„Penkios mokyklos Šilutės, Lazdijų, Marijampolės ir Anykščių savivaldybėse netinkamai panaudojo valstybės biudžeto lėšas, skirtas vaikų mokymui, išmokėdamos streikavusiems mokytojams atlyginimus. Po ministerijos kreipimosi, pradėtas netinkamai panaudotų lėšų grąžinimo procesas“, – ketvirtadienį feisbuke paskelbė ministras.

Ministras pažymi, kad išmokėti streikavusiems pedagogams už praleistas dienas neleidžia Darbo kodeksas.

„Lėšų grąžinimas vaikų švietimui, deja, nepanaikina pačio fakto, kad suaugusieji, atsakingi už švietimą, priėmė sprendimą taip pasielgti. To neleidžia ir Darbo kodeksas, ir, regis, nuo tokių veiksmų turėtų stabdyti elementarus etikos ir pareigos jausmas. Nesustabdė niekas“, – teigia G. Jakštas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, atlyginimai streikavusiems mokytojams buvo išmokėti Anykščių Jono Biliūno, Marijampolės Rygiškių Jono, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijose, Lazdijų mokykloje-darželyje „Kregždutė“, Šilutės Pamario progimnazijoje.

Šilutės meras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Laurinaitis BNS patvirtino, kad lėšos buvo išmokėtos, bet, jo teigimu, taryba tam turėjusi teisę.

„Taryba skyrė papildomai lėšų ir išmokėjo šitiems mokytojams atlyginimus. Tarybos yra kompentencijoj, galim skirti ir išmokėti“, – BNS sakė meras.

V. Laurinaitis taip pat teigė nieko nežinantis apie lėšų grąžinimą.

„Nieko, mes nieko negrąžinam“, – sakė meras.

Šilutės rajono taryba gruodžio 21 dieną priėmė sprendimą dėl savivaldybės 2023 metų biudžeto pakeitimo ir skyrė per 90 tūkst. eurų Pamario gimnazijai, iš jų 46 tūkst. eurų – darbo užmokesčiui.

Tarybos narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Zigmantas Merliūnas per tarybos posėdį tuomet klausė, kodėl šiai mokyklai prireikė tokios didelės papildomos sumos, o finansų skyriaus vadovė Dorita Mongirdaitė atsakė, jog lėšų darbo užmokesčiui daugiausiai pritrūko dėl pavadavimo.

Z. Merliūnas ketvirtadienį BNS sakė su meru dėl apmokėjimo streikuojantiems pedagogams susikirtęs dar praėjusių metų rugsėjį, nes meras viešai skelbė, kad mokytojams bus apmokėta už streiko dienas.

Jeigu profesinė sąjunga organizuoja streiką, ta profesinė sąjunga turi prisiimti  atsakomybę už darbuotojų pajamas.

„Tai yra ydinga ir neturėtų būt iš savivaldybės biudžeto mokama už streikavimo laiką. Keista, kai biudžetinės įstaigos darbuotojai streikuoja, atsisako dirbt, nėra normalu, kai už streiką apmoka savivaldybė savo sprendimu, nes savo sprendimu skatina pedagogus streikuoti“, – sakė Z. Merliūnas.

„Streikas yra sveikintinas ir labai geras dalykas, demokratinė forma, bet turėtų būti iki galo demokratinė forma su visom iš to plaukiančios pasekmėm. Jeigu profesinė sąjunga organizuoja streiką, ta profesinė sąjunga turi prisiimti  atsakomybę už darbuotojų pajamas“, – pažymėjo jis.

Lazdijų rajono savivaldybės vicemeras Dalius Mockevičius sakė, kad keliems streikavusiems darbuotojams atlyginimai buvo sumokėti vaikų mokyklos-darželio „Kregždutė“ pedagogams, bet pinigai, jo žiniomis, grąžinti.

„Viena mokykla, kur profesinė sąjunga susikūrė rugsėjo mėnesio pabaigoje ir streikavo lapkričio mėnesį, tikėtina, kad ten keliems darbuotojams buvo išmokėti atlyginimai, pirminė informacija, kad tai galėjo būti padaryta per klaidą. Kol kas situaciją paprašiau išsiaiškinti detaliau ir patikrinti dokumentus, mane informavo, kad lyg atstatyta ta klaida, bet paprašiau patikrinti“, – BNS sakė D. Mockevičius.

Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga streiką nesutardama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl atlyginimų augimo paskelbė rugsėjo pabaigoje ir su pertrauka streikavo iki biudžeto priėmimo gruodį.

A. Navickas teigė žinantis apie situaciją dėl kelių mokyklų sumokėtų atlyginimų streikavusiems pedagogams, bet situacijos per daug nesureikšmino, taip pat teigė, jog dalį prarasto atlygio streikavusiems pedagogams profesinė sąjunga jau kompensavo, per milijoną eurų, mokėjimai įvykdyti lapkritį, kiti planuojami kovą.

„Ministras nesirūpino mokytojų atlyginimais ir ugdymo procesu ir jam nelabai tai buvo įdomu tiek streiko metu, tiek dabar, bet iš esmės mūsų organizacija sumokėjo už ugdymo procesą, kurį mokytojai ir įgyvendino“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Navickas.

„Gruodžio 5 d. kviesime visus mokytojus vėl aktyviai jungtis prie atnaujinamų aktyvių streiko veiksmų, kad būtų akivaizdžiai išreikšta švietimo bendruomenės nuomonė apie susidariusią situaciją. Taip pat mūsų atstovai stebės Seimo posėdį, kuriame tą dieną bus priimamas biudžetas. Kviečiame jungtis prie streiko ir dar nestreikavusias mokyklas – juk mums visiems rūpi vaikų ateitis“, – rašoma LŠDPS pranešime.

„Ieškokime sprendimų ir susitarimo. Jeigu mes rastumėme sutarimą su visomis politinėmis partijomis dėl švietimo ateities, tai visi galėtumėme pasakyti, kad valstybei iš tikrųjų rūpi jos ateitis, vaikai ir mokytojai“, – sako LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

Vyriausybė mokytojams kitais metais žada atlyginimus didinti du kartus po 10 proc. – nuo sausio ir panašia proporcija nuo rugsėjo.

Tačiau šis pasiūlymas netenkina A. Navicko vadovaujamos profesinės sąjungos, kuri trečiadienį atnaujino rugsėjo pabaigoje pradėtą ir spalio viduryje sustabdytą streiką.

Nacionalinė švietimo agentūra skelbė, kad trečiadienį atnaujintame pedagogų streike dalyvavo apie 2,4 tūkst. švietimo įstaigų darbuotojų.

Jie streikavo 154 įstaigose, kurios sudaro 7,3 proc. visų švietimo įstaigų.

Keturios kitos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusį mėnesį pasirašė švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.

Švietimui 2024 metais bus skirta papildomai 496 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 352,6 mln. eurų – numatoma pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte švietimui, mokslui ir sportui numatoma beveik 2,9 mlrd. eurų.

Mitingas surengtas Andriaus Navicko vadovaujamai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) trečiadienį atnaujinus spalio viduryje sustabdytą mokytojų streiką.

Prie Seimo buvusioje scenoje stovėjo tuščia dėžė, ją pedagogai užpildė algalapiais, kuriuos vėliau trečiadienį profsąjungos atstovai pristatė į parlamentą.

Mokytojai į mitingą atėjo su plakatais „Algos – ne pašalpos“, „Kuo mažiau švietimo, tuo daugiau karų“, „Iš didelio rašto išėjo iš krašto“.

„Čia yra paskutinė stotelė valstybėje, kuri spręs, koks bus biudžetas kitais metais“, – susirinkusiesiems sakė A. Navickas, turėdamas omenyje Seimą.

Biudžeto svarstymą lygino su žinių patikrinimu

Profsąjungos lyderis lygino Seimo narius su mokiniais, o ketvirtadienį vysiantį biudžeto svarstymą – su moksleivių žinių tarpiniu patikrinimu.

„Bet prieš žinių patikrinimą labai svarbu, kad mokytojai padėtų mokiniams gauti tinkamą informaciją, kad visi tinkamai suvoktų“, – sakė A. Navickas.

Jis vylėsi, kad Seimo nariai balsuos „ne taip, kaip kažkas liepa, bet taip, kaip mes juos bandėme informuoti“.

„Tikimės būti išgirsti“, – kalbėjo A. Navickas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Profsąjungos lyderiui antrino ir į mitingą susirinkę pedagogai.

„Kaip ir pirmą kartą sakėme, jeigu atėjome, tai jau iki galo norime, kad išgirstų“, – trečiadienį žurnalistams sakė lopšelio-darželio „Aušrelė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Edita Mockienė.

Ji kalbėjo besitikinti, kad padėtis pagerės ir mokytojai bus išgirsti.

„Norisi, kad vertintų ir vaikai, ir visi, ir visuomenė. Čia turbūt ne tik alga, daug ten tų bėdų turime – ir aplinka, ir priemonės“, – teigė pedagogė.

Šilutės Vydūno gimnazijos fizikos mokytojas Jonas Jaunius sakė siekiantis didesnių algų mokytojams, kad „vaikai norėtų ateiti dirbti, kad būtų kam mane pakeisti.“

„Mano supratimu, jau truputėlį nebeaišku, kas čia ką Lietuvoje daro. Buvęs ministras (Algirdas – BNS) Monkevičius kažkada pripažino, kad etatinis darbo apmokėjimo modelis yra blogas, tobulintinas. Per ketverius metus jo niekas nepataisė, o dabar ministras sako, kad profsąjungos prašo kažko, ko greitai padaryti negalima“, – BNS sakė mokytojas.

„Jeigu ketverius metus nieko nedarai, tai ir yra negreitai. Ministerija turi pasiteisinimų, kad jie greitai padaryti negali, o naujas programas įvedė greitai ir be jokių vadovėlių, kitų priemonių, šiandien mokytojams liepė dirbti“, – pridūrė jis.

Per 2 tūkst. streikuojančių

Pasak Nacionalinės švietimo agentūros, 12 val. duomenimis, streike dalyvauja 2,4 tūkst. darbuotojų, iš jų 2211 – pedagoginiai darbuotojai. Jie streikuoja 154 įstaigose, kurios sudaro 7,3 proc. visų švietimo įstaigų.

Anot A. Navicko, šis streikas turėtų būti didesnis, nei ankstesnis ir neprognozavo, kada jis galėtų pasibaigti.

LŠDPS su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nesutaria dėl darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo, todėl rugsėjo pabaigoje surengė streiką, kurį spalio viduryje laikinai sustabdė.

Čia yra paskutinė stotelė valstybėje, kuri spręs, koks bus biudžetas kitais metais.

Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.

Tuo metu LŠDPS su tokiu algų mokytojams kėlimu nesutinka ir siūlo kompromisinį pasiūlymą – darbo užmokestį pedagogams didinti du kartus po 15 procentų. ŠMSM kartoja, kad labiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.

Keturios kitos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos su ŠMSM praėjusį mėnesį pasirašė švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.

12 val. duomenimis, streike dalyvauja 2395 darbuotojai, iš jų 2211 – pedagoginiai darbuotojai. Jie streikuoja 154 įstaigose, kurios sudaro 7,3 proc. visų švietimo įstaigų.

Bendras darbuotojų skaičius įstaigose, kuriose vyksta streikas, siekia 11,8 tūkstančio.

Per 400 darbuotojų streikuoja Klaipėdoje ir Vilniuje, per 200 – Panevėžyje. Po daugiau nei 100 darbuotojų streikuoja Alytuje bei Utenos ir Kaišiadorių rajonuose.

Dar 11 savivaldybių streikuoja po kelias dešimtis žmonių.

Streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas sako, kad mokytojai jau važiuoja į sostinę mitingui.

„Dauguma streikuojančių mokytojų dabar pradeda važiuoti į mitingą. Girdime, kad jau Klaipėda važiuoja, kurie arčiau Vilniaus, turbūt vėliau išvažiuos“, – Eltai teigė A. Navickas.

Pats streikuojančių mokytojų lyderis šiuo metu ruošiasi mitingui prie Seimo.

„Mes čia dabar montuojame sceną, ruošiame stendus, plakatus“, – sakė A. Navickas.

LŠDPS su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nesutaria dėl darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo, todėl rugsėjo pabaigoje surengė streiką, kurį spalio viduryje laikinai sustabdė.

Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.

Tuo metu LŠDPS su tokiu algų mokytojams kėlimu nesutinka ir siūlo kompromisinį pasiūlymą – darbo užmokestį pedagogams didinti du kartus po 15 procentų. ŠMSM kartoja, kad labiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.

Keturios kitos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos su ŠMSM praėjusį mėnesį pasirašė švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.

Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, pirmadienį Lietuvoje streikavo šeši pedagogai. Penki iš jų – Zarasų Fausto Latėno meno mokyklos mokytojai. Dar vienas mokytojas streikuoja Vilniaus Vydūno progimnazijoje.

Vis dėlto F. Latėno meno mokyklos vadovė BNS teigė, kad visi streikavę darbuotojai grįžo į darbą.

„Jau visi dirba. Praėjusią savaitę penktadienį dar buvo penki, gal dar nesuvaikščiojo duomenys“, – teigė Rasa Juškėnienė.

A. Navicko profsąjunga praėjusią savaitę paskelbė stabdanti streiką iki lapkričio 22 dienos, o tada atnaujinsianti protestą, siekdama paveikti dėl kitų metų valstybės biudžeto balsuosiantį Seimą padidinti algas mokytojams daugiau nei siūlo Vyriausybė. Formaliai streikas nėra nutrauktas.

Mokytojai į darbą nėjo beveik dvi savaites, nesutarę su Vyriausybe dėl to, kiek kitąmet turėtų augti pedagogų atlyginimai.

Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.

A. Navicko profsąjunga pastaruoju metu ragino algas kelti dukart po 15  procentų – nuo sausio ir nuo rugsėjo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kartoja neturinti finansinių galimybių pasiūlyti daugiau lėšų mokytojų atlyginimams kelti spartesniu tempu.

Tuo metu keturios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos su ŠMSM pasirašė švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį. Jos kiek anksčiau sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų, taip pat jos pritarė Vyriausybės siūlymui dėl atlyginimų kėlimo kitąmet.

Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos (LŠDPS) vadovas, pristatydamas sprendimą, vadino tai aktyvių streiko veiksmų nuslopinimu, atokvėpiu ar švelninimu.

Šitaip profsąjungos vadovybė paragino mokytojus sugrįžti į klases, nors formaliai streiko nenutraukė.

Pasak darbo teisės specialistų, A. Navicko vadovaujamos profsąjungos veiksmai neturi teisinio apibrėžimo.

„Tokios streikų organizavimo patirties bei praktikos (kuomet streikas sustabdytas, bet nenutrauktas – BNS) Lietuvoje nėra pakankamai“, – BNS teigė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė Vida Petrylaitė.

Streikas gali tęstis neribotą laiką

Lietuvos teisės aktai nenumato jokių galimybių daryti streiko pertrauką. Norint formaliai nebestreikuoti, streiką reikia nutraukti, o norint jį atnaujinti, reikia skelbti iš naujo, įveikus biurokratines kliūtis.

Todėl teisininkai sutinka, kad šitaip A. Navicko sprendimas patenka į „pilkąją zoną“.

„Streiko stabdymas nėra reglamentuotas, o Darbo kodeksas nepasako, kiek (laiko – BNS) darbuotojai turi streikuoti. Streiko metu gali streikuoti ir vienas darbuotojas, ir tūkstantis. Darbo kodeksas reglamentuoja tik streiko pasibaigimą“, – BNS sakė profesinėms sąjungoms atstovaujantis advokatų kontoros „Triniti Jurex“ advokatas Nerijus Kasiliauskas.

Tokios streikų organizavimo patirties bei praktikos (kuomet streikas sustabdytas, bet nenutrauktas) Lietuvoje nėra pakankamai.

Jis pripažino, kad šitaip pedagogų streikas formaliai gali tęstis ir neribotą laiką.

Tiek darbdaviams, tiek darbuotojams įvairiuose ginčuose atstovaujanti advokatų kontoros „Ilaw Lextal“ vyresnioji teisininkė, buvusi Darbo ginčų komisijos pirmininkė Akvilė Stoškutė-Bendorienė taip pat tvirtino, kad net ir sustabdytas mokytojų streikas oficialiai tęsiasi toliau.

„Jeigu streiką nutrauktų ir jį skelbtų iš naujo, čia galbūt ir būtų erdvės ginčyti naujo streiko teisėtumą. Bet jeigu dalis mokytojų toliau streikuoja, tai jis nenutrūksta“, – BNS teigė A. Stoškutė-Bendorienė.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. Navickas neatmeta, kad nepaisant paskelbimo apie streiko stabdymą, dalis mokytojų į klases negrįš. Kol streikas formaliai vyksta, bet kuris profsąjungos narys yra laisvas apsispręsti, ar dirbti, ar nedirbti.

Trūksta praktinio reglamentavimo

Kai kurie teisininkai sako, kad dėl nereglamentuoto streikų stabdymo susidariusią teisinę „pilkąją zoną“ panaikintų teisės aktų pakeitimai arba teismų praktika.

„Kad ji pasikeistų, kad nebeliktų tos pilkosios zonos, reikėtų keisti teisės aktus. (...) Dėl profsąjungų teisių bei streikų organizavimo pas mus nėra nei labai detalios praktikos, nei labai detalaus reglamentavimo“, – teigė advokatė A. Stoškutė-Bendorienė.

„Kadangi nebuvo precedento, matyt, anksčiau ir nebuvo poreikio apie tai galvoti“, – pridūrė ji.

Profesinėms sąjungoms atstovaujantis advokatas N. Kasiliauskas sutiko, kad Lietuvoje streikams vykstant retai teisės aktuose jie reglamentuoti daugiau teoriškai nei praktiškai. 

Vis dėlto, jo teigimu, šiuo atveju nieko keisti nereikia – bet koks streiko trukmės ar formos ribojimas būtų teisės streikuoti pažeidimas.

„Jeigu nebus efektyvios teisės streikuoti, tai nebus ir derybų, o tik maldavimas – darbuotojai ateis, jiems darbdavys pasakys, kad nėra pinigų, eikite lauk. Teisinės priemonės apriboti streiko trukmę reikštų, kad būtų pažeista teisės streikuoti esmė“, – sakė N. Kasiliauskas.

„Jeigu mes pasakytume, kad galima streikuoti tik mėnesį, tai darbdavys pralaukia tą mėnesį, kol darbuotojai prastreikavo ir viskas – baigiasi streikas, aš daugiau nieko nedarysiu, nekelsiu atlyginimo“, – pridūrė jis.

Švietimo darbuotojų profsąjunga skelbia streiką atnaujinsianti lapkričio 22 dieną siekdama paveikti dėl kitų metų valstybės biudžeto balsuosiantį Seimą padidinti algas mokytojams daugiau nei siūlo Vyriausybė.

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje priešpiet mokiniai sėdi tik dvejose klasėse, bet ir čia pamokas veda šauliai.

„Šiuo metu mes dirbame mišriu nuotoliniu būdu, nes tų mokytojų, kurie streikuoja, pamokos nevyksta, o tie, kurie nestreikuoja, veda pamokas nuotoliniu būdu“, – aiškino dabartinę situaciją gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas.

Streikuojantys mokytojai sako, nėra lengva nemokyti vaikų.

„Visą laiką pasąmonėje ir sąmonėje kirba tokios mintys, kad darbai nepadaryti, žinios neperduotos“, – nuogąstavo mokytoja Rita Miknevičienė.

Anot direktoriaus, bus problemų dėl praleistų mokslų.

„Jeigu anksčiau moksleiviams pasakydavome, kad nebus pamokų, tai jie džiaugėsi: kaip gerai, nereikės eiti į mokyklą, galėsiu pamiegot. Dabar tokios reakcijos nėra. Dabar klausimas kitas – kada prasidės pamokos?“ – R. Dambrauskas tikina, kad nerimauja ir mokiniai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Neveikia ir valgykla. Nemokamą maitinimą turintys gauti vaikai gaus krūvą maisto po streiko. „Už tas dienas, kai jie nevalgo valgykloje, jie gaus maisto paketus, kai sugrįš“, – sakė direktorius.

Už tas dienas, kai jie nevalgo valgykloje, jie gaus maisto paketus, kai sugrįš.

Klaipėdos Vydūno gimnazijoje streikuoja dar daugiau – du trečdaliai mokytojų.

„Turėdavome po 6–7 pamokas per dieną. Dabar vyresnių klasių mokiniai turi po keturias“, – skaičiavo mokyklos direktorius Arvydas Girdzijauskas. Vesti pamokas padeda patys mokiniai. „Dirba tie mokytojai, kurie nestreikuoja, padeda ir vyresnių klasių mokiniai. Tad ugdymo procesas nėra sustojęs, jis yra kitoks“, – sakė direktorius. 

Streikuojančios profsąjungos vadovas antradienį susitiko su Prezidentu. Apranga – ne formali. Profsąjungos lyderis pas Prezidentą atvyko tiesiai iš streikuojančių mokytojų žygio pėsčiomis į Vilnių. Vėliau profsąjunga keliavo derėtis su ministerija, bet derybos lieka aklavietėje.

„Žadėto kompleksinio požiūrio iš profesinės sąjungos nesulaukėme“, – antradienį rėžė švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Profsąjungą tuo pačiu kaltina ministerija. „Deja, šiandien nesulaukėme jokio atsakymo į mūsų siūlymus“, – antradienį sakė ir švietimo ministras Gintautas Jakštas.

Vyriausybė siūlo sausį algas mokytojams kelti 10 proc., o nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė alga būtų trečdaliu didesnė už vidutinį šalies atlyginimą. Anot ministro, kito siūlymo dėl algų nebus.

„Jeigu jie nenori derėtis ir kartoja, kad nėra pinigų, tada derybos baigsis ir tęsis streiku“, – nenusileido A. Navickas.

Ministerijos siūlymai tenkina keturias kitas profsąjungas. Streikuojanti profsąjunga reikalauja algas kelti dar šiemet ir tęsti kitais metais.

„Pirminis siūlymas buvo kelti 56 proc. Dabar pateiktas siūlymas yra 46 proc.“, – sakė švietimo ministras.

„Ministerija mus tikindavo nuolat, kad pinigų yra mokyklose ir mokyklos paskutinių mėnesių laikotarpiu neišnaudoja lėšų ir jų sukaupia“, – logikos spragą įvardijo profsąjungos vadovas.

Profsąjunga reikalauja mažinti mokinių skaičių klasėse, mažinti mokytojų darbo valandų skaičių. Anot ministro, visiems profsąjungos reikalavimams reikėtų milijardų. „Kitais metais papildomai biudžete reikėtų 1 mlrd., kitais metais papildomai reikėtų 6 tūkst. mokytojų, reikėtų 2 mlrd. mokyklų statybai“, – skaičiavo G. Jakštas.

Profsąjunga neatmeta streiką tęsti ir po lapkričio atostogų.

Iki 14 val. apie dalyvavimą streike pranešta iš 133 ugdymo įstaigų, jos sudaro 6,34 proc. visų šalies įstaigų.

Nurodyta, kad jose streikuoja 2329 darbuotojai iš daugiau kaip 58 tūkstančių. Tarp jų beveik 1,8 tūkst. yra mokyklų mokytojai.

Daugiausia streikuojančiųjų yra Klaipėdoje, Vilniuje, Alytuje, Panevėžyje, Kaišiadorių rajone. Kai kuriose savivaldybėse streikuoja 27 proc. pedagoginių darbuotojų, kai kur – 2 procentai.

Streikas išvis nevyksta maždaug pusėje savivaldybių.

Panašus vaizdas buvo ir penktadienį prasidėjus neterminuotam mokytojų streikui, tuomet irgi nedirbo per 2 tūkst. pedagoginių darbuotojų.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungą streiką paskelbė nepasiekusi susitarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl pedagogų darbo sąlygų ir spartesnio atlyginimų didinimo.

Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., o nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Andriaus Navicko vadovaujamos profesinės sąjungos tokie ministerijos pasiūlymai netenkina. Ji reikalavo mokytojų atlyginimus jau nuo šio rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 procentų, taip pat kelia kitus reikalavimus mažinti moksleivių klasėse skaičių, mokytojų darbo krūvį, gerinti darbo sąlygas.

132-ose Lietuvos mokyklose iš viso streikuoja 2439 darbuotojai, 2257 iš jų – pedagoginiai darbuotojai, daugumą jų, 2,1 tūkstančio, sudaro mokytojai.

Iš viso įstaigose, kuriose vyksta streikas, dirba 11,2 tūkst. darbuotojų. Jos sudaro apie 7 proc. visų mokymo įstaigų.

Streiką rengiančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas savo ruožtu tvirtino, kad streiką penktadienį pradeda apie 3 tūkst. pedagogų maždaug 185 švietimo įstaigose.

NŠA duomenimis, be daugiau nei 2 tūkst. streikuojančiųjų bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojų taip pat streikuoja per 200 ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų ir po keletą neformaliojo vaikų švietimo bei profesinių mokyklų darbuotojų.

Daugiausia, 568 darbuotojai, streikuoja Klaipėdoje, antroje vietoje – Vilnius, kur streikuoja 301 darbuotojas. Per 200 mokyklų darbuotojų streikuoja Kaišiadorių rajone ir Panevėžyje, per šimtą – Alytuje ir Panevėžio rajone.

Dar dešimtyje savivaldybių streikuoja po kelias dešimtis darbuotojų.

Penktadienį prasidėjusį LŠDPS vienijamų pedagogų streiką planuojama tęsti apie mėnesį. Profesinė sąjunga jį paskelbė nepasiekusi susitarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl pedagogų darbo sąlygų.

Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., o nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Andriaus Navicko vadovaujamos profesinės sąjungos tokie ministerijos pasiūlymai netenkina. Ji reikalavo mokytojų atlyginimus jau nuo šio rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 procentų.