„Studentas kas mėnesį patiria išlaidų nuo 350 iki 500 eurų. Tai ganėtinai didelė suma, palyginus, kad skatinamoji stipendija svyruoja nuo 80 iki 300 eurų, kuriuos gauna tik vienetai. Bestudijuojant susimokėti tą sumą yra ganėtinai sudėtinga“, – teigė pašnekovas.

– Per kiek laiko reikia grąžinti paskolą? Kas nutinka, jei nebaigei studijų?

– Paskolą bet kuriuo atveju grąžinti reikia. Studentas gali pretenduoti, kad jam būtų kompensuojamos palūkanos. Jam reikėtų grąžinti tik pačią paskolos sumą. Pradėti grąžinti reikia prabėgus metams po studijų baigimo. Jei studentas studijų visgi nepabaigia, paskola niekur nedingsta. Jis gali pretenduoti, kad būtų atleistas nuo mokėjimo tam tikrais atvejais.  Bet jei jis nėra iš kažkokios socialiai pažeidžiamos grupės, jis turi grąžinti tą paskolą.

– Kas nutinka, jei studentas tiesiog nebegali grąžinti?

–  Yra tam tikros išlygos, kuomet studentas gali būti atleistas nuo paskolos grąžinimo. Dažniausiai tai būna susiję su jo kažkokiu neįgalumo laipsniu ar faktu, kad jis įeina į socialiai remtinas grupes. Jei paskola būna negrąžinama, atsiranda ir teisminiai procesai, kada jis paduodamas antstoliams.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Dabar daugelis studentų sako, kad norint studijuoti ir neskursti, studentams dažnai tenka dirbti pilnu etatu. Koks specialistas išeina iš aukštosios mokyklos, kuris ne paskaitas lankė, o dirbo?

– Ta išlaidų suma, kurią studentas kas mėnesį patiria, yra apie 500 eurų. Natūralu, kad ta skatinamoji stipendija nepadeda jos padengti. Studentas dažniausiai būna įpareigotas dirbti, kad galėtų išsilaikyti aukštajame moksle. Bestudijuodamas studentas per savaitę turėtų skirti apie 40 val. savo studijoms, bet kadangi jis dar turi darbo ir dažniausiai dirba pilnu etatu, tai prisideda dar 40 val. Studentas jau turi 80 val. investuoti tiek į studijas, tiek ir į darbą. Natūralu, kad nuo to nukenčia studijų kokybė. Studentas labiau linkęs save investuoti į darbą, kad galėtų save išlaikyti. Darbas studijų metu turi labai didelę įtaką tam, koks specialistas palieka aukštąją mokyklą.

– Ar paskola yra per didelė, o galbūt studentai tiesiog nesugeba susidoroti su finansų valdymu?

– Kai tokiame jauname amžiuje esi pastatomas prieš situaciją, kada turi priimti papildomus finansinius įsipareigojimus, gal ne visada iki galo supranti, ką tai reiškia. Finansinis raštingumas ganėtinai svarbus aspektas.

– Ar jums žinoma situacija kitose šalyje?

– Jungtinėje Karalystėje modelis yra toks, kad paskolą pradedi grąžinti tuomet, kai tavo pajamos pasiekia tam tikrą lygį. Paskolą atiduodi, kai esi finansiškai pasirengęs. Tačiau irgi yra nustatyta, kad jei per kažkurį laiką paskolos negrąžinsi, tuomet ji bus nurašoma nuo tavęs. Olandijoje paskolos nėra toks populiarus dalykas.

– Kiek pinigų dabar reikės studentui per mėnesį? Juk žinome, kad bendrabučiai gerokai pabrango.

– Grubiai jam gali reikėti 500 eurų.

Valstybinis studijų fondas pranešė, kad iš viso pasirašytos 1475 valstybės remiamų paskolų sutartys, šias paskolas suteikė „Swedbank“.

Fondas valstybės garantiją buvo suteikęs 1648 paskoloms už 1,563 mln. eurų, tačiau ne visi studentai atvyko pasirašyti sutarčių.

Valstybės remiamos paskolos skiriamos studijų kainai, gyvenimo išlaidoms ar dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis.

Pernai studentai iš viso pasirašė 7161 valstybės remiamų paskolų sutartį už daugiau kaip 11 mln. eurų. Dauguma sutarčių tradiciškai pasirašoma rudens semestrą.

„Rudenį dalis studentų skolinasi iš karto abiem semestrams, todėl garantijų skaičius ir sumos visada būna didesnės nei pavasarį“, – BNS anksčiau sakė fondo atstovas Gediminas Dubonikas.

Valstybinio studijų fondo (VSF) sprendimu valstybės garantija skirta 6904 paskoloms, kurių sutartis studentai per keturias savaites turės sudaryti su bankais.

VSF Paskolų skyriaus vedėja Kristina Novickienė teigia, kad jeigu visi studentai, kurie yra įtraukti į sąrašus, atvyks pasirašyti sutarčių, studentams suteiktų valstybės remiamų paskolų suma padidės 37 mln. litų.

VSF šią savaitę paskelbė studentų, kuriems skirtos valstybės remiamos paskolos, sąrašus. Apie tai, ar jiems skirta paskola, studentai sužinos fondo interneto svetainėje prisijungę prie savo prašymo-anketos.

„Šiemet sulaukta 7287 paraiškų valstybės remiamoms paskoloms gauti, tačiau sutartis pasirašyti pakviesti ne visi“, - fondo pranešime cituojama K.Novickienė.

Jos teigimu, paskolos nesuteiktos nevykdžiusiems įsipareigojimų laiku mokėti įmokas pagal anksčiau sudarytas paskolų sutartis, išėjusiems akademinių atostogų, nutraukusiems ar sustabdžiusiems studijas, taip pat tiems, kurie neturėjo teisės gauti atitinkamos rūšies paskolą.

Apsisprendę imti valstybės remiamą paskolą studentai nuo spalio 16 iki lapkričio 12 dienos turi nuvykti į vieną iš dviejų šiais metais valstybės remiamas paskolas teikiančių bankų (DNB bankas ir „Swedbank“) ir pasirašyti valstybės remiamos paskolos sutartį. Sutartį pasirašyti gali ir studento įgaliotas asmuo.

Valstybės garantuojamos paskolos teikiamos nuo 2009 metų, nuo tada studentai su bankais sudarė valstybės remiamų paskolų sutarčių už daugiau nei 148 mln. litų.

Finansų ministerija pasirašė sutartis dėl valstybės remiamų paskolų studentams teikimo 2014 metais.

Kaip praneša Finansų ministerija, sutartys pasirašytos su bankais DNB ir „Swedbank“.

Palyginti su praėjusiais metais, šiemet bankų pasiūlyta tokių paskolų studentams marža yra 0,1 procentiniu punktu mažesnė ir siekia 2,1 proc. ir litais, ir eurais.

Skaičiuojama, kad pridėjus tarpbankines palūkanų normas, bendras palūkanų dydis litais balandžio 10 dieną imant paskolas litais sudarytų 2,51 proc., eurais - 2,427 procento.

Šiemet valstybė numato suteikti studentams iki 65 mln. litų paskolų su valstybės garantija.

Valstybės garantuojamos paskolos teikiamos nuo 2009 metų. 2009-2013 metais valstybės remiamų paskolų sutarčių pasirašyta už 3,78 mln. eurų ir 135,59 mln. litų. Bendra pasirašytų valstybės remiamų paskolų sutarčių suma siekia 148,64 mln. litų.