„Specialiųjų tyrimų tarnybai atlikus duomenų analizę nustatyta, kad kas trečias iš beveik 60 Lietuvoje veikiančios kredito unijos vadovas yra politinių partijų narys arba jo sutuoktinis, ar artimas giminaitis“, – pranešime teigė STT,

STT taip pat atkreipė dėmesį į palyginti neaukštus reikalavimus unijai įsteigti – jos galėtų būti steigiamos tam tikrai politinei organizacijai, jos politinei kampanijai finansuoti.

STT pažymėjo, kad politinė organizacija, norinti gauti paskolą iš unijos, turėtų tapti jos nare, dalyvauti valdyme, o tai nederėtų su šių organizacijų veiklos tikslais ir paskirtimi.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus politinės partijos ir komitetai gali gauti paskolą tik iš bankų.

Pirmadienį skelbiamos apklausos duomenimis, balandį Lietuvos socialdemokratų partiją palaikė 17 proc. (kovą – 12,9 proc.). Pasak duomenų, socdemai šioje parlamento kadencijoje tokio rezultato dar nėra pasiekę.

Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus palaikytų 12 proc. apklaustųjų. Kovą šią partiją atitinkamai palaikė 11,8 proc. respondentų.

Trečioje vietoje rikiuojasi opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ją palaiko 9,9 proc. apklaustųjų, kai kovą tokių buvo 8,6 procento.

Ketvirtoje vietoje – opozicijoje veikianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 7,3 proc. siekiančiu palaikymu. Kovą jis siekė 8,2 procento. Po demokratų eina Liberalų sąjūdis, turintis 7,3 proc. palaikymą. Prieš mėnesį jis siekė 6,8 procento.

20,3 proc. apklausoje nurodė nebalsuosiantys (kovą – 13,1 procento). Savo ruožtu, 7,6 proc. į klausimą neatsakė arba nežinojo (kovą – 15,7 procento).

Paprašyti įvardinti politiką, kuris geriausiai tiktų užimti premjero postą, 11,9 proc. nurodė dabartinę premjerę, konservatorių atstovę Ingridą Šimonytę (12,2 proc. kovą), antra sąraše – Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė su 9,8 proc. rinkėjų palaikymu (7,4 proc. kovą).

Trečias – demokratų lyderis Saulius Skvernelis su 7,5 proc. rinkėjų palaikymu (7,8 proc. kovą), ketvirta – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Liberalų lyderę premjerės poste matytų 5,5 proc. apklaustųjų (4,3 proc. kovą)

Greičiau neigiamai ir neigiamai Vyriausybės veiklą balandį vertino 62,5 procento respondentų, kai kovą šis skaičius siekė 65,9 procento.

Teigiamai ir greičiau teigiamai ministrų kabineto veiklą balandį vertino 32,3 proc. respondentų (kovą – 29,1 procento).

Nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią paklausą naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atliko balandžio 18–27 dienomis dienomis, jos paklaida siekia 3,1 procento. Tyrimo metu buvo apklausta 1014 respondentų, jame dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Šių metų pirmojo pusmečio dotaciją Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskirstė ketvirtadienį, valdantieji konservatoriai gauna per 812 tūkst. eurų. Opoziciniams „valstiečiams“ tenka per 518 tūkst. eurų, opoziciniams socialdemokratams – per 399 tūkst. eurų.

Valdantysis Liberalų sąjūdis gauna daugiau kaip 239 tūkst. eurų dotaciją, opozicinė Darbo partija – per 226 tūkst. eurų, valdančioji Laisvės partija – per 149 tūkst. eurų.

Seime kelis vienmandatėse apygardose išrinktus atstovus turinti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga gauna per 147 tūkst. eurų, Lietuvos regionų partija – per 98 tūkst. eurų, partija „Laisvė ir teisingumas“ – per 81 tūkst. eurų. Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) sulaukė 77 tūkst. eurų dotacijos.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ buvo įkurta jau po Seimo rinkimų 2020 metais ir dotaciją ji gauna pagal kitą straipsnį – kaip turinti Seimo frakciją. Demokratai gauna 176 tūkst. eurų dotaciją.

Partijos gaus analogiškas sumas kaip ir praėjusių metų antrą pusmetį, nes naujausi savivaldos rinkimai dotacijų skaičiavimo dar nepakoregavo. Įstatymas numato, kad dotacijos skaičiuojamos pagal Seimo, savivaldybių tarybų rinkimų, Europos Parlamento rinkimų, kuriuose išrinktų kandidatų įgaliojimai nėra nutrūkę, rezultatus.

Savivaldybių tarybų rinkimai vyko kovo 5 dieną, tačiau senosios tarybos dar dirba iki balandžio vidurio. Naujai išrinktos tarybos į posėdžius rinksis nuo balandžio 11 dienos iki mėnesio pabaigos.

Iš viso partijoms biudžete šiemet skirta 5,8 mln. eurų, vienas balsas per praėjusius Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimus 2 proc. barjerą rinkimuose perkopusioms partijoms atneš 0,59 euro.

Demokratams pinigai skiriami pagal įstatymo straipsnį, kuris numato, kad po Seimo rinkimų įregistravus naują partiją, kuri turi frakciją Seime, jai skiriami biudžeto asignavimai. Jie paskaičiuojami pagal specialią formulę: pernykštę mažiausią partijai tekusią asignavimų dalį ir frakcijos narių skaičių.

Balandžio 13–28 dienomis vykusios apklausos metu šią politinę jėgą palaikė 14,8 proc. respondentų. Kovo mėnesį ekspremjero suburtą partiją rėmė 13,2 proc. gyventojų.

Jau kuris laikas antrojoje reitingų lentelės vietoje įsitaisiusių Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) palaikymas per mėnesį taip pat esmingai nesikeitė. Balandžio mėnesį LSDP turėjo 12,8 proc. apimančias simpatikų gretas, mėnesiu anksčiau socdemus rėmė 12,6 proc. gyventojų.

Iš jau kelis mėnesius užimtų pozicijų reitingų lentelėje neišjudėjo ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Nors dėl šią savaitę skelbtų kitų bendrovių  balandžio mėnesį atliktų apklausų konservatoriai turėjo progos pasidžiaugti lyderyste reitingų lentelėje, visgi „Baltijos tyrimų“ duomenimis, valdančiajai partijai kol kas tenka tik trečioji vieta. Nuo pirmojoje vietoje esančios partijos „Vardan Lietuvos“ konservatoriai atsilieka kone 5 procentiniais punktais. Taigi balandžio mėnesį TS-LKD palaikė 10 proc. gyventojų. Panaši respondentų dalis konservatoriams paramą išsakė ir mėnesiu anksčiau atliktoje apklausoje – 9,3 proc. gyventojų deklaravo simpatiją Gabrieliaus Landsbergio vedamai partijai.  

Didžiausią gyventojų palaikymą tebeturi Lietuvos politinės arenos naujokė – Sauliaus Skvernelio vadovaujama partija „Vardan Lietuvos“, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Iš esmės nesikeitė ir už trejetuko ribų esančių politinių partijų palaikymas. Naujausių apklausų duomenimis, partiją „Laisvė ir teisingumas“ balandžio mėnesį palaikė 7,2 proc. (kovo mėnesį tokių buvo 6,9 proc.), Lietuvos liberalų sąjūdį 6,4 proc. (kovą palaikymas siekė 7,5 proc.). Didesnės gyvybės ženklų ir toliau nerodo „valstiečių“ reitingas. Balandį šią partiją palaikė 4,5 proc. gyventojų (kovo mėnesį – 5,3 proc.). Panašus yra ir „darbiečių“ reitingas. Juos pavasario viduryje palaikė 4,3 proc. respondentų, prieš mėnesį tokių buvo 5,4 proc.

Reitingų lentelės dugne – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (balandžio mėnesį rėmė 2,6 proc., o kovo mėnesį – 3,5 proc.). Panašų palaikymą turi valdančioji Laisvės partija (balandžio mėn. palaikė 2 proc., o kovo mėn. – 3 proc.).

Apie 1 procentą sukasi Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų), Lietuvos žaliųjų partijos bei Lietuvos regionų partijos palaikymas. 

Trečdalis (32,8 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Prieš mėnesį nuomonės neturinčių gyventojų dalis siekė 30,1 proc.

Sociologė TS-LKD reitingais nesistebi

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė, komentuodama naujausius reitingus, sakė pernelyg nesistebinti, kad panašiu metu skirtingų bendrovių darytos sociologinės apklausos rodo skirtingą paramą valdančiajai TS-LKD. Sociologės teigimu, tam yra ir logiškas paaiškinimas – apklausų metu pasirinktas skirtingas apklausų metodas. „Baltijos tyrimai“, vykdydami apklausas, nesiremia internetinėmis apklausomis, kurias pasitelkia kitos apklausų bendrovės. Būtent internetinių apklausų metu, pažymėjo R. Ališauskienė, į apklausėjo radarą gali dažniau pakliūti gyventojai, kurie priklauso dešiniosios TS-LKD elektoratui.

Bet kuriuo atveju valdantieji per valdžioje praleistus metus „neprisiaugino“ palaikytojų. Tad opozicija gali džiaugtis didesnių palaikymu.

Bet kuriuo atveju, tęsė R. Ališauskienė, faktas, kad šiuo metu lyderėmis išlieka trys partijos – „Vardan Lietuvos“, LSDP ir TS-LKD. Būtent taip, akcentavo ji, būtų galima vertinti ir visų tyrimų bendrovių skelbiamų apklausų duomenis.

„Tarpusavio skirtumai nėra dideli, jei įvertintume kas mėnesį vykstančius pasvyravimus“, – Eltai teigė ji.

Kita vertus, anot R. Ališauskienės, galima atkreipti dėmesį į vis dar išliekantį dešiniesiems nepalankų balansą, vertinant tai, kiek apskritai žmonių remia valdančiajai daugumai, ir kiek opozicijai priklausančias partijas.

„Jeigu sudedi opozicines partijas vienoje pusėje ir koalicines – kitoje, opozicinių partijų persvara yra pakankamai didelė. Visa tai koreliuoja ir su kitomis apklausomis, kad reikalai Lietuvos gyventojų vertinami kaip einantys į blogąją pusę“, – sakė ji.

Visgi dėl politinės aritmetikos subtilybių ši opozicinių jėgų persvara yra tik sąlyginė. Centro kairės pusėje, ypač atsiradus S. Skvernelio partijai, susiklostė kur kas didesnė konkurencija nei, pavyzdžiui, centro dešinėje.

„Opozicijoje stumdymosi yra kur kas daugiau. Ten daugiau žaidėjų, kurie dalinasi elektoratą“, – sakė ji.

„Bet kuriuo atveju valdantieji per valdžioje praleistus metus „neprisiaugino“ palaikytojų. Tad opozicija gali džiaugtis didesnių palaikymu, tačiau kai tarpusavyje besivaržančių partijų yra daugiau, tai tie balsai išsiskaido“, – apibendrino R. Ališauskienė.

Apklausa vyko 2022 m. balandžio 13 – 28 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Vasario 22-kovo 3 dienomis vykusi apklausa atskleidė, kad partija „Vardan Lietuvos“ reitingų lentelėje įsitaisė tarp lyderių. Už dar neseniai Lietuvoje įsteigtą partiją vasario mėnesį ketino balsuoti 13,7 proc. gyventojų. Kadangi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ oficialiai įkurta tik sausio pabaigoje, prieš tai „Baltijos tyrimų“ vykdytoje sausio mėn. apklausoje ji nebuvo įtraukta į anketą.

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Lietuvos socialdemokratų partija. Populiariausių partijų sąrašo pirmąja vieta kurį laiką besidžiaugusių socialdemokratų palaikymas sumenko ryškiausiai – 3,9 procentinio punkto. Vasario mėnesio duomenimis, LSDP palaikė 12 proc. gyventojų, o sausį tokių buvo 15,9 proc.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Tuo tarpu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) populiarumas analogišku metu augo 3,6 procentinio punkto. Sausio mėnesį konservatorius palaikė 8,1 proc. gyventojų, o vasario pabaigoje TS-LKD populiarumas siekė jau 11,7 proc.

Ketvirtoje reitingų lentelės vietoje – Liberalų sąjūdis. Tiek sausio mėnesį, tiek vasarį šią valdančiąją partiją palaikė 6,7 proc. gyventojų.

Panaši gyventojų dalis vasario pabaigoje rėmė Darbo partiją (6,2 proc.). Tiesa, lyginant su sausio mėnesio apklausomis, šios partijos palaikymas šiek tiek sumenko – mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje „darbiečius“ palaikė 8,6 proc.

Iš esmės tokį patį palaikymą, pastarųjų apklausų duomenimis, turi ir partija „Laisvė ir teisingumas“ (vasarį – 6,2 proc.) bei Ramūno Karbauskio vedami „valstiečiai“ (6,1 proc.). Pastarieji, nepaisant optimistiškų partijos lyderio prognozių, per paskutinį pusmetį prarado ne tik nemažą dalį elektorato bei frakcijos narių, bet ir užimtas pozicijas reitingų lentelės lyderių gretose. „Valstiečių“ populiarumas menko ir pastarąjį mėnesį. Lyginant su sausį atliktomis apklausomis, LVŽS palaikymas sumažėjo 2,6 procentinio punkto – vasario pabaigoje siekė 6,1 proc.

Reitingų lentelės apačioje toliau išlieka valdančioji „Laisvės partija“. Ją vasario mėnesio pabaigoje palaikė 2,9 proc. gyventojų. Lygiai tiek pat buvo ir mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje.

Su 2,6 proc. siekiančiu palaikymu toliau rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Apie 1 procentą toliau sukasi Lietuvos regionų partijos palaikymas. Sąrašą užbaigia Lietuvos žaliųjų partija (0,6 proc.) ir Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) (0,5 proc.).

Trys iš dešimties (29,6 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

P. Peleckio / BNS nuotr.

R. Karbauskiui teks apsvarstyti LVŽS išlikimo klausimą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė teigė, kad jos reitingų pokyčiai, susiję su centro kairės flangui priklausančiomis partijomis labai nenustebino. Tai, kad ekspremjero S. Skvernelio vedama politinė jėga „Vardan Lietuvos“ braunasi į reitingo lyderius buvo aišku ir iš kitų apklausas vykdančių bendrovių. Be to, jos teigimu, tiek LSDP, tiek „Vardan Lietuvos“ elektoratai yra ganėtinai stipriai persidengę. Todėl, pažymėjo profesorė, tai, kad S. Skvernelio partija pastaruoju metu reitingus augino iš esmės socialdemokratų elektorato sąskaita taip pat nieko neįprasto.

Kita vertus, profesorės teigimu, „Vardan Lietuvos“ nurėžė ir dalį „valstiečių“ rinkėjų. Ir tai, tęsė ji, nėra tai, į ką R. Karbauskis galėtų nekreipti dėmesio. Paklausta, ar įvertinus pokyčius reitingų lentelėje R. Karbauskis vis dar galės prieš vyksiančius rinkimus samprotauti apie būsimas pergales, politologė nedvejojo – LVŽS lyderiui teks pereiti prie kiek kitokių prognozių. A. Ramonaitės manymu, R. Karbauskiui kur kas aktualesniu klausimu taps „valstiečių“ išlikimas partinėje sistemoje apskritai.

Jei dabar rinkimai vyktų, tai aš visai neatmesčiau, kad Skvernelis gali „nunešti“ visus, tačiau ar jis sugebės prabėgti ilgą distanciją iki rinkimų yra klausimas.

„Kažkokių didelių pergalių, kokias jis turėjo anksčiau, dabar sunku tikėtis. Konkurencija iš visų pusių padidėjusi, o partija nusilpusi. Kita vertus, visiškai nurašyti, kad ši partija išnyks ar nepereis per barjerą – tai aš neskubėčiau. Nes iš mūsų darytų tyrimų buvo matyti, kad maždaug pusė, kurie balsavo už „valstiečius“, balsavo dėl Skvernelio, o kita – dėl Karbauskio. Aš spėčiau, kad tie, kurie balsavo dėl Karbauskio, gali išlikti, jeigu ta partija visai nesusiskaldys ir nesubyrės. Manau, kad „valstiečiai“ gali išsilaikyti tarp 5-7 ar 5-10 procentų“, – sakė ji.

Visgi reitingų viršuje atsidūrusiai S. Skvernelio partijai pergalės vainiko vyksiančiuose rinkimuose dar nereikėtų skubėti kabinti. Iki Seimo rinkimų yra dar daug laiko, pažymi profesorė.

„Jei dabar rinkimai vyktų, tai aš visai neatmesčiau, kad Skvernelis gali „nunešti“ visus, tačiau ar jis sugebės prabėgti ilgą distanciją iki rinkimų yra klausimas. Yra klausimas ir tai, kaip jiems pavyks pasirodyti savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimuose. Taigi dar klausimas, ar nenuslops ta jų banga iki Seimo rinkimų“, – teigė A. Ramonaitė.

Pokyčiams įtakos turėjo Rusijos sukeltas karas Ukrainoje

Tam, kad konservatorių palaikymas, pastarųjųų apklausų duomenimis, augo labiausiai, politologės teigimu, veikiausiai turi įtakos ir visuomenės reakcija į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. „Baltijos tyrimų“ apklausos pradžia beveik sutapo su Kremliaus pradėta brutalia karine intervencija vasario 24 d.

A. Ramonaitės manymu, šiuo metu stebime iš dalies panašų efektą, koks buvo susiklostęs per pirmąją COVID-19 bangą. Pandemijai 2020 m. pristabdžius šalyje gyvenimą, šoktelėjo Seime dominavusių „valstiečių“ reitingas. Ko gero, panašiai visuomenė sureagavo ir į karinę Rusijos agresiją Ukrainoje, tik šį kartą kilo jau valdančiojoje daugumoje lyderiaujančių konservatorių palaikymas.

„Tai vadinamasis susitelkimas aplink vėliavą, kai yra krizinė situacija“, – teigė profesorė.

Tai vadinamasis susitelkimas aplink vėliavą, kai yra krizinė situacija.

Pasak jos, Rusijai sukėlus karą Europoje, dalis klausimų, kurie anksčiau kėlė trintis ar nepasitenkinimą valdančiaisiais, tiesiog nuėjo į antrąjį planą.  

„Tiesiog į antrą planą nueina smulkūs dalykai, o į pirmą planą iškyla, šiuo atveju, karas. Ir tarsi pareigos jausmas skatina paremti Vyriausybę sunkiu metu“, – sakė TSPMI profesorė.

Anot A. Ramonaitės, sunku vertinti, kiek ilgai tokia parama galėtų išsilaikyti valdantiesiems. Tai, pažymėjo ji, labai priklausys nuo situacijos Ukrainoje dinamikos.

Apklausa vyko 2022 m. vasario 22 – kovo 3 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1017 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 119 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, pirmą kartą atveriami plataus masto politinių partijų duomenys leis visuomenei geriau pažinti partijų veiklą, teisinį statusą, sužinoti platesnę informaciją apie partijų narius, jų skaičiaus dinamiką.

„Teisingumo ministerijos vienas iš veiklos prioritetų – atvirų duomenų iniciatyvų įgyvendinimas, todėl ši iniciatyva prisidės prie strateginio Vyriausybės prioriteto – kurti visuomenės pasitikėjimą valstybe, vykdyti skaidrią ir atvirą duomenų politiką. Tikiu, kad atverti politinių partijų narių sąrašų duomenys sulauks didelio visuomenės dėmesio, bus naudingi viešajam sektoriui, žiniasklaidai ir visai visuomenei“, – pranešime cituojama E. Dobrovolska.

Tikiu, kad atverti politinių partijų narių sąrašų duomenys sulauks didelio visuomenės dėmesio, bus naudingi viešajam sektoriui, žiniasklaidai ir visai visuomenei.

Atvertuose duomenų rinkiniuose galima rasti tokius duomenis, kaip partijos įregistravimo datą, narių skaičių, lytį, amžiaus grupę.

Pasak Registrų centro Strateginio vystymo direktoriaus Adrijaus Juso, atveriant naujus duomenų rinkinius „toliau sparčiai žengiame atviresnės, skaidresnės ir didesniu tarpusavio pasitikėjimu grįstos visuomenės link“.

„Suprasdami atvirų duomenų teikiamą naudą ir potencialą tęsiame įmonės strategijoje įtvirtintų tikslų įgyvendinimą. Neabejojame, kad kiekvienas Registrų centro atvertas duomenų rinkinys atranda savo naudotojus ir prisideda prie naujų aukštą pridėtinę vertę kuriančių produktų ar paslaugų atsiradimo“, – sakė A. Jusas.

Remiantis gruodžio 5 dienos Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 24 politinės partijos, jos vienija apie 100 tūkst. narių.

Didžiausia pagal turimą narių skaičių politinė partija yra Lietuvos socialdemokratų partija, turinti 15,2 tūkst. narių, mažiausios politinės partijos turi šiek tiek daugiau nei 2 tūkst. narių.

Moterų ir vyrų santykis tarp politinių partijų narių yra labai panašus: 53 proc. visų politinių partijų narių yra moterys, 47 proc. – vyrai.

Lietuvoje yra ir 28 neveikiančios partijos, kurios jau yra išregistruotos iš Juridinių asmenų registro arba šiuo metu likviduojamos.

Galima girtis, bet...

Plika statistika išties įspūdinga – nuo gegužės, kada LSDP pirmininke išrinkta Vilija Blinkevičiūtė, socialdemokratais beveik visuose gyventojų tyrimuose sakosi tikintys vis daugiau ir daugiau šalies piliečių. Ir todėl europarlamentarės bravūra nevisiškai tuščia, ji, bent formaliai, turi teisę savo "Facebook" paskyroje girtis, kad LSDP tapo "neabejotina politinių partijų lydere".

Tiesa, galima priminti, kad 2016 m., laukiant eilinių rinkimų į Seimą, tuomečio premjero Algirdo Butkevičiaus reitingai buvo išties įspūdingi. Anų metų pradžioje Vyriausybe sakėsi pasitikintys daugiau nei pusė apklaustų gyventojų – 51 proc. Sociologai tuomet fiksavo, kad per 20 metų – nuo 1996 m. sausio – tai pats geriausias Vyriausybės vertinimas. Panašiai teigiamai gyventojai Vyriausybę vertino tik 1998 m. sausį (tada pasitikėjo 49 proc.) ir 2015 m. balandį (50 proc.).

Kartu galima priminti ir 2020-uosius, kai Gintauto Palucko vedamiems socialdemokratams buvo iš anksto garantuojama vieta valdančiojoje koalicijoje. Neva užtenka nedaryti staigių judesių, radikalių klaidų ir žmonės juos savaime išstums į pagrindinę vietą Seime. Prieš pat rinkimus tuometis partijos pirmininkas viešai skelbė: "Mūsų tikslas – formuoti centro kairės koaliciją. Tai mūsų prievolė." Kuo tokia pozicija virto jau po pirmo Seimo rinkimų turo – puikiai prisimename visi.

Tačiau sustokime – ar kas nors galėtų įvardyti bent vieną kitą rimtesnę iniciatyvą, kuri pastaruoju metu būtų pasiekusi gyvenimą ir iš esmės pakeitusi žmonėms aktualiausias problemas?

Idėjų badas

Dabartinis socialdemokratų reitingas yra dėsningas ir rodo dideles kairės partijų perspektyvas, jeigu būtų dirbama nuosekliai ir kryptingai. Tą, matyt, norėtų fiksuoti ir dabartinė partijos lyderė, kuri viešai skelbia, kad "reitingai pakilo, nes kairiosios idėjos atitinka daugelio žmonių lūkesčius".

Tačiau sustokime – ar kas nors galėtų įvardyti bent vieną kitą rimtesnę iniciatyvą, kuri pastaruoju metu būtų pasiekusi gyvenimą ir iš esmės pakeitusi žmonėms aktualiausias problemas? Kur kairės politikų siūlymai mažinti šildymo sąskaitas? Kur sveikatos apsaugos reformos vizija? Kur naujų darbo vietų kūrimo regionuose programa? Ar bent realūs (o ne lozunginiai) siūlymai, kaip skatinti rizikos grupės piliečius aktyviau skiepytis? Ką jau kalbėti apie esminius kairės politikos klausimus – socialinę apsaugą, rūpinimąsi silpnaisiais, mažumomis, LGBT ir pan.

Priešingai, štai visai neseniai vykusio "Kaunas Pride" proga socialdemokratų Kauno skyriaus pirmininkas Darius Razmislevičius pareiškė, kad LGBT tik dirbtinai priešina visuomenę! Visa tai tik signalizuoja, kad kairės politikų žodžiai šiandien yra tuščias muilo burbulas ir situaciją išnaudojantis populizmas, o ne pagrįsti siūlymai ar realūs sprendimai.

Saugus oponavimas socialdemokratams leidžia pūsti trumpalaikį reitingų burbulą. (G. Bartuškos nuotr.)

Trumpalaikis burbulas

Taip, toks saugus oponavimas leidžia pūsti trumpalaikį reitingų burbulą. Analizuojant "Vilmorus" tyrimų duomenis akivaizdu, kad LSDP reitingai kilo iš esmės tik dėl dviejų pagrindinių konkurentų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Nuo balandžio TS-LKD reitingas smukęs 4,1, LVŽS net 5 proc. O LSDP pakilo 10,9 procentinio punkto – t.y. apvalgytos dvi pagrindinės konkurentės, o dar pora punktų perimta iš Laisvės ir kitų smulkiųjų partijų.

Tačiau būtent idėjų ir iniciatyvų badas rodo, kad šie pokyčiai netvarūs. LVŽS krytį lėmė Sauliaus Skvernelio grupės pasitraukimas. TS-LKD reitinguose matome dvigubos krizės valdymo padarinius. Pirmieji jau bruzda ir, sukūrę savo partiją, iš socialdemokratų iš karto susigrąžins savo 5–10 proc. rėmėjų. O konservatoriai į 2023-iųjų savivaldybių rinkimus (būtent jie yra pirmasis atskaitos taškas partijoms pasilyginti) ateis geriau ar blogiau, tačiau suvaldę abi krizes. Ir galės tuo pagrįstai girtis.

Dar didesnė klaida būtų pamiršti, kad kairės rinkėjų plotuose nuolat medžioja ir "darbiečiai", "tvarkiečiai" bei kitos populizmo nevengiančios partijos. Todėl per rinkimus jos tikrai gadins kraują stambiosioms kairės partijoms. Šiame kare socialdemokratams, deja, vėl gresia ta pati liūdna 2016-ųjų A.Butkevičiaus ir 2020-ųjų G.Palucko drama. Blogiausia, kad nuo to pralaimime mes visi – kairės pasaulėžiūros piliečiai.

Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokioms Politinių partijų įstatymo pataisoms, už balsavus 86, prieš – trims, susilaikius 26 Seimo nariams. Dar liko paskutinis balsavimas dėl pataisų priėmimo.

Pagal projektą, politinės partijos steigėjais galėtų tapti ES piliečiai, gyvenantys Lietuvoje. Jie turėtų būti pilnamečiai, Lietuvoje gyventi ne trumpiau kaip šešis mėnesius ir nepriklausyti kitų valstybių partijoms ar politinėms organizacijoms, išskyrus Europos politines partijas.

Seime anksčiau jau buvo teikti bandymai leisti ES piliečiams steigti partijas Lietuvoje, tačiau jie žlugo.

Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, Lietuva turi užtikrinti čia gyvenančių ES piliečių teises ir į nacionalinę teisę įtraukti ES standartus atitinkančias tarptautines nuostatas.

Kita vertus, ji pabrėžė, kad šis siūlymas nesuteikia galimybės ES piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, būti renkamiems Seimo nariu ar prezidentu.

Dabar įstatymas numato, kad Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai negali būti politinių partijų steigėjais Lietuvoje.

2018 metais Vyriausybė jau teikė siūlymą leisti užsieniečiams Lietuvoje steigti partijas, tačiau Seimas tam nepritarė.

Nuo 2019 metų ES valstybių narių piliečiams, įgijusiems teisę gyventi Lietuvoje ir čia gyvenantiems ne mažiau kaip šešis mėnesius, yra sudaryta galimybė tapti partijos nariais.

Tuomet Teisingumo ministerija pranešė, kad Lietuvos politinėms partijoms priklausė keturi kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. Iš viso politinėse partijose yra apie 120 tūkst. žmonių.

„Susitarimo tikslas – sutelkti politinės ir švietimo bendruomenės pastangas esminiams švietimo pokyčiams, kurie yra būtini, kad švietimas taptų tvariu šalies pažangos ir žmonių gerovės pamatu“, – BNS perduotame komentare sakė Vyriausybės vadovė.

„Formuodami susitarimą sieksime atsižvelgti į visuomenės lūkesčius, ateities ekonomikos, pasaulines švietimo politikos ir praktikos naujoves, tarptautinių institucijų ir tyrimų rekomendacijas, susitarimo įgyvendinimui skirti finansinius, materialinius ir intelektinius išteklius“, – teigė ji.

Susitarimo tikslas – sutelkti politinės ir švietimo bendruomenės pastangas esminiams švietimo pokyčiams.

Susitikime taip pat dalyvaus švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorė Roma Žakaitienė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Laisvės partijos atstovas Arūnas Žukauskas, Seimo Ateities komiteto vadovas liberalas Raimondas Lopata, Seimo nariai konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, socialdemokratė Vilija Targamadzė, „vastietis“ Eugenijus Jovaiša, Mišrios Seimo narių grupės atstovai Algirdas Butkevičius ir Beata Petkevič.

Nacionalinį susitarimą dėl švietimo planuojama pasirašyti iki kitų mokslo metų pradžios.

Nacionalinis susitarimas dėl švietimo įtvirtintas naujos centro-dešiniųjų valdančiosios koalicijos susitarime, siekti tokio susitarimo tarp partijų ragina ir prezidentas Gitanas Nausėda.