Implantavus kelis tokius pleistrus į širdį, ji virsta funkcionuojančia, skatina ląsteles atsistatyti, gerina kraujo cirkuliaciją. 

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasmet miršta apie 17-18 milijonų žmonių. 

Straipsnyje žurnale „New England Journal of Medicine“ rašoma, kad 18 proc. rūkančiųjų, kurie perėjo prie elektroninių cigarečių, vienus metus nerūkė įprastų cigarečių. Tai sugebėjo padaryti tik 9,9 proc. žmonių, norėjusių mesti rūkyti ir pasikliovusių pakaitine nikotino terapija.

„Tai pirmas bandymas nustatyti modernių elektroninių cigarečių veiksmingumą padedant rūkantiems žmonėms mesti rūkyti“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, Londono karalienės Marijos universiteto profesorius Peteris Hajekas (Pėteris Hajekas).

„Elektroninės cigaretės buvo beveik dvigubai veiksmingesnės už pakaitinės nikotino terapijos produktų derinį“, – sakė jis.

Nors elektroninės cigaretės yra „saugesnės“ už tradicines, jos taip pat kelia pavojų.

Tačiau prie elektroninių cigarečių perėję žmonės daug dažniau jas rūko ir toliau. Tai gali rodyti, kad jie tiesiog pakeitė vieną būdą gauti nikotino kitu ir neįveikė priklausomybės.

Tyrime dalyvavo 886 atsitiktinai parinkti žmonės, Britanijoje siekę pagalbos metant rūkyti, kad galėtų gauti trims mėnesiams reikalingą kiekį pasirinktos pakaitinės nikotino terapijos priemonės – pleistrų, gumos, pastilių, purškalo, inhaliatorių – arba jų derinio, arba pradinį elektroninės cigaretės paketą su viena ar dviem nikotino turinčio skysčio buteliukais.

Elektronines cigaretes naudojusi grupė buvo skatinama vėliau pirkti savo pasirinktus įvairios nikotino koncentracijos ir įvairaus kvapo skysčius.

Mažiausiai mėnesį kartą per savaitę buvo siūlomos konsultacijos ir parama pozityviam elgesiui skatinti.

Po metų vėl susisiekę su šiais žmonėmis mokslininkai nustatė, kad 80 proc. elektroninių cigarečių vartotojų, kuriems pavyko atsisakyti įprastų cigarečių, ir toliau reguliariai vartodavo elektronines.

Tačiau tik 9 proc. pasirinkusiųjų pakaitinę nikotino terapiją ir metus nerūkiusių cigarečių vis dar vartojo pleistrus, gumą ar kitus pakaitalus.

Tad „New England Journal of Medicine“ redaktoriaus skiltyje raginama būti atsargiems.

„Nors elektroninės cigaretės yra „saugesnės“ už tradicines, jos taip pat kelia pavojų“, – rašė Bostono universiteto Henry M. Goldmano (Henrio M. Goldmano) dantų medicinos mokyklos sveikatos apsaugos politikos profesorė Belinda Borrelli (Belinda Boreli) ir Bostono universiteto Medicinos mokyklos medicinos profesorius George'as O'Connoras (Džordžas O'Konoras).

Faktas, kad dalis elektronines cigaretes pasirinkusių žmonių jas toliau vartojo, „kelia susirūpinimą dėl ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo pasekmių sveikatai“, sakė jie. Specialistai pažymėjo, kad „elektroninių cigarečių garuose yra daug toksiškų medžiagų“, nors jų koncentracija ir poveikis bendrai laikomi mažesniais nei cigarečių dūmuose.

Svarbūs rezultatai

Kitas nerimą keliantis dalykas yra elektroninių cigarečių populiarumas tarp jaunimo. Amerikoje elektroninių cigarečių vartojimas tarp moksleivių 2017–2018 metais išaugo 78 procentais. JAV vyriausiasis gydytojas tai pavadino epidemija.

Suaugusiųjų vartojimas ne tik gali nulemti vaikų kvėpavimą elektroninių cigarečių garais, bet ir modeliuoja priklausomybę, didina riziką, kad vaikai vieną dieną pradės rūkyti įprastas cigaretes, sakoma „New England Journal of Medicine“ redaktoriaus straipsnyje.

Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje cigarečių rūkymas yra pagrindinė išvengiama mirties priežastis. Jungtinėse Valstijose dėl rūkymo kasmet miršta maždaug 480 tūkst. žmonių, o Britanijoje – daugiau kaip 100 tūkstančių.

Britų ekspertai sako, kad tyrimo išvados galėtų pakeisti tai, kaip sveikatos apsaugos paslaugų teikėjai kalba apie elektronines cigaretes – galbūt daugiau jų skatins rūkalius išbandyti elektronines cigaretes kaip būdą atsisakyti tradicinių cigarečių.

JK tarnybos, padedančios mesti rūkyti, dabar tikriausiai dažniau įtrauks elektronines cigaretes į pasirinkti siūlomų dalykų sąrašą, o sveikatos apsaugos profesionalai galės ramesne sąžine rekomenduoti elektronines cigaretes kaip būdą mesti rūkyti, sakė viena tyrimo autorių Dunja Przulj (Dunia Pržul) iš Londono karalienės Marijos universiteto.

„Tai galiausiai gali dar labiau paspartinti rūkymo ir su juo susijusių ligų atvejų mažinimą“, – sakė ji.

Pasak Martino Dockrello (Martino Dokrelo), vadovaujančio tabako kontrolei sveikatos apsaugos agentūroje „Public Health England“, „šis svarbus tyrimas rodo, kad perėjimas prie elektroninių cigarečių gali būti tarp veiksmingiausių būdų mesti rūkyti, ypač derinant tai su asmenine parama“.

Viso gero, švirkštai

Unikalūs pleistrai turi šimtą mažų plauko storio adatėlių ant lipniosios pusės, kurie prasiskverbia pro odos paviršių. Naudotis jais taip paprasta, kad kiekvienas žmogus galėtų pats susileisti vakciną. Toks sprendimas turėtų padėti imunizuoti dar daugiau žmonių, ypač tuos, kurie bijo švirkštų.

Skirtingai nei įprastų injekcijų nuo gripo, šių pleistrų nereikia laikyti šaldytuve. Vadinasi, ateityje vakcinų būtų galima įsigyti ir vaistinėse. Savanoriai, kurie išbandė šį metodą, sakė, kad tikrai rinktųsi jį vietoje injekcijų. Svarbiausia, kad šie pleistrai organizmą apsaugo lygiai taip kaip ir įprasti vaistai, tik nesukelia jokio skausmo duriant. Mat ant jų esančios adatėlės prasiskverbia tik pro viršutinius odos sluoksnius, o įprastos gripo injekcijos keliauja iki pat raumenų.

Šis išradimas be galo padėtų žmonėms, kenčiantiems nuo aichmofobijos – baimės adatoms. Pleistrus naudoti yra taip lengva, kad kiekvienas žmogus pats gebėtų susileisti vaistus be gydytojų pagalbos.

Vienas pleistro sumanytojų prof. Markas Prausnitzas tikina, kad toks vakcinacijos metodas ateityje bus labiau priimtinas. „Jeigu pažiūrėtumėte į šį pleistrą pro mikroskopą, pamatytumėte itin mažo dydžio adatėles, kurios be jokio skausmo įsiskverbia į odą bei perkelia vaistą“, – teigia jis. M.Prausnitzas kartu su kolegomis išbandė pleistrus su 100 savanorių. Vieni jų gavo įprastas vakcinos nuo gripo injekcijas, kitiems gi 20 minučių ant riešo buvo priklijuoti pleistrai. Daugelis iš jų sakė, kad pleistro naudojimas praktiškai nesukėlė jokio skausmo. Tiesa, kai kuriems jo uždėjimo vietose atsirado paraudimai bei niežulys.

Paprastas naudojimas

Jau dabar medicinos ekspertai teigia, kad šis išradimas gali visiškai pakeisti įprastą vakcinacijų procesą. Visgi kol kas tai – tik bandomasis variantas ir prireiks daugiau tyrimų iki šie pleistrai bus įteisinti naudoti. Tačiau vienas svarbus dalykas, leidžiantis tikėtis sėkmingo jų patvirtinimo, yra tas, jog panaudoti pleistrai gali būti tiesiog išmesti į šiukšlių dėžę, kadangi mikroadatėlės tiesiog ištirpsta.

Taip pat šio vakcinacijos metodo sumanytojai džiaugiasi, jog pleistrams nėra reikalingos ypatingos laikymo sąlygos, todėl tai galėtų būtų naudinga besivystančioms šalims, kuriose skiepų ypač trūksta. Ir, žinoma, šis išradimas be galo padėtų žmonėms, kenčiantiems nuo aichmofobijos – baimės adatoms. Pleistrus naudoti yra taip lengva, kad kiekvienas žmogus pats gebėtų susileisti vaistus be gydytojų pagalbos. O tai sutaupytų didelę dalį medikų darbo laiko.

Australijoje dabar yra kuriamas nanopleistras, kuris turi dar mažesnes adatėles bei yra praktiškai nepastebimas. Jeigu visi šie tyrimai bei bandymai bus sėkmingi, ateityje skiepijimo sąvoka nebebus vartojama.

Tarp kita ko

Per pastaruosius 60 metų skiepų pagalba pavyko išnaikinti raupus ir artėjama to, kad pasaulyje nebeliktų poliomielito, link.

Skiepų pagalba kasmet išvengiama daugiau nei 2,5 mln. mirčių pasaulyje.

Nuo 2000 iki 2008 metų skiepai padėjo sumažinti mirčių nuo tymų skaičių net 78 proc. Užsachario Afrikoje per tą patį laikotarpį mirčių sumažėjo 92 proc.

Skiepai sudaro vadinamąjį „bandos imunitetą“, kuomet didžioji dalis žmonių paskiepyti nuo tam tikros ligos apsaugo nevakcinuotus žmones, kadangi liga praktiškai negali plisti ir užkrėsti kitų.

Pasaulyje taip pat egzistuoja neprivalomieji skiepai. Vieni jų apsaugo nuo Roto viruso bei pneumonijos. Tai – dvi ligos, nuo kurių kasmet pasaulyje miršta 3 mln. vaikų iki penkerių metų amžiaus.

Greitu metu mokslininkai tikisi sukurti vakciną nuo maliarijos, kuri būtų taikoma vaikams.

Pleistras – tai nedidelis belaidis įrenginys, klijuojamas ant peties odos. Elektrodai, dirginantys odos neuronų galūnes, kartu aktyvina galvos smegenų mechanizmą, reguliuojantį lėtinį skausmą. To rezultatas – priepuolio metu blokuojamas skausmas.

Pasak tyrimo autoriaus Davido Yarnitsky, pleistro elektros impulsus galima reguliuoti specialia programėle išmaniajame telefone. Intensyvumo režimai numatyti 4. Odos elektrostimuliacija, viena vertus, neturėtų būti skausminga, kita vertus, turi būti pakankama, kad apmalšintų ar visiškai panaikintų migreninį skausmą.

D. Yarnitsky su kolegomis naująjį įrenginį išbandė su 71 pacientu, sergančiu migrena. Visi eksperimento dalyviai kas mėnesį patirdavo nuo dviejų iki aštuonių priepuolių ir bent jau du mėnesius iki eksperimento pradžios nevartojo jokių vaistų nuo migrenos.

Dalyviai prisiklijuodavo pleistrą vos tik pajutę, kad artinasi priepuolis. Pleistras turėjo būti priklijuotas 20 minučių, o jį nuėmus tyrimo dalyviams neleista dvi valandas vartoti jokių skausmą malšinančių vaistų.

Be to, įrenginys buvo užprogramuotas taip, kad atsitiktine tvarka veikė kaip placebo, arba iš tikrųjų atliko odos elektrostimuliaciją vienu iš keturių galimų režimų. Eksperimento metu pleistras buvo panaudotas beveik 300 migrenos priepuolių malšinti.

Rezultatai parodė, kad net 64 proc. dalyvių praėjus dviems valandoms po įrenginio naudojimo trimis pačiais intensyviausiais režimais skausmo pojūtis sumažėjo perpus. 30 proc. savanorių, kuriems oda stimuliuota stipriausiu režimu, parėjus dviems valandoms nejautė jokio galvos skausmo.

Tarp kita ko

Tyrimo autoriai tikisi greitu laiku pradėti dar vieną įrenginio klinikinį tyrimą, kuriame dalyvautų 200 pacientų. Pasak mokslininkų, jie viliasi, kad JAV maisto ir vaistų administracija kitąmet patvirtins naujojo pleistro saugumą ir jis pasieks rinką.