Jis buvo su akivaizdžiai matomais veido nubrozdinimais. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti, pranešė Utenos apskrities policija.

Antradienį policija gavo 32 metų vyro pareiškimą, kad pirmadienį, apie 11 val., jo 73 metų tėvas automobiliu „Siat Toledo“ išvyko iš namų Kuktiškių miestelyje.

Pasak pranešėjo, tėvas išvažiavo žvejoti ir iki šiol negrįžo.

Gavę pareiškimą, pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Antradienio naktį, apie 0.20 val., policijos pareigūnai rado minėtą automobilį prie Alksno ežero, Kuktiškių seniūnijoje. Dingusio vyro kūnas iš ežero buvo ištrauktas prieš vidurdienį antradienį.

Kai skelbia ugniagesiai, jiems atvykus, skenduolis plūduriavo eketėje, už 100 metrų nuo kranto. Panaudojus gelbėjimo roges, skenduolis ištrauktas.

Antradienio rytą buvo gautas pranešimas, kad Labanoro seniūnijoje, Pasiaurės kaime, Vainiūnų ežere, įlūžo žmogus. Apie nelaimę pranešė ant ledo buvęs kitas žvejys.

Pirmieji į nelaimės vietą atvyko Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Švenčionėlių komandos ugniagesiai gelbėtojai.

Ugniagesys gelbėtojas Viktoras Januševskis, apsirengęs gelbėjimo liemenę ir prisirišęs gelbėjimo virvę, pasiekė už 250 metrų nuo kranto įlūžusį vyrą ir numetė jam gelbėjimo ratą.

Netrukus atvykę kiti Švenčionių ugniagesiai gelbėtojai Robertas Savičenka ir Deividas Jurkovlianecas gelbėjimo rogėmis pasiekė įlūžusį žmogų ir ištraukė jį į krantą. Peršlapęs ir sušalęs vyras buvo perduotas medikams. Gelbėtojai sakė, jog žvejui išsilaikyti lediniame vandenyje ir sulaukti pagalbos padėjo tai, jog jis vilkėjo specialų žvejybai skirtą kostiumą.

„Ši istorija baigėsi laimingai. Tačiau ugniagesiai gelbėtojai pastebi, jog skubėdami pasimėgauti paskutinėmis žiemos pramogomis, poledine žūkle, gyventojai dažnai neįvertina galimų pavojų ant ledo ir nepasirūpina savo saugumu“, – rašoma ugniagesių pranešime.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet vandens telkiniuose nuskendo septyniolika žmonių, iš jų vienas vaikas, ugniagesiai išgelbėjo šešis žmones.

„Žvejams mėgėjams primename: jei norite masalui naudoti žuvelę ar jos gabalėlį, laikykitės galiojančių reikalavimų. Žvejodami naudokite keturis mėgėjų žvejybos įrankius, bet prisiminkite, kad iš jų ne daugiau kaip du įrankius (Kuršių mariose – tris) galite naudoti, jei žvejojate naudodami žuvelę ar jos gabalėlį“, – taisykles priminė Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Tomas Kantaravičius.

Kaip teigia aplinkosaugininkas, žvejyboje masalui naudojant gyvą žuvelę paprastai plėšriosios nuvys masalą nuryja giliau nei žvejojant dirbtiniais masalais. Todėl, sugavus mažesnę, nei leidžia taisyklės, žuvį, ją sudėtingiau paleisti gyvybingą ir nesužalotą: „Atsižvelgiant į tai ir ribojamas įrankių, kuriais žvejojama naudojant masalui žuvelę, skaičius.“

Žvejams mėgėjams primename: jei norite masalui naudoti žuvelę ar jos gabalėlį, laikykitės galiojančių reikalavimų.

Pasak T. Kantaravičiaus, atšalus orams ir vandens telkiniams pamažu dengiantis ledu, žvejams verta priminti ir dar vieną svarbų dalyką.

„Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nustatyta prievolė žvejojant ant ledo turėti priemones, kuriomis pasinaudojus būtų galima įlūžus išlipti ant ledo. Taigi visi žvejai, žvejojantys ant ledo, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių, privalo turėti du lanksčia jungtimi sujungtus smaigus“, – priminė aplinkosaugininkas.

Pasak aplinkosaugininko, prieš kiekvieną žvejybą atsakingai įvertinkite oro sąlygas, esamą ledo situaciją. Prisiminkite, kad pirmasis ledas yra apgaulingas.

„Smaigus reikia nešiotis taip, kad netikėtai įlūžus būtų galima jais iškart pasinaudoti. Dažniausiai žvejai juos nešiojasi pasikabinę ant kaklo. Smaigai privalo būti parengti naudoti žengiant ant ledo. Daugelio gamintojų smaigai pritaikyti kabinti ant kaklo tokiame aukštyje, kad įvykus nelaimei būtų galima juos greitai ištraukti iš įdėklo, todėl smaigus būtina laikyti visada lengvai pasiekiamoje vietoje – ne kišenėje ar, dar blogiau, žvejybinėje dėžėje“, – apie būtiną saugumą žvejojant ant ledo kalbėjo T. Kantaravičius.

Žuvys – ir aukso, ir sidabro

Nors pastaraisiais metais žiemos šiltėja, pašnekovė neabejoja, kad ir šiemet pavyks ištaikyti bent kažkiek poledinei žvejybai tinkamo laiko. Tad dar gerokai iki naujo sezono starto J.Putinienė ėmėsi, kaip pati sako, rinkti ir rūšiuoti meškeres žiemai.

"Vis tiek randu to ledo – ant marių, ant upės kokios, ant Minijos senvagės", – vardija daugiau nei prieš 50 metų Klaipėdoje šaknis įleidusi moteris.

Kaip pamena J.Putinienė, dar būdama studente, su būsimuoju vyru žvejodavo ant ledu sukaustytų Kauno marių. "Tada, matyt, ir susirgau nepagydomai", – šypteli pašnekovė.

Negali vien patogiai, šiltai sėdėti kambaryje. Žmogus esi gyvas sutvėrimas – juk be galo gera pasijusti gamtos dalimi. Tyras oras, sniegas, vėjas, ledas... Ir kas pakeis tą gamtos grožį?

Ešeriai, raudės, stintos – įprastą žiemos laimikį vardija poledinės žūklės entuziastė. Tačiau, žinoma, didžiausio džiaugsmo moteriai suteikia ne rezultatas, o procesas, azartas.

"Jei tas sugaunamas žuvis reikėtų įvertinti pinigine išraiška, jau visos būtų sidabrinės, o kai kurios – ir auksinės, – šmaikštauja sportininkė. – Taigi kiek pinigų išleidi – ir kelionėms, ir aprangai, grąžtams, kitoms priemonėms. Dėl žuvų į tokią žūklę kažin jau ar eitum, juk čia svarbiausia – malonumas."

Ir vienas lauke karys

Per ilgus metus J.Putinienei yra tekę patirti ir tokių situacijų, kurios daugeliui neabejotinai atrodytų bauginamai ekstremaliomis sąlygomis.

Kartą, artėjant audrai, moteriai kartu su bendražygiu bemaž 2 km iki kranto teko liuoksėti vėjo blaškomomis ledo lytimis.

"Dar rusų laikais ant Kuršių marių žvejojau ešerius, o tie ešeriai, begėdžiai, taip smagiai kibo – negali sustoti! Žinojau, kad ateis pūga – ėmė niauktis, įsismarkavo vėjas. Kai pasukau atgal, iki Nidos buvo kokie 3 km. Prisnigo, o dar rogutes reikia tempti – grąžtas, žvejybos priemonės, žuvys... Paeinu 10 m, krentu ant rogių, paguliu, atgaunu jėgas ir vėl einu. Buvo taip žiauru, kad galvojau, jog nebepasieksiu Nidos. Juk tais laikais nebuvo jokių išmaniųjų telefonų. Bet kažkaip laimingai parėjau", – seną istoriją prisimena pašnekovė.

Neretai pati viena į žiemos žygį išsiruošianti sportininkė neneigia – kompanija jai nebūtina.

"Pasitikiu savimi. Svarbiausia turėti kompasą, be jo jau tikrai negalima išeiti. Bet kai pasiklysti, atrodo, kad ir kompasas blogai pradeda rodyti – net juo imi nebetikėti", – patirtimi dalijasi žvejė.

Išbandymas šalčiu negąsdina

J.Putinienei yra tekę žvejoti net ir spaudžiant –18 °C šalčio.

"Tuo metu dar šunį palydovą turėjau. Kai jis pradėjo šalti, įsispraudžiau tarp kojų, prisiglaudžiau, šuo dreba, man meškerę judina, ešeriai kimba – labai faina, ko daugiau reikia", – šypteli pašnekovė.

Sportininkė tik patvirtina gerai žinomą tiesą: nėra prasto oro – tik netinkama apranga ar blogas nusiteikimas, tad nei lietus, nei šaltis klaipėdietei nėra priežastis tūnoti namie. Ir, kaip patikina, ji negalėtų nė prisiminti, kada paskutinįkart sirgo kokia nors peršalimo liga.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Nors dabar jau pradėjau labiau sveikatą tausoti, per didelius speigus nebeinu, bet jei temperatūra iki –10 °C, nėra jokių bėdų, svarbu gerai apsirengti", – tikina šį rudenį 77-ąjį gimtadienį atšventusi sporto veteranė.

Galiausiai, šmaikštauja, juk nesi pririštas lenciūgu prie kokio medžio – sušalai, gali paeiti, pabėgioti, pasimankštinti.

"Pajudėjai, ir vėl nešalta. Anksčiau, kai nebūdavo tokių modernių grąžtų, tekdavo gerai paplušėti, kol išsigręždavai skylę ant ledo. O jei ešeriai gerai eina, tų skylių per dieną ir po 50 reikia išgręžti – kokia tai mankšta!" – neleidžia suabejoti pašnekovė.

Pajūryje – egzotiška medžioklė

Kaip sako aistringa poledinės žūklės entuziastė, sunku būtų konkrečiai ir įvardyti, kur slypi esminis šio proceso žavesys.

"Kaip kažkas galbūt nepasakys, ką jaučia išėjęs į kalnus ir užkopęs į jų viršūnes, panašiai ir čia. Išeini, lauki to kibimo momento, meškerytės galiuko krustelėjimo", – emocijomis dalijasi moteris.

Pašnekovės teigimu, mėgstama veikla ne tik suteikia prasmės kasdienybei.

"Negali vien patogiai, šiltai sėdėti kambaryje. Žmogus esi gyvas sutvėrimas – juk be galo gera pasijusti gamtos dalimi. Tyras oras, sniegas, vėjas, ledas... Ir kas pakeis tą gamtos grožį?" – retoriškai klausia klaipėdietė.

Šaltąjį metą sportininkė lieka ištikima ir kitai ilgametei savo aistrai – po audrų skuba į pajūrį gaudyti gintarų. "Dar kai neturėjau automobilio, iš Girulių važiuodavau namo autobusu – stoviu šlapia, vanduo iš batų teka", – prisiminusi šypteli pašnekovė.

J.Putinienės žodžiais, gintarų medžioklė žiemą ją įkrauna ir adrenalino, ir ypatingų emocijų: "Kad jūs matytumėte, koks tai grožis, kai bangos gintaro gabaliuką išmeta ant lyčių!"

Varikliukas turi veikti

Pavydėtiną fizinę formą ir ištvermę pirmoji Klaipėdos olimpietė iki šiol demonstruoja ir įvairiose sporto rungtynėse.

Nuo 1990 m. pasaulio, Europos lengvosios atletikos veteranų varžybose dalyvaujanti J.Putinienė iš jų grįžta arba nugalėtoja, arba prizininke. O daugkartinės Lietuvos čempionės pasiektas ieties metimo rekordas (67,84 m) laikosi jau daugiau nei 40 metų.

"Negaliu pasakyti, iš kur ta gera sveikata ir forma – gal tai ir tėvų dovana, genai, mūsų giminėje visi buvo gana stiprūs, drūti", – svarsto iš Telšių rajono kilusi sportininkė.

Ko gero, labiau nei sportas klaipėdietę fiziškai nuvargina neišvengiami buities darbai.

"Ventės rage turiu tokią trobą, tad ten visokių ūkinių darbų tenka dirbti: ir žemę kasti, ir žolę nupjauti, ir obelis nugenėti. O kur dar dvi valtys – jas irgi reikia prižiūrėti, nuvalyti, nudažyti, rudenį iš vandens iškelti, pavasarį – nuleisti", – vardija pašnekovė.

Vis dėlto sportininkė pripažįsta, kad gera savijauta neatsiejama tiek nuo aktyvaus gyvenimo būdo, tiek subalansuoto mitybos ir poilsio režimo, tiek ir nuo pozityvaus nusiteikimo. Antai nuo aktyviojo sporto laikų J.Putinienė laikosi įprastos taisyklės – nakties miego atsigulti iki 11 val. vakaro.

"Jei ištisomis dienomis vien sėdėčiau namuose, bemat pasidaryčiau ligonė, – šypteli pašnekovė. – Aktyvumas, be abejonių, suteikia sveikatos, o ypač judėjimas svarbus sulaukus vyresnio amžiaus. Jei nejudėsi, viskas ims griūti ir imunitetas susilpnės, tapsi neatsparus ligoms."

„Sako, kad daugelis vyrų eina žvejoti ant ledo, nežinodami, kad jie – ne žuvys... Vakarykštė diena Vilkaviškio rajone, Paežerių ežere įlūžusiam žvejui galėjo būti lemtinga. Vyras beviltiškai kapanojosi lediniame vandenyje“, – teigia Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai.

Į įvykio vietą atskubėję Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai išvydo už 150 metrų nuo kranto eketėje besimurkdantį žmogų. Iš kitos ežero pusės skęstantįjį bandė pasiekti policijos pareigūnai, jie šliaužė ledu, tačiau priartėti prie eketės jiems nepavyko.

„Ugniagesys Evaldas Starinskas, vilkėdamas naro kostiumą, ledu atbėgo iki eketės ir į ją įšokęs padėjo skęstančiajam laikytis virš vandens. Į pagalbą jam su gelbėjimo rogėmis atskubėjo skyrininkas Algirdas Lazarenka. Skęstantįjį ugniagesiai iškėlė iš vandens“, –  pasakojo Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Erlandas Armanavičius. Išgelbėtą ir į krantą pargabentą vyrą ugniagesiai perdavė atskubėjusiems medikams.

Pasak E. Armanavičiaus, tai pirmasis jų šiemet išgelbėtas poledinės žūklės mėgėjas. „Tačiau pareigūnai prevencinių apsilankymų prie vandens telkinių metu, iš žvejų girdėjo ne vieną pasakojimą, kaip šiemet jiems teko gelbėti ne vieną į nelaimę pakliuvusį žveją“, – rašoma ugniagesių gelbėtojų pranešime.

E. Armanavičiaus teigimu, šiemet ant vandens telkinių ledas dar nėra tvirtas, nes pradėjo šalti sningant, šaltis laikėsi tik keletą dienų. Juolab, kad pastarąją savaitę buvo atodrėkis, o šiuo metu ežero ledas dar nuklotas sniegu ir nesimato properšų bei įtrūkimų. 

Specialistas apgailestavo, kad žvejai, nors ir puikiai žino situaciją ir mato, kad ledas yra netvirtas, vis tiek rizikuoja, įlūžta, bet pavojingo pomėgio neatsisako. „Štai vakar, kai ugniagesiai išgelbėjo skendusįjį, ant Paežerių ežero ledo žvejai ir toliau tęsė žvejybą“, – baimės jausmo neturinčiais vyrais stebėjosi ugniagesiai gelbėtojai.

Šeštadienį prieš pietus ugniagesiai gelbėtojai skubėjo prie Dangės, ties Joniškės gatve. Čia pagalbos reikėjo į upę įlūžusiam vyrui.

Laimė, žvejys buvo tinkamai pasiruošęs ir turėjo smaigus. Būtent jie išgelbėjo vyro gyvybę. Žūklautojas pats išsiropštė iš vandens ir pasiekė krantą.

Gelbėtojai perdavė jį greitosios medicinos pagalbos medikams. Vyras sušalo, bet gavo rimtą pamoką.

Patarė stebėti vietinius

"Šiomis naktimis net ir pajūriui prognozuotas didesnis nei 5 laipsnių šaltis. Savaitgalį, o ypač pirmadienio naktį, turėtų dar rimčiau pašalti. Tikėtina, kad atsiras tokių, kurie nesusilaikys ir vis dėlto lips ant ledo", – spėjo Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Jei spaudžia 7–8 laipsnių šaltis, ledui susiformuoti, pasak R.Dailidės, reikia 4–5 parų.

"Pirminės prognozės rodo net ir 14–16 laipsnių šaltį, tik neaišku, ar jos pasitvirtins. Kuršių marios ties Nida dar tik dengiasi lengvučiu leduku. Tačiau visai tikiu, kad pirmadienį atsiras tokių, kurie lips. Kitas klausimas – ką jie ten gaudys?" – svarstė R.Dailidė.

Pašnekovas patarė stebėti vietinius gyventojus.

"Pavyzdžiui, nidiškiai dar tikrai nemėgins ledo. Bet Gintaro įlankoje juodkrantiškiai, visai tikėtina, bandys gaudyti kuojas. Manyčiau, visai sėkminga žvejyba gali būti Tenenyje, jis vienas pirmųjų užšąla. Tikėtina, kad užsitrauks visi karjerai ir kitos balos", – kalbėjo pašnekovas.

R.Dailidė pastebėjo, kad 5 cm storio ledas išlaiko iki 60 kg sveriantį žmogų.

"80 kg svorį išlaikytų 8 cm ledas. Jauno ledo struktūra stipri. Tačiau kitą savaitę prognozuojamas atodrėkis, tai reiškia, kad teks labai atidžiai tikrinti ledo storį bet kokiame telkinyje. Ant Kuršių marių ledo vietiniai lipa tada, kai jo storis pasiekia 10 cm", – patikino R.Dailidė.

Stintoms dar anksti?

R.Dailidė svarstė, kad stintoms poledinėje žūklėje dar ne laikas.

Skandintis nesinori.

"Jei stintas prie dujų laivo gaudė 8–9 m gylyje, vadinasi, jos juda farvateriu. Žinoma, Malkų įlankoje dar gaudė. Kiek stintų bus Nidoje, sunku pasakyti. Veikiausiai rimtesnė jų žvejyba prasidės tik sausio pabaigoje. Pašalus jos ims judėti. O vasaris – jau stintų mėnuo. Tačiau ir anksčiau tas pirmas ešerys, kurį kažkas pagaus, suvarys minias žmonių ant ledo", – prognozavo R.Dailidė.

Pašnekovas sakė, kad, vos tik prasidės poledinė žvejyba, viena didžiausių pramogų turėtų būti vėgėlių gaudymas.

"Po sausio 15-osios vėgėlės grįžta į marias. Kuo vėliau pasirodo stintos, tuo smagesnė vėgėlių žvejyba. Jos po neršto būna alkanos", – patikino R.Dailidė.

Skandintis nenori

Žinomas laidų vedėjas Paulius Korsakas tikino, kad jo poledinė žvejyba dar nedomina.

Paulius Korsakas / Redakcijos archyvo nuotr.

"Skandintis nesinori. Nedrįsčiau dar lipti ant Kuršių marių. Bet senvagės ir įlankos jau turėtų būti saugios. Jei bus 17–18 laipsnių šalčio, gal ir marias mėgins užtraukti. Manyčiau, verta stebėti vietinių elgesį, juk nidiškiai pirmieji bando ledą. O jei ant jo – nė vieno žmogaus, nerekomenduočiau eiti", – tikino P.Korsakas.

Sulaikytas asmuo žvejojo su 10 mėgėjų žvejybos įrankių (2 skrituliais ir 8 palaidynėmis). Leidžiamas įrankių kiekis – 4 vienetai. Tai reiškia, kad pažeidėjas viršijo įrankių skaičių daugiau nei 2 kartus, o tai laikoma šiurkščiu mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimu.

Pažeidėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jam gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų. Be to, jam teks atlyginti 290 eurų žalą žuvų ištekliams už neteisėtos žvejybos metu sugautas dvi lydekas. 

Už šiurkščius mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimus per paskutiniuosius 2  metus šis asmuo yra baudžiamas 7 kartą.

Bendrasis pagalbos centras pranešimą, kad ant Kuršių marių ledo ties Neringa žvejojantiems vyrams reikia pagalbos, gavo šeštadienį apie 13 val.

Žvejai nurodė, kad maždaug už 20–30 metrų nuo Rusijos sienos atsivėrė plyšys ir jie negali grįžti į krantą. Vyrai prašė juos „nukelti“ nuo ledo.

Į pagalbą išskubėjo pasieniečių laivas „Christina“. Vyko ir vienas ugniagesys-gelbėtojas. Skubant pas žvejus, gautas pranešimas, kad pagalbos nebereikia. Vyrai išsikapstė patys.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Operacinio vadovavimo skyriaus vyresnysis specialistas Vytautas Kasparaitis įspėjo, kad lipti ant užšalusių vandens telkinių draudžiama.

„Tai labai pavojinga. Negali būti net kalbos apie lipimą ant ledo. Ypač, kai vyrauja tokie permainingi orai – šviečia saulė, pašąla. Esant tokioms oro sąlygoms, greitai susidaro properšos. Žmonės, kurie nepaiso tokių įspėjimų, rizikuoja savo gyvybėmis“, – pabrėžė V.Kasparaitis.