-
Absurdas: aferistai gerai žinomi, bet policija jų neįveikia 32
Sukčiai dangstosi bendrovių „Autentika“, „Gramana“ vardais, o neseniai įkūrė dar vieną – „Euro sprendimai“. Ši kol kas mažiau žinoma potencialioms sukčių aukoms.
Jūsų skelbimas apie parduodamą automobilį gali tapti sukčių taikiniu. Apie identišką tariamo pirkimo–pardavimo modelį pasakoja kelios dešimtys nukentėjusių nuo bendrovių „Gramana“ ir „Autentika“ žmonių iš skirtingų Lietuvos vietovių.
Anatolijus (pavardė redakcijai žinoma) tikėjosi automobilį „Opel Moca“ parduoti už 10 tūkst. eurų. Skambutis. Vyras telefonu pasiūlė nupirkti automobilį. Anatolijus pasakoja, kad bendrovės „Autentika“ vadybininku prisistatęs Vilius Vyšniauskas sandoriui garantuoti 2,5 tūkst.eurų už automobilį sumokėjo grynaisiais, o likusią sumą, pasirašydamas paprastuosius vekselius, įsipareigojo sumokėti dalimis.
Tačiau, atėjus mokėjimo terminui, Anatolijus pasigedo žadėtos įmokos. Susirašinėdami elektroniniu paštu „Autentikos“ atstovai neneigė esantys skolingi. Guodėsi dėl jų verslą prislėgusių aplinkybių, žadėjo atsiskaityti, o už moralinę žalą ir patirtus nepatogumus nurodė pervesiantys į banko sąskaitą 350 eurų kompensaciją.
Tačiau nei iki laiškuose nurodytos datos, nei iki šiol „Autentika“ su Anatolijumi neatsiskaitė. „Tačiau čia tik viena medalio pusė. Kita – kad tokių, kaip aš, yra daugiau nei dvi dešimtys visoje Lietuvoje. Aferistai tokiu pat būdu, kaip iš mūsų, nuperka automobilį ir kartais jau net kitą dieną parduoda. Veikia nukentėjusių nuo šių aferistų susirašinėjimas. Žmonės yra net radę savo jau parduotus automobilius, už kuriuos nebuvo atsiskaityta“, – pasakojo Anatolijus.
Tyrėjas sako, sujungsime pareiškimus, jei nurodys iš viršaus. Kas tas viršus?
„Kauno dienos“ kalbinti kiti automobilių pardavėjai pasakojo apie lygiai tokį pat modelį ir nurodė, kad dėl savo automobilių pardavimo bendravę su V. Vyšniausku. Tuo tarpu elektroniniu paštu mandagius laiškus pasirašo „Autentikos“ vadovas Stasys Šidlauskas.
Nukentėjusieji minėjo dar vieną veikėją – Laimį Valinską. Esą šis už sukčiavimą jau teistas asmuo, tikėtina, yra aferistų smegenys.
„Liūdniausia, kad policijos pareigūnai paskaito mūsų pareiškimus ir siunčia į teismą bylinėtis dėl skolos civiline tvarka. Reikia kažką daryti. Jie juk ieško aukų interneto automobilių pardavimo portaluose“, – viešinimo argumentus dėstė Anatolijus.
Guodžiasi krūviais
Vienai iš sukčių bendrovių „Gramana“ jau iškelta bankroto byla. Skola „Sodrai“, praėjusių metų rugpjūtį nesiekusi 2 tūkst. eurų, šiandien perkopė 8 tūkst. eurų.
„Ko galima tikėtis, kai bendrovėje – nulis turto. Mėginsiu reikalauti tyčinio bankroto. Dėl mano atvejo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Dabar teismas turi spręsti dėl skolos pripažinimo. Kiek žinau, dėl kai kurių kitų atvejų taip pat pradėti tyrimai, kai kurie jau net pasiekė teismą, bet situacija sudėtinga, daugybės žmonių pareiškimai nepriimti“, – Anatolijaus pasakojimą papildė kita nukentėjusioji.
Moteris patvirtino, kad tikrai neverta iš naujo pasakoti, kaip viskas įvyko, nes istorijos vienodos – toks sukčių verslo modelis yra nuolatinis.
„Daug kalbėjau ir su Valinsku. Jis šneka aukštomis frazėmis apie teisingumą. Jie pasirengę atvykti ir į teismo posėdį. Nesu rami dėl savo saugumo žinodama, kad jie yra pagrobę moterį. Apie pagrobimą bendraujant prasitarė ir vienas pareigūnas, todėl nesu rami dėl savo saugumo“, – norą išlikti anonime argumentavo viena nukentėjusiųjų.
Ji pasakojo, kad V. Vyšniauskas atvažiuoja su automobilių tikrinimo įranga, taip sudarydamas rimto specialisto įvaizdį. Anot moters, nurodytais įmonės telefonais atsiliepia jaunuoliai, kurie dažniausiai sako nieko nežinantys ir tik darantys tai, ką jiems nurodo. Tačiau nukentėjusioji pabrėžė, kad už šios kompanijos nugarų viską reguliuoja jau anksčiau minėtas L. Valinskas.
„Skambinu ir prašau pakviesti Laimį. Oi, direktorius serga. Oi, direktorius užsiėmęs, dabar nėra. Šitaip visą laiką. Tie jaunuoliai paskirti direktoriais, o L. Valinskas niekur nefigūruoja“, – pastebėjo nukentėjusioji.
Tokių, kaip aš, yra daugiau nei dvi dešimtys visoje Lietuvoje. Aferistai tokiu pat būdu, kaip iš mūsų, nuperka automobilį ir kartais jau net kitą dieną parduoda.
Moteris įsitikinusi, kad tariamas automobilių pirkimas–pardavimas – aiškus sukčiavimo modelis. Tačiau į nukentėjusiųjų pareiškimus žiūrima per civilinių santykių prizmę, todėl ikiteisminiai tyrimai pradedami toli gražu ne visais atvejais.
„Tyrėjas sako, sujungsime pareiškimus, jei nurodys iš viršaus. Kas tas viršus? Aš klausiu pareigūnų, negi jūs nematote, kad čia ne viena negrąžinta skolelė, o sąmoningai suplanuota nusikalstama veika? Tačiau visi tyrėjai guodžiasi, kad turi labai daug darbo, mažai žmonių“, – situacijos kurioziškumą atskleidė nukentėjusioji.
Ji įsitikinusi, kad sukčiai gudrauja, tarkime, perveda kreditoriams 300 eurų. Tada policijos pareigūnai pareiškia, kad situacija gerėja, skola pradėta mokėti. Sukčiai esą dar patikina policiją, kaip apgailestauja, tikina, kad grąžins pinigus. Tačiau taip nėra, o tik siekiama atitraukti dėmesį ir vykdyti savo nusikalstamus planus toliau.
Oficialu: pareigūnai tik kartoja, kad žino aferistus ir tikrina nusikaltimų aplinkybes. (Vyčio Šulinsko nuotr.)
Viltis pričiupti
Advokatų bendrijos „Meidus ir Juzukonis“ teisininkams pavyko pasiekti, kad dėl kelių nukentėjusiųjų nuo bendrovės „Autentika“ būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pasak advokato Tomo Meidaus, daugumai besikreipusiųjų ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta motyvuojant, kad pažeistas teises galima ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
Tačiau aiškėja, kad „Autentikos“ išrašomi dokumentai yra negaliojantys, todėl teismai civilinio proceso tvarka pateiktus pareiškimus tuo pagrindu atmeta. Įmonės adresas yra fiktyvus, sandoriai sudaromi neketinant atsiskaityti ir galimai neįgaliotų asmenų, klastojant dokumentus ir įmonės rekvizitus.
Aiškėja ir tai, kad bendrovės „Autentika“ vardu masiškai įsigyjami automobiliai neregistruojami. Advokatas taip pat nurodė, kad su V. Vyšniausku veikė ir L. Valinskas, kuris yra ne kartą teistas už sukčiavimą ir šiuo metu yra kaltinamas baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai pareikšti iš viso aštuoniems žmonėms, inkriminuota virš 100 epizodų veikų identiškomis aplinkybėmis, tik veikiant per kitas įmones – „Mijorus“, kuriai vykdoma bankroto procedūra, „Ulstera“, kuriai taip pat vykdoma bankroto procedūra, bendrovę „Jonseris“.
Kiek yra žinoma, įmonėje „Autentika“ yra įdarbinta ir kitų už sukčiavimą teistų asmenų, vienas jų šiuo metu yra teisiamas rezonansinėje riaušių byloje.
„Civilinėmis teisinėmis priemonėmis savo interesų nukentėjusiesiems ginti nėra jokių galimybių, – pabrėžė advokatas T. Meidus. – Surašyti įstatymo reikalavimų neatitinkantys dokumentai, nurodomi netikri rekvizitai, turtas įmonės vardu įgyjamas fiktyviai, todėl nėra ko išreikalauti, o pajamos slepiamos, todėl nėra ko išieškoti.“
Anot advokato, baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio.
Vilniaus apygardos prokuratūra išgirdo advokatų bendrijos dėstomus niuansus ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dviejų nukentėjusiųjų. Tačiau neatmetama prielaida, kad tyrimo eigoje gali būti prijungti ir kitų nukentėjusiųjų pareiškimai.
Abejinga reakcija
„Kauno diena“ kreipėsi į Policijos departamentą. Nejaugi policijos pareigūnai nemato, kad tos pačios bendrovės ir tie patys asmenys vykdo nusikalstamą veiką visoje Lietuvoje? Kodėl nesujungiami visų nukentėjusių nuo minėtų įmonių ir asmenų pareiškimai, kurių pagrindu būtų galima inicijuoti ikiteisminį tyrimą baudžiamosios atsakomybės ribose.
Galiausiai juk galima patarti nukentėjusiesiems, kaip jie turėtų elgtis, ir imtis priemonių užkardyti tolesnius nusikaltimus.
Policijos departamentas per keturias darbo dienas „Kauno dieną“ tesugebėjo informuoti tiek: „Asmenys policijos pareigūnams žinomi. Šiuo metu Kauno apskr. VPK atliekamas aplinkybių patikslinimas.“
Toks departamento atsakymas iš dalies patvirtina uždaroje grupėje vykstančio nukentėjusiųjų nuo bendrovių „Gramana“ ir „Autentika“ nuogąstavimus apie policijos neveiklumą, abejingumą, pareigūnų seniai pamirštą šūkį „Ginti. Saugoti. Padėti“, teisinį nihilizmą, nusivylimą pareigūnais.
Tais atvejais, kai nukenčia ne vienas, o daug žmonių, labai norisi, kad būtų taip, kaip pati policija ir deklaruoja: kad ji „sprendžia žmogaus ir visuomenės problemas; naudoja veiksmingus kovos su nusikalstamumu ir valdymo metodus; siekia konkrečių rezultatų, mažiausiomis sąnaudomis; besąlygiškai gina žmogaus teises; tiki, kad saugus žmogus – saugi valstybė; siekia pasitikėjimo ir partnerystės; veikloje remiasi paslaugos ideologija“.
Vis dėlto tai, kad kažkoks judesys sukėlė, tikėtina, neramumų aferistams, išduoda viena aplinkybė. Su „Kauno diena“ kalbėję nukentėjusieji tvirtino, kad V. Vyšniauskas, L. Valinskas ar S. Šidlauskas, kantriai skambinant, anksčiau ar vėliau atsiliepia.
„Kauno diena“ stengėsi susisiekti su visais trimis žmonių ir advokatų minimais asmenimis gal penkiais telefono numeriais, tačiau adresatai buvo nepasiekiami arba paprasčiausiai niekas neatsiliepė. Informacija apie praleistą skambutį, ko gero, taip pat buvo ignoruota.
Profesionalus aferistas?
Vis dėlto reikia pripažinti, kad viešojoje erdvėje jau seniai aprašomas apsukrus sukčius L. Valinskas. 15min. 2009 m. skelbė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Utenos apskrities skyriaus pareigūnai kartu su Utenos rajono apylinkės prokuratūra išaiškino trijų asmenų nusikalstamą grupę, kuri, klastodama įmonės dokumentus, iš Lietuvos gyventojų apgaule įgijo daugiau kaip 450 tūkst. litų.
Už įvairius finansinius nusikaltimus penkis kartus teisti uteniškiai 28 metų Laimis Valinskas ir 30-metė Skaistė Linkevičiūtė 2008 m. ir 2009 m. nusipirko dvi bendroves, kurių vardu buvo sudaromi fiktyvūs sandoriai su užsakovais dėl durų ar baldų gamybos.
Bendrovių „Leoga“ ir „Tenoma“ vardu visoje Lietuvoje su gyventojais buvo sudaromos sutartys dėl neva gaminamų durų ar baldų. Išaiškinta, kad iš gyventojų buvo imamas 50 proc. avansas. Tačiau realiai bendrovės negamindavo ir neparduodavo jokių prekių, o iš gyventojų gauti pinigai buvo naudojami nusikalstamos grupės nariams finansuoti.
Pasirodo, šiame tyrime minimos L. Valinsko ir jo gyvenimo ir verslo partnerės S. Linkevičiūtės pavardės jau daugelį metų žinomos mūsų šalies pareigūnams ir šimtams nuo šių veikėjų nukentėjusių žmonių.
2005 m. gegužės 9 d. „Lietuvos ryto“ priede „Būstas“ spausdinta publikacija apie tai, kaip L. Valinskas vedžiojo žurnalistę po prabangius, neva dvaro kopiją primenančius savo namus ir tikino esąs ketvirtos kartos bajoras.
„Nepriekaištinga išvaizda, tvarkinga apranga, gebėjimas įtikinamai kalbėti užmigdo ir patyrusių verslo partnerių budrumą. Greitakalbė, nuolatinio skubėjimo įspūdis ir gebėjimas diplomatiškai „neišgirsti“ ar neatsakyti į jam neparankius klausimus – charakteringa L. Valinsko maniera“, – taip šį verslininką 2006-ųjų pavasarį buvo apibūdinęs laikraštis „Utenos apskrities žinios“. Tuo metu L.Valinskas buvo minimas kaip kitos iš skandalų neišbrendančios įmonės – „Fortena“ – šeimininkas.
Nauja priedanga
„Kauno diena“ praėjusių metų lapkritį aprašė bendrovės „Gramana“ sukčiavimus ne tik perkant automobilius. Kaune registruota bendrovė „Gramana“ sudarė sutartį dėl stogo dengimo darbų. Buvo sumokėtas ir 2 tūkst. eurų avansas, tačiau darbai nepradėti.
Tąsyk rašinyje buvo nurodyta, kad internete galima rasti gausybę straipsnių apie vieną „Gramanos“ darbuotoją L. V., teistą už sukčiavimą. Dabar jau aišku, kad L. V. yra L. Valinskas.
Įdomu tai, kad „Gramana“ registruota Chemijos gatvėje esančiame garaže. Panaši situacija ir dėl „Autentikos“, kurioje veikia jau minėti sukčiai. Ši bendrovė registruota Pasvalio rajone, Nairių kaime, Mučiuvio gatvėje 17–4. Šis adresas yra atokiau nuo kaimelio, o realiai tėra kažkoks apgriuvęs pastatas.
Vieta: bendrovė „Gramana“ registruota garažų masyve, o „Autentika“ – apgriuvusiame pastate. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Tokiu pačiu adresu kaip ir „Autentika“ registruota ir nauja kompanija „Euro sprendimai“. Nukentėjusieji neabejoja, kad, prisidengdami naujai registruota įmone, tie patys asmenys gali ir toliau tęsti savo veiklą, nors apie automobilių supirkimą prisistatydami neužsimena: „Mūsų įmonė startavo 2022 m. spalio mėnesį. Ji naujai gimusi, mes stiebiamės į viršų siekdami savo tikslų ir pasiekimų įgyvendinant savo viziją ir tikslus. „Euro sprendimai“ pradėjo veiklą siekdami klientams suteikti garantuotą ir greitą paslaugą. Mūsų tikslas išpildyti Jūsų norus. Mūsų veikla vis plečiasi ir tobulėja, siekdami geriausių tikslų, mes klientui suteikiama kuo išsamesnę informaciją.“
Jau registruojami pirmieji įtarimai apie „Euro sprendimų“ „garantuotą ir greitą paslaugą“ – tik ne dėl durų, baldų ar statybos ir remonto darbų, bet dėl neatsiskaitymų už nupirktus automobilius.
Deja, ir „Euro sprendimų“ telefonu „Kauno diena“ buvo informuota, kad adresatas nepasiekiamas ir apie skambutį bus informuota trumpąja SMS žinute.
-
Policija apie saugumo užtikrinimą: kiekvienas mitingas – atskira istorija, vertinama individualiai
Policija primena, kad kiekvienas mitingas, piketas ar kitoks renginys vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visas su juo susijusias aplinkybes, tačiau pareigūnai visuomet vadovaujasi galiojančiais teisės aktais bei teisingumo, operatyvumo, protingumo, proporcingumo ir kitais įstatymuose nustatytais principais.
Kiekvienam renginiui – atskiras pasiruošimas
Kiekvienas renginys yra atskira istorija, todėl pareigūnai prieš kiekvieną renginį ruošia atskirą viešosios tvarkos užtikrinimo planą.
„Kiekvienas renginys yra atskira istorija, todėl pareigūnai prieš kiekvieną renginį ruošia atskirą viešosios tvarkos užtikrinimo planą. Planavimo procesas paremtas geriausiomis vakarų valstybių praktikomis, jame iš esmės dalyvauja visi policijos padaliniai. Pavyzdžiui, kriminalinės žvalgybos padaliniai renka ir vertina su renginiu susijusią viešą ir neviešą informaciją, kelių policijos pareigūnai koordinuoja eismo saugumo užtikrinimo klausimus, už pasirengimą ir pajėgų valdymą atsakingi pareigūnai, atsižvelgdami į gaunamą informaciją (prognozuojamą dalyvių skaičius, įvairias grėsmės, galimus renginio eigos scenarijus ir kt.) rengia jungtinį visų, renginio saugumą privalančių užtikrinti pajėgų, veiklos planą. Šiame etape suplanuojamas renginio saugumui užtikrinti būtinas pareigūnų skaičius, detaliai paskirstomos užduotys pareigūnams, numatomos rezervinės pajėgos, reikalingos techninės priemonės, paskiriami įvairių lygmenų atsakingi pareigūnai“, – rašoma policijos pranešime.
P. Peleckio / Fotobanko nuotr.
Identifikavus tam tikras grėsmes gali būti priimami sprendimai iš anksto įspėti atskirus asmenis (renginio organizatorius ir / ar dalyvius) dėl galimos atsakomybės už galimus teisės pažeidimus, vadovaujantis Policijos įstatymo nuostatomis. Prieš renginį pareigūnai yra detaliai instruktuojami, aptariamos galimos situacijos ir galimi policijos veiksmai, įvardijamos rizikos bei kiti, pareigūnams būtini žinoti, klausimai.
Kraštutinės priemonės – tik išskirtiniais atvejais
Girdime visuomenės, žiniasklaidos, politikų balsą, jį vertiname, tačiau sprendimus priimame atmetus emocijas, pažiūras, vadovaudamiesi surinktais duomenimis ir įstatymo nuostatomis.
„Renginio metu situaciją nuolat vertina atsakingi pareigūnai, kurie yra įgalioti nedelsiant priimti būtinus sprendimus. Svarbu paminėti, jog sprendimai priimami itin atsakingai, siekiant subalansuoti tiek renginio organizatorių ir jo dalyvių, tiek kitų asmenų interesus bei maksimaliai užtikrinti viešąjį saugumą. Atsižvelgiant į išankstinę bei renginio metu gaunamą (fiksuojamą) informaciją, renginio saugumui grėsmę keliančius asmenis pareigūnai siekia paveikti įtikinėjimo ir dialogo būdu, todėl renginių metu, dažniausiai, policijos pareigūnai jėgos naudojimą ar kitas itin griežtas priemones (pavyzdžiui, renginio nutraukimą) pasilieka tik kaip kraštutinį sprendimą“, – rašoma pranešime.
Pasibaigus kiekvienam renginiui, darbas nesibaigia. Atsakingi pareigūnai atlieka visos renginio eigos vertinimą, tuo pačiu įvertindami ir galimai renginio metu padarytus teisės pažeidimus.
„Esame įsitikinę, jog būtent toks policijos požiūris į saugumą renginiuose padeda išvengti konfliktinių situacijų eskalacijos ir rimtų viešosios tvarkos pažeidimų. Girdime visuomenės, žiniasklaidos, politikų balsą, jį vertiname, tačiau sprendimus priimame atmetus emocijas, pažiūras, vadovaudamiesi surinktais duomenimis ir įstatymo nuostatomis. Siekiant visuomenės saugumo renginių metu yra svarbus atsakomybės neišvengiamumas teisės pažeidimus padariusiems asmenims, tačiau pažeidimų tyrimas privalo būti objektyvus ir paremtas faktinėmis aplinkybėmis, kurios renginio metu ne visuomet būna akivaizdžiai matomos“, – informuoja policijos atstovai.
Primename, kad pastaruoju metu daugiausiai atgarsio visuomenėje sulaukė prie Seimo vykstanti protesto akcija dėl valdžios vykdomos šeimos politikos. Ji prasidėjo antradienio rytą, tuomet prie parlamento buvo susirikinę keli šimtai žmonių. Ketvirtadienio rytą prie Seimo šią akciją tęsė 30–40 žmonių.
Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė nedavė leidimo mitingui, nes įvertino jį kaip politinę akciją, protestuotojai Seimo automobilių aikštelėje stoviniuoja grupelėmis. Mat akcijai iki 15 žmonių leidimo nereikia. Sostinės policija pranešė pradėjusi keletą administracinės teisenos pažeidimų per protesto akcijų, taip pat – ir dėl Susirinkimų įstatymo pažeidimo.
Antradienio vakarą viešoje erdvėje kilo diskusijų audra dėl incidento proteste. Socialiniuose tinkluose tąkart plito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos prie Seimo stovinčios dvi merginos, apsigobusios vaivorykštės spalvų vėliavomis. Jos iš mitingo buvo išlydėtos policijos pareigūnų, kad „nekiltų konfliktų, nesusipratimų“. Paviešintas vaizdo įrašas įžiebė internautų diskusiją, ar tik nebus taikomi dvigubi standartai, nes čia leidimo protestuoti negavę žmonės rinkosi visą dieną, o vaivorykštės spalvų vėliavomis apsigobusios merginos iš čia buvo palydėtos pareigūnų.
I. Gelūno / Fotobanko nuotr., Nendrės Černiauskienės vaizdo įrašo stop kadras
Portalo kauno.diena.lt kalbintas Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigė, kad „jos buvo atėjusios į mitingą ir išėjo“. Pasiteiravus, ar jos išėjo pačios, policijos atstovas teigė, kad jų „tikrai niekas nesulaikinėjo“. Anot R. Matonio, šioms merginoms policija nebuvo iškviesta, pareigūnai dirbo vietoje.
„Policijos pareigūnai jas palydėjo, kad nekiltų konfliktų, nesusipratimų“, – sakė pašnekovas.
Pasiteiravus, ar merginos nebuvo prieš būti pareigūnų palydėtos iš protesto vietos, R. Matonis teigė nežinantis tokių detalių. „Jos pačios išėjo, turbūt niekas jų ten nelydėjo, pareigūnai dirbo visame mitinge, tai logiška, kad jeigu jos ten vaikščiojo, tai gal jie jas stebėjo ir buvo šalia jų, kad nekiltų nesusipratimų“, – sakė R. Matonis.
Anot jo, merginos nebuvo sužeistos ir nenukentėjo. Pasiteiravus, ar šiuo atveju nėra taikomi dvigubi standartai, policijos atstovas teigė, kad čia jis jų neįžvelgia.