Atskleidė skandalingų faktų

Viešame Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė pagarsino skandalingų faktų, susijusių su sporto infrastruktūros valdymu.

Atliekant auditą aiškintasi, ar miesto sporto infrastruktūra prieinama visuomenei, koks yra šių objektų valdymo ir naudojimo efektyvumas.

Buvo audituojama biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centras ir 36 savivaldybės įstaigos – trys sporto ir 33 švietimo įstaigos.

Savivaldybės kontrolierė apibendrino, kokias problemas aptiko.

„Nepakankamas sporto objektų prieinamumas. Nepakankamas informacijos viešinimas apie sporto objektus. Taip pat nepakankamai įveiklintos švietimo įstaigų sporto salės“, – Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje kalbėjo savivaldybės kontrolierė D. Čeporiūtė.

Kontrolierė pateikė pavyzdį iš kitų savivaldybių. Kitų miestų gyventojams internete sukurta išsami nuoroda, kur galima rasti vietų sportuoti nemokamai ar nuomotis sales.

„Ne visada leidžiama sportuoti vakarais ir savaitgaliais. Ataskaitoje pateikėme pavyzdžius – dauguma sporto salių nuomojamos nuo 15 ar 16 val. Tačiau kitos įstaigos nuomotis leidžia tik nuo 17 ar 18 val.“, – kalbėjo savivaldybės kontrolierė.

Kai kur sales galima išsinuomoti tik iki 20 val., o retai kuri salė būna atvira iki 21 val.

Dažniausiai aiškinama, kad į sales nėra įrengta atskirų įėjimų ir atskiros signalizacijos. Tenka derintis prie budėtojų ir valytojų.

„Internetu galima rezervuoti tik 10 sporto objektų. Sistema visai neišplėtota. Nėra nustatyta principų dėl atnaujintų stadionų. Neaišku, ar stadionas liks švietimo įstaigai, ar bus perduotas patikėjimo teise valdyti Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centrui? Neaišku, ar stadionas ir aikštelės liks atviri bendruomenei, ar bus rakinami?“ – pastebėjo D. Čeporiūtė.

Išleido dešimtis tūkstančių

Klausimų kilo ir dėl sporto objektų įkainių. Periodiškai įkainiai nebuvo perskaičiuojami kelerius metus.

Mokyklų sporto salių įkainiai neperskaičiuoti nuo 2014-ųjų, o sporto įstaigų įkainiai buvo patvirtinti 2019 m.

Konstatuota ir tai, kad remonto darbų planavimas – su trūkumais.

Pastebėta, kad Sporto bazių valdymo centras neatlieka privalomos kasmetinės techninės objektų apžiūros.

„Centrui perdavus septynių mokyklų aikštynus su dirbtine danga, išlaidos jų priežiūrai padidėjo net keturis kartus. Kai stadionus prižiūrėjo pačios mokyklos, tam buvo skirta 14 tūkst. eurų. 2023 m. sausio 1 d. devynis stadionus perdavus prižiūrėti sporto bazių valdymo centrui, tam buvo suplanuota 59 tūkst. eurų suma“, – stebėjosi D. Čeporiūtė.

Logika: „Versmės“ progimnazijos vadovė stebėjosi, kam reikalingas iš biudžeto išlaikomas tarpininkas, jei žolės pjovėjus mokyklos ir pačios gali pasisamdyti. / Vaizdo įrašo stop kadras

Įstaigoje – 81 etatas

Audito metu iškilo klausimų dėl etatų skaičiaus. Kontrolieriai stebėjosi budėtojų ir valytojų gausa sporto bazių valdymo centre.

„Šioje įstaigoje yra neefektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas. Matome, kad dubliuojasi funkcijos, naktiniai budėtojai. Šioje įstaigoje yra 81 pareigybė. Be vadovybės ir skyrių vadovų, įstaigoje dar 68,5 etato skirta darbuotojams – iš jų penki yra vairuotojai, 16 budėtojų, 19,5 etato valdytojų. 2,5 etato skirta kiemsargiams, dar 8 etatai – prižiūrėtojams. Dar 17,5 etato skirta nekvalifikuotiems darbininkams“, – etatų skaičių vardijo D. Čeporiūtė.

Aiškėja, kad buvo mokamos priemokos už tai, kad žmogus atlikdavo tiesioginį darbą, tai yra tą darbą, kuris numatytas jo pareigybės aprašyme.

Po statybų – brokas

Komiteto posėdyje dalyvavo kelių ugdymo įstaigų vadovai, kurie buvo šokiruoti išgirdę, kiek etatų įsteigta centre, o patys aikštynai nuolat niokojami vandalų.

Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė papasakojo, kaip dabar atrodo prieš dvejus metus renovuotas stadionas.

Direktorei kilo klausimų dėl atliktų darbų kokybės, stadiono apsaugos ir priežiūros.

„Labai skaudu. Išleistos didžiulės lėšos, o kokybė labai prasta. Po dvejų metų ėmė lįsti visas brokas. Nebuvo atsižvelgta į drenažo sistemos reikalingumą. Bėgimo takelių danga yra apverktinos būklės. Aikštelių pagrindas jau dabar susmegęs, atsirado duobės, laikosi vanduo“, – pasakojo direktorė.

J. Andrijauskienė patikino, kad stadiono apsauga turi rūpintis Sporto bazių valdymo centras ir dėl to mokyklai tik geriau.

Po savaitgalių mokykla rasdavo iškeltus ištisus tvoros segmentus. Buvo atvejų, kai aikštyne kažkas susikurdavo net laužus.

„Mūsų aikštynas labai prižiūrimas, pjaunama žolė, prižiūrimi medžiai“, – tikino įstaigos vadovė.

Tačiau ją itin nustebino sporto bazių valdymo centre įsteigtų etatų skaičius.

„Išgirdę naktinių budėtojų ar valytojų skaičių, buvome šoko būsenos. Mes tokios prabangos neturime“, – prasitarė gimnazijos vadovė.

J. Andrijauskienė akcentavo, kad daugelio mokyklų apsauga pavesta privačioms apsaugos tarnyboms.

„Visuomenė yra nesubrendusi. O saugos tarnybos atvyksta tik dėl langų dūžių. Niekas nesaugo ir nestebi, ir mokyklos yra niokojamos. Kam tada buvo naikinti sargų etatai?“ – retoriškai klausė gimnazijos vadovė.

Kai sargo etatą vertina ekonomistai, išeina vieni nuostoliai. Kai tai vertini žmogiškai, matai vienus pliusus.

Kam reikia tarpininko?

„Kiek mes prarandame pinigų dėl infrastruktūros gadinimo? Esame nupirkę pačią pigiausią mokyklų apsaugos paslaugą. O jei fiksuojamas dūžis, verčiamas direktorius iš lovos. Gal reikėtų pagalvoti apie bendrą standartą? Sovietiniais laikais ne visiški kvailiai gyveno. Ne veltui darželiai buvo aptverti tvoromis. Tai padėjo saugoti turtą“, – pasisakė Klaipėdos tarybos narys Vidmantas Dambrauskas.

Nuomonę išsakė ir Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos vadovė Gražina Pocienė.

„Mūsų stadionas renovuotas ir atrodo puikiai. Jį prižiūri Sporto bazių valdymo centras. Tačiau jis yra užrakintas“, – pasakojo įstaigos vadovė.

G. Pocienė prisiminė pertvarkos pradžią, kai mokyklos kieme esantis stadionas buvo perduotas valdyti ir prižiūrėti šiam centrui.

„Mūsų kiemsargio etatas buvo paimtas ir atiduotas Sporto bazių valdymo centrui. O žemė kieno? Kas turi prižiūrėti takelius prie mokyklos? Kai aš pasirašinėjau sutartį dėl stadiono perėmimo, man kilo klausimų. Išgirdau atsakymą, kad galiu ir nepasirašyti, nes mano parašas nieko nereiškia“, – viešame posėdyje kalbėjo progimnazijos vadovė.

Ji tikino, kad mokykla puikiai ir pati prižiūrėdavo stadiono žolę.

„Perdavus jiems valdyti, jie taip pat perka paslaugą žolės priežiūrai. Bet kam reikalingas tas tarpininkas? Mes nelabai matome prasmę. Stadioną vis tiek saugome patys. Tai – neracionalu“, – kalbėjo įstaigos vadovė.

„Smeltės“ progimnazijos vadovas pripažino, kad įstaiga gyvuoja 45 metus, o stadionas stovi toks pat nuo pat mokyklos pastatymo laikų.

Klaipėdos savivaldybė 2016 m. apsisprendė sujungti biudžetines įstaigas – Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centrą ir Klaipėdos centrinį stadioną.

Taip buvo sukurta biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centras.

Vidmantas Dambrauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Turtą gauna nugyventą?

Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centro vadovas Marius Junokas pasitarime su mokyklų vadovais ir komiteto nariais nedalyvavo.

Biudžetinei įstaigai atstovavo direktoriaus pavaduotoja Jūratė Kenstavičienė.

Pavaduotoja skundėsi, kad įstaiga negauna informacijos apie jai priklausančių stadionų garantinių darbų vykdymą.

„Tenka rašyti raštus į savivaldybės Statybų skyrių. Niekas su mumis nederina, ar stadioną įrengti su apšvietimu ar be, ar jį aptverti. Turime keturis aptvertus aikštynus“, – aiškino J. Kenstavičienė.

Pavaduotoja skundėsi, kad įėjimo į aikštynus elektroninės sistemos yra nuolat gadinamos, išlaužiamos tvoros.

„Per mėnesį kartą ar du tenka važiuoti ir tvarkyti“, – aiškino moteris.

Įstaigos atstovė aiškino, kad stadionų perdavimo procedūra užtrunka nuo trijų iki aštuonių mėnesių, tad turtą gauna jau nudėvėtą. Kartais nebegalioja ir garantiniai rangovų įsipareigojimai.

J. Kenstavičienė akcentavo, kad vienoms mokykloms centralizuotai perkama apsaugos sistema, o kitoms – ne.

„Kai sargo etatą vertina ekonomistai, išeina vieni nuostoliai. Kai tai vertini žmogiškai, matai vienus pliusus“, – susitikime išsakytas mintis reziumavo tarybos narys V. Dambrauskas.

Anot Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešimo, priedai pareigūnams ir kitiems darbuotojams skiriami už papildomų užduočių atlikimą, padidėjusį darbų mastą, už darbą, nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus arba pavojingus veiksnius ar esant nukrypimams nuo normalių sąlygų.

Taip pat bus kompensuojamos priemokos, mokėjimai už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą tiems pareigūnams, kurie tiesiogiai dalyvavo valdant ekstremaliąją situaciją dėl neteisėtos migracijos.

VRM nepraneša, kiek pareigūnų ir kokio dydžio priemokas gaus.

Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų.

Dėl to Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Taip pat pasieniečiams talkina pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“,  Estijos ir Austrijos pareigūnai. Lietuvos pasienį padeda saugoti virš 100 pareigūnų iš skirtingų Europos Sąjungos valstybių

Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.

Kai kuriems teisėjams darbo krūvis smarkiai išaugs dėl to, jog vienu metu reikės apsvarstyti daug prašymų suteikti prieglobstį Lietuvoje. Tokius prašymus pateikia beveik visi šiuo metu į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai plūstantys migrantai.

Seimas liepos viduryje priėmė Vyriausybės teiktas pataisas mokėti teisėjams papildomą atlygį už nenumatytai išaugusį darbo krūvį. Priemokų skyrimo ir mokėjimo tvarką buvo palikta nustatyti Teisėjų tarybai.

Daugiau nei po valandą trukusios diskusijos visi 12 tarybos narių pritarė naujai tvarkai.

Teisėjų tarybos nariai atkreipė dėmesį, kad darbo krūviai Lietuvos teismuose jau dabar yra skirtingi, o numačius tokią tvarką galima dar labiau išbalansuoti skaičiavimus, atlyginimų apmokėjimus.

Teisėjų tarybos narė, Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė pasakojo, kad jos vadovaujamas teismas atliko jo teritorijoje veikiančių apylinkės teismų patikrinimą.

„Buvo nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme darbo krūvis mažesnis, komisijos išvada buvo siūlyti perduoti Vilniaus regiono teismui 200 skundų dėl antstolių veiksmų, aš priėmiau įsakymą neįgyvendinti komisijos išvados, kadangi darbo krūvis padidėjo dėl pabėgėlių apgyvendinimo į pabėgėlių centrą“, – sakė L. Braždienė.

O Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai už nuolat padidėjusį darbo krūvį priedo negauna, aš tai čia nematau jokios logikos.

L. Braždienė atkreipė dėmesį, kad dabar, atsiradus migrantų byloms, anksčiau buvęs mažesnis regionų apylinkės teismų teisėjų krūvis tiesiog susilygins su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų nuolatiniu darbo krūviu, o jie gaus priedus už padidėjusį darbo krūvį.

„O Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai už nuolat padidėjusį darbo krūvį priedo negauna, aš tai čia nematau jokios logikos“, – stebėjosi teisėja. Ji mano, kad iš pradžių reikia vertinti, ar tikrai krūvis migrantų bylų teisėjams padidėja. 

Kiti teisėjai sakė, kad krūviai teismuose dar ilgai bus nevienodi, tačiau dabar sprendžiami apmokėjimo klausimai, nes  teisėjų krūvį nulėmė nenumatytos priežastys.

Nepaisant aštrių diskusijų, tvarkai buvo pritarta.

„Diskusija ilga, rezultatas tas pats“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, Aukščiausiojo Teismo teisėja Egidija Tamošiūnienė.

Tvarkoje numatyta, kad, kai darbo krūvis padidėja nuo 20 iki 30 procentų, skiriama 10 procentų teisėjo pareiginės algos dydžio priemoka. Kai darbo krūvis padidėja nuo 30 iki 40 procentų, skiriama 15 procentų teisėjo pareiginės algos dydžio priemoka.

Kai darbo krūvis padidėja nuo 40 iki 50 procentų skiriama 20 procentų teisėjo pareiginės algos dydžio priemoka, o kai darbo krūvis padidėja nuo 50 iki 60 procentų, skiriama 25 procentų teisėjo pareiginės algos dydžio priemoka.

Kai darbo krūvis padidėja 60 ir daugiau procentų, skiriama 30 procentų teisėjo pareiginės algos dydžio priemoka.

Tvarka numato, kad padidėjęs darbo krūvis nustatomas už praėjusį mėnesį, vertinant viso praėjusio mėnesio duomenis apie gautas tam tikros kategorijos bylas. Darbo krūvio duomenys lyginami su praėjusių dvylikos mėnesių, buvusių iki darbo krūvio padidėjimo pradžios, tos pačios kategorijos vidutiniu gautų bylų skaičiumi per mėnesį teisme.

Konstatavęs bendrosios kompetencijos ar specializuotame teisme padidėjusį darbo krūvį, teismo pirmininkas priima sprendimą dėl priemokos skyrimo ir išmokėjimo.

Tvarka nebus taikoma apmokėjimui už padidėjusį darbo krūvį kitais atvejais, taip pat kompensavimo teisėjams už darbą poilsio ir švenčių dienomis bei budėjimą.

Tvarkos apraše nurodoma, kad iš anksto nenumatytos priežastys – socialinės, ekonominės, finansinės, politinės, teisinės ar kitos priežastys, lemiančios gaunamų nagrinėti bylų skaičiaus padidėjimą teismuose, kurių  iš anksto nebuvo galima numatyti.

Tvarka įsigalios rugpjūčio 1 dieną, jei ją pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.

Baigiantis posėdžiui iš naujo už jas buvo 71 Seimo narys, susilaikė du parlamentarai.

Anksčiau balsuojant per priėmimo procedūrą dalis parlamentarų nesiregistravo, todėl nesusidarė būtinas minimalus balsuojančiųjų skaičius.

Kad įstatymo pataisos būtų priimtos, per priėmimą turi balsuoti mažiausiai 71 Seimo narys, o per pirmą balsavimą tokių buvo 67.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas teigė, kad teisėjai yra vieni geriausiai apmokamų darbuotojų viešajame sektoriuje, jie turi daugiau socialinių garantijų nei kiti, o tai, pasak parlamentaro, kompensuoja papildomą darbo krūvį.

„Teisėjai turi tam specialias papildomas garantijas: jų atostogos ilgesnės, kitos garantijos, jie turi valstybinę pensiją. Gaudami valstybinę pensiją, jie gali dirbti kitus darbus ir jiems nemažinama valstybinė pensija. Tai yra visas pluoštas socialinių garantijų, kurių neturi kitos Lietuvos dirbančios tam tikrų sričių grupės“, – sakė parlamentaras.

A. Sysas teigė, kad papildomas mokėjimas teisėjams dar labiau padidintų atlyginimų skirtumus viešajame sektoriuje.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad dabar galiojantys įstatymai kitiems pareigūnams leidžia mokėti už papildomą darbo krūvį, o teisėjams – ne.

„Prašau neplakti į vieną krūvą dalykų, kurie yra skirtingi“, – tvirtino ji.

„Gali patikti ar nepatikti nustatyti teisėjų atlyginimai, socialinės garantijos, bet šiuo atveju mes kalbame apie žmones, kurie objektyviai padidėjus darbo krūviui negali gauti už tai papildomo atlyginimo, kurį gali gauti visi kiti pareigūnai ir jį gaus, kaip gavo visą pandemijos laiką“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Ji sakė, kad teisėjams darbo krūvis smarkiai išaugs dėl to, jog vienu metu reikės apsvarstyti daug prašymų suteikti prieglobstį Lietuvoje. Tokius prašymus pateikia beveik visi šiuo metu į Lietuvą iš Baltarusijos nelegaliai plūstantys migrantai.

Įstatymo pataisa įtvirtinta, kad bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjui mokama ne didesnė kaip 30 proc. jo pareiginės algos dydžio priemoka už padidėjusį darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas dėl iš anksto nenumatytų priežasčių žymiai padaugėjus gaunamų nagrinėti tam tikros kategorijos bylų per mėnesį.

Priemokų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustatys Teisėjų taryba, o priemokos dydį –  teismo pirmininkas.

Siūlyta, kad pataisa įsigalios rugpjūčio 1 dieną, jei ją pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvoje sulaikius neteisėtai esantį užsienietį, per 48 valandas turi būti nustatyta, kokiomis sąlygomis jis lauks sprendimo dėl prieglobsčio skyrimo. Šias bylas sprendžia apylinkių teismai. Kadangi laikinojo sulaikymo protokolai surašomi Švenčionių rajone, Pabradėje, visos šios bylos keliauja Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams.

Vilniaus regiono apylinkės teismo vienas iš vadovų BNS anksčiau yra sakęs, kad krūvis darosi sunkiai pakeliamas.

Tuo metu Vilniaus apygardos administracinis teismas vienintelis Lietuvoje nagrinėja skundus dėl Migracijos departamento sprendimų. Vėliau jo sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė Jolanta Malijauskienė sakė, kad šias bylas privalu išnagrinėti per itin trumpą dviejų mėnesių terminą, todėl, užplūdus migrantų skundams, gali nukentėti kiti procesai.

Apie 1,77 mln. eurų skirta policijos pareigūnų, kontroliavusių karantino taisyklių laikymąsi, priemokoms, 215 tūkst. eurų – Muitinės departamento pareigūnų ir apie 85 tūkst. eurų – Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojų priemokoms.

Dvylikai savivaldybių skirta 914 tūkst. eurų kompensuoti išlaidoms izoliuojant žmones: Utena gaus apie 242 tūkst. eurų, Druskininkai – 118 tūkst. eurų, Plungė – 95 tūkst. eurų, kitos – mažesnes  sumas.

Pakeitimai numato, kad pacientui atsisakius įsigyti kompensuojamąjį vaistą su mažiausia priemoka, jam galėtų būti parduotas kitas recepte nurodyto bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos  preparatas, o pacientas sumokėtų priemoką. Pasak vieno pakeitimų iniciatoriaus Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, priemokos dydis būtų skirtumas tarp perkamo vaisto ir pigiausio kompensuojamo valstybės.

Tais atvejais, kai kompensuojamas vaistas, kuris žmogui apskritai pirmą kartą būtų išrašomas arba pakartotinai išrašomas, bet bent po 12 mėnesių jo nevartojimo laikotarpio, jam kaip ir iki šiol turėtų būti parduodamas vaistas, už kurį paciento priemoka yra mažiausia.

Taip pat siūloma keisti ir kompensuojamųjų vaistų kainyno tvirtinimą: numatoma, kad naujos kainos įsigaliotų ne kas ketvirtį, kaip yra dabar, o du kartus per metus – nuo sausio ir liepos.

„Mokyklų vadovų darbo krūvis tikrai yra išaugęs, nes jie visomis išgalėmis stengiasi įgyvendinti operacijų vadovo sprendimus ir rekomendacijas, suvaldant srautus, išlaikant atstumą, organizuojant maitinimą ir kitus veiksmus, būtinus užtikrinti mokinių ir mokytojų saugumą ir švietimo sistemos funkcionavimą“, – sakoma ministro rašte.

Merų prašoma įvertinti mokyklų vadovų pastangas ir skirti jiems priemoką už papildomą darbo krūvį. Ji gali siekti iki 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.

„Priemoka gal ir nekompensuos didžiulės įtampos ir papildomų darbų, kuriuos šiuo metu atlieka mokyklų vadovai, padedami jų komandų, tačiau tikime, kad bus bent nedidelė kompensacija už sutelktą darbą, itin sudėtingų sprendimų paieškas ir demonstruojamą nepaprastą kūrybiškumą suvaldant skirtingas situacijas“, – teigia A. Monkevičius.

„Jeigu Vyriausybė pritars ministerijos parengtiems pakeitimams, labiausiai pažeidžiamiems gyventojams, t. y. 75 metų ir vyresniems pacientams, būtų užtikrinta galimybė gauti vaistus nemokant priemokos, jeigu ateityje susidurtume su panašiais e. sveikatos sutrikimais“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, kuris šiuo metu pavaduoja sveikatos apsaugos ministrą ir eina operacijų vadovo pareigas.

Projektas bus svarstomas Vyriausybės posėdyje trečiadienį. Jeigu jam bus pritarta, projektas įsigalios nuo ketvirtadienio.

Šiuo projektu 75 metų ir vyresniems gyventojams, įsigyjantiems kompensuojamuosius vaistus su popieriniu receptu, suteikiama galimybė priemokos dengimo lengvata pasinaudoti vaistinėje ir vėliau nesikreipti į teritorines ligonių kasas dėl sumokėtos priemokos kompensacijos. 

75 metų ir vyresni pacientai, kuriems buvo išrašyti popieriniai receptai kompensuojamiesiems vaistams įsigyti iki atkuriant e. sveikatos sistemą, priėmus nutarimo projektą šiuos vaistinius preparatus galės įsigyti nemokėdami priemokos ir po e. sveikata veiklos atkūrimo.

Antradienį Registrų centras pranešė atkūręs sutrikusią e. sveikatos sistemos veiklą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams kovą buvo išmokėtos 10 proc. priemokos, tokią priemoką gavo 1990 pareigūnų.

Balandį 10 proc. priemoką gavo 122, o 20 proc. priemoką – 2078 pasieniečiai. Ministerijos teigimu, už gegužę planuojama priemokas mokėti kaip ir balandžio mėnesį.

Pasak vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės, pasieniečiams karantino metu teko nemažai užduočių – atkurti sienos kontrolę, ją saugoti, patikrinti tūkstančius grįžtančiųjų.

„Jau ne kartą sakiau, kad pareigūnai dirbo labai daug, saugojo mūsų valstybės sieną, per labai trumpą laiką reikėjo atkurti vidaus sienų kontrolę, patikrinti tūkstančius grįžtančiųjų, atlikti kitas papildomas funkcijas, kurias sąlygojo karantino režimas“, – BNS sakė R. Tamašunienė.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirba apie 3,3 tūkst. pareigūnų. Pasieniečių mokyklą baigęs ir pasieniečiu įsidarbinęs pareigūnas vidutiniškai uždirba apie 900 eurų „ant popieriaus“.