-
A. Užkalnis: P. Cvirka paminklu buvo įvertintas už tai, kad atvežė į Lietuvą Stalino saulę 92
Stebėti, kaip nukeliamas paminklas, atvyko ir palaikantieji šį savivaldybės sprendimą, ir jo priešininkai.
„Tauta, kuri turi kažkokią atsakomybę bent jau prieš savo istorinę atmintį, galų gale prieš savo žuvusiuosius Laisvės kovotojus, ji turi tam tikrą prievolę bent jau neįamžinti to, ką įamžino buvę okupantai.
Petras Cvirka būtent buvo įvertintas kaip tas žmogus, kuris atvežė į Lietuvą Stalino saulę.
Nepamirškime, kad paminklas Petrui Cvirkai buvo pastatytas ne už jo literatūros kūrinius. Nors kitas sovietinis Lietuvos rašytojas Juozas Baltušis buvo ir komunistas, ir pakankamai garbinamas ir plačiai publikuojamas, niekas jo paminklo vienoje centrinių miesto aikščių jam paminklo nestatė. Petras Cvirka būtent buvo įvertintas kaip tas žmogus, kuris atvežė į Lietuvą Stalino saulę“, – laidai „Infodiena“ kalbėjo apžvalgininkas Andrius Užkalnis.
„Sunku būtų sugalvoti kitą tokią šalį Europoje arba kur nors kitur, kur tiek priespaudos paminklų būtų išsaugoti, ir į kuriuos būtų galima pasižiūrėti. Pasakyti, kad bus neišsaugota istorinė atmintis, taip negalima būtų pasakyti, nes mes turime ir Genocido ir Laisvės kovų muziejus, kur yra labai daug išsaugota dalykų, tokie dalykai turėtų būti muziejuose, o ne šiaip miestų gatvėse“, – apie Vilniuje nukeltą P. Cirkos paminklą komentavo A. Užkalnis.
Plačiau – reportaže:
-
Meras pasiūlė idėją, kaip pavadinti skverą iškėlus P. Cvirkos paminklą 16
„Taryboje mes svarstysime tą klausimą. Ne dėl to, kad būtinai to reikėtų, bet dėl to, kad būtų kiek įmanoma aiškesnis. Akivaizdu, kad ir koalicijos programoje tai turime. Koalicijos partneriams tai ypatingai aktualu perkelti tą paminklą. Akivaizdu, kad yra daugybė klausimų: kaip, ką palikti. Kad būtų visi taškai sudėti, planuojame, kad taryboje rezoliucijos ar kitokiu formatu sudėliosime tuos akcentus“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo R. Šimašius.
Sostinės vadovas pridūrė, kad šiuo klausimu dar bus diskutuojama savivaldybės istorinės atminties komisijoje.
„Prieš tai dar atminties ir pavadinimų komisijoje planuojame, kad būtų pasvarstyta. Aš pats porą esminių klausimų esu uždavęs, kokių pastabų turi dėl proceso ir dėl paties skvero, kokį vaidmenį jis turi vaidinti, kaip vadintis ir kokią istoriją pasakoti“, – aiškino jis.
Meras iškėlė idėją, kad Vilniaus Naujamiesčio rajone esantis skveras, iš jo iškėlus P. Cvirkos paminklą, galėtų vadintis Uosto skveru.
„Man asmeniškai labai patinka buvusio kultūros ministro mintis apie tai, kad tai yra buvusi Uosto gatvė ir Uosto skveras. Miestiečiai net nesuvokia, kad kažkada tai buvo vartai iš Senamiesčio, pro kuriuos žmonės eidavo link upės, link uosto. Skamba kaip iš fantastikos srities, kuo dėtas čia uostas šitoje vietoje, bet toje vietoje buvo vieta, kuri vadinama uosto kryptimi ir Uosto skveru. Man tai atrodo labai žavi mintis“, – idėją išsakė R. Šimašius.
S. Kairys nesutinka, kad yra būtina aiški skvero vizija
Kultūros ministras Simonas Kairys laikosi pozicijos, kad sostinės centre esančiam rašytojo Petro Cvirkos paminklui tinkamiausia vieta būtų muziejuje.
Man asmeniškai labai patinka buvusio kultūros ministro mintis apie tai, kad tai yra buvusi Uosto gatvė ir Uosto skveras.
„Kuo džiaugiuosi ir ko visada siekiau, kad diskusija dėl šito paminklo likimo būtų objektyvi. Mano galva, tas subjektyvumas buvo įmanomas tik valstybei aiškiai pasakant, kad tai nėra paveldo vertybė. Ne Cvirka, ne jo kūryba, ne jis, kaip menininkas ir panašiai, bet iš esmės pati ta skulptūra, pati povyza ir pati žinutė“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo S. Kairys, kartu pabrėždamas, kad supranta, jog ši skulptūra yra istorinės atminties ženklas, tačiau jai tinkamiausia vieta yra muziejus.
„Taip, ji yra istorijos ženklas, bet tam ženklui būti stipresniam yra įmanoma ne šitame skvere, bet kažkur, kur yra kontekstas apie tą laikmetį, apie istoriją. Turbūt muziejus yra geriausia vieta, kur šitas objektas galėtų atsirasti“, – tvirtino jis.
Kultūros ministras taip pat atmetė idėją, kad dėl paminklo nukėlimo būtų galima spręsti tik tuomet, kai bus sudėliota labai aiški P. Cvirkos skvero vizija.
„Supraskite viena: jeigu mes šitą klausimą būtume sprendę turėdami visą planą nuo A iki Z, mes nieko nebūtume padarę. Tiesiog kartais neįmanoma atsakyti į visus klausimus, kad būtų išspręstas esminis klausimas“, – mano politikas.
Ministras taip pat neigia nuogąstavimus, kad, nesant aiškios skvero vizijos, vietoje paminklo jame bus statomi kitokios paskirties objektai.
„Savivaldybės bendrasis planas labai aiškiai apibrėžė, kad čia neišdygs stikliniai pastatai, biurai ar gyvenamieji namai. Vis tiek išliks viešoji funkcija. Šis skveras jau dabar yra kaip ir Naujamiesčio ypatingoji savybė“, – tikino S. Kairys.
ELTA primena, kad rugpjūčio 24 d. priimtą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimą išbraukti rašytojo P. Cvirkos paminklą iš Kultūros vertybių registro sveikino ir Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas. Vicemero teigimu, P. Cvirkos paminklas greičiausiai taps Nacionalinio muziejaus rengiamos ekspozicijos apie menininkų patirtą prievartą sovietmečiu dalimi.
„Pats paminklas greičiausiai keliaus į Nacionalinį muziejų, kur mes jau turime diskusiją dėl prieš šešerius metus nukeltų Žaliojo tilto skulptūrų. Šiuo meto jos vis dar saugomos „Grindos“ teritorijoje, bet Nacionalinis muziejus jas ketina perimti ir įrengti atskirą ekspoziciją lauko sąlygomis apie tai, kaip sovietiniais metais menininkai buvo prievartaujami kurti meną“, – pasakojo V. Benkunskas.
„Mes artimiausiame tarybos posėdyje žadame priimti rezoliuciją, kuri įpareigos administraciją padaryti visus techninius klausimus ir paminklą perkelti į kitą vietą. Šis paminklas šitame skvere turėtų daugiau nebestovėti“, – aiškino jis.