„Naktis prieš Kalėdas“ – naujausia grupės „Thundertale“ ir atlikėjo Povilo Meškėlos daina visoms vienišoms, liūdinčioms ir ramybės nerandančioms širdims.

„Kūrinys primena klausytojui, kad tomis jautriomis akimirkomis, kuomet vietoje visus metus laukto, jaukaus šeimos susibūrimo, liekame vieniši tuščiame kambaryje, mes vis tiek išliekame artimi su žmonėmis, kuriuos mylime. Kad visos audros vieną dieną nurimsta ir mus slegiančios emocinės sienos nėra amžinos“, – dainos idėja dalijasi muzikos ir žodžių autorius, grupės „Thundertale“ siela Laurynas Baškys.

Dainai sukurtas ir jaukus vaizdo klipas, kuriame – ne tik prie dainos kūrimo ir įrašų prisidėję muzikantai, bet ir P. Meškėlos anūkės, pasirodysiančios paskutiniame vaizdo klipo epizode. Tiesa, kaip ir dera šiam laikmečiui, jos seneliui ir jo bendražygiams linkėjimus siunčia ne gyvai, o nuotoliniu būdu – taip bendrauja daugybė žmonių, ir, nors gyvas, šiltas žodis yra kur kas mielesnis, tačiau saugodami save ir kitus neretai neturime kitos išeities, kaip pasirinkti kitus, alternatyvius bendravimo būdus. Ar tai sumenkina mūsų ryšį? Tikrai ne!

„Vaizdo klipe norėjome ne tik parodyti žmonių bendrystę, bet ir perteikti klausytojui mintį, kad savo išgyvenimuose jis nėra vienišas ir tikrai ne vienintelis visame pasaulyje jaučiasi nekaip – tai patiria daugelis. Kas lieka? Tikėjimas. Lyg žvakė plevenanti viltis mus apjungia ir sustiprina. Kad ir kaip būtume nutolę, vieni pas kitus grįšime“, – įsitikinę švelnieji rokeriai.

Jau tapo gražia tradicija, kad ir patį kūrinį, ir vaizdo klipą grupės „Thundertale“ nariai kuria patys: garso takelio įrašymas, miksavimas ir masteringas atliktas „Lapės Records“ studijoje, kuriai vadovauja Laurynas, o vaizdo klipo idėja, režisūra, filmavimo ir vaizdo montažo darbais užsiėmė jo brolis, muzikos vaizdo klipų prekės ženklo „Lumetri House“ autorius Rokas Baškys.

„Thundertale“ ir P. Meškėla  – „Naktis prieš Kalėdas“:

Kauno miesto savivaldybės bei Kauno kultūros centro organizuojamoje šventėje mažieji džiaugėsi kūrybinėmis veiklomis, o vyresnieji – Romualdo Požerskio fotografijų paroda bei vakarą vainikavusiu Kauno bigbendo ir Povilo Meškėlos koncertu.

Atmintis gyva

1989 metų rugpjūčio 23 d. nuo Vilniaus iki Talino driekėsi gyva žmonių grandinė, siekianti 650 km, kurios Baltijos šalys niekada neužmirš, o į pasaulio atminties registrą įtrauktas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Estijos ir Latvijos liaudies frontų organizuotas liudijimas kiekvienais metais primena, kodėl esame laisvi.

Prabėgus 32 metams nuo šio istorinio įvykio datos, Kauno Vienybės aikštėje buvo galima išvysti įvairaus amžiaus žmones, švenčiančius Baltijos kelio metines bei siekiančius, kad apie tai prisimintų ir jų atžalos. 

Mažiesiems buvo parengta speciali kūrybinė programa. „Piname draugystės apyrankes iš trijų Baltijos šalių vėliavų spalvų, tai – simbolinis veiksmas. Baltijos kelyje žmonės, kaip broliai ir seserys, stovėjo susikibę už rankų, todėl šiandien mes kviečiame pinti draugystės apyrankes“, – pasakojo Lietuvos švietimo istorijos muziejaus atstovė Loreta.

Baltijos kelyje žmonės, kaip broliai ir seserys, stovėjo susikibę už rankų, todėl šiandien mes kviečiame pinti draugystės apyrankes.

Kauno V. Kudirkos viešosios bibliotekos kūrybinės dirbtuvės kvietė spręsti galvosūkius ir žaisti stalo žaidimus, o Kauno Taikomosios dailės mokykla – tapyti tautinius simbolius ant viso kūno.

Kauno apskrities viešoji biblioteka organizavo kultūrinę edukaciją „Susipažink su Kauno istorija“, kurios metu buvo galima patyrinėti miesto paveldo objektus bei pagaminti atsisveikinimo su vasara atvirukus.

„Rašome laiškus sau arba artimam žmogui, dekoruojame juos Lietuvos vėliavos spalvomis ir taip atsisveikiname su prabėgusia vasara“, – veiklomis dalijosi  bibliotekos atstovė.

„Pirmiausia prisimename vienybę“

Šalia kūrybinių dirbtuvių praeivius stabtelėti bei pasigrožėti ragino žymaus fotografo ir fotomenininko Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Baltijos kelias“. Dar šių metų liepos 7-ąją septyniasdešimties metų jubiliejų minėjusį fotomenininką R. Požerskį už nuopelnus pagerbė ir sveikino buvę ir esami šalies vadovai, visuomenė.

Renginio vedėjas Tomas Jarusevičius taip pat pasidalijo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos sveikinimu, susijusiu su fotomenininko paroda: „Atsigręžę į sąstingio lūžio laikus, pirmiausia prisimename Vienybę. Vienybė buvo ta jėga, kuri suskaldė imperiją, tapo postūmiu procesui, pakeitusiam istoriją.

Šios kelionės į laisvę metu R. Požerskis lyg atidus metraštininkas savo fotografijose atskleidžia tuos milžiniškus pokyčius, vos per penkerius metus kardinaliai pakeitusius Lietuvą. Tikiu, kad šis liudijimas ne tik padės suvokti, kaip atgimė moderni, nepriklausoma Lietuvos valstybė, bet taip pat įkvėps kiekvieną žmogų, kaip ir kiekvieną tautą, drąsiai rinktis tiesos ir laisvės kelią!”

Legendinės dainos

Šventę vainikavo koncertinės įstaigos „Kauno Santaka“ atstovaujamas profesionalus džiazo orkestras „Kauno bigbendas“, vadovaujamas kompozitoriaus, dirigento Jievaro Jasinskio, bei gerai žinomas Lietuvos roko dainininkas Povilas Meškėla.

Koncerte buvo galima išgirsti legendines Stasio Povilaičio dainas: „Sudeginti tiltai“, „Pavasaris gimtinėje“, „Senelė“, „Aidi lopšinė“ ir daugelį kitų, taip pat  specialiai šiai šventei dedikuotą Gyčio Paškevičiaus kūrinį „Mano kraštas“.

„Sveikiname su nuostabia data – Baltijos kelio metinėmis“, –  nuo scenos kalbėjo roko pažiba P. Meškėla ir kartu su orkestru atliko paskutinį kūrinį „Švieski man vėl“.

Roko muzikos meistrai, su baladžių programa kartu koncertuojantys J. Milius, Povilas Meškėla ir Česlovas Gabalis džiaugiasi neblėstančiu šio muzikos stiliaus populiarumu. Pasak trijulės, visas gražiausias meilės dainas parašė ne kas kitas, o rokeriai, todėl koncertų metu nesunku užkariauti gerbėjų širdis.

Šį šeštadienį, 8.30 val., TV3 televizijos žiūrovus iš lovų vers azartiška dvikova kulinarinių pokalbių laidoje „Virtuvės istorijos“. Prie kepsninių stos ir gaminti bus pasiryžę rokeriai – J. Milius ir P. Meškėla. Muzikos meną įvaldžiusiems laidos herojams teks pademonstruoti savo kulinarinius sugebėjimus ir įtikti juos vertinti atvykusiam kolegai Č. Gabaliui.

Burtai nulems, jog Povilas kartu su laidos vedėja Ilona Juciūte-Čibirkiene folijoje keps bulves su traškia šonine ir naminiu amerikietišku „Ranch“ padažu, o Jeronimas, padedamas šrilankiečio šefo Dilano Dampellos Gamage, gamins avokado salsą su grilintomis krevetėmis. 

Trys legendiniai roko atlikėjai P. Meškėla, J. Milius ir Č. Gabalis – draugai ne tik scenoje, bet ir gyvenime, tad nenuostabu, jog vienas kitą pažįsta it nuluptus. Jeronimas apie šio ryto varžovą ir vokalo mokytoją Povilą atsiliepia tik gražiausiais žodžiais, patikindamas, jog jis tikrai nėra toks, kaip dažnai atrodo aplinkiniams.

„Dažnai aplinkiniai sako, jog Povilas visuomet yra griežtas ir rimtas, tačiau kiek metų aš jau jį pažįstu, niekad šio pasakymo nesupratau, nes tai vienas iš nuoširdžiausių ir paprasčiausių žmonių. Aš džiaugiuosi, jog likimas mus taip suvedė ir mūsų laukia dar daug gražių dalykų“, –  pasakos J. Milius.

Su „Roko baladžių“ programa koncertuojanti trijulė džiaugiasi neblėstančiu roko muzikos stiliaus populiarumu. Pasirodo, dauguma legendinių, iki kaulo pažįstamų dainų yra sukurtos būtent rokerių.

„Šioje programoje skamba be galo graži, laiko patikrinta ir išjausta muzika. Juk visas gražiausias meilės dainas parašė tik tai rokeriai, su viena gitara ir palaidais plaukais“, –  tvirtina P. Meškėla.

Muzikantų gyvenimas visuomet būna audringas, galbūt dėl to šiems charizmatiškiems vokalistams niekada netrūko moteriškosios lyties dėmesio. Pasak laidos herojų, rokas kupinas maišto dvasios, kuri, ko gero, ir žavi gerbėjus.

„Rokerius visada labiau myli moterys. Mes visuomet turėjome galimybę pasidžiaugti gerais vakarėliais po koncertų – nuostabia publika ir grįžtamuoju ryšiu“, –  atvirauja J. Milius.

Tačiau dėl nuolatinio neblėstančio dėmesio „sužvaigždėti“ neleidžia ilgametė patirtis. Visgi, koncertai ir gastrolės padovanoja ne tik gerbėjų ovacijas, bet ir neišdildomus prisiminimus.

„Aš nemoku vaidinti žvaigždės, esu namisėda, renginiuose ar klubuose aš prisidainuoju, tad vaikščioti po juos laisvalaikiu man nebėra reikalo. Kalbant apie smagius nutikimus per koncertus, kažkada, dar karjeros pradžioje, koncertavau Mažeikiuose ir prieš lipant į sceną pranešė, jog koncertuos Žilvinas Gabalis ir Česlovas Žvagulis“, – smagią istoriją prisimins Č. Gabalis.

Antrajame pusfinalyje hitu tapusią dainą sudainavęs Povilas Meškėla sulaukė priekaištų dėl pagailėtų balso stygų, o su viena žinomiausių „Hiperbolės“ dainų pasirodęs Baltasis kiras buvo „apkaltintas“ ekologišku dainavimu.

Pasirodymus komentavo muzikologas, LRT OPUS vadovas Darius Užkuraitis, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė ir televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė. Atlikėjams akompanavo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus drauge su LRT ritmo grupe.

Koncertinį vakarą su daina „Šaukiu aš tautą“ pradėjo operos solistas Liudas Mikalauskas kartu su choru „Ąžuoliukas“, vadovaujamu Vytauto Miškinio. Toks didelis atlikėjų skaičius, D. Užkuraičio nuomone, puikiai tiko pabrėžti dainos didybę.

„Daina skamba labai didingai. Man pirmą kartą ją teko išgirsti atliekant Vytautui Kernagiui, ta versija buvo intymesnė. Bet jei jau dainos imasi operos solistas, tai rodo, kad muzikinė medžiaga yra puiki. Ir klausant šio atlikimo juntama, kad tai – reikšminga daina, galbūt net tiktų užbaigti kokiam svarbiam mitingui“, – mintimis dalijosi LRT OPUS vadovas.

Z. Kelmickaitės nuomone, šiai dainai puikiai tinka patosas. Su ja sutiko ir E. Mildažytė: „Ši daina prilygsta himnui. Tikriausiai visa trijulė – muzikos autorius Gintautas Abarius, žodžių autorius Bernardas Brazdžionis ir pirmasis atlikėjas Vytautas Kernagis – lėmė, kad ta daina įsirėžė į mūsų smegenis. Tekstas labai sudėtingas, gilus – dviem eilutėmis perkloja mūsų esminius sluoksnius. Taip pasitaiko gana retai“, – įsitikinusi televizijos laidų vedėja.

Netrukus scenoje, pritariant tam pačiam chorui ir ansambliui „Blezdinga“, suskambo Veronikos Povilionienės atliekama daina „Oi, neverk, motušėle“. Daina buvo pradėta neįprastai – perskaitant 1919 m. Lietuvos kariuomenės priesaiką. Šį sprendimą sveikino E. Mildažytė. „Manau, kad pasirinkimas pradėti nuo priesaikos parodė tą jungtį tarp 1919 m. partizaninio laikotarpio pabaigos“, – svarstė laidų vedėja.

Z. Kelmickaitei ši daina siejasi su svarbiais šalyje įvykiais. „Ta daina arba stringa gerklėje, kai ją dainuoji, žymi slenkstį, kai reikia ją dainuoti – kai yra įtampa šalyje, kažkoks nerimas, kai reikia visiems susikaupti. Tai – situacijos daina. Jei jau dainuojamas šis kūrinys – lietuviai, įtempkit ausis: tai reiškia, kad reikia burtis“, – kalbėjo etnomuzikologė.

D. Užkuraitis patikino, jog ši daina jam daro įspūdį dar nuo sovietinių laikų. „Dainą esu girdėjęs dar tada, kai Lietuva priklausė Sovietų sąjungai. Kūrinys visada darė milžinišką įspūdį, kadangi tais laikais, išgirdęs tokią dainą, pasijausdavai ypatingai, tikru lietuviu. Viena vertus, jautiesi kareivis, kuris žuvo mūšio lauke, kita vertus – galvodavai apie tas motinas ir tėvus, kurie savo vaikus išleisdavo kovoti už Lietuvą. Manau, kad dainą galima pritaikyti ir kitiems atvejams – pvz., žygiuojant dabartinei kariuomenei ji puikiai skambėtų maršo ritmu“, – tikino muzikologas.

Povilo Meškėlos atlikta legendinė daina „Mes – jėga“ užvirė tikrą diskusiją tarp komisijos narių.

„Pasirodymo metu sklido labai graži vyriška energija, puiki daina, bet aš norėjau, kad Povilui dainuojant nutrūktų stygos. Man pritrūko jėgos“, – tvirtino E. Mildažytė. Toks pasisakymas nustebino Z. Kelmickaitę: „Koks keistas noras. Artėja Kalėdos, žmogui reikia dainuoti, gyventi, o čia nori, kad dainininkui balso stygos nutrūktų.“

D. Užkuraitį kūrinys sugrąžino į praeitį. „Pasijutau savo jaunystėje, savo stichijoje. Ši metalinė daina tikrai vienijo, ir jos klausydami mes tikėdavom, kad esame jėga, galime iškovoti Lietuvai nepriklausomybę. Tai – tikras Lietuvos metalinis himnas, puikiai įkrauna. Ji tikrai nėra moraliai pasenusi, tuo labiau, kad pirmosios trispalvės buvo iškeltos būtent per roko maršus, ir net toks posakis yra – rokas sugriovė sovietus“, – įsitikinęs LRT OPUS vadovas.

Grupė „Pelenai“ atliko daugelio mėgstamą roko baladę „Lopšinė“. Česlovui Gabaliui gitara pritaręs dainos autorius Gintautas Banys tikino, kad faktas, jog jo kūrinys varžosi dėl šimtmečio dainos titulo, jam yra labai malonus. „Pirmiausiai džiugu, kad „Lopšinė“ pateko į tokį konkursą. Kita vertus, tai yra labai asmeniška vieno žmogaus daina kitam žmogui“, – mintimis dalijosi kūrinio autorius.

E. Mildažytei ši daina sukėlė daugybę sentimentų. „Ši daina ateina iš praeities. Tai – tikra muzika, kurią grojo tikri muzikantai. Tai buvo ir nauja, ir nepaprastai gražu. Sunku likti objektyviai, nes man tai – nuostabi baladė“, – komplimentus žarstė televizijos laidų vedėja.

D. Užkuraičio manymu, roko baladės turi labai gerą savybę – jų klausosi visi, net ir tie, kas nesiklauso roko. „Man nė kiek nekeista, kad viena geriausių lietuviškų baladžių pateko į pusfinalį. O atsižvelgus į tą roko baladžių savybę, kad jas mėgsta daugelis, nesistebėčiau, jei ji keliautų ir į finalą. Ji tokia šilta, saldi – manau, per Kalėdas balsuoti už tokią dainą – vienas malonumas“, – kalbėjo komisijos narys.

Justė Arlauskaitė-Jazzu šimtmečio dainos rinkimams pristatė kūrinį „Rudens naktis sustojo“. Atlikėja pažymėjo, jog kūrinys jai – labai svarbus. „Man ji – artima, dvasinga, asmeniška, bet kartu ir apie lietuvybę, laikotarpį, kuris buvo ir skaudus, ir šviesus. Didžiulė garbė dainuoti šią visai jauną dainą tarp tiek galingų Lietuvos dainų“, – prisipažino atlikėja.

(V.Radžiūno (LRT) nuotr.)

D. Užkuraitis gyrė kuklaus akompanimento sprendimą – atlikėjai pritarė tik pianistas. „Man ši versija yra neįtikėtinai graži, niekas nemaišo girdėti gražią melodiją. Dainuodama Justė mane visuomet pagauna, matyt, mūsų muzikiniai virpesiai sutampa. Ji – tikra menininkė: mačiau koncertą, kuriame ji ir juokiasi, ir verkia“, – pagyrų dainininkei negailėjo radijo stoties vadovas.

Z. Kelmickaitė pasidžiaugė, kad atlikėja atsižvelgė į jos pastabas dėl žodžių tarimo: „Šiandien visai Lietuvai parodėte, koks lietuviškas žodis gražus ir svarus. Didelį dėmesį skiriate melodijai, išraiškai, tam turite visas galias, bet kaip tik šioje dainoje esate tokia paprasta.“

Simpatijų J. Arlauskaitei neslėpė ir E. Mildažytė. „Tai – mano labai mylima atlikėja. Man patinka, kad kaskart kūrinį ji atlieka kitaip. Justė dainuoja iš visos savo širdies, visos sielos, tai – klausytojo sielos pjaustymas ir preparavimas balsu. Tam neįmanoma likti abejingam“, – teigė LRT TELEVIZIJOS veidas.

Ovidijus Vyšniauskas pasirodė su daina „Išdalinau“, kurią parašė kartu su Gintaru Zdebskiu. Kūrinys dar 1990-aisiais pateko į populiariausių Lietuvos dainų dešimtuką.

„Tai buvo klasikinis lietuviško poproko kūrinys, kurį atliko klasikinis poproko atlikėjas. Šiai dainai – 27-eri. Šiame projekte vertindamas dainas dažnai „perleidi“ per laiko prizmę ir galvoji, kaip klausosi dabar. Galiu pasakyti, kad „Išdalinau“ ir šiais laikais skamba kuo puikiausiai. Manau, daina puikiai išlaikė laiko egzaminą“, – įsitikinęs D. Užkuraitis.

(V.Radžiūno (LRT) nuotr.)

E. Mildažytė tvirtino vertinantį O. Vyšniauską kaip kūrėją: „Džiaugiuosi Ovidijaus dainavimu ir tuo, kad jis – pirmiausia kompozitorius, ne tik atlikėjas. Tai – žmogus, parašęs labai daug dainų, tapusių hitais. Manau, kad tokia daina turėtų prasiskinti kelią iki finalo.“

Mantas Jankavičius atliko savo ir Vytauto Lebednyko kūrybos dainą „Gyvenam kartą“. Po pasirodymo komisija jam žėrė daugybę komplimentų.

„Pirmą kartą Mantą išgirdau gal 2000-aisiais. Tie, kas seka lietuviškos muzikos istoriją, manau, žino, kad tie metai buvo tikra popmuzikos krizė. Ir čia pasirodo Mantas, ir imu galvoti, kad popmuzika gali būti visai nebloga.

Apgailestauju, kad Mantas nedalyvauja „Eurovizijos“ atrankose, o juk galėtų, nes turi ir pakankamai talento, ir pakankamai charizmos“, – svarstė muzikologas.

E. Mildažytės žodžiais, Manto kerams atsispirti nepajėgus niekas. „Šią dainą reikėtų transliuoti privaloma tvarka kiekvienam lietuviui vietoj žadintuvo arba pritrūkus vitamino D. Daina – pagauli, paprasta ir įsimenanti. Tiesa, negaliu būti iki galo objektyvi, nes – nepatikėsite – su Mantu esame buvę scenos partneriai“, – dėstė komisijos narė.

Z. Kelmickaitė prisipažino, kad yra Manto gerbėja: „Man labai gražu, kai žmogus taip atsakingai žiūri į sceną. Niekas negali pačiuožti taip, kaip Mantas. Nesvarbu, kaip išsidėstys balai, vis tiek visuomet tikėsiu, kad šis žmogus gali labai daug, jis – labai kūrybingas. Mantui nieko nereikia daryti, o žmonės, žiūrėdami į jį, tiesiog šypsosi.“

Andriaus Mamontovo daina „Laužo šviesa“ šįkart suskambo Mios lūpose. Toks atlikimas komisijai padarė įspūdį.

„Man patiko tokia moteriška versija. Įsivaizduoju, kaip nelengva buvo apsispręsti dainuoti A. Mamontovo kūrinį. Bet turiu pasakyti, kad šią dainą labai sušildėte“, – tvirtino Z. Kelmickaitė.

Su ja nesutiko E. Mildažytė: „Labai dėkoju Miai už tokią padovanotą versiją, bet mano prisiminimuose ši daina yra visai kitokia. A. Mamontovo kūrybą galime mėgti, nemėgti, bet, kaip sako kūrybininkai, tai yra etapinė daina. Su šia daina mes ėjome į laisvę.“

D. Užkuraičio manymu, „Laužo šviesa“ – devintojo dešimtmečio kartos daina. „Ji buvo sukurta laiku, tinkamo skambesio, turėjo nepaprastai daug gerbėjų ir tuo pačiu tapo šventa. Visiems atrodo, kad geriau, nei Andrius, jos atlikti niekas negali. O man patiko tai, kaip Mia moteriškai perteikė šią versiją“, – komentavo muzikologas.

Baltasis kiras į sceną žengė su „Hiperbolės“ kūriniu „Išgalvotas gyvenimas“. Z. Kelmickaitė, vertindama atlikėjų pasirodymus, žodžių kišenėje niekuomet neieško. „Šį vakarą Baltasis kiras padainavo ekologiškai – nepersistengė. Kai dainuodavo šią dainą prie laužo studentai, buvo tokia aistra. O kur jūsų aistra, azartas?“ – pasiteiravo etnomuzikologė. Jaunas atlikėjas nepasimetė ir patikino, kad jo azartas – suvaldytas.

E. Mildažytei atlikta daina sukėlė nostalgiją. „Kai atsirado „Hiperbolė“, atsirado pirmieji civilizuotos muzikos daigai. Todėl ši daina turi ypatingą reikšmę“, – kalbėjo ji.

D. Užkuraičio teigimu, tais laikais „Hiperbolė“ tikriausiai buvo vienintelė grupė, kuri dainavo ne politiškai teisingas dainas, o apie paprastą žmogų ir jo gyvenimą. O Baltasis kiras yra itin populiarus šiandien. Kai vyko LRT OPUS koncertas, Baltasis kiras sutraukė tiek daug žmonių, kiek nesutraukė nė viena kita grupė. Smagu, kai populiari šiandieninė grupė hitą atlieka savaip. Aš, bežiūrėdamas į Balto kiro vokalistą, gavau tiek vitamino D ir pozityvo, kad tikrai užteks iki Kalėdų“, – tvirtino LRT OPUS vadovas.

Vakarą su Kęstučio Vasiliausko daina „Žemėj Lietuvos“ užbaigė grupė „Thundertale“.

Z. Kelmickaitės teigimu, ši daina yra tikras sąjūdžio himnas. „Kadangi lietuviams ąžuolai – šventi, dainos tekstas paprastas, melodija taip pat – paprasta, bet  visa vienijanti. Rodos, daina kažkokiais ypatumais nepasižymi, bet kartais dainos kaip tik gyvuoja ilgus metus dėl to, kad yra paprastos“, – kalbėjo etnomuzikologė.

E. Mildažytė vertina grupės misiją – tarp jaunų žmonių, kurie domisi metalo muzika, puoselėti lietuvybę. „Man patinka, kad šie vyrai naujam gyvenimui prikelia arba suranda kitas auditorijas dainoms, kurios, atliktos įprastu būdu, jaunesnėms kartoms būtų neaktualios. Ir dar man labai patinka, kad jie, skirtingai, nei kiti rokeriai, jei mosuoja plaukais, tai visada – išplautais“, – humoro nestokojo televizijos laidų vedėja.

„Dainuoju Lietuvą“ – šeštadieniais, 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ!

Provokacijų slenkstis

Šis šou skiriasi tuo, kad jo dalyviai yra susidūrę su muzika ir arti profesionalumo – jų nereikia mokyti dainuoti, ir projektas – tik paskutinis laiptelis į didžiąją sceną.

Uždavinį, kaip sužibėti, kad tavo charizma apakintų atrankos komisiją, kaip įrodyti, kad esi vertas bilieto į realybės šou, kandidatai sprendė dainuodami, repuodami, šokdami, darydami špagatą ir demonstruodami iškalbą. Be viso to, jie turėjo įrodyti gebantys dainuoti, mat viso šou metu dalyviai dainuos tik gyvai ir tik su gyvai grojančia grupe.

Dalyvių pasirodymus vertino atlikėjas Alanas Chošnau, rokeris Povilas Meškėla, prodiuseriai Dominykas Kubilius bei Laura Paukštė. Jie kandidatams surengė papildomą egzaminą – "nepatogus klausimas". "Ar tu graži?" – klausimą lydėjo ir pasiteiravimas, ar viena dalyvių galėtų čia pat nusiimti švarką. "Jūs laikote save seksualia moterimi? Kaip naudojatės savo seksualumu?", "Ar tau yra kas nors sakęs gyvenime, kad tu užknisi?", "Kotryna, o jeigu mes paleistumėme muziką ir paprašytumėme jūsų pašokti?" – tokiais ir kitokiais klausimais provokuoti atrankos dalyviai. Beje, siūlymą pašokti mergina ne tik priėmė, bet ir iš komisijos sosto į porą griebė A.Chošnau ir sulaukė net konkurentų ovacijų.

Nuo Mauglio iki operos

Dalyviai yra susidūrę su muzika ir arti profesionalumo – jų nereikia mokyti dainuoti, ir projektas – tik paskutinis laiptelis į didžiąją sceną.

Ne šou, o nuostabiu balsu komisiją pavergė operos solistas Kasparas. Jis neslėpė, kad į atranką pastūmėjo geras draugas – savo vardą realybės šou istorijoje jau iškalęs auksinėmis raidėmis ir puikia karjera besidžiaugiantis Merūnas Vitulskis. Vaikinas taip pat turi kuo pasidžiaugti: dainavimo mokėsi pas operos legendą Virgilijų Noreiką, yra atlikęs vaidmenį Dalios Ibelhauptaitės režisuotoje operoje "La Boheme", Gastono vaidmenį Giuseppe Verdi operoje "Traviata" ir kt.

Savaip išsiskyrė Jaroslavo, kuris prisistatė Baggy B mokiniu, pasirodymas. Jo repą palydėjo komisijos nuostaba: "Kas čia buvo?" Nesėkmė iš jo vilties neatėmė – vaikinas ėmė apeliuoti į vertintojų sąžinę ir budinti empatiją berdamas "faktus" iš savo gyvenimo: yra vienišas tėvas, įsivaikinęs keturis vaikus, neseniai atleistas iš darbo, nežinantis, kaip susimokėti už mokslus, gyvena iš pašalpų, dukra narkomanė ir apskritai jis vos gimęs buvo paliktas ir užaugintas vilkų.

Karjera ir pinigai

Pagauti TV laimę bandė ir romas Rustamas, tvirtinęs, kad dainuoja geriau nei Radži, o jo pašaukimas – romansai. Amy Winehouse gerbėja bandė nuslėpti niekur nedirbanti, o šiaulietė Dovilė, laukdama savo eilės, vis mankštinosi, kad prieš komisiją stotų… špagatu.

O stengtis yra dėl ko: šou laimėtojas sulauks ne tik galimybės išgarsėti ir pradėti lipti stulbinamos karjeros piramide, bet ir 10 tūkst. eurų.

Galiausiai į projektą buvo pakviesti 11 dalyvių – vienas jų į kompaniją įsilies kažkuriam iškritus. Būrys nuo vasario 4 d. apsigyvens sostinėje, "Gariūnų" verslo parke esančiose patalpose, kur praleis net dešimt savaičių. Šiokiadieniais bus rodomos realybės šou dienoraščio laidos, šeštadieniais vyks tiesiogiai rodomos išlikimo kovos, o dalyvius kiaurą parą galės stebėti internautai.

Pasibaigus finalinei atrankai buvo paskelbtas laimingųjų dešimtukas. Jį išrinko vieni iš šou prodiuserių Dominykas Kubilius ir Laura Paukštė, dainininkas Alanas Chošnau bei vokalo mokytojas ir atlikėjas Povilas Meškėla. Pretendentai kaip įmanydami bandė sužavėti komisiją: dainavo, repavo, šoko ir net darė špagatą.

„Šiam šou bus skirta ypatingai daug eterio, tiek televizijoje, tiek internete: šiokiadieniais bus rodomos realybės šou dienoraščio laidos, šeštadieniais vyks tiesiogiai rodomos išlikimo kovos, o dalyvius kiaurą parą galės stebėti internautai. Žmonės, kurie čia susirinko, jau yra susidūrę su muzika ir yra arti profesionalumo. Mes nesieksime jų išmokyti dainuoti. Šis šou jiems tik tramplinas, paskutinis laiptelis į didžiąją sceną“, – atrankos metu kalbėjo prodiuseris D. Kubilius.

Mes nesieksime jų išmokyti dainuoti. Šis šou jiems tik tramplinas, paskutinis laiptelis į didžiąją sceną.

Prodiuseris pažymėjo, kad šio projekto dalyviai viso šou metu dainuos tik gyvai ir tik su gyvai grojančia grupe. Realybės šou laimėtojas namo iškeliaus su įspūdingu 10 tūkst. eurų prizu.

Vienas įspūdingesnių pasirodymų atrankoje buvo operos solisto Kasparo, kuris atliko kelis žymius klasikos kūrinius. Vaikinas prisipažino, kad į atranką atėjo pastūmėtas savo gero draugo, taip pat operos solisto Merūno Vitulskio. Atrankos komisijai Kasparas atskleidė, kad jo dainavimo karjeroje būta ir liūdnesnių dienų – jis net metus buvo netekęs balso ir negalėjo dainuoti.

Į šou patekti bandė ir vilnietis Jaroslavas, kuris atrankos komisiją bandė pavergti savo repavimu. Jaunas vaikinas prisistatė kaip muzikiniame realybės šou prieš dešimtmetį išgarsėjusio reperio Baggy B mokinys. „Aš esu vienišas tėvas, įsivaikinau keturis vaikus, man reikia susimokėti už mokslą. Mane neseniai atleido iš darbo, gyvenu iš pašalpos. Kai tik gimiau, mane tėvai paliko prie viešnamio, mane užaugino vilkai prie taboro“, – komisijos nesužavėjęs savo pasirodymu ją papirkti kalbomis bandė Jaroslavas.

Tarp susirinkusiųjų buvo keli užsienyje gyvenantys, bet dėl realybės šou į Lietuvą pasiryžę grįžti emigrantai. Viena iš jų – tarp Lietuvos, Londono ir Los Andželo gyvenanti Viktorija. Atrankoje dalyvavo ir nekilnojamo turto agentė, barmenė, apsauginis, krepšininko Antano Kavaliausko pusseserė, Radžį nukonkuruoti mėginęs romų kilmės boksininkas Rustamas ir kiti. Finalinėje atrankoje šviesiaplaukė Kotryna iš Ukmergės ne tik dainavo, bet ir į šokių aikštelę išsivedė komisijos narį, dainininką A. Chošnau, o šiaulietė Dovilė demonstravo špagatą.

Komisija po atrankos pranešė, kuriems dalyviams pasisekė ir jie pateko į realybės šou. Tai Silvestras, Elvina, Kotryna, Kasparas, Viktorija Faith, Valda, Nerijus, Monika, Mindaugas, Jomantė, Dovilė ir Monika Valatonytė. Kadangi į projektą pateko net vienuolika dalyvių, vienas iš jų prie realybės šou prisijungs iškritus kitam.

Atrankos metu taip pat paaiškėjo, kur apsigyvens dalyviai, – „Gariūnų“ verslo parke esančiose patalpose jie praleis net dešimt savaičių.

„Aš – superhitas“ – nuo vasario 4 d. per TV3.

Tarp jų – ir konkurso senbuvė Aistė Pilvelytė, šiemet prisistačiusi su Aminatos daina „I`m like woolf“. Ir nors atlikėja dėl balso problemų kūrinį sudainavo tik iš antrojo karto, komisijos nariai neslėpė susižavėjimo pasirodymu ir teigė esantys suintriguoti. „Ar žinote, kaip sunku kaskart lipti į sceną, pralaimėti, ir vėl iš naujo lipti? [...] Manau, kad vien iš pagarbos ją reikėtų nuvežti bent jau prie „Eurovizijos“ scenos Kijeve“, – susižavėjimo dainininkės atkaklumu neslėpė dalyvius vertinęs Povilas Meškėla.

Atlikėjus vertino muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, LRT Opus vadovas Darius Užkuraitis, dainininkas P. Meškėla ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius. Tiesa, į sceną pagal planą turėjo lipti net trylika atlikėjų, tačiau du iš jų – Soliaris ir Ruslanas Kirilkinas – iš konkurso pasitraukė be kovos.

Nacionalinės atrankos vedėjos Gabrielė Martirosianaitė ir Ieva Stasiulevičiūtė pirmąją į sceną kvietė Elviną Milkauskaitę, kuri atliko užsienio kūrėjų dainą „Try“. Nors dainos atlikimą komisija gyrė, kūrinys jų pernelyg nesužavėjo.

„Man patiko priedainis, jis yra kabinantis, bet tai – graži, popsinė daina, kurios, skambančios radijo eteryje, praklausai kur nors važiuodamas ir pamiršti. Bet atlikimas – puikus, man labai patiko pritariantieji vokalistai“, – komisijos darbą pradėjo P. Meškėla.

Daina itin optimistiškai nenuteikė ir G. Rinkevičiaus, kuris atlikėjai turėjo patarimų: „Ir vėl atranka, ir vėl viltys, ir vėl vilčių, svajonių žlugimai. Ši daina mane nuteikė vidutiniškai optimistiškai. Atliekant dainą keliose vietose emocine prasme neišlaikytos pauzės. Be to, žemas natas reikia užpildyti energija.“

Julija Jegorova taip pat pasirinko užsienio kompozitorių kūrinį „Higher“. Būtent kūriniui komisija ir pabėrė daugiausiai priekaištų.

„Puikiai žinau Julijos galimybes. Daina, mano supratimu, per daug paprasta šiai atlikėjai. Manau, viduryje galėjote pradėti džiazuoti ir parodyti savo gebėjimus. Daina klausosi smagiai, bet nemanau, kad ji yra labai ryški. Jūs esate šios dainos perlas, norėtųsi, kad save atskleistumėte“, – kalbėjo D. Užkuraitis.

Jam antrino ir R. Zilnys: „Tam, kad galėtum įsivaizduoti šią dainą Kijeve užimant pirmąją vietą, reikėtų gana kreivos fantazijos. Manau, Julija gavo savęs nevertą dainą. Tai – devyniasdešimtųjų kūrinys. Nors paprastai nemėgstu šokėjų nacionalinės atrankos scenoje, bet manau, jie šiame kūrinyje gelbėtų užpildant sceną.“

Evaldas Vaikasas atliko dainą „Fire Kisses“. Atlikėjo vokalas komisijos buvo įvertintas labai palankiai.

„Daina – tokia, kurių „Eurovizijoje“ – nors vežimu vežk. Bet manau, kad su užduotimi susitvarkėte gana neblogai, galbūt dar reikėtų patobulinti darbą su kameromis. O tembras jūsų – labai malonus“, – pasirodymą komentavo R. Zilnys.

Dainininko vokaliniai gebėjimai sulaukė ir P. Meškėlos komplimentų: „Norėjau patį pasveikinti, ir pasakyti: jei dainuosi, tai pradžia – labai gera. O visi kiti reikalai sutvarkomi dideliu darbu. Dėl dainos sutinku su Ramūnu, ji panaši į kitas, bet žmonės, kurie jas transliuoja iš vidaus, yra skirtingi. Todėl siūlau nepasiduoti ir kovoti.“

Nacionalinės atrankos žiūrovams puikiai pažįstama Neringa Šiaudikytė atliko Vytauto Bikaus sukurtą „Running out of time“.

„Net trys iš iki šiol išgirstų dainų buvo labai panašios. Manau, kad atlikėjas yra ryšys tarp autoriaus ir publikos, kuris perteikia tą kūrinį taip, kad jis pasiektų klausytojų širdis. Kūrinys yra geras, daina – įdomi, galbūt norėtųsi kitokios kulminacijos, bet viskas priklauso nuo jūsų atlikimo ir to, su kokia charizma sugebėsite pateikti kūrinį“, – įsitikinęs G. Rinkevičius.

D. Užkuraičio teigimu, V. Bikus sukūrė eurovizinį standartą, bet ne blogąja prasme – kūrinys nėra pabodusio skambesio. „Manau, Neringa šią dainą tikrai papuošia. Neringą paprastai matau tik per „Eurovizijos“ atrankas, ir ji vis labiau mane žavi savo vokalu. Ji parodė savo balso galimybes, kol kas man tai atrodo tvirčiausias pasirodymas. Manau, jį išvysime ir kitame etape“, – atlikėją optimistiškai nuteikė LRT Opus vadovas.

Vlad Max atliko dainą „I‘ll never let you down“, tačiau netikslios natos nepraslydo komisijos nariams pro ausis.

„Yra du dalykai, reikalingi žmogui, norinčiam dalyvauti „Eurovizijoje“. Vienas – pasitikėjimas savimi, kurio jis tikrai turite ir antras – galimybė suvokti savo galimybes, ko jums trūksta. Kūrinys nėra blogas, bet balsas – labai silpnas. Norime išsiųsti kūrinį, kuris Lietuvai atneštų džiaugsmo ir galbūt gerą vietą lentelėje. Manau, jūsų pasirodymas Lietuvą greičiau nuliūdintų“, – žodžių į vatą nevyniojo R. Zilnys.

Pradžiuginti atlikėjo negalėjo ir P. Meškėla: „Mielas drauge, reikia turėti ne tik drąsos prieš lipant į sceną, bet ir truputėlį pagalvoti, ar gali atlaikyti scenos pagarbą tau. Dainavai labai blogai, ir pro šalį. Man patiko tik tavo balso tembras, kuris yra gražus, jaunatviškas.“

Jauną atlikėją scenoje pakeitė Rasa Vaštakaitė (Shiny Raia) su savo kūrybos daina „All you“. Nestandartinis kūrinys komisijos narius ir sužavėjo, ir pralinksmino.

„Ar man patiko? Taip, labai. Ar manau, kad tokia daina gali važiuoti į „Euroviziją“? Vargu, manau, tai – pernelyg didelė alternatyva. Taip pat manau, kad vokalas dar yra nestabilus, atrodo, kad dar nesijaučiate užtikrinta. Bet muzika man labai patiko, ir tikrai ją norėčiau išgirsti LRT Opus eteryje. Jūs esate mano atradimas“, – tikino D. Užkuraitis.

Kitokio skambesio kūrinys sudomino ir G. Rinkevičių, kuris tikino, kad šio pasirodymo klausėsi kaip eksperimento.

O R. Zilnys savo vaizduote pralinksmino susirinkusius žiūrovus: „Šypsausi bandydamas įsivaizduoti neįmanomus dalykus: jei ši daina ne tik atstovautų šaliai „Eurovizijoje“, bet ir ją laimėtų, bėgant titrams kūrinį reikėtų pakartoti. Ir tuomet kameros rodytų pasimetusius žmonių veidus, bandančius atkartoti priedainį.“

Alanas pasirodė su daina „7 Days“, kurią kūrė kartu su Marco Lo Russo. Komisija atlikėjui negailėjo pagyrų.

„Iš standartinio pop skambesio kūrinių man tai yra vienas stipriausių. Priedainis – įsimenantis. Tai - vasariškas, gražus kūrinys, galintis skambėti populiariose radijo stotyse. Manau, net jei jis nelaimėtų „Eurovizijos“ atrankos, Alanas jau turi labai stiprų hitą“, – kalbėjo R. Zilnys.

P. Meškėlos teigimu, labai svarbu yra tai, kad Alanas ne pirmus metus yra scenoje, jo pasirodymas – stiprus, todėl, dainininko nuomone, Alanas gali drąsiai važiuoti į „Euroviziją“.

D. Užkuraitis gyrė dainos kompoziciją: „Neatsimenu, ar lietuviai yra dainavę italų autorių dainų. Tai – labai šauni pop daina. Man patiko, kad daina iškart prasidėjo nuo priedainio, nuo to taško, kurį iškart visi įsimena, ir jis prikausto dėmesį.“

Žinomą atlikėją scenoje keitė Valerija Iljinaitė su daina „You made me glow“. Stiprus dainininkės balsas nepaliko abejingų.

„Ne vienerius metus žinau, kad Valerija – talentinga dainininkė. Tik vienas dalykas: daina gana standartinė, nieko stebuklingo, nieko blogo. Tik jūs labai stengiatės per tris minutes parodyti, ką jūs galite padaryti su savo balsu. Tai nėra stojamasis vokalo egzaminas, ir žmonės nori mėgautis skambesiu, o ne nuvargti klausant jūsų atliekamų triukų“, – patarė R. Zilnys.

Išvydęs pasirodymą G. Rinkevičius neslėpė džiaugsmo: „Ši daina turi keliauti į kitą etapą. Pavergėte mano širdį, esate mano atradimas. Pradžia buvo nelabai švari, bet turite fantastišką balsą. Daug įdomybių yra dainoje, netikėtų moduliacijų. Turite nuostabiai gražų žemą balsą, todėl dar kartą kartoju: esate mano atradimas.“

Visas būrys užsienio kompozitorių sukūrė dainą „Fisherman“, kurią nacionalinės atrankos scenoje pristatė grupė „Queens of Roses“.

R. Zilniui labiausiai užkliuvo dainos tekstas. „Kūrinio tekstas – visiška nesąmonė. Žiūrėdamas „Euroviziją“ žmogus gaudo pagrindines frazes, o čia galima tik išgirsti kartojant „mes pagausim žuvį“, tai yra kažkoks Klaipėdos gyvanašlių hitas.

Nors, kita vertus, bent per pastaruosius penkerius metus nepamenu dainos apie žvejybos ūkį, tad galbūt ką nors ji ir sudomins“, – juokavo muzikos apžvalgininkas.

P. Meškėlos manymu, merginos puikiai padainavo, jaučiasi atlikėjų patyrimas ir tai, kad jos ne pirmus metus stovi scenoje.

Audrius Janonis pristatė užsienio autorių dainą „Run“, tačiau komisijos sužavėti jam nepavyko.

„Man tokia daina priimtina, bet jei eisite toliau, manau, jums dar reikėtų pasimokyti. Atlikime trūksta švarumo, profesionalumo“, – savo nuomonę dėstė G. Rinkevičius.

D. Užkuraičio manymu, A. Janonis yra perspektyvus atlikėjas. „Tai – jau ne pirma šio autoriaus daina mūsų šiųmetinėje atrankoje, ir galiu pasakyti, kad ji – geresnė, nei nuskambėjusi prieš kelias savaites. Tačiau aš neįsivaizduoju šią dainą atliekant jauno žmogaus. Manau, kad ši daina jums tiesiog netinka. Mano galva, jūs dainos neišgyvenote dėl savo jauno amžiaus“, – pasirodymą komentavo LRT Opus.

„Eurovizijos“ nacionalinės atrankos senbuvė Aistė Pilvelytė pristatė Aminatos dainą „I`m like a woolf“. Tiesa, atlikėja kūrinį sudainavo tik iš antrojo karto. „Eiti į sceną neturint balso labai sunku“, – iškart po pasirodymo G. Martirosianaitei guodėsi A. Pilvelytė, kuriai didesnių priekaištų komisijos nariai neturėjo.

„Aistė puikiai žino, kad „Eurovizijoje“ niekas antro šanso nesuteiktų. Esu įsitikinęs, kad taip, kaip nutiko šį vakarą, nutinka labai labai retai, todėl žiūriu atlaidžiai. Jei Aistė nebūtų pasakiusi, kad su balsu ne viskas tvarkoje, nebūtume supratę. Kūrinys įdomus, matau įdomaus pasirodymo užuomazgą. Mane daina suintrigavo. Net jei tai būtų visiškai nežinomas atlikėjas, mane suintriguotų. Ir man būtų labai labai gaila, jei neišgirstume jos kitame etape“, – tikino R. Zilnys.

Komplimentų A. Pilvelytei negailėjo ir D. Užkuraitis: „Ji dainuoja sirgdama, bet jai labai gerai sekasi. Jei būčiau nežinojęs, kad tai – Aminatos daina, sakyčiau, kad jūs – kaip Aminata. Kai sužinojau, kad Aistė dalyvaus, galvojau, kad tai bus dramatinė baladė. Bet tai – išties įdomus kūrinys. Daina tikrai kabina ir jaudina. Ir tai, kad sergate, visai nesijaučia.“

P. Meškėla neslėpė susižavėjimo atlikėjos atkaklumu ir talentu: „Aistė jau tiek kartų bandė dalyvauti atrankoje, kad tikrai nusipelno pagarbos. Ar žinote, kaip sunku kaskart lipti į sceną, pralaimėti, ir vėl iš naujo lipti? Ir ji ne tik užlipa, bet ir padaro, ką gali, ir priverčia visus apie tai kalbėti. Manau, kad vien iš pagarbos ją reikėtų nuvežti bent jau prie „Eurovizijos“ scenos Kijeve“, – kalbėjo dainininkas.

Nacionalinė „Eurovizijos“ atranka – jau šį šeštadienį 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Šį kartą radijo devyniasdešimtmečiui skirtas projektas „90 dainų – 90 legendų“ pasakojo apie Atgimimo laikotarpį, o prisiminimais ir įžvalgomis apie radijo ir muzikos vaidmenį dalinosi laidos vedėjai Andrius Tapinas ir Viktoras Gerulaitis, Daiva Sviglinskienė, Kazimieras Šaulys bei žinomi studijos svečiai.

„Toji situacija, kurią radau atėjusi dirbti į radiją, buvo įdomi ir keista: kokia buvo cenzūra, kaip buvo daromos laidos, kokia buvo stagnacija. Važiuodami ir darydami reportažus, žurnalistai neturėjo teisės leisti laidų. Turėdavo tik rašyti scenarijus, šifruoti ir juos patvirtinti pas vadovus“, – prisimena ilgametė radijo režisierė D. Sviglinskienė.

Povilas Meškėla tikina, kad muzikinis virsmas prasidėjo ir su grupe „Katedra“. Nauja grupė, kaip ir „Antis“ bei BIX, reiškė naują muziką, o 1986–1987 metais atsirado žodis „rokas“.

„Kodėl „Katedra“? Tai – didinga, tai – Lietuvos širdis, tai – ženklas visam pasauliui, tai – Lietuva. Mes buvome tikrais patriotais“, – kalba P. Meškėla. 1987–1989 atsirado ir legendiniai „Roko maršai“, studijos svečių teigimu, būtent „Roko maršai“ suteikė jauniems atlikėjams galimybes įrašinėti. „Anksčiau žodis rokas iš pricipo buvo uždraustas“, – tikino atlikėjas.

„Rokas jau turėjo galimybę išeiti į gatves, bet išeiti į radijo etery galimybių dar nebuvo“, – teigė D. Sviglinskienė.

„Jaunimo muzikos studija – originalus reiškinys, tiesioginė laida, kur skambėti turėjo teisę bet koks kūrinys, jei tik leido techninės galimybės, ir klausytojai galėjo skambinti bei balsuoti už patikusią dainą. Naujų dainų antplūdis buvo milžiniškas, pradėjo atsirasti lietuviški šlageriai, kokybiški kūriniai“, – apie išskirtinį laikotarpį pasakoja D. Sviglinskienė.

Laimontas Dinius studijos svečiams dovanojo legendinę dainą „Tau“ ir sutiko prisiminti kūrinio gimimo istoriją. „Labai miela prisiminti tuos laikus. Nors buvo paradoksas: kai gimė daina, atsirado žodžiai ir melodija, nebūdinga nei to laiko madoms, suabejojome, ar verta šią dainą įrašinėti, ji buvo kitokia, nei įprasta to meto popmuzikai, tačiau mes ją įrašėme. Per pirmuosius koncertus mūsų abejonės buvo išsklaidytos, visi žmonės ją priėmėme labai lengvai. Nežinau, kiek tūkstančių kartų mes atlikome šią dainą, tačiau ji neatsibodo“, – pasakojo dainininkas.

Neregėtą kūrinio populiarumą prisiminė ir renginio vedėjas. „Man tuo metu buvo 12 metų ir ta daina nežmoniškai vežė ir mane, ir mano tėvus, ir senelius. Ta muzika neturėjo kartų, tai buvo fenomenas, kiek dar tokių dainų buvo, kurias žinojo absoliučiai visi?“– svarstė A. Tapinas.

D. Sviglinskienė pritarė, kad kūrinys buvo pamėgtas itin greitai: „Tai buvo labai nuoširdi, išlaukta ir iškentėta muzika. Galų gale žmonės to buvo pasiilgę.“
 

Dar vienas fenomenas, kaip pristatė A. Tapinas, kuris ne mažiau jaudina, – Žilvinas Žvagulis, scenoje pasirodęs su kūriniu „Neliūdėk, liūte“. Šalia maištingojo roko Atgimimo laikais vystėsi ir popmuzika.

„Jaunimas norėjo šokti, ir šokiam geriausiai tiko popsas“, – tikino radijo režisierė. Jos teigimu, Lietuvos radijo klausytojai į Ž. Žvagulį reagavo santūriau nei televizijos žiūrovai, tačiau daina tikrai buvo populiari. „Jį reikėjo matyti“, – pokštavo V. Gerulaitis.

Vieną legendinių kūrinių scenoje priminė ir Jurga Šeduikytė, pasirodžiusi su anksčiau Eurikos Masytės atlikta daina „Laisvė“. „Radijas apie laisvę greičiau pradėjo groti, o ne kalbėti, nes kalbėti buvo nedrąsu. Ne iš karto išmokome teisingai kalbėti apie laisvę. Pamenu, kai jaunimo laidoje paleidome dainą „Kalėdinė eglutė“, kažkur 1988–1989 metais, mane iškvietė pasiaiškinti, nes aš buvau laidos režisierė, o žodis „Kalėdos“ – buvo tabu. Išgelbėjo mane tik tai, kad Antanas Jonynas už eilėraščių rinkinį buvo apdovanotas kaip geriausias poetas, o tas eilėraštis buvo rinkinyje“, – pasakojo D. Sviglinskienė.

Muzikinis projektas sulaukė ir ypatingo svečio – prof. Vytauto Landsbergio. Jis kartu su kitais studijos svečiais klausė Irenos Starošaitės, Žilvino Žvagulio, P. Meškėlos, L. Diniaus ir Stepono Januškos atliekamos dainos „Dieve, laimink Lietuvą“.

„Aš tada dainavau kitas dainas, neatsimenu, ar šita daina jau buvo, ar ji buvo masiškai dainuojama, ar aš ten dalyvaudavau. Labai gražiai jie čia dainavo, o aš galvojau, kokie jie tada buvo, ar lakstė prie barikadų, ar kurstė laužiukus“, – pokštavo profesorius.

Paklaustas, kaip radijas kito su Atgimimu, profesorius negailėjo gražių žodžių: „Nebuvau radijo klausytojas, buvau radijo kalbėtojas. Man rodos, kad radijas dainų ir žinių lygmenyje labai gražiai evoliucionavo kartu su į laisve einančia Lietuva“.

A. Tapinas įsitikinęs, kad 1991 metų sausio įvykiai, to meto šaukiniai – įstrigę žmonių giliai sieloje. V. Gerulaitis prisipažino, kad vieno iš V. Landsbergio kreipimųsi per radiją buvo taip sujaudintas, kad net parašė profesoriui laišką ir įmetė šį į jo pašto dėžutę. „Radijas buvo mūsų ginklas, mūsų ryšys su tauta ir žmonėmis, toks, kokio paskui galbūt daugiau ir nebuvo“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Autoriaus, grupės „Rondo“ vokalisto, teigimu, kūrinys „Aukštumos“ atsirado tada, kai Lietuva dar nebuvo visiškai laisva.

„Tačiau ore tvyrojo patriotinis jausmas. Lietuvoje atsirado daug roko grupių, o roko muzika – maištininkė, ji apie Tarybų Sąjungą nedainuos, roko muzika sako tiesą, todėl ir radosi tokios dainos“, – sakė Fara.

Kitas Atgimimo laikotarpiu iškilęs dainininkas labiau atpažįstamas buvo iš savo neįprasto sceninio įvaizdžio su akiniais nuo saulės. „Vieniems tai gaunasi organiškai, kiti stengiasi kažką ypatingo sugalvoti, pradedant makiažu, kaip „Antis“. Man gavosi organiškai. Labai daug koncertuodavom ir vieną koncertą neteisingai nukreiptas spindulys man pažeidė akies obuolį, tad gydytojai neleido eiti į sceną be akinių, ir tai tapo mano vizitine kortele“, – papasakojo atlikėjas.

Jis scenoje pasirodė su kūriniu „Sąnariai“. „Galvoju, kad „Sąnariai“ – irgi tam tikra laisvės išdava, nes tuo metu jau galėjau dainuoti tai, ką norėjau dainuoti. Žmonės buvo labai išsiilgę muzikos, jie buvo jos alkani. Mes papuolėm į tokį gerą laikmetį“, – džiaugėsi T. Augulis. Muzikos populiarumui pasitarnavo ir devyniasdešimtmetį švenčiantis radijas. „Radijas sporto rūmuose rengė antšlaginius koncertus, po 5 per savaitgalį. Salė ūžė, norėjo šokti, žmonės taip reiškė laisvę. Tai buvo išsilaisvinimas visiems – ir atlikėjams, ir klausytojams“, –  tikino D. Sviglinskienė.

„Galima sakyti, kad toks likimas. Alternatyvaus roko grupė atsidūrė didžiojoje scenoje, ko paskui nebebuvo ir nebebus, bet tai – Atgimimas, tie laikai, kai viskas gimė iš naujo ir žmonės norėjo laisvų žmonių. Savo tekstų mes nederinome su cenzūra, jie buvo dviprasmiški. Turėjome vidinį cenzorių, tačiau tais laikais visi mokėjo skaityti tarp eilučių. Teatralai ir muzikai mokėjo kalbėti talpiomis metaforomis“, – tikino legendinės grupės „Antis“ vokalistas.

Arvydas Kaušpėdas – ne tik legendinės grupės siela, bet ir buvęs Lietuvos televizijos vadovas. „Atėjo diena, kai buvo pristatomas naujas televizijos direktorius, ir A. Kaušpėdas atsistoja ir pasako: pirmą dienos pusę aš vadovausiu, antrą – grosiu „Antyje“. Tada visi buvo pašiurpę“, – prisiminė K. Šaulys.

I. Starošaitė scenoje pasirodė su kūriniu „Saulė leidžias“. „Man Atgimimas atplukdė savigarbos jausmą. Važiavome dirbti į užsienį, galėjome drąsiai pasakyti, kad mes – iš Lietuvos. Pirma mūsų kelionė buvo į Islandiją, šalį, pirmą pripažinusią Lietuvos nepriklausomybę. Daug islandų susirinkę žiūrėjo lietuvių pasirodymą, buvo pakilimas širdy“, – prisiminė dainininkė.

Roko opera “Jūratė ir Kastytis” į Lietuvos sceną po dešimties metų pertraukos grįžo su pilnomis salėmis gerbėjų ir išparduotais bilietais. Naujas legendinės roko operos pastatymas penktadienį pirmą kartą buvo parodytas Alytuje,  šeįtadienį ją išvydo Marijampolė. Per Valentino dieną Kaune įvyks net du roko operos parodymai, o vasario 16 d. – “Jūratė ir Kastytis” atkeliaus į Vilnių.  Vasario 20 d.  premjera įvyks Klaipėdoje, 26d. – Panevėžyje, 27 d. – Šiauliuose.

Jūratę vaidinanti Aistė Smilgevičiūtė prisipažino, kad prieš pirmąjį pasirodymą labai jaudinosi. Šis vaidmuo ir pats kūrinys jai labai artimi ir brangūs. Juk prieš penkiolika metų, tada dar būsimojo jos vyro, kompozitoriaus Roko Radzevičiaus meilė jai ir tapo šio kūrinio pamatu. “Jūratė tada buvo labai įsimylėjusi, tokia pat liko iki šių dienų”, - sako ji.

Pirmą kartą Kastytį vaidinęs Vaidas Baumila taip pat jautėsi ypatingai – sudainuoti šioje roko operoje buvo sena jo svajonė. Po drauge su Aiste atlikto “Meilės dueto”,  salėje griaudėjo audringos ovacijos.

Evelina Sašenko  įtaigiai sukūrė dramatišką Dievų keršto bijančios Kastyčio motinos vaidmenį. Daug kam tapo malonia staigmena dainininkės iki šiol akivaizdžiai neparodytas aktorinis talentas.

Seni scenos vilkai Olegas Ditkovskis ir Povilas Meškėla ypač įspūdingai sudainavo Neptūno ir Perkūno kovos sceną, kurią dar labiau sustiprino Gyčio Ivanausko vadovaujama šokėjų trupė. Šokėjams teko nelengva užduotis spektaklio metu persikūnyti į daugybę  personažų: nuo įniršusių Perkūno šunų iki švelnių Neptūno undinių.

“Jūratė ir Kastytis”  visada buvo tautiniais ir etniniais motyvais persmelktas kūrinys, tačiau naujas pastatymas dar labiau sustiprino šį įspūdį.  Marijaus Jacovskio sukurta scenografija - pilna pagonybės stabų, pajūrio žvejų buities motyvų. Ir, žinoma, jam reikia dėkoti už nuostabiai grakštų burlaivį, kuris netikėtai virsta inkaru. Jis – viso spektaklio pagrindinė veiksmo ašis. Etniniai motyvai tapo įkvėpimu ir drabužių dizainerei Liukai Songailaitei.

Spektaklio režisierius Kostas Smoriginas tvirtina, kad  specialiai stengėsi suteikti kūriniui kuo daugiau etninio kolorito.  Jo sumanymas ir  vienas iš  naujų roko operoje skambančių kūrinių  - “Stintapūkis” ,  archainė kuršių krašto daina skirta stintoms į tinklus vilioti.  K. Smorigino operoje kuriamas personažas Kopų senis – išminčius ir kerėtojas, bičių valdovas. Jo avilys  - šiaudinis, lašo formos, toks, kokį naudodavo Mažosios Lietuvos gyventojai.

Roko operos kompozitorius Rokas Radzevičius ir libreto autorius Rimvydas Stankevičius savo pries penkiolika metų parašytą kūrinį papildė naujomis arijomis. Atgimusį spektaklį vainikuoja ir įspūdinga patriotinė finalinė daina.