Apie tai komentavo Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. 

– Melodija nelabai maloni ir, tiesą sakant, pasekmės gali būti blogesnės nei mes galvojame. Aš matau tai, kaip besivystančią, bet dar neaišku, kaip pasibaigiančią situaciją. Atvirai tariant, politiškai yra labai nenaudinga situacija, padėtis yra ganėtinai rimta. Įtampa tarp kaimynų, kažkas ją bando sukelti, nežinia, kuo baigiasi. Atsiranda pašaliniai procesai, kažkas virsta kažkuo ir taip toliau. Kitaip tariant, ši Lenkijos ūkininkų iniciatyva, kuri, aš net neabejoju, paskatinta konfederacijos, prorusiškos antivakarietiškos politinės jėgos Lenkijoje, yra nukreipta prieš Vakarus, prieš mūsų solidarumą. Aš tai laikau, kaip provokatyvią akciją, kurios tikrai nereikėjo, nereikia ir galbūt ji dar neįvyks. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokia teisę lenkų ūkininkai turi tikrinti krovinius, vežamus iš Lietuvos? Kol kas tai skamba ir kaip absurdas, ir metaforiškai tariant „Tado Blindos maištas“. 

– Žinoma, kad tai yra į anarchiją panašūs veiksmai. Tik valdžios institucijos, įpareigotos esant tam tikriems sprendimams, gali tikrinti krovinius, vykstančius iš kaimyninės valstybės, Lietuvos. Tai viršija visas kompetencijas, kokių gali imtis ūkininkai arba juos atstovaujančios organizacijos. Manau, kad teisinės pasekmės yra labai aiškios. Labai kviečiu Lenkijos valdžios atstovus imtis visų įmanomų veiksmų, kad perspėtų ir nutrauktų tuos neteisėtus veiksmus, kurie virs ne vien tik nuostoliais, bet sukels ir labai į provokacijas panašias situacijas. 

Lapkričio 28 d. greta Europos Parlamento (EP) būstinės Briuselyje, dalyvaujant Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkui Ruslanui Stefančiukui ir EP pirmininkei Robertai Metsolai, pasodintas ypatingą reikšmę ukrainiečiams turintis augalas – „kalyna“, kuris Lietuvoje liaudiškai dar vadinamas puteliu ir putėliu.

Krūmo sodinukas kaip dovana į Briuselį atkeliavo ne iš kur kitur, o iš Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Kaune. Kiek anksčiau „kalyna“ buvo pasodinta ir Strasbūro botanikos sode. Idėjos pasodinti Ukrainai šventą medį autorius – europarlamentaras Petras Auštrevičius – sako, kad Ukrainai po beveik 650 dienų karo reikia ne tik kasdien įprastai teikiamos pagalbos, bet ir karių bei visos tautos dvasią palaikančių ženklų.

„Ukrainos ir ukrainiečių šaknys jau šiandien neabejotinai yra čia, pačioje Europos širdyje. „Kalynos“ sodinimas man yra svarbus simbolis, skirtas pagerbti ir paremti herojišką ukrainiečių kovą vardan Laisvės ir europietiškos ateities. Tegul „kalyna“ simbolizuoja susivienijusią Europą, tegul Ukrainos kelias veda į galutinę pergalę, kai Ukraina laimės ir ją galėsime vadinti pilnateise Europos Sąjungos nare“, – sakė europarlamentaras, EP frakcijos „Renew Europe“ narys Petras Auštrevičius.

Jautrus momentas, dainos posmai Briuselyje ukrainiečių ir lietuvių kalbomis… Tai įvykis, kurio nepamiršiu.

 

„Kalyna“ (lot. Viburnum opulus) ukrainiečiams yra žemės, šeimos gerovės simbolis, tapęs Ukrainos nacionaline vertybe. Krūmo sodinimo ceremonijoje Briuselyje dalyvavęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas R. Stefančiukas sakė, kad ukrainiečiai laukia dienos, kai pagaliau prisijungs prie Europos šeimos.

„Mums, ukrainiečiams, „kalyna“ nėra tiesiog paprastas augalas. Tai šviesesnės ateities viltis. Tikiuos, kad Briuselyje prie Europos Parlamento pasodinta „kalyna“ bus viltis to, kad mūsų laukia geresni laikai, kad pagaliau ateis taikos metas. Kartu esam stiprūs, šlovė Ukrainai!“, – Briuselyje sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas R. Stefančiukas.

Ceremonijos dalyvius Briuselyje pasveikinusios Europos Parlamento pirmininkės R. Metsolos teigimu, „kalynos“ sodinimas kartu yra priminimas to, kiek toli Ukraina pažengė ir toliau žengia europinės integracijos link, nepaisant šalyje tebesitęsiančio karo.

„Europos Parlamentas bus kartu su Ukraina tiek, kiek reikės. Neturiu jokių abejonių, kad Ukraina nugalės, kad teisingumas nugalės, kad Laisvė nugalės“, – sakė R. Metsola.

Ukrainiečiams svarbų augalą „kalyną“ (lot. Viburnum opulus), jos veisles „Aras“ ir „Dievind“ Lietuvoje išvedė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas prof. dr. habil. Remigijus Daubaras, kartu su VDU Botanikos sodo dr. Laima Česoniene. Profesorius R. Daubaras teigė, kad Europa dar tiktai pradeda atrasti šį augalą ir jo naudingąsias savybes, kuriomis šis tikrai išsiskiria iš kitų.

Sodinimo ceremonijoje Briuselyje ir Strasbūre, be Europos Parlamento ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados vadovų, dalyvavo europarlamentarai, diplomatai, ukrainiečių ir lietuvių bendruomenės nariai. Ceremonijos Briuselyje metu žinoma atlikėja Marlaine gyvai atliko dainą „Oi u luzi chervona kalyna“ ukrainiečių, anglų, vokiečių, prancūzų ir lietuvių kalbomis.

„Jautrus momentas, dainos posmai Briuselyje ukrainiečių ir lietuvių kalbomis… Tai įvykis, kurio nepamiršiu“, – sakė P. Auštrevičius.

Neseniai Europos Komisija rekomendavo pradėti oficialias derybas su Ukraina dėl jos narystės Europos Sąjungoje.

„Dalyvauti politinėje kovoje ir konkuruoti rinkimuose yra pirminis politinės partijos uždavinys. Esu tikras, kad artėjantys Lietuvos prezidento rinkimai reikalauja ir Liberalų sąjūdžio atstovavimo ir tiesioginio dalyvavimo. Turime ir gerą kandidatą – Viktoriją, kurios viešas matomumas, asmeninės savybės ir kompetencija yra svarbios kampanijai. Vargu ar kaip partija turime kitą pasirinkimą“, – viešai pasidalintame laiške bendrapartiečiams teigė P. Auštrevičius.

Jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių Viktorija pasirinks kitokį sprendimą, esu pasirengęs teikti savo kandidatūrą.

„Jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių Viktorija pasirinks kitokį sprendimą, esu pasirengęs teikti savo kandidatūrą“, – nurodė jis ir padėkojo Elektrėnų skyriaus liberalams, iškėlusiems jo kandidatūrą.

P. Auštrevičius ketino dalyvauti ir 2019 m. prezidento rinkimuose. Tačiau tuo metu Liberalų sąjūdžio keltam kandidatui į šalies vadovus nepavyko surinkti 20 tūkstančių rinkėjų parašų, kaip kad numato įstatymas.

Antradienio vakarą posėdžiausianti Liberalų sąjūdžio valdyba spręs, ar dalyvauti prezidento ir (EP) rinkimuose. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen yra įvardijama kaip realiausia partijos kandidatė į šalies vadovo postą.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.

– Kodėl Europos komisija tokių nurodymų ėmėsi būtent dabar?

– Na, matyt, reikia paaiškinti besikeičiančią pačios ES poziciją. Tik priminkime klausytojams, kad ES priėmė jau 11-ą sankcijų paketą per 18 mėnesių. Ir kiekvienas sankcijų paketas buvo anksčiau esamos tvarkos ar ribojimų didinimas Rusijos ekonomikai eksporto ir importo prasmėmis. Todėl aš manau, kad tai yra logiškas žingsnis. Deja, reikia pripažinti, taip, vėluojame su sprendimais. Dar vis nesuprantame, kokį vaidmenį vaidina Rusijos ekonomika finansuojant karą prieš Ukrainą. Bet, galų gale, man atrodo, mes atėjome ten, kur turėjome būti daug anksčiau.

– Na, neleisti rusams, įvažiuojantiems į ES, turėti su savimi tokių, sakyčiau, mažareikšmių daiktų, kaip skutimosi peiliukai, šampūnas ir t. t. Kam šito prireikė?

– Čia kyla klausimas dėl šitų dalykų. Aš manau, kad pasinaudojus sveiko proto taisykle, tie draudimai bus nuimti. Čia būtų tikrai nelogiška, nebent jų kiekis yra sunkiai paaiškinamas, tenkantis vienam asmeniui. Bet aš manau, tokių atvejų tikrai nebus daug. Tiems vadinamiems asmens naudojimo daiktams netaikoma griežto įvežimo taisyklė, iš esmės apsistota ties privačiais ir komerciniais tikslais naudojamais privačiais automobiliais, kurie registruoti Rusijos federacijoje. Šitai yra pagrindinė šito išaiškinimo esmė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kaip tada yra dėl išmaniųjų telefonų? Nes buvo sakoma, kad nebus galima atsivežti fotoaparatų, kompiuterių, išmaniųjų telefonų. Na, kelionę be išmanaus telefono sunku įsivaizduoti. Galbūt tai reiškia, kad bendrija tiesiog siekia atsikratyti rusais kaip keliautojais ir gal dar daugiau – pavyzdžiui, dėl saugumo, šnipinėjimo.

– Žinote, aš manau, kad, galų gale, išaiškinimas pateiks tokį praktinį rezultatą, kad nebus naudojami tokie apribojimai, nes, reikia pripažinti, kad telefonai tapo jau mūsų tapatybės dalimi, sunku jų atsisakyti, be jų praktiškai neįmanoma normaliai gyventi. Manau, kad jų įvežimas bus leistas, bet reikia turėt omenyje – taip, Rusijos piliečiams sudaromos papildomos kliūtys patekti į ES erdvę. Ir aš matau tai galbūt ir kaip logišką žingsnį didinant spaudimą sankcijomis tiek valstybei, tiek visuomenei.

– Gerai, tada pakalbėkime apie tuos pačius automobilius, kurie, sakoma, kad bus konfiskuojami, kas jau vyksta ir Vokietijoje. Klausimas – kas tada toliau bus su tais automobiliais? Ar tokius automobilius bus privaloma padaryti kiekvienoje šalyje, tame tarpe ir Lietuvoje, ar rusai galės juos kaip nors susigrąžinti į Rusijos teritoriją?

– Čia klausimas yra ganėtinai teisiškas. Manau, kad galutinio išaiškinimo reikia dar sulaukti, nes tokių konfiskacijų gali būti. Nes, aš turiu paminėti, šis išaiškinimas yra kaip teisės aktas – jį traktuoti skirtingai nuo išaiškinimo esmės negalima. Kitaip tariant, jis yra privalomas visoms valstybėms narėms. Ir jo įgyvendinimas yra neišvengiamas. Ir tokių konfiskacijos aktų gali būti. Ar automobiliai bus sulaikomi kuriam laikui ir po to atiduodami, tarkime, pasibaigus karui, Rusijai sumokėjus deramas kompensacijas Ukrainai ir panašiai – negaliu šito pasakyti. Dabar reikalai, susiję su Lietuva, matyt, bus kiek sudėtingesni, nes, aš manau, kad tranzito leidimas ar tranzitas į Karaliaučių ir atgal yra išimtis ir šia prasme, matyt, Rusijos piliečiai turės vis dėlto teisę keliauti ten ir atgal. Išskyrus tuos atvejus, jeigu tai yra kelionės vien tiktai į Lietuvos Respubliką. Ir čia mums reikės tikrai pasistengti įgyvendinti teisės aktą pilnai.

Todėl jeigu būtų galima atsisakyti, geriau būtų atsisakyti šito tranzito karo sąlygomis.

– Bet kai jūs kalbate apie išimtis, tas, kurios yra numatytos, ar nenutiks taip, kaip su sankcijomis, ką mes matome ir šiandieną, kai jos yra tiesiog sėkmingai apeinamos ir net yra įmonės, kurios padeda teisiškai apeiti sankcijas?

– Labai teisingas požiūris. Aš laikausi tos nuomonės, kad Lietuvai primestas tas rusiškų prekių tranzitas yra mums neparankus ir ganėtinai klastingas dalykas. Esant šiai tvarkai tikrai atsiranda daugybė įvairių landų, tame tarpe ir galimybės įvairioms provokacijoms. Mums tai, žinoma, labai nenaudinga. Įgyvendinti pilnai šitą išimtį sunku, matome įvairias kliūtis. Ir, tiesą sakant, tai yra ne vienos Lietuvos institucijos darbo reikalas – kaip suvaldyti situaciją, kaip kontroliuoti. Todėl jeigu būtų galima atsisakyti, geriau būtų atsisakyti šito tranzito karo sąlygomis. O kitu atveju mes tikrai esame priversti savotiškai rizikuoti.

Kaip trečiadienį pranešė europarlamentaro Petro Auštrevičiaus biuras, šias Rusijos teisininko garbei pavadintas sankcijas siūloma įvesti, nes Vengrija blokuoja visos Europos Sąjungos sankcijas Rusijai.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Čekijos, kurios jau yra priėmusios vadinamąjį Magnitskio įstatymą, užsienio reikalų ministrai raginami nedelsiant pritaikyti sankcijas Rusijos režimo atstovams, atsakingiems už V. Kara-Murzos įkalinimą.

2017 metų lapkritį, minint aštuntąsias Sergejaus Magnitskio mirties metines, Seimas priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, pagal kurias Lietuva gali uždrausti į šalį atvykti užsieniečiams, susijusiems su stambaus masto korupcija, pinigų plovimu ar žmogaus teisių pažeidimais.

Likusių 22 ES valstybių, išskyrus Vengriją, užsienio reikalų ministrai raginami savo šalyse inicijuoti Magnitskio įstatymo priėmimą, pagal kurį galėtų būti sankcionuojami tokie režimai kaip Rusijos ir konkretūs šio režimo asmenys, atsakingi už minėto Kremliaus kritiko ir kitų politinių kalinių kalinimą bei teismuose sufabrikuotas bylas.

„Tokie režimai kaip rusijos politiniams kaliniams jau seniai yra parašę mirties nuosprendį. Delsti V. Kara-Murzos atveju gali būti pražūtinga, – pranešime teigia P. Auštrevičius. – Todėl esame tikri, kad ES užsienio politikos lyderiai negali toliau likti V. Orbano Vengrijos įkaitai – spręsti dėl sankcijų rusijos režimo tarnams turime greitai ir išvien.“

Europarlamentaro teigimu, Magnitskio įstatymo priėmimas ir sankcijų pagal jį pritaikymas būtų „deramas ir šiuo metu taip reikalingas atkirtis kenkėjiškai V. Orbano veiklai ES“.

Praėjusį mėnesį Rusijos teismas nuteisė V. Kara-Murzą kalėti 25 metus už valstybės išdavystę, kai jis viešai pasmerkė Maskvos invaziją į Ukrainą. Jo žmona anksčiau sakė esanti labai susirūpinusi dėl prastėjančios jo sveikatos kalėjime.

Magnitskio įstatymas pavadintas 2009 metais Rusijos kalėjime mirusio teisininko S. Magnitskio vardu. Jis skelbė atskleidęs finansines Rusijos pareigūnų bei piliečių machinacijas, apgaule pasisavinusių 230 mln. JAV dolerių mokesčių mokėtojų pinigų.

Kaip informavo kreipimąsi inicijavusio Europos Parlamento (EP) nario Petro Auštrevičiaus biuras, politikų grupė su tokiu prašymu kreipėsi į ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams Josepą Borrellį (Žozepą Borelį).

Europarlamentarai nurodo, kad ES sankcijas dėl Rusijoje kalinamo garsaus žurnalisto ir opozicijos veikėjo siūloma pritaikyti pagal ES patvirtintą globalų žmogaus teisių sankcijų režimą, vadinamąjį Europos Magnitskio įstatymą.

Prie 40-ties europarlamentarų pasirašyto kreipimosi į J. Borrellį pridėtas 13-kos Rusijos teisėjų, prokurorų ir kitų pareigūnų, prisidėjusių prie V. Kara-Murzos įkalinimo, sąrašas.

Pagal opozicionieriui Rusijoje pateiktus kaltinimus jam gresia iki 20 metų kalėjimo.

ES privalo išreikšti savo paramą Rusijos politiniams kaliniams ir V. Kara-Murzai, ES sankcijų įvedimas atsakingiesiems už šių asmenų persekiojimą yra būtinas žingsnis.

Kreipimesi pažymima, kad V. Kara-Murza ne kartą kalbėjo apie žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje tiek Europos Parlamente, tiek ES šalių nacionaliniuose parlamentuose ir tarptautiniuose forumuose.

„Jis buvo ir yra vienas garsiausių vadinamojo ES Magnitskio įstatymo ir su juo susijusių sankcijų už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus rėmėjų, V. Kara-Murza neseniai Europos Tarybos paskelbtas Vaclavo Havelo žmogaus teisių premijos laureatu“, – rašoma bendrame europarlamentarų grupės kreipimesi.

„ES privalo išreikšti savo paramą Rusijos politiniams kaliniams ir V. Kara-Murzai, ES sankcijų įvedimas atsakingiesiems už šių asmenų persekiojimą yra būtinas žingsnis“, – teigia politikai.

P. Auštrevičius sako, kad tikisi greitos reakcijos ir ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams J. Borrellio lyderystės dėl sankcijų įvedimo.

„Europos Sąjunga politiniams kaliniams Rusijoje, įskaitant V. Karą-Murzą, Ilją Jašiną ir kitus, turi pasiųsti žinią, kad jie savo kovoje su Kremliaus režimu nelieka ir neliks vieni“, – pabrėžė P. Auštrevičius.

Dėl Kremliaus sukelto karo Ukrainoje pasmerkimo ir režimo kritikos V. Kara-Murza 2022 metų balandį Rusijoje buvo sulaikytas ir įkalintas, prieš jį pradėtos dvi baudžiamosios bylos.

„Kaliningrado regionas nėra nei boikotuojamas, nei izoliuotas, ir turi būti neleidžiamas sankcionuotų prekių tranzitas. Reikalinga politinė drąsa sankcijas stiprinti, o ne silpninti, o šiuo antruoju išaiškinimu žengiamas žingsnis būtent ta linkme, ir panašu, kad šiuo atveju EK peržengė savo kompetencijos ribas“, – per spaudos konferenciją Seime penktadienį sakė P. Auštrevičius.

Europarlamentaro vertinimu, EK pakeitus sprendimą dėl Kaliningrado tranzito „Europos Sąjunga nesugebėjo atsilaikyti prieš informacinį terorizmą iš Rusijos pusės“.

„Jie suformulavo kaltinimus ES boikotu, ypatingu sąlygų bloginimu ir pradėjo vystyti politinį lobizmą, jis davė vaisių, nes kai kurios institucijos, konkrečiai EK, ir kai kurios šalys narės, nebūtinai priskirčiau Lietuvą joms, buvo pakankamai pasiruošusios pradėti pokalbius, išaiškinimus pasiaiškinimus, kurie virto antrosiomis gairėmis“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas teigė, kad EK turi teisę aiškinti Europos Sąjungos dokumentus, tačiau išaiškinimais negali kurti naujų taisyklių.

„Aiškindama teisės aktus EK negali formuluoti tokių taisyklių, kurių nėra reglamente. Ji gali paaiškinti, jei kyla neaiškumų, dviprasmiškumų. Iš tiesų, mano požiūriu, komisija pažeidė esminę teisės aiškinimo taisyklę, kad negali formuluoti naujų taisyklių, kurių nėra aiškinamame teisės akte, šiuo atveju reglamente. Reglamentas nedaro jokių išimčių dėl geležinkelių transporto“, – sakė spaudos konferencijoje dalyvavęs D. Žalimas.

Pagal esmę ir pagal faktą aišku, kad jis skirtas vienai šaliai, nes akivaizdu, kad jį vykdys Lietuva, tranzitas geležinkeliu nevyksta per jokią kitą šalį.

Jis taip pat pabrėžė, kad išaiškinimas taikomas vienai šaliai, Lietuvai, nors dokumente ji tiesiogiai ir neįvardijama.

„Pagal esmę ir pagal faktą aišku, kad jis skirtas vienai šaliai, nes akivaizdu, kad jį vykdys Lietuva, tranzitas geležinkeliu nevyksta per jokią kitą šalį“, – sakė D. Žalimas.

EK trečiadienį naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą šio eksklavo poreikiams.

Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva sustabdė, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi tranzitą draudusiomis ankstesnėmis EK gairėmis.

Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai pastarosiomis savaitėmis konsultavosi dėl naujų gairių po to, kai Rusijos pasipiktinimą sukėlė birželį sustabdytas plieno, juodųjų metalų ir kitų prekių tranzitas.

„Nepritariame jokiam vadinamam Europos Komisijos išaiškinimui, kuris panaikina, interpretuoja, įveda išimtis, kvotas Europos Sąjungos sprendimu sankcionuotoms rusų prekėms Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriklausomai ar jos vyksta tranzitu ar kitaip, nes manome, kad kompetencija panaikinti ar įvesti sankcijas priklauso Europos Vadovų Tarybai“, – feisbuko paskyroje rašo R. Lopata.

Politikai ragina prezidentą G. Nausėdą aiškiai apsispręsti ir atmesti bet kokius pasiūlymus, kurie de facto leistų vykti sankcionuotoms prekėms per Lietuvą, nesvarbu koks būtų sukurtas pralaidumo mechanizmas.

„Kol Ukrainos uostai yra užblokuoti, kol yra naikinama Ukraina ir žudomi jos žmonės, tol jokių nuolaidų agresorei Rusijai. ES privalo ir toliau plėsti sankcijas Rusijai“, – akcentuojama pareiškime.

Trečiadienį Europos Komisija pateikė naujas gaires, leidžiančias Rusijai į Kaliningrado sritį geležinkeliais gabenti ES sankcionuotas prekes. Kitą dieną po šio paviešinto sprendimo spaudos konferenciją surengė premjerė. Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į šį išaiškinimą. Premjerė pažymėjo, kad daug diskusijų sukėlęs EK išaiškinimas dar nereiškia, kad grįžtama į situaciją, kai Rusija į Kaliningradą ir iš jo galėjo gabenti visų rūšių prekes. Premjerė taip pat pažymėjo, kad Vyriausybė nėra atsakinga už sprendimą, kuri priėmė EK. Galiausiai premjerė nesutiko su oponentų žeriamais priekaištais, esą Kaliningrado tranzito krizė kilo, nes apribojimai sankcionuotų rusiškų prekių tranzitui buvo įvesti prieš tai to nesuderinus su ES institucijomis ir partneriais.

Į EK išaiškinimą ketvirtadienio popietę sureagavęs prezidentas G. Nausėda teigė, kad tai įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo ir užkirs kelią Kremliaus dezinformacijai.

„Prezidentas mano, kad EK gairės įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo visoje ES ir užkirs kelią tolesnei Kremliaus dezinformacijai ir nepagrįstiems kaltinimams Lietuvai. Šalies vadovas pabrėžia, kad efektyvus ES sankcijų įgyvendinimas galimas tik jas vieningai aiškinant ir interpretuojant. Prezidentas teigia, kad Kremliaus provokacijų akivaizdoje yra itin svarbu išlaikyti transatlantinę vienybę ir tvirtybę ES lygmeniu“, – ketvirtadienį Eltai perduotame komentare sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.

Trečiadienį atomazgą pasiekusią sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą istoriją įvertino ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.

Šis D. Grybauskaitės pareiškimas pasirodė netrukus po premjerės I. Šimonytės surengtos spaudos konferencijos, kurios metu Vyriausybės vadovė sakė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į Europos Komisijos išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui.

„Vakar (ketvirtadienį) Europos Komisijos pareigūnai, atsakydami į mano kreipimąsi dėl Kaliningrado tranzito reikalų aptarimo EP užsienio reikalų komitete, patvirtino, kad šiuo metu galutinio sprendimo šiuo klausimu dar nėra. Tai labai svarbi žinia, nes kartais susidaro toks įspūdis, kad viskas jau nuspręsta ir nėra galimybių įtvirtinti geresnę, tinkamą Lietuvos poziciją“, – penktadienį savo feisbuko paskyroje rašė P. Auštrevičius.

Politikas tvirtino, kad šiomis dienomis Kaliningrado klausimu galima girdėt daug vidaus pasisakymų ir netgi užsienio valstybių pozicijų. Iš viešų pasisakymų, anot jo, galima suprasti, kad Vokietijos kancleris Olafas Šolcas nenori erzinti rusų ir remia Kaliningrado koridoriaus atsiradimą.

„Lenkija stebi derybas tarp EK ir Rusijos (reikia pripažinti, kad to nepakanka). Prancūzija patvirtino, kad šiuo metu tranzitas vyksta pagal Europos Sąjungos tvarką ir taisykles (svarbus pareiškimas). Taigi reikia pabrėžti, kad mūsų diskusija yra labai svarbi ir reikalinga užtikrinti Lietuvos nacionalinių interesų ir ES politikos tęstinumą“, – aiškino liberalas.

„Ji pačiu laiku, nes aptariami sprendimai kol kas nėra priimti ir nėra galutiniai. Lietuvos valdžios institucijos tebeturi visas galimybes pasiekti geriausią rezultatą“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.

Lietuvos valdžios institucijos tebeturi visas galimybes pasiekti geriausią rezultatą.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis spaudai teigė, jog Lietuva nesiėmė jokių vienašalių nacionalinių apribojimų ir laikosi tik Bendrijos sankcijų, todėl pareikšti kaltinimai tėra propaganda. Visgi, kaip rašė tarptautinė žiniasklaida, Briuselis yra nusiteikęs dar kartą tikrinti šio sprendimo teisinius aspektus ir gali pateikti papildomų nurodymų dėl sankcijų taikymo.

Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigė, kad Lietuva tęs ketvirtojo ES sankcijų Rusijai paketo įgyvendinimą ir stabdys kitų sankcionuojamų prekių tranzitą iš Rusijos į Kaliningradą nuo liepos 10 d., kai jos įsigalios.

Anot jos, „Lietuvos geležinkelių“ klientai – Rusijos vežėjai – apie numatomus apribojimus informuoti.

„Pastarasis Rusijos pajėgų dislokavimas Baltarusijoje kelia grėsmę Ukraina, Lenkijai, Lietuvai, Latvijai ir visai Europai. Šie veiksmai taip pat gali būti dalis plano pavergti ir okupuoti Baltarusiją. Besitęsiantis Rusijos karinių pajėgų buvimas Baltarusijoje neteisėto Lukašenkos režimo prašymu turėtų būti vertinamas kaip Baltarusijos okupacija, tai ypač svarbu besitęsiant JAV ir ES pokalbiams su Rusija“, – rašoma 77 Europos Parlamento (EP) narių kreipimesi.

Laiške taip pat pažymima, kad ES ir JAV atstovų pokalbiuose, kuriais siekiama atgrasyti Rusiją nuo įsiveržimo į Ukrainą, „reikia nepamiršti nepriklausomos ir demokratiškos Baltarusijos ateities galimybės“.

Laiškas adresuotas Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charlesui Micheliui (Šarliui Mišeliui), Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) ir Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai, pranešė vienas kreipimosi iniciatorių, frakcijos „Renew Europe“ narys europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Pareiškime taip pat sakoma, kad siekiant atgrasyti Rusiją nuo agresijos Ukrainoje būtina ir toliau matyti nepriklausomos ir demokratiškos Baltarusijos ateitį.

Kremlius savo viešame taikiklyje pirmiausia rodo Ukrainą, bet veikia ir kituose frontuose.

„ES lieka įsipareigojusi remti visų ES Rytų partnerystės šalių teritorinį vientisumą, nepriklausomybę ir suverenitetą“, – nurodoma europarlamentarų grupės kreipimesi.

„Kremlius savo viešame taikiklyje pirmiausia rodo Ukrainą, bet veikia ir kituose frontuose. Mano įsitikinimu, pačioje Baltarusijoje, šalies viduje, šiuo metu vyksta net pavojingesni manevrai nei prie sienos su Ukraina. Pasinaudojant seniai nebesavarankišku patogiu partneriu Lukašenka, į Baltarusiją įvestas Rusijos karinis kontingentas. Tai galimai reiškia Baltarusijos suvereniteto likučių naikinimą“, – situaciją vertina P. Auštrevičius.

Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas.

Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją – esą planuojamoms bendroms pratyboms.