaipėdos jūrininkų ligoninės nuotr.

Padidina infarkto ir insulto riziką

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus gydytojas kardiologas Paulius Orda paaiškino, jog streso metu gerokai padaugėja uždegiminių ląstelių, kurios gali paskatinti kraujagyslių įtrūkimą dėl juose susikaupusio cholesterolio ir taip sukelti miokardo infarktą arba insultą. Stresas didina cholesterolio koncentraciją, kraujospūdį, pulsą, deguonies suvartojimą kūne, todėl jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis didelis stresas gali būti pražūtingas. Tokiems pacientams būtinas teisingai parinktas savalaikis gydymas.

Remiantis žurnalo „Nature Reviews“ duomenimis, tiek darbe, tiek namuose patiriamas stresas nuo 1,1 iki 1,6 karto didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar patirti insultą. Tyrimuose, vertinusiuose ūminį stresą, pastebėta, jog per pirmąją parą po labai artimo žmogaus netekties ūmaus miokardo infarkto išsivystymo tikimybė padidėjo net 21 kartą.

Lėtinis stresas sukelia mažesnį neigiamą poveikį, tačiau vyrų patiriamas lėtinis stresas darbe tikimybę susirgti ankstyva širdies ir kraujagyslių liga padidina iki 1,5 karto.

Pastangos: kasdieninis fizinis aktyvumas, gebėjimas valdyti stresą, darbo, poilsio ir miego režimas bei taisyklinga mityba – dažnam yra veiksmingiausi vaistai nuo širdies ligų. Klaipėdos jūrininkų ligoninės nuotr.

Kuo naudingas stresas?

Tiesa, stresas turi ir teigiamų pusių, jeigu jis nėra nuolatinis. Tuomet stresas mobilizuoja jėgas, suteikia adrenalino, suaktyvina.

P.Orda prisiminė tyrimą apie naudingą streso poveikį. Tyrimo dalyviai buvo padalinti į dvi grupes: vieni buvo izoliuoti nuo bet kokių streso dirgiklių, o kiti gyveno įprastą gyvenimą. Tyrimą teko nutraukti anksčiau laiko, nes pastebėta, kad gyvenusieji be streso bei izoliuoti tyrimo dalyviai praranda gebėjimą adaptuotis visuomenėje.

Yra būdų, kaip padėti sau

„Stresą valdyti taip pat yra darbas, kurį ne visi nori dirbti. Nėra tabletės, kurią išgėrus situacija pasikeistų“, – atkreipia dėmesį Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus gydytoja kardiologė Gintarė Martinkutė.

Norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei padėti sau, reikia ir pradėti nuo savęs. Pirmiausia – pripažinti, jog patiri stresą, ir išmokti jį valdyti.

Šiandien – Pasaulinė širdies diena.

Natūraliai tai gali būti sunku padaryti, nes dėl didelio gyvenimo tempo, inercijos darbe, įsisukame į ritmą, darome vienus darbus po kitų, todėl po darbo pereiti į ramesnę būseną yra sunku. Savęs sulėtinimas reikalauja sąmoningų pastangų. Reikalingas ne tik tinkamas darbo ir poilsio, miego režimas, subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, bet ir sistemingesnių priemonių taikymas, kurios padėtų organizmui atsigauti po streso ir palaikyti sveiką pusiausvyrą tarp įtempto ritmo ir atsipalaidavimo.

Moksliniais tyrimais įrodyta, jog autogeninės treniruotės, meditacija, raumenų tempimo ir atpalaidavimo, tam tikri kvėpavimo pratimai, joga bei individualizuota psichologinė pagalba efektyviai padeda mažinti stresą.

„Fizinis aktyvumas naudingas ne tik kūnui, bet ir mintims. Užtenka elementaraus pasivaikščiojimo, plaukimo ar kitokio pagal galimybes pritaikyto fizinio aktyvumo, tačiau kasdien tam reikia rasti nors pusvalandį“, – reziumavo R.Raugelienė.

Stresą maldė žygiu, pratimais ir koše

Medikų kasdienybė taip pat nėra lengva: be nuolatinio nerimo dėl pacientų sveikatos, gydymo taktikų, didelių darbo krūvių, nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo, jiems tenka sugerti neigiamas pacientų, jų artimųjų emocijas ir, nepaisant visko, suteikti kvalifikuotą bei profesionalią pagalbą.

Kasdieninis stresas čia beveik neišvengiamas. Todėl norėdami paraginti kitus gyventi aktyviai Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai ir patys visada noriai išsiruošia į tradicinį dviračių žygį, skirtą Pasaulinei širdies dienai. Šiųmetis jų maršrutas driekėsi per mišką iki Karklės, kur visų laukė atsipalaidavimo, streso valdymo praktikos ir puodas skanios bei sveikos košės.

Tad į žygį kartu su šeimos nariais, draugais, kaimynais susirinkę medikai patyrė, kad sportas, judesys ir gera kompanija yra puikiausi vaistai nuo streso.

Širdies ir kraujagyslių ligų gydyme ilgalaikę praktiką turinti VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologė doc. Vilma Dženkevičiūtė primena – vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių insulto ir infarkto atsiradimą, yra blogasis cholesterolis.

Širdis – vienas svarbiausių žmogaus organų. Ji atsakinga už organizmo aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, kurios, žinoma, mūsų kūne pasiskirsto per kraujagysles. Todėl labai svarbu, kad mūsų kraujagyslės būtų pralaidžios, elastingos ir šiam gyvybiškam procesui nekliudytų susidarę neigiami veiksniai. Vienas iš jų – blogasis cholesterolis, kuris sukelia ne tik kraujagyslių nepraeinamumą, bet ir rimtesnes ligas, tokias kaip insultas ir miokardo infarktas.

Su skaudžiomis širdies ir kraujagyslių ligų pasekmėmis susidūrė ir garsi Lietuvos aktorė, dėstytoja Emilija Latėnaitė. Dėl pastarųjų ligų aktorė neteko ne tik kolegos, bet ir kelių artimųjų.

„Pirmas liūdnas susidūrimas su širdies ir kraujagyslių ligomis buvo darbe, kai mirė kolegės vyras, kuriam buvo tik 30 metų. Jis buvo prisižiūrintis žmogus: negėrė, nerūkė, o širdis vieną dieną ėmė ir sustojo... Mums visiems buvo šokas. Po to, eidamas apie 30-uosius savo gyvenimo metus, mirė mano pusbrolis. Taip pat irgi netikėtai sustojo širdis. Ir visai neseniai širdis sustojo ir mano dėdei (E. Latėnaitės dėdė – žinomas kompozitorius Faustas Latėnas – aut. past.). Kai pagalvoji, jeigu prevencija galėjo užkirsti kelią nors vienai iš šių mirčių, tuomet labai noriu visus paskatinti eiti ir tirtis, kad kuo daugiau mūsų širdžių plaktų tiek, kiek įmanoma“, – laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo garsi aktorė.

Emilija atvira – rūpintis savo sveikata ir neužsisukti darbų gausoje, ją paskatina jos mamos pavyzdys.

„Labai ačiū mamai, kuri nuo senų laikų, kiek aš atsimenu, yra savo pavyzdžiu įdiegusi šeimoje, kad yra profilaktinės programos, kuriomis galima ir reikia pasinaudoti, priklausomai nuo tavo amžiaus. Mama visą laiką eina ir pasitikrina šiose profilaktinėse programose. Mūsų šeimoje tai atrodo savaime suprantama“, – mintimis dalinosi E. Latėnaitė.

VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologė doc. Vilma Dženkevičiūtė teigė, kad širdies ir kraujagyslių ligas, širdies sustojimą, sukelia būtent blogojo cholesterolio padidėjimas organizme.

„Būtent blogasis cholesterolis suformuoja aterosklerotinę plokštelę. Prasidėjus uždegimams arba lėtinėms ligoms, įvairiems kitiems susirgimams, ta aterosklerozinė plokštelė įplyšta ir suformuoja trombą. Smegenų kraujagyslės užsikimšimas trombu lemia insulto atsiradimą, o trombo atsiradimas širdies kraujagyslėse – miokardo infarktą“, – žiniomis dalinosi gydytoja V. Dženkevičiūtė.

Kad išvengtume nelaimingų atsitikimų, jau nuo 25 metų amžiaus turėtume tikrintis sveikatą ir žinoti savo cholesterolio koncentraciją kraujyje. Tai patikrinti nėra sudėtinga. Tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus. Taip pat labai svarbu neignoruoti valstybės kompensuojamų profilaktinių tyrimų pagal specialias programas.

„Kuo mes pradedame gydymą anksčiau, tuo mes galime išlošti didesnį paciento išgyvenamumą. Kuo pacientas yra jaunesnis, jeigu jis dar nėra sirgęs ir neturi kardiovaskulinės komplikacijos, kaip infarktas arba insultas, mes galime papildomai išlošti 25 metus. Jeigu pacientas jau turi kardiovaskulinį įvykį – infarktą, insultą, ar periferinę arterijų ligą, tokiu atveju, gydymo paskyrimas, greičiausiai, pridės tik apie 15 metų“, – kalbėjo doc. V. Dženkevičiūtė.

Tačiau svarbu ne tik anksti pradėti gydymą. Kaip pabrėžia Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė prof. Dr. Jelena Čelutkienė, svarbiausia – kuo tiksliau nustatyti paciento riziką susirgti širdies ligomis ir laiku užbėgti joms už akių.

Pirmas liūdnas susidūrimas su širdies ir kraujagyslių ligomis buvo darbe, kai mirė kolegės vyras, kuriam buvo tik 30 metų.

„Jei pavėluojame gydytis, tuomet vaistai, kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje, jau gali tik stabilizuoti procesą. Tačiau pradėję gydytis laiku bei naudodami tikrai efektyvias vaistų dozes ir labai ryškiai sumažinę cholesterolio kiekį, mes galime netgi tą procesą pakreipti atgal – jis gali šiek tiek regresuoti. Tačiau tokius rezultatus gali pasiekti tik kompleksinis gydymas“, – žiniomis dalinosi gydytoja.

Medicinos sričiai vis labiau tobulėjant, tobulėja ir ligų gydymo metodai. Ne išimtis ir kraujagyslių gydymas, kuriam dabar yra taikomas kombinuotas antilipidinis gydymas.

„Dabar keičiasi antilipidinio gydymo paradigma. Anksčiau mes kalbėjome, kad gydome tik statinais, o dabar pradedame skirti kombinuotą antilipidinį gydymą, tai yra du cholesterolį mažinančius vaistus vienoje tabletėje, priklausomai nuo paciento rizikos“, – kalbėjo prof. Dr. Jelena Čelutkienė.

Tačiau toks kombinuotas gydymas, kad ir kaip bebūtų reikalingas, Lietuvoje daug kam nėra prieinamas. Tam įtakos turi vaistų kompensavimo sistema.

„Lietuvoje mes turime problemą. Dabar statinai yra gerai kompensuojami, o kombinuotas gydymas pas mus kompensuojamas labai ribotai – tik tiems, kam jau į širdies kraujagysles buvo įstatyti stentai arba įsiūti šuntai, o kitiems pacientams šie kombinuoti vaistai nėra kompensuojami. Tam tikri kiti, naujausi leidžiami vaistai nėra prieinami Lietuvoje dėl didelės kainos. O pigesni kombinuoti vaistai prieinami labai mažai pacientų dėl labai ribotos kompensacijos“, – pasakojo gydytoja.

Būtent tai, pasak profesorės, ir yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vis dar pirmaujame Europoje pagal sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, todėl buvo nuspręsta imtis veiksmų, galinčių pagerinti pacientų gydymą.

„Šiai dienai tikrai nesame patenkinti antilipidinių vaistų prieinamumu Lietuvoje, todėl Lietuvos kardiologų draugija inicijuoja dislipidemijos tvarkos aprašą. Jau pateiktas pirminis variantas Sveikatos apsaugos ministerijai. Patvirtinus tą aprašą, mes tikimės pasiekti geresnio antilipidinių vaistų prieinamumo mūsų pacientams“, – kalbėjo specialistė.

Apie blogojo cholesterolio žalą diskutuoja ne tik Lietuvos gydytojai, bet ir specialistai iš viso pasaulio. Neseniai iš Barselonos kongreso grįžusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė pasakojo, kad kongrese dalyvavę ekspertai pateikė du principus, kurie padeda išsaugoti žmogaus širdį ir kraujagysles.

„Praktiškai du principai buvo įvardinti šiame kongrese: kiek pavyksta sumažinti blogąjį mažo tankio cholesterolį ir kaip pavyksta išlaikyti jį sumažintą. Šitie du veiksniai yra svarbiausi, kad galėtume sumažinti mūsų pacientų riziką susirgti priešinfarktine būkle, miokardo infarktu ir patirti įvairias intervencines vainikinių arterijų procedūras“, – kalbėjo gydytoja, prof. O. Dobilienė.

Laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą, per TV8.

Renginio metu buvo vedama mankšta su „Flexi-bar“ lazdomis, pranešimus skaitė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorės Jurgita Plisienė bei Olivija Gustienė, gydytojas Remaras Čelutka, o patirtimi dalijosi žurnalistas, infarktą patyrusių ir išgyvenusių žmonių savitarpio pagalbos grupės „Po infarkto“ steigėjas Giedrius Drukteinis.

Profilaktiškai pasitikrinti sveikatą laukiančių žmonių eilėje buvo ir rajono mero pavaduotojai Antanas Nesteckis bei Paulius Visockas. „Ši diena – puiki proga stabtelėti ir pagalvoti, ką darome ir turime daryti, kad galėtume mėgautis kokybišku gyvenimu“, – teigė A. Nesteckis.

„Priimti teisingus sprendimus yra lengviau, nei gydyti jau sunkiai kontroliuojamas ligas. Todėl linkiu visiems iš šiandien čia atvykusių profesorių ir specialistų pasisemti patirties bei žinių, kurias galima pritaikyti kelyje į sveikesnį gyvenimą“, – kalbėjo P. Visockas.

Prof. J. Plisienė priminė, kad mūsų šalyje vyksta širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Dar nesergantys širdies ligomis 40–55 metų amžiaus vyrai ir 50–65 metų amžiaus moterys kviečiami kreiptis į savo šeimos gydytoją pasitikrinti pagal šią programą.

Renginyje dalyvavę visuomenės sveikatos biuro darbuotojai žmonėms dalino informacinius lankstinukus, į rūpimus klausimus atsakė Lietuvos širdies asociacijos nariai. Kauno rajono turizmo ir informacijos centro darbuotojai surengė atvykusiems viktoriną „Pažink savo kraštą“. Teisingai į klausimus atsakę gyventojai gavo dovanėlių, teigia renginio organizatoriai.

Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligomis serga 1,3 milijono žmonių, o kasmet nustatoma 240 000 naujų susirgimo atvejų. Dažniausiai gydomos širdies ir kraujagyslių ligos yra arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, įvairūs ritmo ir laidumo sutrikimai, dislipidemija (cholesterolio apykaitos sutrikimas). Pagrindiniai rizikos veiksniai – rūkymas, didelis blogojo cholesterolio kiekis bei alkoholio vartojimas.

Pernai, Higienos instituto duomenimis, mūsų šalyje dėl kraujotakos sistemos ligų mirė 54,6 proc. visų mirusiųjų (jų iš viso būta 38 281 žmogus). 22,9 proc. visų mirusiųjų, deja, neišgyveno iki 65 metų. Užpernai, 2018 metais, Lietuvoje registruotos 39 574 mirtys – nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 21 922 pacientai.

Veiksnių, didinančių sergamumo rodiklius, yra daug: tai – ir  triukšmas, ilgai trunkanti kaitra, ir kietosiomis dalelėmis užterštas oras, kuris jau šiuo metu pasaulyje nulemia kas penktą mirtį dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL).  Bet svarbiausias šių ligų rizikos veiksnys – padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje. Deja, anot, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo, prof. Raimondo Kubiliaus, susiklostė keista situacija: kad ir kiek gydytojai kalbėtų apie cholesterolio žalą, tiek pacientai savaip tai interpretuoja. Tačiau tyrimai rodo, kad Lietuvoje cholesterolio valdymas sergantiesiems ŠKL – pats blogiausiais lyginant su esamu kitose ES valstybėse.

„Turintiems problemų dėl širdies kraujagyslių ligų, geresnei cholesterolio apykaitai labai svarbus ne mažesnis kaip 300 min/per savaitę (siektinas > 420 min/sav) fizinis aktyvumas. Jo metu pulsas padidėja iki 30-50 proc. nuo įprasto ramybėje. Naudingas ėjimas ristele, lengvas iki suprakaitavimo ėjimas, važiavimas dviračiu. Anksčiau vyravusią nuostatą, kad geriau bet koks fizinis aktyvumas nei jokio, keičiama į širdžiai paveikesnį kasdienį vidutinio–didesnio intensyvumo fizinį aktyvumą. Nemėgstantiems sportuoti  priverstinis judėjimas namų ūkyje taip pat naudingas širdžiai. Labai svarbi ir mityba bei maitinimosi įpročiai. Prisiminkim 1933-iaisiais prof. Vlado Lašo susistemintas pagrindines tiesas: dienos racioną reikia suvartoti per 3–4 kartus, griežtai laikytis valgymo laiko, vakarieniauti ne vėliau kaip 2 valandos prieš gulant. Svarbu pakankamai valgyti vaisių, daržovių,  – taip organizmas pasipildo skysčiais bei būtinaisiais mikroelementais, mineralais. Ypač svarbu sergančiam žmogui geriamojo vandens išgerti bent 1,5 litro per dieną, sveikam – apie 2–2,5“, – pataria prof. R. Kubilius.

Širdies ligas lemiančių rizikos veiksnių suskaičiuojama net 25, tad daliai žmonių sveikatos sutrikimų išvengti nepavyks.

Jis primena, kad persirgusiems širdies infarktu ar sergantiems išemine širdies liga, blogojo cholesterolio vertė turėtų siekti < 1,4 mmol (nauja dar griežtesnė praėjusių metų Europos kardiologų draugijos ekspertų rekomendacija). Tai neįmanoma pasiekti be vaistų, mažinančių cholesterolio koncentraciją. Tačiau klinikinėje praktikoje stebimi ir tokie atvejai, kai žmogus neturi jokių rizikos veiksnių, išskyrus, kad jo organizme daugiau sintetinama blogojo cholesterolio, ir tai jau nulemta genetiškai. Tokiu atveju, patariama riboti riebaus maisto patekimą į organizmą, o jeigu ir tas nepadeda, – skiriama medikamentų.

Profesoriaus teigimu, reikėtų riboti sūraus, riebaus maisto vartojimą bei maisto gardinimą valgomąja druska. Daugiau valgyti lietuviškų vaisių ir daržovių, turinčių visų žmogui reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų. Patartina bent kelias dienas per savaitę pusryčiams rinktis grūdinių kultūrų patiekalus, mažo riebumo pieno produktus, o parduotuvėse susilaikyti nuo pusfabrikačių, greitosios kulinarijos ir konditerijos gaminių, pagamintų padažų, pagardų, kuriuose, pasak medikų, yra žmogaus organizmui nereikalingų druskų bei transriebalų.

„Širdies ligas lemiančių rizikos veiksnių suskaičiuojama net 25, tad daliai žmonių sveikatos sutrikimų išvengti nepavyks. Todėl tiek gydytojai, tiek patys žmonės turi pasistengti, kad kuo anksčiau būtų pastebėti sveikatos sutrikimai. Naudinga visiems gyventojams, sulaukusiems 25 metų, žinoti savo pagrindinius širdies ir kraujagyslių sveikatos rodiklius  – arterinį kraujospūdį, cholesterolio koncentraciją, pageidautina, – ir išsamią lipidogramą, atspindinčią blogojo ir gerojo cholesterolio santykį, bei laikytis sveikos gyvensenos principų. Sulaukusiems 40 metų vyrams ir – 50-ies moterims būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų įvertinti ŠKL rizikos veiksniai ir galimas pavojus susirgti.

Ypač svarbu suprasti, kad rūkymas, įskaitant elektronines cigaretes, mažas fizinis aktyvumas, ilgas (6 –8 val. per dieną) sėdėjimas be trumpalaikių pertraukėlių, antsvoris, aukštas kraujospūdis reikšmingai didina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Deja, nepaisant tobulėjančių technologijų medicinos srityje ir didėjančio visuomenės informavimo, statistika Lietuvoje vis dar negailestinga: vien 2017 metais širdies ir kraujagyslių ligos lėmė 48,1 proc. vyrų ir net 63,4 proc. moterų mirčių.

Kenčiame nuo netinkamo gyvenimo būdo

Pasak Santaros klinikų gydytojo kardiologo Roko Šerpyčio, viskas priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. „Riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis labai padidina rūkymas. Pavyzdžiui, 40–45 metų amžiaus grupei priklausantis rūkantis asmuo turi 6 kartus didesnę riziką mirti dėl koronarinės širdies ligos. Dar viena opi problema – fizinio aktyvumo trūkumas. Nustatyta, kad šiais laikais žmonės juda apie 20 proc. mažiau nei 8-ąjame dešimtmetyje. Dėl to susiduriame su antsvoriu, dažnai atsiranda gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas, kyla kraujo spaudimas“, – pasakoja jis.

Rokas Šerpytis/asmeninio arch.nuotr.

Nutukimą lemia ir netinkami mitybos įpročiai, kurie Lietuvoje yra pakankamai įsisenėję. „Faktinės mitybos tyrimai rodo, kad metų metus pagrindinis žmonių maisto pasirinkimo kriterijus yra kaina. Nors ir žinome, kokie produktai yra sveiki, kokie – ne, problema yra ta, kad žmonėms valgymas nėra svarbi jų dienotvarkės dalis. Mes neskiriame pakankamai laiko maisto ruošai, produktus perkame negalvodami apie jų naudą organizmui, nesigiliname į jų sudėtį“, – teigia gydytoja dietologė Edita Gavelienė.

Edita Gavelienė/asmeninio arch.nuotr.

Tylus šių dienų žudikas – stresas

Nors šiandien vis dažniau kalbame apie sveiką gyvenimo būdą, psichologinės ar psichiatrinės pagalbos temos Lietuvoje dar išlieka tabu. „Nuolatinė įtampa, skubėjimas, prastas miegas, konkuravimas darbe ar net poilsiaujant (pavyzdžiui, kas įspūdingiau paatostogaus) – visa tai jau tapo kasdienybe. Stresas iš esmės nėra sveikatai kenkiantis veiksnys. Pavojus kyla tuomet, kai jis užsitęsia arba yra toks intensyvus, jog viršija organizmo atsistatymo galimybes. Kai stresą patiriame nuolat, kyla širdies susitraukimų dažnis ir arterinis kraujospūdis, didėja MTL („blogojo“) cholesterolio kiekis kraujyje. Pastaruoju metu vis augantis sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis siejamas su nuolatiniu, intensyviu stresu ir per mažai skiriamu dėmesiu jo įveikimui“, – problemą įvardija gydytojas psichiatras Marius Karnickas.

Kodėl svarbu nuolat sekti kraujospūdį?

Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) –  klastinga liga, nes ji nesukelia jokių simptomų, o padariniai pasireiškia tik po daugelio metų. „Pastebime, kad vos pusė žmonių žino, jog turi padidėjusį kraujo spaudimą ir tik dalis jų gydosi tinkamai. Hipertenzija žaloja kraujagyslių sieneles, todėl jose greičiau vystosi aterosklerozė ir smarkiai padidėja tikimybė susirgti miokardo infarktu ar galvos smegenų insultu, todėl svarbu nuolat sekti savo širdies veiklą. Jei kraujo spaudimas esant ramybės būsenoje yra didesnis nei 140 / 90 mmHg, o pulsas nuolat viršija 100 kartų per minutę, būtina kreiptis į gydytojus. Hipertenziją sukontroliavus dar pačioje ligos pradžioje, gydymo rezultatai bus efektyviausi“, – sako R. Šerpytis.

Pastebime, kad vos pusė žmonių žino, jog turi padidėjusį kraujo spaudimą ir tik dalis jų gydosi tinkamai.

Šiandienos technologijos leidžia gan tiksliai pamatuoti kraujospūdį savarankiškai, namuose ar kitoje patogioje vietoje. „Elektroniniai kraujospūdžio matuokliai vis modernėja ir gali pasiūlyti puikių funkcijų. Pavyzdžiui, įrenginiai iš karto matuoja kraujospūdį kelis kartus iš eilės ir nurodo vidurkį, turi prieširdžių virpėjimo detektorius ar net gali pateikti išsamias analizes išmaniuosiuose įrenginiuose. Visa tai padeda laiku pastebėti kraujospūdžio pokyčius ir užkirsti kelią galimoms pasekmėms“, – teigia „Microlife Lietuva“ vadovas Darius Milkevičius.

Specialistai pastebi, kad duomenis galite iškreipti, jeigu prieš matuojant spaudimą neatsipalaiduosite, būsite neseniai stipriai pavalgę, išgėrę kavos ar surūkę cigaretę. Matuojant kraujo spaudimą taip pat svarbu nekalbėti, nesudėti kojos ant kojos, o pajutus bet kokį stresą ar nepatogumą, šią procedūrą atidėti vėlesniam laikui. Norint gauti kuo tikslesnius rezultatus, kraujo spaudimą vertėtų sekti bent keletą dienų iš eilės, tai darant ryte ir vakare, tuo pačiu metu.

Rūpintis savimi reikia pradėti ankstyvame amžiuje

R. Šerpytis pastebi, kad širdies ir kraujagyslių ligos „jaunėja“, o miokardo infarktu susergama vis ankstyvesniame amžiuje. „Širdies ligos neišsivysto per dieną – šis procesas vyksta daug metų. Jei dar jaunystėje pradėsime sveikiau gyventi, koreguoti rizikos veiksnius, tokius kaip žalingi įpročiai, stresas ar nesveika mityba, tai padės sulėtinti aterosklerozės procesą ir širdies ligos progresuos žymiai lėčiau. Pradėti galima ir nuo paprastų dalykų. Pavyzdžiui, norint gauti teigiamą poveikį sveikatai, pakanka per dieną nueiti bent 6 tūkst. žingsnių, o nuėjus daugiau nei 10 tūkst. žingsnių, jau pradeda mažėti svoris. Svarbu, kad sveikos gyvensenos mokytume dar vaikystėje, nes šiame periode galime suformuoti teisingus įpročius, kurie padės išvengti sveikatos problemų ateityje“, – teigia gydytojas.

Specialistus neramina, kad kas antra mirtis Lietuvoje – dėl kraujotakos sistemos ligų.  Kasmet nuo jų  Lietuvoje miršta daugiau nei 23 tūkst. žmonių. Deja, bet šis skaičius nemažėja, o mirtingumo nuo kraujotakos ligų rodiklis 2,3 karto viršija ES šalių vidurkį. Lietuva yra ketvirta nuo galo po Bulgarijos, Latvijos ir Rumunijos.

Per metus vien Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dėl širdies ligų gydosi per 4 tūkst., o ambulatoriškai konsultuojama per 15 tūkst. pacientų.

„Tačiau medikų pareiga nėra tik gydyti. Sėdę ant dviračių mes norime atkreipti dėmesį į širdies ligas ir savo pavyzdžiu parodyti, kad daug kas priklauso nuo paties žmogaus. Sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba, judėjimas padeda išvengti ligų, kurias įgyjame ne paveldėdami, o tingėdami“, – sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.

Pasaulinės širdies dienos proga, spalio 1 d., sekmadienį, 12 val. visi, ne tik medikai, bet ir pacientai, jų artimieji, sveiką gyvenseną propaguojantys klaipėdiečiai kviečiami prisijungti ir dalyvauti dviračių žygyje.

Jo startas 12 val. prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės, o finišas – prie Jūrininkų prospekto.

Specialistus neramina, kad kas antra mirtis Lietuvoje – dėl kraujotakos sistemos ligų. Kasmet nuo jų Lietuvoje miršta daugiau nei 23 tūkst. žmonių. Deja, bet šis skaičius nemažėja, o mirtingumo nuo kraujotakos ligų rodiklis 2,3 karto viršija ES šalių vidurkį. Beveik 30 proc. invalidumo ir apie 20 proc. visų apsilankymų sveiktos priežiūros įstaigose lemia širdies ir kraujagyslių ligos.

„Pernai 47 proc. vyrų ir 65 proc. mirusiųjų moterų mirties priežastimi buvo būtent širdies ir kraujotakos sistemos ligos. Per metus vien Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dėl širdies ligų gydosi per 4 tūkst., o ambulatoriškai konsultuojame per 15 tūkst. pacientų. Tačiau medikų pareiga nėra tik gydyti. Mes norime atkreipti gyventojų dėmesį į širdies ligas ir savo pavyzdžiu parodyti, kad daugelis dalykų yra pačių pacientų rankose. Sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba, judėjimas padėtų išvengti ligų, kurias įgyjame ne paveldėdami, o aptingę“, – akcijos svarbą pristatė Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.

Pasaulinės širdies dienos išvakarėse, rugsėjo 25 d., sekmadienį, 11 val. visi, ne tik medikai, bet ir pacientai, jų artimieji, sveiką gyvenseną propaguojantys klaipėdiečiai kviečiami prisijungti ir dalyvauti dviračių žygyje.

Jo startas 11 val. prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės, o finišas – prie prekybos centro BIG.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai Pasaulinės širdies dienos išvakarėse sės ant dviračių ir savo pavyzdžiu ragins klaipėdiečius gyventi sveikiau bei rūpintis savo širdimi. Jie kviečia prisijungti visus klaipėdiečius.

Specialistus neramina, kad kas antra mirtis Lietuvoje – dėl kraujotakos sistemos ligų.  Kasmet nuo jų  Lietuvoje miršta 23 tūkst. Žmonių, o mirtingumo nuo kraujotakos ligų rodiklis 2,3 karto viršija ES šalių vidurkį.  Beveik 30 proc. invalidumo ir apie 20 proc. visų apsilankymų sveiktos priežiūros įstaigose lemia širdies ir kraujagyslių ligos.

„Širdies ir kraujagyslių ligų nemažėja, negana to, jos kasmet paliečia vis jaunesnius žmones. Tai labai neramina medikus, nes jų pareiga nėra tik gydyti jau segančius žmones. Mes siekiame, kad sergančiųjų būtų kuo mažiau ir savo pavyzdžiu rodome, ką daryti, kad būtume sveikesni. Per metus vien Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dėl širdies ligų gydosi per 4 tūkst., o ambulatoriškai konsultuojame per 15 tūkst. pacientų“, – akcijos svarbą pristatė Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.

Pasaulinės širdies dienos proga tokį dviračių žygį medikai organizuoja jau dešimtą kartą. Pirmųjų akcijų metu būdavo įveikiami nedideli ruožai, o pastaraisiais metais medikų kolona keliauja nuo  Klaipėdos jūrininkų ligoninės iki prekybos centro BIG ir įveikia 15 kilometrų atstumą.

Pasaulinės širdies dienos išvakarėse, rugsėjo 27 d., sekmadienį, 11 val. visi, ne tik medikai, bet ir pacientai, jų artimieji, sveiką gyvenseną propaguojantys klaipėdiečiai kviečiami prisijungti ir dalyvauti dviračių žygyje.

Jo startas 11 val. prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės, o finišas – prie prekybos centro BIG.